Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, gavusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini). Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini) pilietė, lietuvė, turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, susitu(duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), dirba AB „(duomenys neskelbtini)“– (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje (melagingų parodymų davimu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. liepos 25 d. nuo 21.05 val. iki 21.10 val., B. A., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjai D. M., būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą bei dėl melagingų parodymų davimo, melagingai pranešė ir šios tyrėjos apklausiama kaip liudytoja, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-29597-20, 2020 m. liepos 25 d. nuo 21.10 val. iki 21.27 val., žinomai melagingai parodė, kad 2020 m. liepos 25 d. apie 19.00 val. bute, esančiame adresu Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), prieš ją neblaivus sutuoktinis A. A. panaudojo fizinį smurtą.

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad kaltinamoji B. A. prisipažino kalta davusi melagingus parodymus tyrėjui, paaiškino, kad davė melagingus parodymus, nes norėjo, kad pareigūnai sulaikytų jos sutuoktinį, su kuriuo ji skiriasi, kad jis negrįžtų į jos namus. Gailisi (b. l. 105–108).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.

Iš 2020-07-25 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja B. A., įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, taip pat įspėta pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad 2020 m. liepos 25 d. apie 19.00 val., buto, esančio Kėdainių m., (duomenys neskelbtini), kambaryje, sutuoktinis A. A., kilus žodiniam konfliktui, sudavė 2–3 smūgius rankomis į veidą, draskė už rūbų, už kaklo, ant kaklo šiuo metu matomi nubrozdinimai, nukentėjusiajai skaudėjo (b. l. 26–31, 39).

2020-08-07 papildomai apklausta kaip nukentėjusioji, B. A. pakeitė parodymus ir parodė, kad ji, įspėta dėl melagingų parodymų davimo, melagingai nurodė, jog 2020 m. liepos 25 d. apie 19.00 val., Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), sutuoktinis A. A., jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. A. jai priekaištavo ir įžeidinėjo dėl to, jog ji turi kitą draugą, tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau tą vakarą jis jai į veidą nesudavė nei vieno smūgio ir netampė bei nedraskė už kaklo. Kraujosruva ant kaklo galėjo atsirasti tada, kai A. tempė už bluzono, jog ji neiškviestų policijos. Pasakė netiesą todėl, kad norėjo, jog pareigūnai A. sulaikytų ir jis negrįžtų atgal į jos namus. Dėl kraujosruvos kakle A. pretenzijų neturi, jis jos tyčia nežalojo. Dabar papasakojo taip, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Gailisi, kad duodama pirminius parodymus sakė netiesą. Įvykio metu buvo blaivi (b. l. 41–44).

Liudytoja D. M. – policijos pareigūnė, parodė, kad atliekant nukentėjusiosios B. A. apklausą, ji pasirašytinai buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, jai buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, apklausiama nurodė, kad švenčiant gimtadienį, tarp jos ir buvusio sutuoktinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu buvęs sutuoktinis jai kelis kartus sudavė ranka į veidą, grasino su šakute, minėjo, kad sugriebė už rūbų, už kaklo, rodė ant kaklo paraudimus, sakė, kad juto fizinį skausmą. Minėjo, kad sutuoktinis smurtauja prieš ją ne pirmą kartą. Pranešėjos parodymai buvo užfiksuoti apklausos protokole, kurį ji perskaitė ir pasirašė (b. l. 79–82).

Pagal B. A. pranešimą ir parodymus A. A. buvo pareikštas įtarimas, jis buvo apklaustas įtariamuoju, apklaustas kaltu neprisipažino (b. l. 83-85).

Kaltinamoji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamoji B. A., būdama įspėta ir dėl atsakomybės už melagingą įskundimą/pranešimą, ir dėl melagingų parodymų davimo, pranešdama apie jos atžvilgiu padarytą nusikaltimą ir apklausiama, tyčia, siekdama asmeninių interesų, policijos pareigūnui, atliekančiam ikiteisminį tyrimą, davė melagingus parodymus, todėl padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kalta prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į kaltininkės asmenybę (b. l. 112–127): neteista, bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, dirba, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai, sveika, augina 2 mažamečius vaikus.

Teismas daro išvadą, kad pirmą kartą teisiamai kaltinamajai už nusikaltimą skirtina minimali laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis, 61 straipsnis), skiriant vieną įpareigojimą (BK 48 straipsnio 6 dalis), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamoji sulaikyta nebuvo, jai buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 109–111), kuri paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

B. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje (melagingi parodymai), ir nuteisti – 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje;

remiantis BK 64 ¹ straipsniu bausmę 1/3 sumažinti ir galutinę bausmę paskirti – 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu B. A. įpareigojant dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Išaiškinti, kad kaltinamoji privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, kaltinamosios reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.