Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos ūmios psichiatrijos sektoriaus prašymą dėl teismo leidimo pratęsti L. P. priverstinę hospitalizaciją ir priverstinį gydymą psichiatrijos įstaigoje išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. sausio 17 d. gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (toliau – ir LSMUL) Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos ūmios psichiatrijos sektoriaus (toliau – ir pareiškėja) prašymas išduoti teismo leidimą pratęsti L. P. gydymą VšĮ LSMUL Kauno klinikų psichiatrijos klinikoje vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo asmens hospitalizavimo ir gydymo pradžios – nuo 2025 m. sausio 14 d. 22 val. 40 min.

Prašyme nurodyta, kad 2025 m. sausio 14 d. 22 val. 40 min. į LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos kliniką buvo hospitalizuota L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). L. P. 2025 m. sausio 14 d. 22 val. 40 min. buvo stacionarizuota gavus raštišką pacientės sutikimą, tačiau 2025 m. sausio 16 d. 12 val. pateikė raštišką prašymą dėl gydymo stacionare atsisakymo. L. P. gydoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-1906 12 straipsnio pagrindu. LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje 2025 m. sausio 16 d. vykusio aptarimo metu konstatuota, kad L. P. serga sunkia psichikos liga, šiuo metu dėl pablogėjusios psichikos sveikatos būklės (pacientė nekritiška savo būklei, vyrauja psichozinė simptomatika, priešiška, įtari įtariamųjų, medicininio personalo atžvilgiu, pikta, dirgli) pacientei reikalingas tolimesnis stacionarinis gydymas psichiatrijos stacionare: psichiatriniam-psichologiniam ištyrimui gydymo taktikos parinkimui bei gydymui. Prašo išduoti leidimą pratęsti L. P. gydymą LSMUL Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios.

Teismo posėdžio metu hospitalizuotas asmuo L. P. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko bei nurodė, kad nesupranta dėl kokios priežasties ji buvo hospitalizuota. Atvyko gydytis akies, prisiregistravusi nuėjo pas šeimos gydytoją, vėliau pas okulistą ir ten ją pasitiko du psichiatrai. L. P. taip pat nurodė, jog visi vaikai yra nusiteikę prieš ją ir kad ji su vyru neišsiskirtų. Dėl psichozių paaiškino, kad jos pasitaiko tuomet, kai išveda iš kantrybės.

Hospitalizuotino asmens L. P. atstovė advokato padėjėja R. V. su pareiškėjos pareiškimu taip pat nesutiko, nurodė, kad medicininės aplinkybės surašytos ir diagnozuotos yra remiantis išimtinai iš artimųjų (vaikų) pasakojimų ir nurodytų klaidingų aplinkybių. Atstovė 2025 m. sausio 17 d. turėjo galimybę Psichiatrijos klinikoje aplankyti savo klientė ir galėjo įsitikinti, kad L. P. yra visiškai sąmoninga, teisingai orientuota vietoje, laike ir savyje, visiškai adekvačiai dėstanti savo mintis ir argumentus ir kritiškai vertinanti esančią situaciją bei visas kitas aplinkybes. Nurodė, kad L. P. nėra pavojinga nei sau, nei aplinkiniams, supranta bei valdo savo veiksmus. Tuo tarpu aplinkybė, jog asmuo galimai serga psichine liga, nėra pagrindas taikyti priverstinį hospitalizavimą, kadangi byloje nėra pakankamai duomenų, jog L. P. keltų grėsmę savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui. Dėl psichozės nurodė, jog žmogus gali būti gydomas ir ambulatoriškai, ji vartoja vaistus dėl miego. Prašo prašymą atmesti.

Gydytoja psichiatrė G. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko prašymą. Pažymėjo, kad psichozė yra pavojinga pačiam žmogui, o netaikant gydymo būklė nuolatos blogės. Be to, gydytoja nurodė, kad psichozę matė ir kiti gydytojai.

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Priverstinės hospitalizacijos ir (ar) gydymo tvarką numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – PSPĮ). Pagal PSPĮ 12 straipsnio 1 dalį, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. PSPĮ 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo. PSPĮ 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pacientė anksčiau psichiatrinio profilio stacionare negydyta, pas psichiatrus ambulatoriškai nesilanko. Pacientė 2025 m. sausio 15 d. atvyko į LSMUL KK SPS skųsdamasi akies skausmu, patinimu, paraudonavimu. Remiantis SPS gydytojo įrašu, pacientė teigė, kad tai gali būti „politinė cheminė ataka“. Su SPS gydytojais susisiekė pacientės artimieji, iš įrašo: „artimieji susisiekė telefonu, nurodo, kad šiuo metu yra psichozėje, artimieji teigia, kad pacientė sako turinti čipą, per kurį ją valdo DI, rengia politinius sąmokslus. Teigia, kad kankinasi su tuo apie metus laiko. Policija nukreipė į psichikos centrą, tačiau pas psichiatrus neina. Vakar buvusi panikos ataka.“ Nurodoma, kad pacientės šeimoje yra nepilnametis sūnus, dėl kurio iškelta teisminė byla dėl atskyrimo nuo motinos, yra nuolat į namus ir mokyklą kviečiami vaikų teisių atstovai. Būklės pablogėjimas ypač išryškėjo 2024 m. pavasarį, vaikams ir pažįstamiems pradėjo rašyti žinutes, kad jos kūne yra įdėta sekimo kamera, lustas, čipas, kad ją valdo dirbtinis intelektas. Pasidarė pikta vyro ir vaikų atžvilgiu, nuo visų atsiribojo, nepriima jokio patarimo ir pagalbos. Sakė žodžiu ir rašė, kad šeima ją nori nužudyti arba, kad ji pati nusižudys. Ryškėjo agresyvumas tėčio atžvilgiu, ne kartą mojavo kumščiais, grasino „gausi snukį“, trankė į įvairias kūno vienas, užpuolė miegantį. Nepilnametį sūnų T. laikė kambaryje uždarytą ir neleido išeiti. 2024 m. lapkričio 24 d. išgąsdino sūnų T., kai sutikusi „Maximoje“ pasiūlė parvežti namo ir nieko paaiškinusi nuvažiavo link Rygos (sūnus žinutėmis šaukėsi brolio ir sesers pagalbos). Artimieji pateikė duomenis, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 komisariato tyrėja A. U. 2024 m. gruodžio 21 d. – 2025 m. sausio 4 d. skyrė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, uždraudžiant pacientei lankytis dukros G. gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu pacientės psichikos būklė: sąmoninga, teisingai orientuota vietoje, laike ir savyje. Prasmingam verbaliniam kontaktui prieinama, tačiau gynybiška, nenori atsakinėti į klausimus, vartoti skiriamų medikamentų. Personalo atžvilgiu įtarti, nusiteikusi priešiškai, greitai provokuojasi pykčio reakcijos, sutrikusi impulsų kontrolė, epizodiškai agresyvi, grasina. Dėmesys nukreiptas į išsakomas kliedesines idėjas. Nuotaika disforiška, emocijos dirglios. Mąstymas vidutinio tempo, paralogiškas, nenuoseklus. Haliucinacijų neišsako. Miegas subjektyviu vertinimu prastas, su prabudimais. Savo sveikatos būklei nekritiška, raštu atsisako gydymo stacionare. Pacientei apribota teisė naudotis savo mobiliuoju telefonu dėl skyriaus vidaus taisyklių pažeidimo.

2025 m. sausio 16 d. konsiliumas konstatavo, kad pacientė L. P. serga sunkia psichikos liga, šiuo metu dėl pablogėjusios psichikos sveikatos būklės (pacientė nekritiška savo būklei, vyrauja psichozinė simptomatika, priešiška, įtari artimųjų, medicininio personalo atžvilgiu, pikta, dirgli) pacientei reikalingas tolimesnis stacionarinis gydymas psichiatrijos stacionare: psichiatriniam-psichologiniam ištyrimui, gydymo taktikos parinkimui ir gydymui, todėl nutarta teikti teikimą teismui dėl priverstinės hospitalizacijos pratęsimo dėl keliamos realios grėsmės savo bei aplinkinių sveikatai bei gyvybei.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, sprendžia, jog yra reali grėsmė, kad L. P. savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo pačios sveikatai ar net gyvybei, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas dėl L. P. gydymo pratęsimo psichiatrijos įstaigoje vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios – nuo 2025 m. sausio 14 d. 22 val. 40 min.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 2 dalimi, PSPĮ 12 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos ūmios psichiatrijos sektoriaus prašymą tenkinti.

Pratęsti L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), gydymo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje terminą 1 (vienam) mėnesiui, skaičiuojant nuo hospitalizavimo pradžios, t. y. nuo 2025 m. sausio 14 d. 22 val. 40 min.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Atskirojo skundo padavimas nutarties vykdymo nesustabdo.