Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovams S. B. ir A. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sutartis su atsakovais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nesudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovai privalo mokėti rinkliavą, nes turi Turtą. Aplinkybė, jog asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, gyvenamąją vietą yra deklaravęs kitoje vietoje bei / ar faktiškai gyvena kitur, neatleidžia asmens nuo pareigos mokėti rinkliavą.

2.2. Atsakovai už Turtą nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. nesumokėjo 102,40 Eur rinkliavos, ši suma atsakovams apskaičiuota, remiantis Nuostatais. Atsakovams siųsti įspėjimai dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos rinkliavos, jie įspėjimus gavo, tačiau su pareiškėja nesusisiekė. Pagrindo atsakovams atsisakyti mokėti rinkliavą nėra. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, rinkliava vertinama kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi, ši rinkliava ir jos dydis nesiejamas su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės, teisės normomis (administracinės bylos Nr. A525-471/2010, Nr. A18-2015/2007). Nuostatai bei kiti atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai nenustato galimybės patiems atliekų turėtojams rinkti ir tvarkyti atliekas bei tuo pagrindu atsisakyti mokėti rinkliavą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 519 18 punkte nustatyta, kad savivaldybės institucijos – pagrindinė grandis, organizuojanti komunalinių atliekų, susidarančių atitinkamoje teritorijoje, tvarkymą; jos atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo sistemų reglamentavimą, sukūrimą (plėtojimą) ir administravimą savo teritorijose, o esantys savivaldybių teritorijose gyventojai ir ūkio subjektai privalo naudotis šia sistema (jeigu jų gamtos išteklių naudojimo leidimuose nenustatyta kitaip), visi atliekų turėtojai turi apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas ir laikytis nustatytųjų atliekų tvarkymo reikalavimų (administracinė byla Nr. A18-1025/2010). Pagal Nuostatų 49 punktą rinkliavos lengvatas ir jų taikymo metodus nustato savivaldybės taryba. Darytina išvada, kad komunalinių atliekų turėtojai galėtų nemokėti rinkliavos, tik esant atitinkamos savivaldybės tarybos sprendimui, tačiau dėl atsakovų Varėnos rajono savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl rinkliavos lengvatos taikymo.

Pažymėtina, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimai, kuriuose patvirtinti rinkliavos nuostatai ir dydžiai, nėra panaikinti ar ginčijami teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl atsakovai privalo laikytis administracinių teisės aktų reikalavimų ir mokėti pareiškėjai nustatytu laiku ir nustatyto dydžio rinkliavą. Taigi, pareiškėjos teisė reikalauti iš atsakovų sumokėti rinkliavą yra pagrįsta.

II

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1.1. Atsakovams S. B. ir A. B. pagal 2012 m. spalio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos priėmimo–perdavimo aktą Nr. 10431 priklauso 1 buto gyvenamasis pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

1.2. Pareiškėja siuntė atsakovui S. B. valstybės įmonės Registro centro duomenų bazėje esančiu paskutinės gyvenamosios vietos adresu 2013 m. kovo 14 d. mokėjimo pranešimą Nr. 10378158, kuriame nuodyta, kad mokėtina suma iki 2013 m. kovo 31 d. yra 24,96 Lt, iki – 2013 m. birželio 30 d. – 24,96 Lt (iš viso – 49,92 Lt), 2013 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo pranešimą Nr. 10460913, kuriame nuodyta, kad mokėtina suma iki 2013 m. rugsėjo 30 d. yra 74,88 Lt, iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 24,96 Lt (iš viso – 99,84 Lt), 2014 m. vasario 6 d. mokėjimo pranešimą Nr. 10554577, kuriame nuodyta, kad mokėtina suma iki 2014 m. kovo 31 d. yra 127,92 Lt, iki 2014 m. birželio 30 d. – 28,08 Lt (iš viso – 156,00 Lt), 2014 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo pranešimą Nr. 10670677, kuriame nuodyta, kad mokėtina suma iki 2014 m. rugsėjo 30 d. yra 184,08 Lt, iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 28,08 Lt (iš viso – 212,16 Lt), 2015 m. vasario 10 d. mokėjimo pranešimą Nr. 10766484, kuriame nuodyta, kad mokėtina suma iki 2015 m. kovo 31 d. yra 69,64 Eur (240,45 Lt), iki 2015 m. birželio 30 d. – 8,19 Eur (28,28 Lt) (iš viso – 77,83 Eur (268,73 Lt)), 2015 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo pranešimą Nr. 10903908, kuriame nuodyta, kad mokėtina suma iki 2015 m. rugsėjo 30 d. yra 86,02 Eur, iki 2015 m. gruodžio 31 d. – 8,19 Eur (iš viso – 94,21 Eur), 2016 m. vasario 8 d. mokėjimo pranešimą Nr. 11005848, kuriame nuodyta, kad mokėtina suma iki 2016 m. kovo 31 d. yra 102,40 Eur.

1.3. Atsakovui S. B. valstybės įmonės Registro centro duomenų bazėje esančiu paskutinės gyvenamosios vietos adresu buvo siunčiami: pareiškėjos 2014 m. balandžio 23 d. įspėjimas Nr. S-12028061 dėl 127,92 Lt rinkliavos skolos, 2015 m. balandžio 13 d. įspėjimas Nr. S-12045179 dėl 69,64 Eur rinkliavos skolos ir 2016 m. balandžio 6 d. įspėjimas Nr. A-12064264 dėl 102,40 Eur rinkliavos skolos, be kita ko, prašant per 10 dienų nuo įspėjimų išsiuntimo skolą sumokėti į nurodytą sąskaitą.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovams S. B. ir A. B. nuosavybės teise priklauso 1 buto gyvenamasis pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat byloje nėra ginčo dėl rinkliavos dydžio.

3. Taigi, šioje administracinėje byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjai iš atsakovų pareiškėjos nurodomą vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

Pareiškėja savo teisę surinkti vietinę rinkliavą grindžia Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 15 d. sprendime Nr. T-VI-290 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų atliekų ir tvarkymą nuostatais, kurie privalomi visiems Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatai viešai paskelbti interneto tinklapyje www.aratc.lt, jie laikomi administraciniu aktu. Pagal Nuostatus pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius (12 ir 13 punktai), sąskaitas už komunalinių atliekų tvarkymą suformuoja bei teikia mokėtojams pareiškėja (25 punktas), rinkliava turi būti sumokama į jos surenkamąją sąskaitą (27 punktas), nesumokėtą rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško pareiškėja Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka, taip pat ir teisminiu keliu (34 punktas). Pagal Nuostatų 3 punktą rinkliava už – tai Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendime už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti šios savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka, pagal 4 punktą komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – tai visi fiziniai, juridiniai asmenys, turintys nekilnojamojo turto savivaldybėje.

Remiantis aptartu reguliavimu galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Tokį aiškinimą analogiškoje administracinėje byloje pateikia ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1035-602/2015). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos reikalavimas tenkintinas ir jai iš atsakovų priteistina 102,4 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

4. Pareiškėja UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė teismui įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas: 2016 m. balandžio advokatų profesinės bendrijos „Miškinis ir partneriai“ PVM sąskaitą faktūrą, serija 3law Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią mokestis už skundo šioje byloje dėl rinkliavos parengimą ir pateikimą sudaro 2,89 Eur (be PVM) (sąskaita išrašyta iš viso 37,57 Eur (be PVM) sumai); 2016 m. balandžio 13 d. internetinės bankininkystės puslapio išrašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėja sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „Miškinis ir partneriai“ pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija 3law Nr. (duomenys neskelbtini), 46,46 Eur (su PVM). Taigi, pareiškėjai iš atsakovų priteistina 3,5 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą tenkinti.

Pareiškėjos UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai iš S. B. ir A. B. priteisti 102,4 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, nesumokėtos už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., bei 3,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.