Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. vasario 18 d. teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus (toliau – VMI) patarėjos G. V. pareiškimą, iškėlė administracinių nusižengimų bylą UAB „EGP projektai“ vadovei E. S. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, kadangi ji, nuo 2011-10-20 iki 2020-02-14 būdama UAB „EGP projektai“, įmonės kodas 302643051 (toliau – Bendrovė), buveinės adresas: Karklininkų g. 23, Karklės kaimas, Kretingalės seniūnija, Klaipėdos rajono savivaldybė, vadovė, Bendrovei esant VMI skolininkei (VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020-02-05 duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 34.590,43 Eur), t.y., Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių ir VMI nuo 2019-03-05 taikant šiai Bendrovei mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus (priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų), 2019-11-06 priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-185088 išieškoti 26345,31 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto), kaip nustatyta 2019-11-07 – 2019-12-06 atlikto operatyvaus patikrinimo, tikrinant laikotarpį nuo 2019-02-01 iki 2019-10-31, metu, 2019-10-29 (operatyvaus patikrinimo pavedimo Nr. 1FR1043-4566 išrašymo dienai) Bendrovės skola valstybės biudžetui sudarė 26.147,96 Eur, tačiau bendrovė atliko atsiskaitymus kitiems kreditoriams, nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies 1-5 punktais, nustatančiais atsiskaitymų eiliškumą, pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui (2019-12-06 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-4896, Bendrovės vadovė su VMI 2019-07-17 operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. (21.222) 1FR1043-4566 susipažino 2019-11-11).

Iš Bendrovės pateiktų AB Šiaulių banko, Citadelės banko, kasos knygos ir Bendrovės atskaitingų asmenų (J. P., R. J., P. L. ir E. S.) avansinės apyskaitos išrašų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi:

1) Iš AB Šiaulių banko Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-10-31 Bendrovė vykdė atsiskaitymus su šiuo kreditorium, kuriam per šį laikotarpį pervedė 8.542,78 Eur.

Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka, dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis finansinių operacijų:

Mokėjimo kitam Bendrovės kreditoriui data Gavėjas Mokėjimo suma (EUR) Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dienai (EUR) 2019-02-21 Paskolos grąžinimas AB Šiaulių bankui pagal sandorį (PGP-2017-028-05) 305,68 5.351,569 2019-02-25 Paskolos grąžinimas AB Šiaulių bankui pagal sandorį (PGP-2017-028-05) 797,06 5.219,81 2019-06-29 Paskolos grąžinimas AB Šiaulių bankui pagal sandorį (PGP-2017-028-05) 999,04 3.777,02 2019-08-19 Paskolos grąžinimas AB Šiaulių bankui pagal sandorį (PGP-2017-028-05) 818,70 11.566,71

2) Iš „Citadelės bankas“ Lietuvos filialo Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-10-31 Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais (banku ir UAB „Švyturys – Utenos alus“). Iš viso kitiems kreditoriams minėtu laikotarpiu Bendrovė pervedė 5.393,13 Eur.

Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka, dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis finansinių operacijų:

Mokėjimo kitam Bendrovės kreditoriui data Gavėjas Mokėjimo suma (EUR) Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dienai (EUR) 2019-05-28 UAB „Švyturys – Utenos alus“ 860,00 2.482,86

3) Iš Bendrovės kasos knygos išrašų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-11-12 Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Iš viso kitiems kreditoriams minėtu laikotarpiu Bendrovės sumokėjo 202.975,24 Eur.

Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka, dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis finansinių operacijų:

Mokėjimo kitam Bendrovės kreditoriui data Gavėjas Mokėjimo suma (EUR) Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dienai (EUR) 2019-02-28 J. P. (ūkio išlaidos) P. L. (ūkio išlaidos) E. S. (ūkio išlaidos) 8.607,46 5.528,58 2019-10-31 Liatukas (ūkio išlaidos) R. J. (ūkio išlaidos) E. S. (ūkio išlaidos) 6.572,63 26.147,96 4) Iš atskaitingo asmens R. J. 2019-11-12 sudarytos avansinės apyskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-11-12 Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Iš viso kitiems kreditoriams minėtu laikotarpiu Bendrovės sumokėjo 19.372,22 Eur. Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka, dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis finansinių operacijų: Mokėjimo kitam Bendrovės kreditoriui data Gavėjas Mokėjimo suma (EUR) Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dienai (EUR) 2019-08-09 UAB „MMS idėjos“ 362,48 8.407,57 5) Iš atskaitingo asmens P. L. 2019-11-12 sudarytos avansinės apyskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-11-12 Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Iš viso kitiems kreditoriams minėtu laikotarpiu Bendrovės sumokėjo 22.412,68 Eur (24.412,68 - 2000,00). Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka, dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis finansinių operacijų: Mokėjimo kitam Bendrovės kreditoriui data Gavėjas Mokėjimo suma (EUR) Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dienai (EUR) 2019-07-30 UAB „Liviko“ 1.478,33 10.299,45 2019-11-06 Ribotos atsakomybės Bendrovė „SALAS ZIVIS“ 800,00 3.663,58 6) Iš atskaitingo asmens E. S. 2019-11-12 sudarytos avansinės apyskaitos išrašo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-02-01 iki 2019-11-12 Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais Iš viso kitiems kreditoriams minėtu laikotarpiu Bendrovės sumokėjo 87.033,86 Eur (71.191,67 (kiti kreditoriai) + 10.842.19 (išmokėtas darbo užmokestis) + 5.000,00 (įnešta į kasą)). Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka, dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis finansinių operacijų: Mokėjimo kitam Bendrovės kreditoriui data Gavėjas Mokėjimo suma (EUR) Bendrovės skola VMI mokėjimo kitam kreditoriui dienai (EUR) 2019-07-30 MB „NEPTŪNO ŽUVYS“ AB „Kruizinių laivų terminalas“ 1.857,86 7.271,09 10.299,45 2019-10-31 AB „Kruizinių laivų terminalas“ 10.000,00 26.345,31 Laikantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, šios sumos turėjo būti panaudotos visiškam atsiskaitymui su VMI, kaip kreditoriumi, esančiu aukštesnėje eilėje nei visi šie kreditoriai. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už Bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat Bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas Bendrovės vadovas, konkrečiu laikotarpiu – E. S., kuri nuo 2011-10-20 iki 2020-02-14 (VMI pareiškimo rengimo dieną), būdama UAB „EGP projektai“ vadove, žinodama, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais AB „Šiaulių bankas“ (paskolos grąžinimas), AB „Kruizinių laivų terminalas“, UAB „Švyturys-Utenos alus“, UAB „MMS idėjos“, UAB „Liviko“, Ribotos atsakomybės Bendrovė „SALAS ZIVIS“, MB „NEPTŪNO ŽUVYS“, Bendrovės darbuotojais, išmokėdama jiems darbo užmokestį, ir kitais kreditoriais ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Dėl nuobaudos skyrimo senaties termino VMI pažymi, kad šiai bylai administracinės nuobaudos skyrimo terminas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą turėtų būti skaičiuotinas nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo 2019-12-06, kuomet atlikus Bendrovėje operatyvų patikrinimą paaiškėjo daromas tęstinio pobūdžio administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir buvo surašyta 2019-12-06 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-4896. Į teismo posėdį institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas neatvyko, buvo gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. S. pripažino kaip UAB „EGP projektai“ vadovė atlikusi VMI pareiškime nurodytus atsiskaitymus su kreditoriais, tačiau kalta padariusi ANK 120 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą nesijaučianti, nes darė tai ne tyčia siekdama išvengti bendrovės atsiskaitymų su valstybe, o stengdamasi apsaugoti bendrovę nuo bankroto ir dar didesnių nuostolių tiek valstybei, tiek visiems kitiems kreditoriams. Įmonė veikia jau 10 metų, pastaruoju metu jos veiklai labai trukdo Klaipėdos miesto teritorijos, kurioje yra jai priklausantis restoranas (Pilievietės) infrastruktūros įrengimo ir pertvarkymo darbai, dėl nepatrauklaus patekimo į restoraną ir aplink jį bei jo terasoje miesto savivaldybės sprendimu vykdomų statybinių darbų labai sumažėjo klientų srautai, tuo pačiu – ir įmonės pajamos, dėl to įmonė patyrė didelių nuostolių ir negalėjo padengti net savo veiklos kaštų, tačiau ji kaip vadovė tikėjosi, kad tai yra laikina ir būtina šį sudėtingą laikotarpį išgyventi bei išlaikyti surinktą profesionalių darbuotojų komandą. AB Šiaulių bankas, suteikęs Bendrovei paskolą veiklos vykdymui, pagal savo veiklos taisykles ir paskolos sutarties sąlygas kas mėnesį nusirašo nuo įmonės sąskaitos kredito įmoką ir palūkanas atitinkančią pinigų sumą automatiškai, jai kaip įmonės vadovei dėl to neišreiškiant jokios valios; su kitais kreditoriais ji turėjo atsiskaityti, kad galėtų tęsti įmonės veiklą ir palaipsniui sumokėti pradelstus mokesčius. Greta to, E. S. nurodė visad bendravusi su VMI specialistais, prašiusi atidėti mokesčių mokėjimo terminą, galiausiai gavo mokestinę paskolą (skola išdėstyta 4 metų laikotarpiui) ir ją moka, todėl prašo pripažinti, kad tyčios nemokėti mokesčių neturėjo, tai buvo daroma dėl finansinės būtinybės ir laikinai, siekiant išlikti ir vėliau sumokėti skolas visiems kreditoriams. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė teismo posėdžio metu palaikė E. S. poziciją ir akcentavo, kad VMI pareiškimas dėl administracinės bylos iškėlimo grindžiamas vien formaliai atliktais skaičiavimais, nevertinant faktinių situacijos aplinkybių – įmonė vykdė veiklą, užtikrino darbo vietas darbuotojams, pagal galimybes atsiskaitinėjo su kreditoriais, o jos situacija pablogėjo dėl ne nuo įmonės priklausančių priežasčių ( miesto infrastruktūros plėtojimo darbų). Nebuvo siekiama piktybiškai neatsiskaityti su valstybe, sudaryta mokestinės paskolos sutartis rodo įmonės vadovės pastangas koordinuoti situaciją. Pažymėjo, kad buvo įsiskolinta ir VSDFV, bet šis jau yra padengtas, o dėl šioje byloje nurodyto įsiskolinimo su VMi sudaryta mokestinės paskolos sutartis. Teismas konstatuoja: Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas. CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau Bendrovė nesilaikydama CK 6.930¹ nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI kaip kreditoriaus teises. Kadangi buvo atliekami Bendrovės atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nei turėtų būti pagal įstatymo nustatytą eiliškumą, Bendrovės vadovė E. S. pažeidė ne tik MAĮ 40 straipsnio 1 punktą, kuriame numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievole bei 81 straipsnio 1 dalį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, bet ir CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Dėl nuobaudos skyrimo termino teismas pažymi, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra trunkamasis. Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, jog senaties terminas tais atvejais, kai paaiškėja vis dar daromas trunkamasis nusižengimas, skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, o jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį nusižengimą – terminas skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo nusižengimo darymo dienos. Teismas sutinka su VMI teiginiu, kad senaties terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2019-12-06, kuomet atlikus Bendrovėje operatyvų patikrinimą paaiškėjo daromas tęstinio pobūdžio administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir buvo surašyta 2019-12-06 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (21.222) FR1042-4896. Teismas daro išvadą, kad ANK 39 straipsnyje įtvirtintas nuobaudų skyrimo terminas nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas. E. S. kaip UAB „EGP projektai“ vadovės ir atskaitingo asmens kaltę dėl to, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, įrodo ne tik jos pačios paaiškinimai, kuriuose ji pripažįsta atlikusi kaltinime nurodytus veiksmus (pirmiau nei su VMI atsiskaitinėjusi su paskesnės eilės pagal CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punktą), bet ir kiti byloje surinkti ir teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai: VMI pareiškime išdėstyta informacija, mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo kopijos, AB „Šiaulių bankas“ sąskaitų išrašai, AB „Citadele bankas“ sąskaitų išrašai, Bendrovės kasos knygų išrašai, atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų išrašai, E. S. pateikti duomenys apie skolų VMI pripažinimą ir jų mokėjimo išdėstymą ir kt. Įvertinus visas nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažintina, kad E. S. pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 punktą, 81 straipsnio 1 dalį ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, neapimanti padarinių, atsiradusių dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises. Tyčiniai veiksmai šiuo atveju apima ne tik piktybinį siekimą, net esant galimybėms, neatsiskaityti būtent su valstybe, bet ir juridinio asmens veiksmus, kuriais jis pažeidžia teisės aktuose nustatytas jam pareigas, tame tarpe – ir dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, kai trūksta lėšų atsiskaityti su visais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo detaliai nurodė ir pridedamais įrodymais pagrindė, kad šį pažeidimą padarė ne piktybiškai, o dėl susidariusios sudėtingos įmonės finansinės padėties, tačiau, vadovaujantis nuosekliai suformuota teismų praktika, šios aplinkybės nesudaro pagrindo pažeisti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų tvarką ir išvengti juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims nustatytos administracinės atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio nuostatas. Apie tai E. S. greičiausiai gerai žino ir supranta, nes, kaip pati nurodė, dešimt metų vykdo šią įmonės veiklą ir 2019 metais jau buvo bausta už analogiško pažeidimo (įmokų VSDFV nesumokėjimą), ir tiesiog prisiėmė verslo sprendimų riziką, skirdama Bendrovės lėšas atsiskaityti su kitais kreditoriais, už ką ir yra patraukta administracinėn atsakomybėn. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai ir juos pagrindžiantys įrodymai dėl sunkios įmonės finansinės būsenos, didele dalim sąlygotos nuo įmonės nepriklausančių priežasčių – aplink viešojo maitinimo įstaigą ilgą laiko tarpą vykdytų miesto infrastruktūros plėtros darbų, su tuo susijusio klientų srauto sumažėjimo, ir įrodymai, kad Bendrovės direktorė bandė sureguliuoti šią situaciją, kreipdamasi dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo, paskolos sutarčių sudarymo, likvidavo dalį skolų, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sudaro pagrindą ne nutraukti E. S. iškeltą bylą, o skirti proporcingą jos padarytiems pažeidimams ir jų padarymą nulėmusioms aplinkybėms administracinę nuobaudą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakomybėn traukiama Bendrovės direktorė E. S. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį realizavo siekdama pagerinti įmonės finansinę būklę ir tęsti jos veiklą, išsaugant darbo vietas, o tuo pačiu – užtikrinant atsiskaitymą su visais kreditoriais bent ateityje. Jos padaryti veiksmai, užtraukę administracinę atsakomybę, teismo vertinami kaip nepiktavališki ir nesavanaudiški. E. S. už tokį administracinį nusižengimą baudžiama pirmą kartą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas E. S. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti mažesnę už ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nutaria: Pripažinti E. S. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą. Informuoti E. S., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-378-729/2020, įmokos kodą 1001. Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėja Jurgita Grigonienė