Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-3925-1028/2024 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00844-2024-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.2.6.1.; 3.4.5.2

2024 m. gegužės 17 d.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos G. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, A. B., V. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą pareiškėjos tėvų likusį turtą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B. per tris mėnesius nuo palikėjo A. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. B.. Po tėvo A. B. mirties liko nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Pareiškėjos tėvas testamento nepaliko, todėl jo palikimą pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti jo sutuoktinė K. B., mirusi (duomenys neskelbtini), kuri buvo pirmos eilės įpėdinė. Pareiškėjos tėvų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po motinos K. B. mirties (duomenys neskelbtini) laiku kreipėsi, t. y. (duomenys neskelbtini), į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kurio metu paaiškėjo, kad pareiškėjos motina K. B. po vyro A. B. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl nėra priėmusi savo vyro A. B. palikimo, be to, dėl A. B. palikimo nesikreipė ir kiti įstatyminiai įpėdiniai, vaikai. Vis dėlto, nors paveldėjimo dokumentų notarų biure dėl vyro A. B. palikimo pareiškėjos motina K. B. nebuvo nesusitvarkiusi, tačiau ji palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja nurodo, kad motina K. B. iki pat vyro A. B. mirties kartu su juo gyveno, rūpinosi vienas kitu. Po palikėjo A. B. mirties pareiškėjos motina K. B. priėmė vyro A. B. palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, t. y. paimdama visus palikėjai priklausiusius asmeninius daiktus, taip pat, gyvendamas ir prižiūrėdamas bendrai su vyru (duomenys neskelbtini) įgytą gyvenamąjį namą su priklausiniais esantį (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjai K. B. jos testamentinė ir įstatyminė įpėdinė dukra G. L. negali visa apimtimi realizuoti savo paveldėjimo teisės po motinos mirties, kadangi nėra dokumentų, įrodančių palikėjos K. B. nuosavybės teisę į visą prieš tai šiame pareiškime išvardintą nekilnojamąjį turtą, kurį kartu su palikėja K. B. santuokos metu buvo įsigijęs sutuoktinis A. B..

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareikštu reikalavimu.

Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareikštu reikalavimu.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos pareiškimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. B., kuris susituokė (duomenys neskelbtini), su K. B.. K. B. mirė (duomenys neskelbtini). Notaro liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pirmame notaro biure A. B. paveldėjimo byla laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Iš 2024 m. vasario 7 d. Testamentų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų A. B. palikimo priėmimo faktų. Iš 2024 m. vasario 7 d. Testamentų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. B. palikimą priėmė pareiškėja G. L.. VĮ „Registrų centras“ pranešime dėl informacijos suteikimo nurodyta, kad A. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi, o K. B. nuosavybės teise įregistruoti nekilnojamieji daiktai, esantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini). K. B. ir A. B. santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); klėtis, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įgyti (duomenys neskelbtini) turto perleidimo sutarties pagrindu.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).

Vadovaujantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, galima daryti išvadą, kad K. B. kaip santuokoje įgyto turto dalies savininkė, jį valdė, juo naudojosi ir rūpinosi kaip savu, nepertraukiamai gyveno gyvenamajame name. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus daryti išvadą, kad K. B. faktiškai gyvenamojo namo ir jo pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nevaldė ir jais nesirūpino, nėra jokio pagrindo, kadangi gyvenamasis namas ir kiti pastatai registruoti pačios K. B. vardu. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimui. Niekas per ilgą laiko tarpą po A. B. mirties dėl jo turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad mirusiojo sutuoktinio A. B. palikimą K. B. priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėja šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo palikėjo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.