Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2024-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. e1-872-729/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-05-15
Bylos Nr.
e1-872-729/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16090-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-872-729/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16090-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.12.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 15 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės – Čarienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje,

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų:

jis, 2024 m. balandžio 28 d., apie 23.00 val., namo, adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,80 promilių neblaivumas, konflikto metu tyčia abiem kumščiais sudavė L. R. ne mažiau kaip keturiolika smūgių į galvos ir veido sritį, šiai rankomis dengiantis veidą ir taip mušdamas padarė nukentėjusiajai muštinę žaizdą kaktos dešinėje, odos nubrozdinimą veide, dešinio užausio srityje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas veide, abiejose rankose ir taip nežymiai ją sužalojo.

Iš įtariamojo A. B. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. balandžio 28 d., nuo 14.00 val., jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su kaimynu gėrė degtinę. Jis pats asmeniškai išgėrė apie 0,7 l degtinės. Apie 17.00 val. į namus grįžo žmona A. B. kartu su draugėmis L. R. ir R. K.. L. R. jį pasikvietė į savo namus. Pas L., adresu (duomenys neskelbtini), atėjo apie 18 val., namo kieme esančioje pavėsinėje sėdėjo prie stalo ir kartu gėrė alkoholį. Buvo dviese, nieko namuose ir kieme nebuvo. Geriant tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Buvo apimtas pykčio, todėl kiek ir kokių smūgių sudavė L., tiksliai nepamena. Žino, kad smūgių kumščiu buvo ne vienas ir kad sudavė jai į galvos sritį. Sumušęs L. išėjo į savo namus miegoti. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Daug kartų pergalvojo šį įvykį, gavo didelę pamoką, padarė išvadas. Alkoholio nebevartoja jau apie savaitę ir pasižada jo daugiau nevartoti. Mąsto dėl savo ateities, nori susirasti darbą ir išlaikyti šeimą (b. l. 109-112).

Iš 2024 m. balandžio 29 d. L. R. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad 2024 m. balandžio 28 d., apie 23.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu ją sumušė kaimynas A. B., kuris jai rankos kumščiais sudavė nenustatytą kiekį smūgių į galvą ir veidą, dėl ko jai buvo padaryti sužalojimai, patyrė fizinį skausmą (b. l. 1-9).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji L. R. parodė, kad 2024 m. balandžio 28 d., apie 17-18 val., pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynės R. K. ir A. B.. Jos sėdėjo jos namų terasoje, gurkšnojo likerį. Apie 20.00 val. ji su Aura palydėjo namo R., po ko prie jos priėjo tame pačiame name su R. gyvenantis A. B. vyras A. B.. Ji su A. ir A. grįžo pas ją į terasą, atnešė viskio ir degtinės „Absoliut“, kuriuos gėrė visi. Vėliau A. išėjo namo, su ja pasiliko A., su kuriuo toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Bendraujant su A., ji jį mokė kaip gyventi, sakė jam, kad negertų, kadangi žinojo, kad jis turi problemų dėl alkoholio, finansų. Kažkuriuo metu A. pradėjo ją rankomis mušti, suduodamas smūgius į veidą; kiek sudavė smūgių, ji neprisimena. Tik prisimena, kad ji užsidengė veidą rankomis ir prašė, kad jis jos nemuštų, tačiau A. toliau ją mušė rankomis per veidą, o po to pats pabėgo, o ji paskambino savo draugei T. D. ir paprašė pagalbos. Pati paskambinti policijai su ką tik naujai įsigytu telefonu nemokėjo. Apie 23.00 val. pas ją atvyko T., kuri iškvietė policijos pareigūnus ir medikus, kadangi jai buvo sumuštas veidas ir galvos sritis, kraujavo iš antakio. Atvykę medikai ją nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurioje ją apžiūrėjo ir nustatė kaktos žaizdą, neblaivumą ir išleido namo. Šiuo metu jai yra susiūtas dešinės pusės antakis, ant veido ir kūno yra kraujosruvos, patinimai, jaučia stiprų skausmą tiek veido, tiek kūno srityje. Po įvykio A. su ja nesusisiekė, neatsiprašė. Dėl ko buvo sumušta, nežino, įtaria, kad kaimynui nepatiko jos patarimai, nes kitos priežasties nebuvo (b. l. 1-9).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. D. parodė, kad 2024 m. balandžio 28 d. jai paskambino draugė L. R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir paprašė pagalbos, nes ją sumušė kaimynas, prašė iškviesti policiją ir GMP. Ji kartu su dukra J. D. sėdo į automobilį ir atvažiavusi pas L. R. iškvietė GMP ir policiją. Atvykus L. sėdėjo kieme kruvinu veidu, buvo viena. Ji paaiškino, kad kartu su kaimynu pas ją kieme išgėrinėjo, tarp jų kilo konfliktas ir kaimynas daug kartų trenkė L. į veidą (b. l. 89-91).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės ( ROIK 0124000250017) nustatyta, kad 2024 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apskrities VPK gautas L. R. pareiškimas apie tai, kad 2024 . balandžio 28 d., apie 23.00 val., namuose, adresu(duomenys neskelbtini), išgertuvių metu ją sumušė kaimynas A. B. (b. l. 14).

Iš 2024 m. balandžio 29 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK RS vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių nustatyta, kad 2024 m. balandžio 28 d. dirbant kartu su Klaipėdos r. PK RS tyrėju E. Š. buvo gautas Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo pranešimas apie tai, kad pranešėjos draugė buvo sumušta kaimyno. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), prie namo stovėjo GMP, kurie nurodė, kad į gydymo įstaigą nori vežti L. R., ji medikams buvo nurodžiusi, kad ją kieme sumušė kaimynas. Su moterimi pabendrauti ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes nebuvo galimybės, kadangi medikai ją išvežė į gydymo įstaigą, įtardami galvos traumą. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, neblaivumo nustatyti nebuvo galimybės. Prie GMP automobilio taip pat stovėjo pranešėja T. D. su dukra J. D.. Pranešėja nurodė, kad jai apie 23 val. paskambino draugė L. R. ir paprašė pagalbos, kadangi buvo sumušta kaimyno, prašė iškviesti medikus ir policiją. Moterys paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pačios atvyko pas L. R.. Joms atvykus ji kieme buvo viena, sėdėjo prie namo esančioje terasoje, moters veidas buvo kruvinas. T. D. nurodė, kad jai draugė papasakojo, kad ji su kaimynu sėdėjo pas ją kieme, išgėrinėjo, po ko su kaimynu sukonfliktavo ir jis daug kartų kumščiu trenkė jai į veidą. Taip pat nurodė, kad kaimynas sumušęs L. R. gyvena už vieno namo nuo jos. Nuėjus adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo A. B., kuriam nustatytas 2,80 promilių neblaivumas. Asmuo kalbėjo nerišliai, nesiorientavo laike ir aplinkoje. Iš pradžių asmuo nurodė, kad buvo pas kaimynę L. R., su kuria vartojo alkoholį ir su ja sukonfliktavo, apsistumdė, paskui teigė, kad su kaimyne nekonfliktavo, alkoholį vartojo pas save namuose, paskui vėl nurodė, kad alkoholį vartojo pas kaimynę, tačiau su ja nekonfliktavo, taip pat aiškinantis įvykio aplinkybes pasakojo su įvykiu nesusijusius dalykus (b. l. 15-16).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad A. B. 2024 m. balandžio 28 d. 00.52 val. nustatytas 2,80 promilių neblaivumas (b. l. 56-58).

Iš 2024 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado sužalotą L. R., kuri nurodė, kad ją sumušė kaimynas. Jiems nuėjus į A. B. gyvenamąją vietą, pastarajam nustatytas 2,8 promilių neblaivumas. Jis policijos pareigūnams paaiškino, kad gėrė kartu su kaimyne L., neprisimena, ar su ja konfliktavo, gal ją ir mušė, bet tai darė nespecialiai (b. l. 59-61).

Iš 2024 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK veiklos skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl bendravimo su nukentėjusiąja L. R. nustatyta, kad telefonu susisiekus su nukentėjusiąja L. R., pastaroji nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, pageidauja, kad A. B. nesiartintų prie jos namų ir su ja nebendrautų (b. l. 77-78).

Iš 2024 m. balandžio 29 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vietoje apžiūrėjus L. R., jos kaktoje virš dešiniosios akies matoma prakirsta kraujuojanti žaizda, prie kairiosios akies didelė hematoma, veidas kruvinas (b. l. 33-46).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 386/2024 (03) nustatyta, kad L. R. padaryta: muštinė žaizda kaktos dešinėje, odos nubrozdinimai veide, dešinio užausio srityje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, pogleivinės kraujosruvos viršutinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose, nugaroje. Sužalojimai padaryti ne mažiau 16 trauminių smūginių ar dinaminių poveikių, sudavimo ar atsitrenkimo metu, sveikata sutrikdyta nežymiai (b. l. 82-84).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis A. B., smurtaudamas prieš nukentėjusiąją – L. R., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis A. B. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis yra neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius penkis metus administracine tvarka nebaustas, yra darbingo amžiaus, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus, tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti: kaltinamasis įpareigotinas visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį) bei jam visą bausmės laikotarpį uždraudžiama bendrauti su nukentėjusiąja L. R. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini).

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūnų vaizdo ir garso registratoriais filmuotą įrašą, saugoma byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį) bei jam visą bausmės laikotarpį uždraudžiama bendrauti su nukentėjusiąja L. R. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį) bei nebendrauti su nukentėjusiąja L. R. ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūnų vaizdo ir garso registratoriais filmuotą įrašą, saugoma byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Grigonienė