Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-19 · Administracinė byla Nr. eI-3569-609/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-19
Bylos Nr.
eI-3569-609/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02315-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Atsakovas
Z. T.
Pareiškėjas
UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
  • 1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-3569-609/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02315-2016-5 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.; 1.8.2.; 3.21
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujat Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant atsakovui Z. T. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui Z. T. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir TRATC, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo Z. T. (toliau – ir atsakovas) priteisti 86,35 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Prašymas grindžiamas argumentais, kad Pagėgių savivaldybės tarybos 2011-10-26 sprendimu Nr. T-148 patvirtintais Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, pakeistais 2012-04-26 sprendimu Nr. T-103, už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Nustatytą įmoką kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti minėtose nuostatuose nustatyta tvarka. Pareiškėja yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Pagėgių savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo ir organizavimo funkcijas Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Nurodoma, kad atsakovas nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad atsakovui buvo siunčiami pranešimai bei įspėjimai, tačiau jis į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl už minėtą laikotarpį susidarė prašomos priteisti ginčo sumos dydžio įsiskolinimas.

Teismo posėdžio metu atsakovas Z. T. nurodė, jog su prašymo reikalavimu nesutinka, nes gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jis negyvena ir komunalinių atliekų nekaupia.

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėja informuota tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų bylai išnagrinėti iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos pareiškėjos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Konstatuojama

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Pagėgių savivaldybės tarybos 2011-10-26 sprendimu Nr. T-148, pakeistu 2012-04-26 sprendimu Nr. T-103, patvirtinti Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Motyvuojamoji dalis

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Pagėgių savivaldybės taryba 2011-10-26 sprendimu Nr. T-148, pakeistu 2012-04-26 sprendimu Nr. T-103, patvirtino Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus), kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų 19 punktą, vietinę rinkliavą ir rinkliavos dydžius komunalinių atliekų turėtojams nustato savivaldybės taryba. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Minėtame punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas toks, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas. Nuostatų 20 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydis yra 224 Lt (vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kaina), o Nuostatų 21.1. punktas numato, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą bendrajam plotui, t.y. Pagėgių savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės rinkliavos dydį, nustatytą Nuostatų priede, padauginus iš patalpų bendrojo ploto. Nuostatų 35-49 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo ir išieškojimo tvarka. Pareiškėjai pavesta atlikti vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo, skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki sausio 31 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dienos arba už visus metus iš karto iki vasario 28 d..

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-547/2013 pažymėjo, jog pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto dydžiu (bendruoju plotu) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015). Jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuo 1996-07-10 atsakovas yra nekilnojamojo turto objekto- pastato- gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas.

Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka būtų kreipęsis į Pagėgių savivaldybės administraciją su prašymu dėl jo neapmokestinimo vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą ar toks prašymas būtų patenkintas, byloje nėra.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu egzistavo Nuostatų 26.1., 26.2.,26.3., 26.3.1 punktuose numatyti pagrindai, kada fiziniai asmenys vietinės rinkliavos mokesčiu neapmokestinami.

Nors teismui pateiktame Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnijos seniūno 2016-11-16 rašte Nr. 3-597 nurodyta, kad atsakovui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2014-2015 metais niekas negyveno, teismo posėdžio metu atsakovas neneigė, kad nurodytu daiktu naudojasi.

Kadangi neįrodyta, jog ginčo laikotarpiu gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo naudojamas, Nuostatų 5 punkto prasme atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl atsakovą apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas.

Pažyma apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą patvirtina, jog per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 susidarė 86,35 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Kadangi nustatyta, jog atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdęs, todėl 86,35 Eur įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš Z. T. 86,35 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus, 35 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Eglė Kiaurakytė