- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-19
- Bylos Nr.
- ATP-889-190/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01059-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vladislavas Lenčikas
- Pažeidėjas
- L. V.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Linai Žalaitei, dalyvaujant patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui L. V., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimo, kuriuo L. V. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., ir jai skirta 4200 (keturių tūkstančių dvejų šimtų) litų bauda su automobilio ,,Mini Cooper S“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. už tai, kad ji, būdama 2013 m. spalio 10 d. bausta administracine tvarka pagal ATPK 126 str. 1 d., 2014 m. gegužės 24 d., 17.20 val., Vilniaus r., Vilkaraiščio k., neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, pakartotinai apsvaigusi nuo alkoholio (1.63 prom.), vairavo L. V. firmos ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotą automobilį ,,Mini Cooper S“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
L. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 str. sankcijoje, neskiriant papildomos privalomos administracinės nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo.
Apeliantė pažymi, kad jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad ji dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybės nevengė. Iš jos paaiškinimų buvo matyti, kad pažeidimą ji padarė ne dėl asmeninių poreikių tenkinimo, bet rūpindamasi sunkiai sergančia ir sunkios sveikatos būklės esančia mama, kuriai buvo būtini vaistai.
Atkreipia dėmesį, jog teismai yra nekartą pasisakę, kad teismas atsižvelgęs į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Vilniaus rajono apylinkės teismas, apeliantės teigimu, nevertino aplinkybių, jog šios administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys patvirtina, kad jos ir kitų įmonėje dirbančių asmenų pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra susijęs būtent su konfiskuota transporto priemone t. y., šis automobilis priklauso įmonei ir šiuo automobiliu kasdien naudojasi įmonės darbuotojai. Ši transporto priemonė buvo ir yra įmonės darbuotojų darbo įrankis, be kurio įmonė „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų vykdyti savo veiklos bei įsipareigojimų tiek darbuotojams, tiek klientams. Šiuo automobiliu įmonės darbuotojai važinėja pasitikti klientus, važiuoja į komandiruotes, važiuoja daryti užsakymus, ir pan.. Automobilis „Mini Cooper S“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra būtina priemonė įmonės darbuotojų kasdieninei veiklai vykdyti, todėl teismas taikydamas nuobaudą konfiskuoti šį automobilį, faktiškai atėmė pagrindinį pragyvenimo šaltinį ne tik iš jos, bet ir iš įmonės darbuotojų.
Be to, ji augina du nepilnamečius vaikus, todėl darbo priemonės konfiskavimas tiesiogiai įtakos įmonės veiklą, o tai tiesiogiai atsilieps šeimos mažesnių pajamų gavimui, įmonėje dirba ir kiti darbuotojai, auginantys vaikus.
Apeliantei nekyla abejonių, jog šioje byloje nustatytos aplinkybės kaip tik ir laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vadas (toliau Institucija) prašo L. V. skundo netenkinti. Institucijos manymu, ji, būdama bausta už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir naujai darydama pažeidimą, nesielgė atsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to, galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jai bei jos artimiesiems dėl neleistino elgesio.
Teismo posėdyje L. V. prašė jos skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. numatyto teisės pažeidimo padarymas teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Pirmosios instancijos teismas paskyrė L. V. 4200 (keturių tūkstančių dvejų šimtų) litų baudą su automobilio ,,Mini Cooper S“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčo dėl L. V. kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., nėra. Apeliantė ginčija papildomos nuobaudos – automobilio ,,Mini Cooper S“ konfiskavimo – skyrimą.
ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 130² str. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012).). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios praktikos yra laikomasi iki šiol (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3392/2011, N261-4717/2011). Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad automobilis ,,Mini Cooper S“ buvo ir yra įmonės darbuotojų darbo įrankis, be kurio įmonė „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų vykdyti savo veiklos bei įsipareigojimų tiek darbuotojams, tiek klientams, o taip pat, jog tai atsilieps jos šeimos pajamoms, t.y., jog visos neigiamos turtinės ir kitos pasekmės, kylančios dėl pagal ATPK 130² veiksmų atlikimo, gali kilti tik pažeidėjui, kuris būtent ir įvykdė pavojingus ir viešosios teisės uždraustus veiksmus.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į L. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei į apeliantės asmenybę, tinkamai motyvavęs savo sprendimą, pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą – 4200 (keturių tūkstančių dvejų šimtų) litų baudą su automobilio ,,Mini Cooper S“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.
Pažymėtina, kad apeliantė padarė šiurkštų teisės pažeidimą, kadangi, būdama bausta administracine tvarka pagal ATPK 126 str. 1 d., 2014 m. gegužės 24 d., neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, pakartotinai apsvaigusi nuo alkoholio (1.63 prom.), vairavo L. V. firmos ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotą automobilį ,,Mini Cooper S“, už kurį įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtas administracines nuobaudas, todėl švelnesnės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina ir tai, kad L. V. yra 26 kartus bausta administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Teisminėje praktikoje administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Žemesnės instancijos teismas
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepripažino L. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad ji pripažino padariusi šį administracinį teisės pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad L. V. 2014 m. gegužės 24 d. sustabdyta vairuojanti neblaivi ir neturėdama tam teisės, policijos pareigūnams nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir prisistatė nurodydama svetimą - V. B. - vardą ir pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą ir tik policijos pareigūnų dėka buvo išaiškinta tikroji pažeidėja – L. V.. Taigi, nors apklausiama teismo posėdyje, ji ir teigė, kad prisipažįsta padariusi administracinį teisės pažeidimą ir dėl to gailisi, tačiau toks jos prisipažinimas bei gailėjimasis pripažintinas formaliu, kaip siekimas sušvelninti savo teisinę padėtį.
Apibendrinat išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. nutarimu, pripažindamas L. V. kalta pagal ATPK 130² str., pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą – automobilio Mini Cooper S“ konfiskavimą. L. V. paskirta administracinė nuobauda yra proporcinga jos padarytam teisės pažeidimui, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimą nepakeistą ir L. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.