- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-30
- Bylos Nr.
- Ik-3462-121/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02615-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Šidagienė, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Advokatai
- Girdutis Vainius
- Kategorijos
- 9.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Balčytienės, Inos Kirkutienės, Nijolės Šidagienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Girdučiui Vainiui, atsakovės atstovui Kęstučiui Kadonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. D. kreipėsi į teimą, prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau-AVMI) viršininko 2010 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-69 dėl patikrinimo akto tvirtinimo; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau-Inspekcija) 2010 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 68-137; 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau-Komisija) 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. S-219(7-179/2010).
1. Paaiškina, kad mokesčių administratorius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2008 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. A-756-76/2008 buvo įpareigotas panaikinti ir išnagrinėti iš naujo Vilniaus AVMI 2006 m. liepos 10 d. sprendimo dalį dėl nurodymų V. D. sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį (toliau-GPM), delspinigius ir baudas, papildomai priskaičiuotus nuo 2004 m. jo gautų pajamų - avanso pagal 2004 m. gruodžio 16 d. susitarimą už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimą ir dėl palūkanų sumokėjimo bankams 2003-2004 metais už kreditus, paimtus gyvenamosios paskirties nekilnojamiems objektams Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pirkti, remontuoti ir rekonstruoti. Vilniaus AVMI 2010 m. kovo 15 d. savo sprendimu Nr. (21.26)-256-69 nepaisė minėto sprendimo ir iš esmės paliko galioti savo 2006 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (27.183)-256-287. Patikrinimas atliktas formaliai, neatsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir argumentus. Sumos, kurias pareiškėjas įpareigotas sumokėti, praktiškai nepasikeitė. Mokesčių administratoriaus 2010 m. sausio 12 d. patikrinimo aktas Nr. 21.26-04-77-2 beveik identiškai sutampa su 2006 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (27.183)-256-287 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Tai tik patvirtina, kad mokesčių administratorius tik formaliai, o ne iš esmės, įvykdė LVAT sprendimą, kuriame nurodyta, kad mokesčių administratorius netyrė, ar mokesčių mokėtojo įgytas turtas atitiko „gyvenamo būsto" kriterijus.
2. Taikant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau-GPMĮ) 21 str. l d. 3 punktą yra renkami įrodymai, vertinantys mokesčio mokėtojo elgesį turto įsigijimo ir panaudojimo metu. Pareiškėjo teigimu, didelis įsigytų gyvenamosios paskirties nekilnojamo turto objektų skaičius gali būti vienu iš kriterijų vertinti, jog įsigytas turtas neatitiko gyvenamo turto paskirties. Vilniaus AVMI minėtu kriterijumi vadovavosi ne kaip vienu, o kaip vieninteliu patikrinimo akte nurodytoms aplinkybėms patvirtinti. Pareiškėjo teigimu, vertinant sandorius, reikėtų remtis ir sandorių sudarymo aplinkybėmis (tikslu, motyvais, sąlygomis ir pan.). Į pareiškėjo 2009 m. gruodžio 7 d. paaiškinimus ir kitus įrodinėjimo aspektus nebuvo tinkamai atsižvelgta. Tikslas parduoti nekilnojamą turtą atsirado ne įsigyjant turtą, o tik pasikeitus esminėms gyvenimo aplinkybėms. Vilniaus AVMI patikrinimo akte nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenų banko išraše nėra nurodyta, kad būtų išduotas statybos leidimas, kad būtų atlikti rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai. Pareiškėjas visuose savo paaiškinimuose yra nurodęs, kad patikrinimo akte nurodytuose objektuose jis vykdė remonto darbus, tačiau darbų pobūdis nereikalavo, kad jiems būtų gaunami statybos leidimai. Vilniaus AVMI išvadoje teigiama, kad remonto darbai nebuvo vykdomi, tačiau toks vertinimas yra subjektyvus ir grindžiamas prielaidomis. Kiti patikrinimo akte pateikti argumentai dėl gyvenamosios vietos deklaravimo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl minėto gyvenamojo namo naudojimo paskirties siekiant ekonominės naudos, turi būti irgi vertinami kritiškai. Tokias pat aplinkybes pateikia ir Komisija savo sprendime, kas dar kartą įrodo, kad skundas buvo tirtas formaliai. Gyvenamosios vietos deklaravimas negali būti vertinimo kriterijumi. Turint kelias gyvenamąsias vietas, įstatymas suteikia teisę gyvenamąją vietą deklaruoti tik vienoje iš pasirinktų vietų. Todėl šis argumentas neturi teisinio pagrindo. Patikrinimo akte ne įrodymais, o prielaidomis grindžiama ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas namą iki jo pardavimo nuomavo, o ne jis ir jo šeimos nariai su pertraukomis jame gyveno. Mokesčio administratoriaus naudojamos sąvokos argumentams pagrįsti „kad jis su šeima gyveno su pertraukomis, nors tai yra nelabai tikėtina" akivaizdžiai patvirtina, jog šiuo teiginiu, kaip įrodymu, yra abejojama. Komisija daug kartų akcentavo, kad pareiškėjo veikla, parduodant ir perkant nekilnojamąjį turtą, turi visus individualiai veiklai būdingus požymius, tačiau tokios savo pozicijos nedetalizavo, todėl lieka neaišku, pagal kokius kriterijus pareiškėjo veikla yra priskiriama prie individualios veiklos, ir kokie yra jos požymiai.
3. Pagal ABTĮ 57 str. 4 dalį įrodymus pateikia šalys. Įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei mokesčių mokėtojo, nei mokesčių administratoriaus nurodomų aplinkybių. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvaus įrodinėjimo naštos aspektas). Kad gyvenamasis būstas buvo skirtas pareiškėjo ir jo šeimos poreikiams tenkinti, turi įrodyti pareiškėjas, o pateikti įrodymus, paneigiančius jo nurodytą tikslą, turi mokesčio administratorius. Nepakankant įrodymų nei patvirtinti, nei paneigti teisiškai reikšmingų aplinkybių, sprendimas turi būti priimamas mokesčio mokėtojo naudai. Vilniaus AVMI pakartotinio patikrinimo metu teisiškai reikšmingų įrodymų, patvirtinančių, kad turto pardavimo pajamas galėtų priskirti prie individualios veiklos pajamų nesurinko, todėl priėmė klaidingą sprendimą. Be to, Vilniaus AVMI turėjo įvertinti ir Inspekcijos 2003 m. sausio 15 d. rašto Nr. (06-06)-R-516 „Dėl kai kurių mokesčių administravimo nuostatų taikymo" reikalavimus, kuriame remtasi Finansų ministerijos 2003 m. sausio 10 d. rašto „Dėl sankcijų taikymo už mokesčių įstatymo pažeidimus" nurodymu atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių ir baudų, jeigu jis neteisingai suprato naują mokesčių įstatymą pradiniu įsigaliojimo laikotarpiu ir dėl to jam skaičiuojami delspinigiai ir skiriamos baudos.
4. Pajamas, gautas 2004 m. balandžio 8 d. už nekilnojamo turto pardavimą, pareiškėjas priskyrė prie atsitiktinių, vienkartinių sandorių. Vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2003 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-21, jis 2004 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą perskaičiuoti GPM ir dokumentus, įrodančius turto pardavimo ir įsigijimo išlaidas. Vilniaus AVMI 2004 m. birželio 21 d., vadovaudamasi sprendimu Nr. 21-15-1446, grąžino 363 457,62 Lt sumą, o 2004m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. 21-15-2201 - 64 139,60 Lt. Vilniaus AVMI, priėmusi ir išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus bei pateiktus dokumentus, savo sprendimais grąžino mokesčio permoką, tuo patvirtindama, kad pareiškėjo prašymas atitinka GPMĮ 19 bei 32 straipsnio nuostatas. Pakartotiniame 2010 m. sausio 12 d. patikrinimo akte Nr. 21.26-04-77-2 Vilniaus AVMI neargumentuoja ir teisiškai nevertina to fakto, kad 427 597,22 Lt GPM suma pareiškėjui buvo teisėtai grąžinta bei atlikti veiksmai atitiko visus įstatymo reikalavimus. Minėti Vilniaus AVMI sprendimai nėra panaikinti ir yra galiojantys, todėl, pareiškėjo manymu, Vilniaus AVMI neteisėtai papildomai apskaičiavo mokėtiną 476 023 Lt GPM sumą.
5. Vilniaus AVMI mokestines sankcijas galėjo taikyti tik nuo pateiktoje mokestinėje deklaracijoje neteisingai apskaičiuotų sumų, tačiau šio įstatymo reikalavimo nepaisė. Pretenzijų, kad deklaracijoje nurodytos sumos yra neteisingos, nepateikė. Delspinigiai nuo Inspekcijos sprendimais grąžintos 427 597,22 Lt. sumos neprivalo būti skaičiuojami, o priskaičiuotos sumos naikintinos, nes tame nėra pareiškėjo kaltės. Šis pareiškėjo argumentas liko visiškai nenagrinėtas Komisijos sprendime. Sistemiškai išnagrinėjus visus pareiškėjo mokesčių mokėjimus, galima padaryti išvadą, kad jis privalo mokėti GPM ir už sumą, kurią mokesčių administratorius dėl savo kaltės grąžino pareiškėjui ir iš naujo paskaičiavo jam mokestį jau nuo teisėtai grąžintos sumos. Toks dvigubas apmokestinimas negali būti laikomas teisėtu, todėl mokesčių administratoriaus sprendimas ir tokį sprendimą pavirtinantis Komisijos sprendimas negali būti palikti galioti.
6. Vilniaus AVMI 2010 m. kovo 15 d. sprendime nevertino ir to fakto, kad pareiškėjas buvo patikrinimo akte minimų pastatų bendrasavininkas, todėl pardavimas ar kitoks turto teisinio rėžimo pasikeitimas vien nuo jo valios nepriklausė. Disponavimas turtu turėjo būti derinamas tarp bendrasavininkų, todėl neteisinga teigti, kad turto pardavimas buvo vien asmeninis pareiškėjo sprendimas ir pajamos turi būti vertinamos, kaip individualios jo veiklos pajamos.
7. Sprendimas dėl palūkanų, sumokėtų 2003-2004 metais bankams už kreditus, paimtus gyvenamosios paskirties objektams Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pirkti, remontuoti ir rekonstruoti, kurios nebuvo priskirtos išlaidoms, mažinančioms apmokestinamąsias pajamas, kadangi mokesčių administratoriaus manymu, jos buvo gautos vykdant individualią veiklą, yra neteisingas. Dėl individualios veiklos požymių pareiškėjo veikloje nei mokesčių administratorius, nei Komisija detaliai nepasisakė, o paprasčiausiai pateikė formalią išvadą, kuria remiantis priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą. Toks sprendimas prieštarauja GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punkto nuostatoms, nes nėra nustatyta, kokiais tikslais vadovavosi įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę gyventojui iš pajamų atimti patirtas išlaidas - palūkanas už paimtą kreditą - bei nėra jokių apribojimų ar nurodymų kelintam būstui įsigyti (statyti) paimtas kreditas. Įstatyme taip pat nėra įvertintos aplinkybės ar apribojimai dėl būsto naudojimo ir įsigijimo tikslų, todėl išvada, kad sumokėtų bankui palūkanų suma negali būti įtraukta į deklaruojamas išlaidas, neatitinka norminio akto prasmės. Iki 2006 m. spalio 19 d. galiojo GPMĮ nuostata, kad paėmus daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) sudarius daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų), iš pajamų gali būti atimamos visą šių kreditų ar (ir) finansinės nuomos (lizingo) sutarčių galiojimo laikotarpį (b.l.7-9).
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pakartotinis pareiškėjo patikrinimas atliktas vykdant LVAT 2008-01-18 sprendimo administracinėje byloje Nr. A-756-76/2008 nurodymus:
1) Minėtame sprendime LVAT konstatavo, kad patikrinimo metu nustatytų aplinkybių ir mokestinėje byloje surinktų įrodymų pagrindu vietos mokesčių administratorius padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo 2003-2005 metais vykdytai nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklai buvo būdingi visi GPMĮ 2 str. 7 dalyje numatyti individualios veiklos požymiai, t.y. minėtu laikotarpiu pareiškėjas vykdė nekilnojamojo turto pardavimo individualią veiklą. Tačiau dėl 0,1992 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo pajamų priskyrimo pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, LVAT išreiškė abejonę. LVAT atkreipė dėmesį į pareiškėjo teiginius, kad šį namą jis planavo rekonstruoti ir jame gyventi su šeima bei į tai, kad šis žemės sklypas bei jame esantis gyvenamasis namas buvo įsigytas 1994 metais. LVAT sprendime taip pat konstatuota, kad mokesčių administratorius nesiaiškino ir nerinko pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų: ar namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, realiai buvo rekonstruojamas, kokiai paskirčiai jis buvo skirtas nuo įsigijimo iki sutarties dėl pardavimo sudarymo. Todėl LVAT pripažino, jog tik surinkus papildomus įrodymus galima būtų prieiti abejonių nekeliančios išvados apie šio nekilnojamojo turto įsigijimo tikslą (asmeniniams poreikiams tenkinti ar siekiant ekonominės naudos). Taigi, šioje dalyje ginčas kilęs tik dėl 50 000 Lt, 2003 m. gautų kaip avansas už namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimą, priskyrimo prie pareiškėjo individualios veiklos pajamų. Paaiškina, kad pakartotinio patikrinimo metu Vilniaus AVMI nustatė, kad VĮ Registrų centro duomenų banko išraše nėra nurodyta, kad namui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų išduotas statybos leidimas ar kad būtų atlikti rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai. Nustatyta, kad minėtu adresu pareiškėjas nedeklaravo gyvenamosios vietos. Pareiškėjo 2006-02-15 paaiškinime nurodyta, kad jis žemės sklypą su gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki jo pardavimo nuomojo. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar kitokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad minėtas namas realiai buvo rekonstruojamas, kokiai paskirčiai jis buvo skirtas, kaip faktiškai naudojamas nuo įsigijimo iki sutarties dėl pardavimo sudarymo. Atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, Vilniaus AVMI pagrįstai konstatavo, kad minėtas namas buvo įsigytas ir parduotas vykdant individualią veiklą, todėl pagrįstai pareiškėjo pajamoms už 2004 metus priskyrė 50 000 Lt avansą, gautą už minėtą namą.
2) atsiliepimo dalyje dėl galimybės iš pareiškėjo pajamų atimti palūkanas, mokamas už paimtą kreditą daugiau nei vienam gyvenamajam būstui įsigyti, atsakovas remiasi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-76/2008.
Dėl nekilnojamo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas 2003 m. metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo sumokėtas 117 44,82 Lt palūkanas, 2004 m. – 1 829,94 Lt palūkanas, sumokėtas už kreditą skirtą šio namo rekonstrukcijai. Kadangi šis namas buvo įsigytas ir parduotas vykdant individualią veiklą šios sumokėtos palūkanos, vadovaujantis GPMĮ 21 str. 1 d. 3 p., negali būti atimtos iš pareiškėjo pajamų, apskaičiuojant GPM.
Dėl nekilnojamo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas 2003 m. metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo sumokėtas 1 0225,23 Lt palūkanas už kreditą, skirtą šio buto įsigijimui ir remontui. Nustatyta, kad šis butas pagal 2002-08-21 patalpų nuomos sutartis buvo išnuomotas UAB „Kontaktų rinka", UAB „Progresyvios statybos" bei UAB „RNGS Baltic", pareiškėjas už šio buto nuomą 2003 m. gavo 10 690 Lt pajamų, kurias deklaravo 2003 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis GPMĮ 21 str. 1 d. 3 p., šios sumokėtos palūkanos negali būti atimtos iš pareiškėjo pajamų, apskaičiuojant GPM.
Dėl nekilnojamo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas 2003 m. metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo sumokėtas 44 404,53 Lt palūkanas, 2004 m. – 18 441,69 Lt palūkanas, sumokėtas už kreditą, skirtą šio buto įsigijimui ir remontui. Nustatyta, kad šis butas pagal 2003-01-21 patalpų nuomos sutartį buvo išnuomotas gamybinei ir statybinei firmai „Energija", pagal 2002-08-21 patalpų nuomos sutartį - UAB „Intergas", pareiškėjas už šio buto nuomą 2003 m. gavo 32 847,05 Lt, 2004 m. – 80 180,15 Lt pajamų, kurias deklaravo atitinkamai 2003 ir 2004 m. metinėse pajamų mokesčio deklaracijose. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis GPMĮ 21 str. 1 d. 3 p., šios sumokėtos palūkanos negali būti atimtos iš pareiškėjo pajamų, apskaičiuojant GPM.
Dėl nekilnojamo turto objekto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas 2004 m. metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo sumokėtas 2 818,43 Lt palūkanas už kreditą, skirtą šio buto įsigijimui. Pagal VĮ Registrų centro duomenis šis butas pareiškėjui nepriklauso. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis GPMĮ 21 str. 1 d. 3 p., šios sumokėtos palūkanos negali būti atimtos iš pareiškėjo pajamų, apskaičiuojant GPM.
Pagal GPMĮ 6 str. 2 d. 8 p. pajamos, gautos iš individualios veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti GPMĮ 18 str. leidžiami nustatyti atskaitymai, apmokestinamos 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, arba jeigu gyventojas pagal GPMĮ 6 str. 3 d. įvertina leidžiamus atskaitymus - 33 proc. (nuo 2006-07-01 iki 2008-01-01 - 27 proc.) tarifu. Kokį GPM tarifą - 15 ar 33 proc. - taikyti apmokestinant per kalendorinius metus iš individualios veiklos gautas pajamas, gyventojas, besiverčiantis individualia veikla, turi teisę pasirinkti pats. Vilniaus AVMI pagrįstai pareiškėjo pajamas apmokestino taikydama palankesnį pareiškėjui 15 % pajamų mokesčio tarifą ir už 2003 m. apskaičiavo 15 669 Lt GPM - įvertinus 2003 metais visas pareiškėjo gautas pajamas, susijusias su darbo santykiais 29 097 Lt, nuo jų sumokėtą GPM 8 480 Lt, pajamas, gautas už patalpų nuomą 26 490 Lt ir nuo jų sumoktą 3 981 Lt GPM, grynąjį pelną gautą iš TŪB ,,Energija" 296 520 Lt ir nuo jų sumokėtą 44 478 Lt GPM, individualios veiklos pajamas už nuomą 43 537,05 Lt, sumokėtą GPM 7 237 Lt, MNPD 3 480 Lt, patirtas per mokestinį laikotarpį 37 267,30 Lt išlaidas (sumokėtos palūkanos bankui už gyvenamojo būsto įsigijimą), įvertinus individualios veiklos pajamas už turto pardavimą 208 333,33 Lt. Už 2004 metus apskaičiavo 476 023 Lt GPM - įvertinus pareiškėjo 2004 metais gautas pajamas, susijusias su darbo santykiais 32 400 Lt, nuo jų sumokėtą GPM 9 545 Lt, pajamas, gautas už patalpų nuomą 25 200 Lt ir nuo jų sumokėtą 3 780 Lt GPM, 96 520 Lt grynąjį pelną, gautą iš TŪB ,,Energija", ir nuo jo sumokėtą 15 000 Lt GPM, individualios veiklos pajamas už nuomą 102 480,15 Lt, sumokėtą GPM 14 152 Lt, neapmokestinamas pajamas 9 186,50 Lt, 23 756,54 Lt išlaidas (sumokėtos palūkanos bankui už gyvenamojo būsto įsigijimą), taikytiną MNPD 3 480 Lt, įvertinus individualios veiklos pajamas už turto pardavimą 7 247 266,67 Lt. Vadovaujantis GPMĮ 36 str. 2 d. ir Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 96 str. 1 d. 2 p. ir 97 str. 2 d., nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuoto GPM patikrinimo metu pagrįstai apskaičiuota 325 992 Lt GPM delspinigių bei, vadovaujantis GPMĮ 36 str. 2 d. ir MAĮ 139 str., pagrįstai paskirta 10 procentų dydžio – 49 172 Lt GPM bauda. Atsakovo teigimu, kiti pareiškėjo skundo motyvai jau buvo išnagrinėti minėtame LVAT 2008-01-18 sprendime administracinėje byloje Nr. A-756-76/2008 (b.l.28-30).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI, atsiliepime prašo skundo netenkinti ir nurodo, kad palaiko atsakovės atsiliepimo argumentus (b.l.26).
Pareiškėjo atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą bei jo argumentus palaikė.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Vilniaus AVMI, patikrinusi V. D. fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau-FAPM) už 2001-2002 m. ir GPM už 2003-2004 m. apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą, 2006-05-05 patikrinimo aktu Nr. 35-06-41-15 konstatavo, kad V. D. nuo 2003 m. vykdo individualią nekilnojamo turto pardavimo veiklą, kuri buvo vykdoma ir 2004 m. bei tęsiama 2005 m., kad pirkimo-pardavimo sandoriams buvo būdingas savarankiškumas, tęstinumas ir atsikartojimas. Pareiškėjas pats sprendė su savo veikla susijusius klausimus, pats dengė išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu, pats sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Pareiškėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai negali būti priskirti atsitiktiniams sandoriams, kurių metu asmuo parduoda asmeninį būstą. Nei viename iš 2003-2004 metais įsigytų ir parduotų butų pareiškėjas negyveno, butus ir žemės sklypus įsigijo tikslu juos perparduoti. Vilniaus AVMI, vadovaudamasi GPMĮ 2 str. 7 dalimi, 6 str. 2 dalimi, MAĮ 96 str. 1 d. 2 punktu, pareiškėjui apskaičiavo mokėtinų 514 903,22 Lt GPM, 96 970,85 Lt GPM delspinigių. (Komisijos byla Nr. 6.11-02(7-179/2010) (toliau-,,ten pat“), b.l. 126-134).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus AVMI 2006-07-10 sprendimu Nr. (27.183)-256-287, kuriuo patvirtintas 2006-05-05 patikrinimo aktas Nr. 35-06-41-15 ir skirta 51 488 Lt bauda (ten pat, b.l.126-134), su Inspekcijos 2006-10-03 sprendimu Nr. 68-126, kuriuo ji patvirtino Vilniaus AVMI 2006-07-10 sprendimą Nr. (27.183)-256-287 (ten pat, b.l.126-134), su Komisijos 2006-12-20 sprendimu Nr. S-381(7-365/2006), kuriuo patvirtintas Inspekcijos 2006-10-03 sprendimas Nr. 68-126 (ten pat, b.l.116-124), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT), kuris 2007-03-30 sprendimu (b.l.50-57) pareiškėjo skundą atmetė.
LVAT 2008-01-18 išnagrinėjo ginčą apeliacine tvarka ir priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-76/2008 mokestinį ginčą dalyje dėl nurodymų V. D. sumokėti į biudžetą GPM, delspinigius ir baudas, papildomai paskaičiuotus nuo 2004 metais jo gautų pajamų – avanso pagal 2004-12-16 susitarimą už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimą, ir dėl palūkanų, sumokėtų bankams 2003-2004 metais už kreditus, paimtus gyvenamosios paskirties nekilnojamiesiems objektams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (visi Vilniuje), pirkti, remontuoti ir rekonstruoti, perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. LVAT administracinėje byloje Nr. A-756-76/2008 konstatavo, kad įvertinus mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus apie pareiškėjo iki 2003 metų ir po 2004 metų vykdytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, į pareiškėjo pajamų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, dalį visose per 2003-2004 metus pareiškėjo gautose pajamose, taip pat į tai, kad pareiškėjo 1995-2004 metais įsigyti ir 2003-2004 metais parduoti nekilnojamojo turto objektai dėl funkcinės paskirties ir buvimo vietos buvo įvairūs, pareiškėjo vykdyta nekilnojamojo turto pardavimo veikla atitiko ir versliškumo požymį bei ekonominės naudos siekimo tikslą. LVAT taip pat nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2004 metais gavo avansą (50 000 Lt) už parduodamą žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (įsigytas 1994 metais, parduotas 2005 m. pirkimo-padavimo sutartimi UAB ,,Milesija“). Šias pareiškėjo gautas pajamas mokesčių administratorius taip pat įvertino kaip pajamas, gautas iš individualios veiklos. Šis žemės sklypas bei jame esantis gyvenamasis namas buvo įgytas 1994 metais. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgytą namą jis planavo rekonstruoti ir jame gyventi su šeima. Gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame mokesčių administratoriaus teigimu, pareiškėjas ir gyvena, V. D. įgijo tik 2002 m. pirkimo-pardavimo sutartimi. Mokesčių administratorius nesiaiškino ir nerinko pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų: ar namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, realiai buvo rekonstruojamas, kokiai paskirčiai jis buvo skirtas nuo įsigijimo iki sutarties dėl pardavimo sudarymo. Tik surinkus papildomus įrodymus galima būtų prieiti prie abejonių nekeliančios išvados apie šio nekilnojamojo turto įsigijimo tikslą (asmeniniams poreikiams tenkinti ar ekonominės naudos siekimą). Todėl LVAT bylą šioje dalyje grąžino mokesčių administratoriui pakartotiniam patikrinimui atlikti. Dėl galimybės iš gyventojo pajamų atimti palūkanas, mokamas už paimtą kreditą daugiau nei vienam gyvenamajam būstui įsigyti LVAT nurodė, kad asmuo gali pasinaudoti GPMĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta lengvata, kai būstas yra įsigyjamas arba statomas gyvenimo poreikiams tenkinti. Nustatant šį tikslą, turi būti išsiaiškintas realus poreikis ir ketinimas naudoti įsigyjamą (statomą) būstą mokesčių mokėtojo, pretenduojančio į lengvatą, ar jo šeimos narių gyvenimui. Mokesčių mokėtojo (jo šeimos narių) gyvenamojo būsto poreikis negali būti ribojamas vienu būstu. Objektyvios aplinkybės (pvz., darbo ar kiti poreikiai) gali nulemti, kad asmuo turi ar siekia turėti kelias gyvenamąsias vietas. Gyvenamasis būstas, kuriam įsigyti (statyti) skirta GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punkte numatyta lengvata, neturi būti siejamas su asmens nuolatine gyvenamąja vieta. Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą (CK 2.12 str. 4 d.). Tačiau CK 2.16 straipsnio analizė leidžia teigti, kad fizinis asmuo gali turėti kelias gyvenamąsias vietas. Kadangi, kaip minėta, GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punkto redakcijoje, galiojusioje iki 2006 m. spalio 19 d., nebuvo nustatyta kiekybinio pobūdžio ribojimų naudotis aptariama lengvata, kiekvienu atveju būtina išsiaiškinti, ar įsigyjamas (statomas) būstas buvo įsigyjamas mokesčių mokėtojo ar jo šeimos narių gyvenimo poreikiams tenkinti. Nustatant mokesčių mokėtojo ketinimą atsižvelgiama į objektyvius požymius: turto įsigijimo aplinkybes, įsigyjamų objektų skaičių, jų realų panaudojimą ir pan. Duomenys, reikšmingi sprendžiant dėl GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punkto taikymo, gali būti surenkami retrospektyviai vertinant mokesčių mokėtojo elgesį turto įsigijimo ir jo panaudojimo metu. Didelis įsigytų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų skaičius gali būti vienu iš kriterijų vertinti, jog įsigytas turtas neatitiko gyvenamojo būsto paskirties, jeigu nepagrindžiamas poreikis realiai naudoti šį turtą gyvenimui. Pirmiausia, pateikti įrodymus, kad įsigytas gyvenamasis būstas buvo skirtas mokesčių mokėtojo ar jo šeimos gyvenamiesiems poreikiams tenkinti, turi mokesčių mokėtojas; pateikti įrodymus, paneigiančius šį mokesčių mokėtojo tikslą, turi mokesčių administratorius; įrodymus gali rinkti ir teismas savo iniciatyva. Nepakankant įrodymų nei patvirtinti, nei paneigti teisiškai reikšmingų aplinkybių, sprendimas turi būti priimamas mokesčių mokėtojo naudai. Ši išvada grindžiama tuo, kad palūkanų už paimtą kreditą gyvenamajam būstui įsigyti atėmimas iš pajamų pagal GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punktą yra bendroji taisyklė, leidžianti pasinaudoti lengvata. Paneigti galimybę naudotis minėtąja gyventojų pajamų mokesčio lengvata galima, jei objektyvūs duomenys patvirtina, kad įsigytas turtas nebuvo naudojamas ir ketinamas naudoti kaip gyvenamasis būstas GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punkto prasme. LVAT padarė išvadą, kad mokesčių administratorius netyrė, ar mokesčių mokėtojo įsigytas turtas atitiko „gyvenamojo būsto“ kriterijus, todėl byla šioje dalyje buvo grąžinta mokesčių administratoriui pakartotiniam patikrinimui atlikti ir aplinkybėms įvertinti (ten pat, b.l.104-114).
2) Dėl teisės iš pareiškėjo gautų pajamų atimti palūkanas, sumokėtas už kreditus, paimtus nekilnojamojo turto objektams įsigyti ir/ar remontuoti Vilniaus AVMI pakartotinio patikrinimo metu nustatė, kad V. D. gyvenamąjį namą su žeme, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavė vykdydamas individualią veiklą. V. D. pagal 2003-01-21 patalpų nuomos sutartį išnuomavo gyvenamas patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, TŪB gamybinei ir statybinei firmai „Energija", pagal 2002-08-21 patalpų nuomos sutartį - UAB „Intergas", o butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal 2002-08-21 patalpų nuomos sutartis - UAB „Kontaktų rinka", UAB „Progresyvios statybos" bei UAB „RNGS Baltic". V. D. už patalpų nuomą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2003 metais gavo 32 847,05 Lt individualios veiklos pajamų, už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2003 m. gavo 10 690 Lt, kurias V. D. deklaravo 2003 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje. Tad Vilniaus AVMI konstatavo, kad butai adresais (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo naudojami ne V. D. gyvenimo poreikiams tenkinti, o siekiant gauti ekonominę naudą ir pagal GPMĮ 21 str. 1 d. 3 p. sumokėtos bankui palūkanos 66 374,58 Lt (11 744,82 Lt + 10 225,23 Lt + 44 404,53 Lt) pagal paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) nepagrįstai atimtos iš pajamų ir nepagrįstai yra deklaruotos priede FR0462L.
2010-01-12 patikrinimo aktu Nr. 21.26-04-77-2 Vilniaus AVMI pareiškėjui už 2003 metus papildomai apskaičiavo mokėtiną 15 669 Lt GPM sumą, o įvertinusi deklaruotą grąžintiną 28 Lt GPM sumą, kuri iki patikrinimo akto surašymo dienos nebuvo grąžinta, Vilniaus AVMI iš viso už 2003 metus papildomai apskaičiavo 15 697 Lt (15 669 Lt + 28 Lt) GPM. Už 2004 metus Vilniaus AVMI V. D. papildomai apskaičiavo 476 023 Lt GPM sumą, be kitų aplinkybių, įvertinusi tai, kad V. D. pagal jo prašymus buvo grąžinta 427 597,22 Lt GPM suma. Iš viso pagal 2010-01-12 patikrinimo aktą Nr. 21.26-04-77-2 V. D. buvo papildomai apskaičiuota 491 720 Lt GPM ir 325 992 Lt GPM delspinigių (ten pat, b.l.20-30).
Vilniaus AVMI 2010-03-15 sprendimu Nr. (21.26)-256-69 patvirtino 2010-01-12 patikrinimo aktą Nr. 21.26-04-77-2 ir jame papildomai apskaičiuotas 491 720 Lt GPM, 325 992 Lt GPM delspinigių sumas bei skyrė 49 172 Lt GPM baudą (ten pat, b.l.14-17).
Šį Vilniaus AVMI sprendimą pareiškėjas apskundė Inspekcijai, kuri išnagrinėjusi jo skundą, 2010-06-08 sprendimu Nr. 68-137 patvirtino Vilniaus AVMI 2010-03-15 sprendimą Nr. (21.26)-256-69 (ten pat, b.l.5-7).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas dėl Inspekcijos 2010-06-08 sprendimo Nr. 68-137 kreipėsi į Komisiją, kuri 2010-08-19 sprendimu Nr. S-219(7-179/2010) skundžiamą Inspekcijos sprendimą patvirtino. Dėl pareiškėjo gautų 50000 Lt (namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje pardavimo) priskyrimo prie individualios veiklos pajamų Komisija pasisakė, kad, be savo paaiškinimų, pareiškėjas nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančiu, kad Vilniaus AVMI nepagristai priskyrė ginčo pajamas prie individualios veiklos pajamų. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, bylojančių, kad pareiškėjas namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje naudojo asmeniniams poreikiams (gyvenimui) tenkinti. Be paties pareiškėjo paaiškinimų, byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjo dukros ketino gyventi arba būtų gyvenusios minėtame name. Taip pat byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad namas realiai buvo rekonstruotas. Mokesčių administratorius pakartotinio patikrinimo metu nustatė, kad VĮ „Registrų centras" duomenų banko išraše nėra duomenų, kad namui adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų išduotas leidimas statybos leidimas ar būtų atlikti rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai. Todėl Komisija konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, kad namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo įsigytas jo asmeninėms reikmėms, o vykdytas namo pirkimo ir pardavimo sandoris yra priskirtinas atsitiktiniams sandoriams, neatitinkantiems individualios veiklos požymių. Dėl teisės iš pareiškėjo gautų pajamų atimti palūkanas, sumokėtas už kreditus, paimtus nekilnojamojo turto objektams įsigyti ir/ar remontuoti Komisija konstatavo, kad pareiškėjo paimti kreditai buvo naudojami jo 2003-2004 metais vykdytai individualiai veiklai (nuomoti ir parduoti), todėl pareiškėjo bankui sumokėtoms palūkanoms GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punkto nuostatos netaikytinos. Taip pat nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal VĮ „Registrų centras" duomenis pareiškėjui net ir nepriklausė, todėl pareiškėjo sumokėtos bankui palūkanos (2818,43 Lt) negali būti atimtos iš pareiškėjo pajamų, apskaičiuojant GPM. Be to, Komisija nurodė, kad pareiškėjo atstovas mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pripažino mokesčių administratoriaus byloje nustatytas faktines aplinkybes, t.y. kad ginčo turtas buvo įsigytas 2003-2004 metais vykdytai individualiai veiklai, išskyrus namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Todėl Komisija konstatavo, kad Vilniaus AVMI pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl tik nuo minėtu adresu esančiam gyvenamajam namui bei žemės sklypui įsigyti paimto kredito iš Kredyt Bank. S. A. pareiškėjo 2003—2004 m. sumokėtos palūkanos gali būti atimamos iš pajamų, o likusios bankui sumokėtų palūkanų sumos negali būti įskaitomos į deklaruojamas išlaidas (ten pat, b. l. 208-216).
I. D. nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamo turto objektai: butai/patalpos: (duomenys neskelbtini), Palangoje; (duomenys neskelbtini), Vilniuje; (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. (4 objektai); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r.; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r.; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r.; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r.; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r.; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r.; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. (b.l.45).
N. D. nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamojo turto objektai: statiniai: (duomenys neskelbtini) k., Ignalinos r.; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r.; žemės sklypai: (duomenys neskelbtini) k., Ignalinos r.; (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav.; (duomenys neskelbtini) k., Trakų r. sav. (b.l.46).
O. D. nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamojo turto objektai: statiniai: (duomenys neskelbtini), Kauno m., Kauno m. sav.; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav.; žemės sklypai su statiniais: SB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m., Vilniaus m. sav. (2 obkjektai); žemės sklypas SB ,,(duomenys neskelbtini)“ skl., (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m., Vilniaus m. sav.; patalpos/butai: (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m., Vilniaus m. sav.; (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus m., Vilniaus m. sav.; (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., Vilniaus m. sav.; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav.; (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav. (b.l.47).
V. D. žmonos (jos teigimu – buvusios) I. D. ir dukters N. D. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. (b.l.42,43), dukters O. D. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) g., Vilnius (b.l.44).
Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys dokumentai patvirtina, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra pastatytas 1940m., namas be vandentiekio, kanalizacijos, su krosniniu šildymu, jame kapitaliniai remontai, rekonstrukcijos, esminiai pakitimai nėra įregistruoti.
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (GPMĮ) 2 str. 7 dalyje nustatyta, kad individuali veikla yra savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį, inter alia savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (1 p.). GPMĮ 10 str. 1 dalyje nustatyta, kad individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.
Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad jis, kaip tai yra konstatuota ir patikrinimo aktais, 2003-2005 metų laikotarpiu vertėsi individualia veikla – nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, gaudamas iš to apmokestinamųjų pajamų, tačiau neigia, kad kai kurie iš jo vykdytų sandorių pateko į jo vykdytos individualios veiklos apimtis, todėl iš šių sandorių gautoms pajamoms turėjo būti taikomi 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 19 str. 1 dalis ir 21 str. 1 d. 3 punktas.
Dėl Pareiškėjo gautų 50000 Lt (namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo ) priskyrimo prie individualios veiklos pajamų.
Mokesčių administratorius, šią mokestinio ginčo dalį išnagrinėjęs pakartotinai, priėjo tos pačios išvados, kad minėto sandorio metu gautos pajamos priskirtinos prie individualios veiklos pajamų, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas būstas buvo įsigytas pareiškėjo ir jo šeimos poreikiams tenkinti, Komisija šią poziciją palaikė.
Teismas sutinka su tokiomis mokesčių administratoriaus bei Komisijos išvadomis, nes, pirma, išties pats pareiškėjas jokių naujų įrodymų apie tai, kad minėtasis būstas buvo įsigytas šeimos reikmėms tikslu jame gyventi, nepateikė. Antra, paties pareiškėjo paaiškinimai dėl šio būsto įsigijimo tikslų yra nenuoseklūs: pirmiausia (2006m.) pareiškėjas aiškino šį būstą nuomavęs, vėliau – kad šiame name jis ir jo šeima gyveno su pertraukomis, o 2003 metais nutarė atlikti namo esminius pertvarkymus (rekonstruoti) ir su šeima nuolatinai persikelti gyventi į namą esantį, (duomenys neskelbtini), Vilniuje; pradėjęs namo rekonstrukciją suprato, kad reikės labai didelių investicijų ir laiko, norint jį tinkamai įrengti šeimos gyvenimui, įsitikinęs, kad sąnaudos namo remontui ir rekonstrukcijai neatitinka jo lūkesčių, minėtą namą 2005 metais pardavė. Namas parduotas atlikus pagrindinius remonto ir rekonstrukcijos darbus.
Tačiau šie paaiškinimai neatitinka į bylą surinktų įrodymų. Anksčiau cituota Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo inter alia jį įsigijus pareiškėjui, nei kapitaliai remontuotas, nei rekonstruotas.
Jei tikėti paties pareiškėjo aiškinimu, kad name buvo vykdoma jo rekonstrukcija ir kad „namas parduotas atlikus pagrindinius remonto ir rekonstrukcijos darbus”, padarius prielaidą, jog rekonstrukcija buvo atlikta laikantis teisės reikalavimų, darytina išvada, kad pagal teisės aktus (Statybos įstatymą, atitinkamus Statybos techninius reglamentus, Nekilnojamojo turto registro įstatymą) tokie darbai (pvz. prisijungimas prie vandentiekio, kanalizacijos, dujų tinklų) reikalauja gauti projektavimo sąlygas (sąlygų sąvadą), parengti, suderinti statybos projektą, gauti rekonstrukcijai leidimą, vėliau NT registre įregistruoti pertvarkymus.
Kolegijos nuomone, nepasitvirtino ir pareiškėjo teiginiai, jog šis gyvenamasis namas buvo įsigytas šeimos poreikiams, turint tikslą jame gyventi ir kad šeima jame gyveno. Teisme liudytojomis buvo apklaustos pareiškėjo, jos teigimu, buvusi sutuoktinė bei dukros, kurių nei viena negalėjo pasakyti, ar šeima turėjo įsigijusi gyvenamąjį namą, kurio adresas - (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvusi sutuoktinė I. D. teigė iš karto po ištuokos (1995m.) vasarą su vaikais kažkiek gyvenusi kažkokiame blogos būklės name, kurio adreso nežino, iš jo išvyko gyventi atgal į šeimos namą (duomenys neskelbtini). Gyvenant tame prastos būklės name visą laiko vyko smulkūs remonto darbai. Pareiškėjo vyresnioji dukra irgi teigė po tėvų ištuokos keletą dienų gyvenusi kažkokiame blogos būklės name, kurio adreso nežino, po to vieną pavasarį ten gyveno viena. Jaunesnioji dukra iš viso teigė nepamenanti, ar šeima gyveno kažkur name be patogumų.
Net jei tikėti, kad pareiškėjo šeimos nariai epizodiškai gyveno gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), teismas tokį pagyvenimą laiko atsitiktiniu, tai savaime neįrodo, jog namas buvo įsigytas šeimos reikmėms tikslu jame nuolat gyventi ir kad jis šiems tikslams nuo 1994m. ir buvo naudojamas.
Įvertinus pasakytą, laikytina, jog avansas už gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrįstai priskirtas pajamoms iš individualios veiklos ir apmokestintinas.
Dėl teisės iš Pareiškėjo gautų pajamų atimti palūkanas, sumokėtas už kreditus, paimtus nekilnojamojo turto objektams įsigyti ir/ar remontuoti.
GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punkte (2006-07-04 įstatymo Nr.. X-746 redakcija) buvo nustatyta, kad iš pajamų gali būti atimamoms per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo šios išlaidos - palūkanos už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti, sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms arba finansų ministro sąraše nurodytiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms finansinėms institucijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės, taip pat palūkanos, sumokėtos finansų įmonei už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Minėta, kad LVAT jau minėtoje administracinėje byloje Nr. A-756-76/2008 konstatavo, kad šioje GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punkto redakcijoje nebuvo nustatyta absoliučių kiekybinių ribojimų iš pajamų atimti palūkanas, mokamas už kreditą daugiau nei vienam gyvenamajam būstui įsigyti, tačiau analizuojama teisės norma ribojo galimybę pasinaudoti GPM lengvata, nustatydama tikslą, kuriam buvo įsigytas būstas ir už kuriam įsigyti paimtą kreditą mokamas palūkanas siekiama atimti iš pajamų. LVAT pažymėjo, kad įstatymo formuluotė < ... > gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti < ... > leidžia teigti, kad tik būsto, kuris ketinamas naudoti gyvenimui, įsigijimo kreditui apmokėti mokamos palūkanos patenka į šios teisės normos taikymo sritį. Sąvoka „gyvenamasis būstas" GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punkto prasme reiškė ne nekilnojamojo turto paskirtį, užfiksuotą Nekilnojamojo turto registre, o šio turto panaudojimą ar ketinimą jį naudoti mokesčių mokėtojo ar jo šeimos narių poreikiams tenkinti. Atsižvelgus į tai, LVAT padarė išvadą kad asmuo gali pasinaudoti GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punkte nustatyta lengvata, kai būstas yra įsigyjamas arba statomas gyvenimo poreikiams tenkinti. Nustatant šį tikslą, turi būti išsiaiškintas realus poreikis ir ketinimas naudoti įsigyjamą (statomą) būstą mokesčių mokėtojo, pretenduojančio į lengvatą ar jo šeimos narių gyvenimui. LVAT taip pat konstatavo, jog į GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punkto taikymo sritį nepatenka visi atvejai, kai įsigyjamas (statomas) būstas, nors ir yra gyvenamosios paskirties, tačiau nėra įsigytas mokesčių mokėtojo ar jo šeimos narių gyvenimo poreikiams tenkinti. Jei gyvenamosios paskirties būstas įsigytas, siekiant gauti pajamų iš šio turto pardavimo, siekiant naudoti jį komercinei veiklai ar kitais, o ne gyvenamosios vietos poreikio tenkinimo tikslais, GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punkte nustatyta lengvata negali būti taikoma. LVAT nuomone, minėta teisės norma ypač negali būti taikoma tais atvejais, kai asmuo verčiasi individualia veikla, prekiaudamas nekilnojamuoju turtu, ir įsigytas nekilnojamas turtas priskiriamas jo individualiai veiklai. LVAT sprendime nurodė, kad mokesčių mokėtojo (jo šeimos narių) gyvenamojo būsto poreikis negali būti ribojamas vienu būstu. Objektyvios aplinkybės gali nulemti, kad asmuo turi ar siekia turėti kelias gyvenamąsias vietas. Gyvenamasis būstas, kuriam įsigyti (statyti) skirta GPMĮ 21 str. 1 d. 3 p. numatyta lengvata neturi būti siejamas su asmens nuolatine gyvenamąja vieta. Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą (Civilinio kodekso (CK) 2.12 str. 4 d.). Tačiau CK 2.16 str. analizė leidžia teigti, kad fizinis asmuo gali turėti kelias gyvenamąsias vietas. Atsižvelgdamas į tai bei į tai, jog GPMĮ 21 str. 1 d. 3 p. redakcijoje, galiojusioje iki 2006-10-19, nebuvo nustatyta kiekybinio pobūdžio ribojimų naudotis aptariama lengvata, LVAT konstatavo, kad kiekvienu atveju būtina išsiaiškinti, ar įsigyjamas (statomas) būstas buvo įsigyjamas mokesčių mokėtojo ar jo šeimos narių gyvenimo poreikiams tenkinti. Nustatant mokesčių mokėtojo ketinimą turi būti atsižvelgiama į objektyvius požymius: turto įsigijimo aplinkybes, įsigyjamų objektų skaičių, jų realų panaudojimą ir pan. Duomenys reikšmingi sprendžiant dėl GPMĮ 21 str. 1 d. 3 p. taikymo, gali būti surenkami retrospektyviai vertinant mokesčių mokėtojo elgesį turto įsigijimo ir jo panaudojimo metu. Didelis įsigytų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų skaičius gali būti vienu iš kriterijų vertinti, jog įsigytas turtas neatitiko gyvenamojo būsto paskirties, jeigu nepagrindžiamas poreikis realiai naudoti šį turtą gyvenimui.
Pareiškėjas niekur neteigia, kad butus (patalpas) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojo savo šeimos gyvenimo reikmėms, jis juos nuomavo, gaudamas iš to pajamas, butas (patalpos) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. D. apskritai nuosavybės teise nepriklausė, o gyvenamasis namas su žeme, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiame teismo sprendime įvertintas ne kaip įsigytas siekiant tenkinti šeimos poreikius jame gyventi, tad pagal GPMĮ 21 str. 1 d. 3 punktą V. D. sumokėtos bankui palūkanos iš jo pajamų negali būti atimamos.
Įvertinus išdėstytą šiame teismo sprendime, kolegija mano, kad skundžiami sprendimai yra priimti teisingai taikant ir aiškinant teisės aktus, vadovaujantis teismų praktika, todėl laikytini pagrįstais ir teisėtais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., kolegija
nusprendė:
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-69 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 68-137 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. S-219(7-179/2010) palikti nepakeistus, o skundą - atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.