Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2014-09-26 · Byla Nr. ATP-611-462/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-26
Bylos Nr.
ATP-611-462/2014
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00365-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-611-462/2014(Proceso Nr. 4-33-3-00365-2014-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 39.2.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas Klaipėdos apskrities VPK Rietavo policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininko apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. U. 2014-06-02 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2014-05-21, 20.20 val., Rietavo sav., kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda dešinės pusės 259,25 km. vairuodamas automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į skiriamojoje juostoje įrengtus kelio atitvarus, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė ir kelio atitvarai. Apie įvykusį eismo įvykį Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka nedelsdamas nepranešė policijai, o pasišalino iš eismo įvykio vietos su kuriuo jis buvo susijęs. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 9., 133., 234. punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 14 d. nutarimu K. U. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., nesant K. U. veiksmuose administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėčių.

Šalies argumentai

Klaipėdos apskrities VPK Rietavo policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininkas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – pripažinti K. U. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priimdamas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimų bylą, nesant K. U. veiksmuose administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėčių rėmėsi ir vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir su juo susijusių suinteresuotų asmenų, bei jo atstovo advokato motyvais, jog nėra padaryta pažeidimų. Priimant nutarimą liko neįvertintos kitos objektyvios aplinkybės, kurios patvirtina, kad buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai už kuriuos yra skirtinos administracinės nuobaudos. Toliau apeliantas teigia, kad galima sutikti su K. U. paaiškinimu, jog eismo įvykio metu jis patyrė stresą ir išsigando, tačiau pažymėtina, kad visi asmenys padarę ar patekę į eismo įvykius patiria stresą ir išsigąsta, tačiau Kelių eismo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad dėl minėtų priežasčių vairuotojai galėtų nevykdyti Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės aktų reikalavimų įvykus eismo įvykiui. Apeliantas mano, kad daug didesnis stresas ir išgąstis yra patiriamas skaudžių eismo įvykių atvejais kai yra žuvę ar sužaloti eismo dalyviai. Atsižvelgiant į teismo vertinimą darytina išvada, kad turėtų būti nutraukiamos visos pradėtos administracinės bylos dėl eismo įvykių, pasišalinimų iš jų vietos pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, jeigu asmenys dalyvavę eismo įvykiuose patiria stresą ar išsigąsta.

Teismas nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą rėmėsi K. U. parodymais, kad automobilio sumėtimas buvo nelaimingas atsitikimas, tačiau šis teismo pripažintas teiginys nėra pagrįstas įrodymais, jie nesurinkti, kadangi vairuotojas su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismas neįvertino, kad transporto priemonių vairuotojams teisė vairuoti transporto priemones yra suteikiama tik išlaikius atitinkamus egzaminus, kuriuos išlaikę asmenys privalo žinoti Kelių eismo taisykles ir jų nepažeidinėti. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad K. U. 2006-01-05 yra išduotas vairuotojo pažymėjimas ir jo vairavimo stažas yra daugiau nei 8 metai, t. y. jis nėra pradedantysis vairuotojas, todėl privalėjo žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir juos vykdyti.

Be to, apeliantas akcentuoja, jog teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad nuo eismo įvykio padarymo 2014-05-21, 20.30 val., iki pranešimo 2014-05-22, 11 val., policijai apie eismo įvykio padarymą praėjo gana ilgas laiko tarpas, t. y. 14 val. 30 min., neįtikėtina, kad visą šį laiką K. U. buvo dideliame strese, labai išsigandęs. Policijos darbo praktika rodo tai, kad dažniausiai iš eismo įvykių pasišalinama ir apie juos pranešama praėjus ilgesniam laikui tais atvejais, kai asmenys vairuoja neblaivūs, siekdami išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviems. Teismas priimdamas nutarimą rėmėsi K. U. paaiškinimu, kad patekus į eismo įvykį visi labai išsigando ir patyrė šoką, todėl negalėjo įvertinti situacijos, pergyveno dėl artimųjų būklės ir sveikatos. Tačiau šie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, t. y. į įvykio vietą nekviesta greitoji medicinos pagalba tam, jog būtų įvertinta eismo įvykyje dalyvavusių asmenų būklė, todėl šie teiginiai yra tik bandymas išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus.

Pateiktas apeliacinis skundas apibendrinamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo pilnai ir visapusiškai išnagrinėta, todėl buvo priimtas nepagrįstas nutarimas nutraukti bylą.

Atsiliepimas

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. U. pateikė atsiliepimą ir prašo Klaipėdos apskrities VPK Rietavo policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininko apeliacinį skundą atmesti, o Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Bylos duomenimis K. U. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad Rietavo sav., kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda dešinės pusės 259,25 km. vairuodamas automobilį „Toyota Yaris“ nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į skiriamojoje juostoje įrengtus kelio atitvarus, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė ir kelio atitvarai. Apie įvykusį eismo įvykį Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka nedelsdamas nepranešė policijai, o pasišalino iš eismo įvykio vietos su kuriuo jis buvo susijęs. Tokiu būdu jis galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 234 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar administracinėn atsakomybėn patraukto K. U. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sudėtys. Kitaip tariant, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose yra šių pažeidimų (ar vieno iš pažeidimo) sudėties požymių visuma.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. reglamentuota administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą.

Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog K. U. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 punktų reikalavimų, todėl jo veikoje nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos dalį dėl šio pažeidimo nutraukė.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išsamiai įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, daro priešingą išvadą. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti, kad K. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktų reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 130 punkte nustatytas draudimas važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai.

Iš byloje esančio vyr. patrulio A. V. 2014-05-22 Tarnybinio pranešimo matyti, kad nuvykus į automagistralę Vilnius-Kaunas-Klaipėda 51 km., 500 m., buvo pastebėti sugadinti atitvarai. Susisiekus su Telšių regiono kelių Rietavo meistrija, jie nurodė, kad dėl padarytos žalos atitvarams į Rietavo PK kreipsis su pareiškimu, kai bus nustatyta tiksli padaryta žala (b. l. 5). Iš byloje esančios fotolentelės matyti aiškios transporto priemonės padangų žymės nusukančios nuo magistralinio kelio į skiriamojoje juostoje esančią veją bei įrengtus kelio atitvarus (b. l. 6-7). Iš šių fotolentelėje užfiksuotų vaizdų taip pat yra aiškiai matyti, kad įrengtiems kelio atitvarams buvo padaryta aiškiai matoma žalą.

Be to, byloje yra pateiktas Valstybės įmonės „Automagistralė“ raštas bei Lokalinė sąmata, kurios patvirtina, jog po š. m. gegužės 21 d. įvykusio eismo įvykio magistraliniame kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 259,25 km, kurio metu automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į skiriamojoje juostoje įrengtus kelio atitvarus, įmonei padaryta – 5 282 Lt dydžio žala. Eismo įvykio metu sugadinta 16 metrų apsauginių atitvarų (b. l. 8-9).

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, minėti byloje esantys objektyvūs duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad K. U. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nuvažiavo nuo magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, ir važiavo veja kol atsitrenkė į įrengtus kelio atitvarus (Kelių eismo taisyklių 9 ir 130 punktai). Byloje nėra visiškai jokių duomenų, kurie bent jau leistų manyti, kad nepaisant visų K. U. pastangų laikytis visų atsargumo priemonių, jis dėl kokių nors nuo jo valios nepriklausančių priežasčių būtų nuvažiavęs nuo kelio (pvz. kita transporto priemonė būtų atlikusi pavojingą manevrą, ant kelio būtų pasitaikiusi nenumatyta kliūtis ar pan.). Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš tikrųjų nevažiavo tokiu greičiu, jog nebūtų keliamas pavojus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Priešingu atveju, pažeidėjas nebūtų nuvažiavęs nuo magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda 259,25 km ir atsitrenkęs į įrengtus kelio atitvarus.

Paminėtina ir tai, kad K. U. Plungės rajono apylinkės teismui buvo pateikęs rašytinį prašymą Dėl administracinės bylos dalies nutraukimo ir mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo (b. l. 35-38). Tačiau šiame prašyme argumentuodamas tai, jog nepadarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, pažeidėjas nenurodė jokių aiškių aplinkybių apie tai, kas galėjo nulemti eismo įvykį, tik lakoniškai nurodė, kad automobilį galėjo sumėtyti ant kelio dangos buvęs koks nedidelis akmuo ar jų sankaupa (b. l. 37). Tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių. Todėl konstatuotina, kad tuo atveju jeigu pažeidėjas tikrai būtų važiavęs atsargiai laikytis visų atsargumo priemonių eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Dėl visų išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad K. U. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis. Jo kaltė padarius šį administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta visiškai. Apygardos teismas įvertinęs tai, kad K. U. prisipažino padaręs eismo įvykį ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina minimali Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatyta administracinė nuobauda – 100 Lt dydžio bauda.

Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog teismas pripažįsta, kad K. U. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimų, kadangi jo veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai, todėl jo veikoje nėra ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., sudėties, todėl yra pagrindas šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti. Tuo tarpu Institucijos, kurios atstovas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliaciniame skunde akcentuojama, jog nuo eismo įvykio padarymo iki pranešimo policijai apie eismo įvykio padarymą praėjo gana ilgas laiko tarpas, t. y. 14 val. 30 min., todėl neįtikėtina, kad visą šį laiką K. U. buvo dideliame strese, labai išsigandęs.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas detaliai įvertinęs visus byloje esančius duomenis konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam K. U. byla dėl šio inkriminuoto pažeidimo buvo nutraukta pagrįstai, kadangi jis nepažeidė Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimų, nes jo veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.

Be to, svarbu ir tai, kad pagrindžiant atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga yra tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, teismo manymu, iš tikrųjų praėjus pakankamai nedideliam laiko tarpui kreipėsi į Policijos instituciją. Byloje esantis duomenys patvirtina, kad eismo įvykis padarytas 2014-05-21, apie 20.30 val., o policijos institucijai apie tai pranešta 2014-05-22, apie 11 val., t. y. Institucija, kurios atstovas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, apie eismo įvykį buvo informuota 1 (vienos) paros laikotarpyje.

Vertinant pažeidėjo veiksmus pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. įtvirtintą pažeidimo sudėtį, itin svarbu yra paminėti ir tai, kad tuo atveju, jeigu pažeidėjas K. U. apskritai nebūtų pranešęs policijos įstaigai apie šį eismo įvykį, labai tikėtina, kad jis apskritai nebūtų atskleistas. Tokia išvada darytina todėl, kad minėtame eismo įvykę nenukentėjo jokios kitos transporto priemonės, taip pat visiškai nėra žinomi galimi šio eismo įvykio liudininkai. Visą tai leidžia teigti, kad tuo atveju, jeigu pažeidėjas K. U. nebūtų pats kreipęsis į policijos įstaigą, įrengtų magistralinio kelio atitvarų sugadinimas būtų likęs neišaiškintas.

Dėl išvardytų motyvų galima pagrįstai teigti, kad pažeidėjas net nežinodamas konkrečiai kokio dydžio žalą kelio įrenginio (atitvarų) savininkui (valdytojui) yra padaręs, nesistengė nuslėpti sukelto eismo įvykio, o pats asmeniškai kreipėsi į policijos įstaigą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kurie rodytų, kad pasišalindamas K. U. tikėjosi apsunkinti jo tapatybės nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, būtų stengęsis paslėpti eismo įvykio pėdsakus, ar iš eismo įvykio vietos būtų pasišalinęs itin skubiai ir pan.

Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad policijos darbo praktika rodo tai, kad dažniausiai iš eismo įvykių pasišalinama ir apie juos pranešama praėjus ilgesniam laikui tais atvejais, kai asmenys vairuoja neblaivūs, siekdami išvengti atsakomybės už vairavimą esant neblaiviems. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra visiškai jokių duomenų, kurie bent jau leistų manyti, kad K. U. transporto priemonę būtų vairavęs neblaivus. Todėl šiuo atveju tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, be to, jų nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys, todėl jie laikytini abstraktaus pobūdžio teiginiais.

Juolab, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme parodymus davė ne tik administracinėn atsakomybėn patrauktas K. U., bet ir jo sutuoktinė V. U. (b. l. 46-48). Tiek pažeidėjas K. U., tiek ir jo sutuoktinė teismo posėdyje nurodė, jog automobilyje kartu su jais važiavo mažametė dukra ir močiutė. V. U. parodė, kad vyras vairuoja tvarkingai, greitis nebuvo didesnis negu 120 km/h, buvo su vaiku. Važiuodami kalbėjo, atsisuko į vaiką, suprato, jog mašina slysta į kairę pusę, išsigando. Ji rėkė ir vaikas rėkė, visi išsigando, išlipo iš automobilio, pamatė, jog rūksta iš automobilio, šaukė, jog užsidegė. Vienas automobilis pravažiavo, kitas automobilis jiems. Nunešė vaiką, sudėjo daiktus ir mašina užvažiavo ant tralo. Buvo išsigandę visi, močiutei su širdimi blogai, važiavo namo (b. l. 47). Apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertinęs byloje esančią fotolentelę, iš kurios aiškiai matosi automobilio vėžės tiek ant plento, tiek ant vejos bei sulankstyti kelio atitvarai, neturi pagrindo abejoti anksčiau aptartais pažeidėjo K. U. bei jo sutuoktinės parodymais apie eismo įvykį.

Būtent šiuo nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad po šio eismo įvykio dėl patirto gilaus streso ir išgąsčio K. U. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas pritaria tam, kad labai tikėtina, jog po šio įvykio pažeidėjas pirmiausia skubėjo į namus saugiai pristatyti savo mažametę dukrą ir jos prosenelę J. A. Atsižvelgiant į tai, negalima teigti, kad K. U. šioje situacijoje suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog skundžiamu nutarimu K. U. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. buvo nutraukta pagrįstai, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Dėl visų išvardytų motyvų Klaipėdos apskrities VPK Rietavo policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – naikintina Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarimo dalis, kuria K. U. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį nutraukta. K. U. pripažintinas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir jam skirtina 100 Lt dydžio bauda.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms Klaipėdos apskrities VPK Rietavo policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininko apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarimo dalis naikintina ir dėl jos priimtinas naujas nutarimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities VPK Rietavo policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarimo dalį, kuria K. U. nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

K. U. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir jam skirti 100 Lt dydžio baudą.

Kitą Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis