- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-05
- Bylos Nr.
- 1S-244-106/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Valentinienė
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo R. G. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
R. G. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl policijos pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba ir jo sveikatos sutrikdymo Nidos paplūdimyje. Pareiškėjas nurodė, kad 2009-05-30 vedžiojo savo šunį be antsnukio, jam buvo nurodyta išvesti šunį iš paplūdimio. Toks nurodymas jam buvo duotas iš pažiūros eilinio poilsiautojo. Jis nepakluso tokiam nurodymui, dėl to poilsiautojas panaudojo fizinę prievartą ir padarė tyčinį nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaip vėliau sužinojo, asmuo jo atžvilgiu panaudojęs fizinę prievartą buvo policijos pareigūnas, kuris kartu su kitu pareigūnu jėga jį išvedė iš paplūdimio.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-07-27 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo nustatyta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 1 d., 228 str.
Skundžiama nutartimi R. G. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-07-27 nutarimo atmestas.
Šalies argumentai
Skundu R. G. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir įpareigoti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo, policijos pareigūnų įgaliojimų viršijimo. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas remiasi Policijos veiklos įstatymo 16 str., kuris suteikia pareigūnui teisę reikalauti nutraukti daromą teisės pažeidimą, o šio reikalavimo nevykdymas suteikia policijos pareigūnui suteikia teisę panaudoti prievartą. Tačiau šio įstatymo 17 str. 2 d. įtvirtinta nuostata apie tai, kad policijos pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas, speciali apranga (uniforma) arba specialus tarnybinis ženklas. Įstatymo 21 str. 3 d. nustato, kad vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti. Tvirtina, kad nebuvo atsižvelgta ir į aplinkybę, kad policijos pareigūnai buvo be skiriamųjų policijos ženklų. Ž. K. ir A. J. nepristatė, kas jie tokie, jie nebuvo uniformuoti, nerodė savo tarnybinių pažymėjimų, todėl jų veiksmai vertintini kaip užpuolimas, o ne kaip sulaikymas ar pažeidimo užkardinimas. Neatsižvelgta ir į tai, kad pareigūnai savo tarnybiniuos pranešimuose neneigė, kad jie nerodė tarnybinių pažymėjimų bei buvo neuniformuoti. Teigia, kad faktinės aplinkybės buvo konstatuotos bei sprendimas dėl policijos pareigūnų veiksmų pobūdžio buvo priimtas atsižvelgiant tik į vienos konflikto pusės pateiktus parodymus. Skundžiamojoje nutartyje akcentuojama, kad prievarta buvo panaudota todėl, kad jis nevykdė pareigūnų teisėto nurodymo - nenutraukė daromo teisės pažeidimo, neišvedė šuns iš paplūdimio, tačiau nenagrinėta aplinkybė, kad jis nežinojo, jog bendrauja su policijos pareigūnais. Nenustatyta, kad jis žinojo apie šių asmenų statusą. Prieš jį smurtavę pareigūnai neneigia, kad jie nerodė jam jokių pažymėjimų, buvo neuniformuoti, taigi jis negalėjo žinoti kad jie yra policijos pareigūnai, turintys valdingus įgalinimus. Atskleisti nusikalstamą veiką bei pritaikyti nusikaltimą padariusiam asmeniui atitinkamą sankciją yra įmanoma tik atlikus ikiteisminį tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Skunde teisingai nurodyta, kad BPK 168 str. 1 d. numatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Esant bent vienam numatytam procesiniui pagrindui, ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakoma. Tiek prokuroro nutarime, tiek skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad policijos pareigūnų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, todėl R. G. skunduose (tiek prokuratūrai, tiek teismui) nurodytos aplinkybės atitinka BPK 3 str. 1 d. 1 p. Atitinkamai priimtas teisingas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o skundai dėl tokio nutarimo pagrįstai atmesti.
Skundžiamojoje nutartyje teisingai nurodyta, kad asmuo pagal Baudžiamąjį įstatymą neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų (BK 30 str.). Iš surinktos medžiagos matyti, kad prievartos priemones prieš R. G. panaudojo policijos pareigūnai ne tarnybos metu (tarnybinio patikrinimo išvada dėl R. G. skundo; atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą byla Nr. B3-150; b. l. 7-12).
Skunduose R. G. nenurodo, ar buvo viršyti policijos pareigūnų įgaliojimai, tačiau teigia, kad veiksmai atlikti ne pagal instrukcijas, tai yra R. G. iš esmės nesutinka su tuo, kad nebuvo aiškinamasi, ar jis turėjo galimybę suprasti, kas tokie jį perspėja apie daromą jo pažeidimą ir naudoja prieš jį prievartą. Policijos pareigūnai buvo neuniformuoti, nerodė policijos pareigūnų pažymėjimų. Tačiau pabrėžtina, kad perspėti teisės pažeidimą darantį asmenį turi bet kuris asmuo, net ir ne policijos pareigūnas. Tuo tarpu policijos pareigūnas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo jau yra įpareigojamas imtis neatidėliotinų priemonių užkardyti teisės pažeidimą, taip pat taikyti ir prievartos priemones. Be to, Policijos pareigūnų etikos kodeksas taip pat numato pareigą ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio taisykles ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims (14.1 p.). Klaipėdos apskrities VPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tačiau pareiškime nurodytų policijos pareigūnų veiksmuose neteisėtų veiksmų požymių nenustatyta. Priešingai, iš prokuroro surinktos medžiagos matyti, kad apklausta kaip liudytoja I. K. patvirtino, kad policijos pareigūnai paplūdimyje su R. G. elgėsi mandagiai, nurodė jam išvesti šunį, kuris buvo be antsnukio. Tačiau R. G. įžūliai atsikalbant ir įžeidinėjant policininkus, pastarieji jėga išvedė jį iš paplūdimio. R. G. aktyviai priešinosi, nenorėjo eiti iš paplūdimio, todėl buvo pristatytas į policijos komisariatą. Tokios aplinkybės rodo, kad R. G. visiškai nereagavo į įspėjimus apie jo daromą teisės pažeidimą, ir nėra svarbu, ar toks perspėjimas yra policijos pareigūno ar paprasto eilinio žmogaus. Todėl akivaizdu, kad policijos pareigūnai turėjo imtis atitinkamų priemonių.
Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matosi, kad pareigūnai R. G. prisistatė, nurodydami, kad jie yra policijos darbuotojai. Tačiau netgi ir nustačius, kad policijos pareigūnai neprisistatė teisės pažeidimą darančiam asmeniui, ši aplinkybė nėra pagrindas vertinti policijos pareigūnų veiksmus kaip nusikalstamus. Pasitvirtinus R. G. nurodytoms aplinkybėms, kad pareigūnai neprisistatė, kaip numatyta Policijos veiklos įstatyme, policijos pareigūnams galėtų būti taikoma drausminė atsakomybė, o ne baudžiamoji. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados, minėtų pareigūnų veiksmuose tarnybinio pažeidimo požymių nenustatyta. Be to, minėti policijos pareigūnai paplūdimyje buvo ne tarnybos metu. Kadangi nustatyta, jog policijos pareigūnai turėjo teisę naudoti prievartą prieš R. G., kuris neklausė ir priešinosi išvedamas iš paplūdimio ( šios aplinkybės neginčija ir pats R. G. ), kvalifikuoti policijos darbuotojų veiksmus kaip piktnaudžiavimą tarnyba (BK 228 str.) nėra jokio pagrindo. Pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta pagrįstai.
Apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. G. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.