Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Miškų ministerija“ atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-419-233/2017 pagal ieškovės UAB „Miškų ministerija“ ieškinį atsakovei F. S., M. S. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Miškų ministerija“ ieškiniu prašo atidalinti ieškovės ir atsakovių bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priskiriant ieškovei visą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, o atsakovėms priteisiant iš ieškovės atsakovėms kompensaciją pinigais, kiekvienai po 938 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė prašymą pakeisti civilinėje byloje atsakovę F. S. jos teisių perėmėja, Lietuvos valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). Nurodė, kad gavo informaciją, jog atsakove patraukta F. S. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau su ieškove susisiekė F. S. sūnus V. S., kuris informavo ieškovę, jog yra vienintelis F. S. vaikas ir galimas jos turto įpėdinis, kuris neturi motinos turto paveldėjimą patvirtinančio dokumento, motinai jokio turto neturint, jis palikimo priėmimo klausimo notarine tvarka nesprendė ir palikimo nepriėmė. Pagal 1992-11-11 Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių (toliau – Sutartis) 41 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį, 44 straipsnio 3 dalį, nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėtina Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas, įstaigos, o F. S. priklausiusios ginčo žemės sklypo dalies paveldėjimo klausimai spręstini pagal Lietuvos Respublikos teisę. Kadangi F. S. palikimo niekas nėra priėmęs, mano, kad jai priklausiusi ginčo žemės sklypo dalis atitenka Lietuvos valstybei.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovės prašymo pakeisti civilinėje byloje atsakovę F. S. jos teisių perėmėja, Lietuvos valstybe, netenkino, civilinę bylą dalyje dėl F. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), pareikštų reikalavimų, nutraukė. Taip pat pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, ieškinyje nurodomai aplinkybei, kad atsakovė M. S. paveldėjo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią prašoma atidalinti iš bendrosios nuosavybės, pagrįsti.Teismas nustatė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis; įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Ieškovei nurodant, kad atsakovės F. S. sūnus V. S., būdamas jos pirmos eilės įpėdiniu (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), palikimo nepriėmė, palikimą gali priimti valstybė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), tačiau valstybei, kaip ir bet kuriam kitam paveldėtojui, privalomi su palikimo priėmimu susiję veiksmai. Todėl tam, kad asmenį civiliniame procese būtų galima pakeisti mirusio asmens teisių perėmėju (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnis), jis turi palikimą priimti. Esant nurodytoms aplinkybėms pateikto ieškovės prašymo netenkino ir civilinę bylą dalyje dėl atsakovei F. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), pareikšto reikalavimo, nutraukė.

III. Atskirojo skundo motyvai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Miškų ministerija“ prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir tenkinti ieškovės prašymą pakeisti civilinėje byloje atsakovę F. S. jos teisių perėmėja, Lietuvos valstybe, atstovaujama NŽT.Nurodo, kad pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktą paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Pagal Sutarties 41 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai. Remiantis Sutarties 42 straipsniu, jeigu pagal Susitariančiųjų Šalių įstatymus paveldėtinas turtas (valstybės paveldimas pagal įstatymą) pereina valstybės nuosavybėn, tai kilnojamasis turtas perduodamas valstybei, kurios pilietis jo mirties momentu buvo palikėjas, o nekilnojamasis turtas pereina nuosavybėn tos valstybės, kurios teritorijoje jis yra. Sutarties 44 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas, įstaigos. Todėl ginčo žemės sklypo dalies paveldėjimo klausimai spręstini pagal Lietuvos Respublikos teisę, o palikimo niekam nepriėmus, jai priklausiusi ginčo žemės sklypo dalis atitenka Lietuvos valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 3 p., Sutarties 42 str.). Valstybės institucijos iki šiol nėra įforminusios savo nuosavybės teisių į ginčo sklypo dalį, tačiau valstybė laikytina šio turto savininke, kadangi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas, todėl nutartis prieštarauja aukščiau nurodytoms teisės normoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.Bylos nagrinėjimo dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta pakeisti atsakovę jos teisių perėmėja ir civilinė byla dalyje dėl mirusiai atsakovei pareikštų reikalavimų nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Miškų ministerija“ ieškiniu prašo atidalinti ieškovės ir atsakovių bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priskiriant ieškovei visą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, o atsakovėms išmokant kompensacijas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 743/835 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likusios 92/835 dalys nuosavybės teise registruotos mirusio I. S. vardu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po I. S. mirties jo palikimą priėmė L. S. bei F. S., gyvenusi Latvijos Respublikoje, kuri šiuo metu jau yra mirusi ir kuriai pagal mirties liudijimą suteiktas asmens kodas yra ne Lietuvos Respublikos pilietės. Pagal Panevėžio apskrities valdytojo administracijai notarės L. S. adresuotą 1997 m. gegužės 16 d. pažymą nustatyta, kad F. S. turi teisę paveldėti ½ dalį žemės sklypų: 14,85 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1,83 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi po I. S. mirties likusią ½ žemės sklypų paveldėjo L. S., įvertinus jam išduoto paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo turinį, galima daryti išvadą, kad 1,83 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Nors ieškovei priklausančių 743/835 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas yra kitas, t.y. nurodomas (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), tačiau manytina, kad notarės išduotoje pažymoje yra minimas būtent nagrinėjamu klausimu aktualus žemės sklypas. Pagal L. S. 1997 m. birželio 11 d. išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą jis paveldėjo pusę 1,83 ha ploto žemės sklypo, todėl galima spręsti, kad nepaveldėta dalis sudarytų būtent ginčui aktualias 92/835 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, pagal notarės pažymą F. S. turėjo teisę paveldėti šią sklypo dalį, t.y. 92/835 dalis žemės sklypo, dėl kurio iš esmės yra sprendžiamas ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pastebėtina, kad yra nepagrįstas ieškovės teiginys, jog F. S. yra paveldėjusi žemės sklypo dalį, tačiau šiuo atveju reikšminga, kad nors F. S. kaip užsienietė neturėjo teisės įgyti nuosavybėn žemės sklypą, tačiau ji turėjo teisę į piniginę kompensaciją, gautą pardavus žemę pasiūlytam pirkėjui ar aukcione. Pažymėtina, kad pagal CK 5.75 straipsnį žemę paveldint įpėdiniui, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą būdavo parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione. Gauta suma išmokama įpėdiniui, atskaičius pardavimo arba aukciono organizavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kad F. S., neturėdama Lietuvos Respublikos pilietybės, negalėjo tiesiogiai paveldėti pusės 1,83 ha žemės sklypo, kadastinis numeris (duomenys neskelbtini), o galėjo gauti tik piniginę kompensaciją už parduotą žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 475 patvirtintos Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo ne Lietuvos Respublikos piliečiai, pardavimo tvarkos (originali redakcija) nuostatas, pasibaigus 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytiems palikimo priėmimo terminams, notaras išduodavo užsieniečiui pažymą apie tai, kad jis yra mirusio privačios žemės savininko įpėdinis ir palikimą (žemės sklypą) priėmė, kartu nurodydamas, ar yra kitų įpėdinių – Lietuvos Respublikos piliečių, paveldėjusių žemės sklypą kartu su užsieniečiu, ir kokia žemės sklypo dalis jiems tenka. Užsienietis, gavęs nurodytą pažymą, kreipiasi į apskrities valdytoją su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jo nurodytam pirkėjui arba aukcione. Apskrities valdytojas (ar jo įgaliotas asmuo) užsieniečio pateiktą prašymą parduoti žemę turi išnagrinėti per 15 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos ir pavesti atitinkamai apskrities valdytojo administracijos žemės ūkio departamento rajono žemės ūkio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai parduoti žemės sklypą ir atstovauti mirusio žemės sklypo savininko interesams sudarant ir pasirašant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, pardavusi užsieniečio paveldėtą žemės sklypą, apie tai per 15 darbo dienų informuoja užsienietį, įteikdama (išsiųsdama) jam vieną žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių bei pažymą, kurioje nurodyta pinigų suma, gauta pardavus paveldėtą žemės sklypą, ir žemės sklypo pardavimo ar aukciono organizavimo išlaidos. Užsienietis su pažyma kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Užsieniečiui pateikus paveldėjimo teisės į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemės sklypą (atskaičius žemės sklypo pardavimo ar aukciono organizavimo išlaidas), liudijimą žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perveda paveldėjimo teisės liudijime įrašytą pinigų sumą į užsieniečio nurodytą sąskaitą. Tuo atveju, jeigu užsieniečio nurodytas pirkėjas atsisakė pirkti žemės sklypą arba žemės sklypas neparduotas aukcione (aukcionas neįvyko arba jo rezultatai pripažinti negaliojančiais), žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba apie tai per 15 darbo dienų raštu informuoja užsienietį. Tuomet užsienietis turi paduoti naują prašymą parduoti paveldėtą žemės sklypą, kaip nustatyta šioje tvarkoje.Pagal 1999 m. vasario 24 d. F. S. išduotą Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą jos paveldimą turtą sudaro pinigai sumoje 1000 Lt už žemės sklypą, turintį 7,42 ha bendro ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė palikėjui ir buvo parduotas L. S.. Tai patvirtina aplinkybę, kad kita dalis žemės sklypo, nurodyto notarės pažymoje, kurią F. S. turėjo teisę paveldėti, buvo parduota už 1000 Lt ir šią sumą F. S. gavo. Tą patvirtina ir Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus notarei 1999 m. vasario 24 d. išduota pažyma. Byloje nėra duomenų, ar buvo parduotas F. S. nurodytam pirkėjui ar aukcione kito žemės sklypo dalis, t.y. pusė 1,83 ha žemės sklypo, kadastinis numeris (duomenys neskelbtini), nors apie tai buvo informuota Panevėžio apskrities valdytojo administracija notarės iniciatyva. Pastebėtina, kad tokias aplinkybes išsiaiškinti turi galimybę pirmosios instancijos teismas. Bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo, kad F. S. yra mirusi (duomenys neskelbtini) ir byloje nėra duomenų apie tai, ar jos palikimas priimtas. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovės sūnus palikimo po mamos mirties nepriėmė, todėl jai priklausiusi ginčo žemės sklypo dalis atitenka Lietuvos valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 3 p., Sutarties 42 str.), prašo pakeisti atsakovę į jos teisių perėmėja - Lietuvos valstybę. Kadangi, kaip nustatyta aukščiau, F. S. tik turėjo teisę paveldėti žemės sklypo dalį, tačiau pagal įstatyminį reglamentavimą ji negalėjo turėti nuosavybės teise žemės sklypo, o įgijo tik teisę į piniginę kompensaciją, kuri galėtų būti paveldima, aukščiau nurodytos nuostatos dėl žemės sklypo dalies atitekimo Lietuvos valstybei netaikytinos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad po F. S. mirties atsiradęs palikimas nėra priimtas sūnaus ar kitų įpėdinių Latvijos Respublikoje, todėl byloje būtų tikslinga svarstyti klausimą dėl kreipimo į Latvijos Respublikos kompetentingas institucijas siekiant išsiaiškinti, kas yra priėmęs po F. S. mirties atsiradusį palikimą, o šiuo atveju, kas yra paveldėjęs turtinę teisę gauti kompensaciją už paveldimą žemės sklypo dalį jį pardavus Lietuvoje. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors pagrįstai atsisakė atsakovę pakeisti jos teisių perėmėja Lietuvos Valstybe, tačiau nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias užsieniečių teises paveldint žemę, nenustatęs aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju būtų neleidžiamas teisių perėmimas, nepagrįstai nutraukė civilinę bylą dalyje dėl F. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), pareikštų reikalavimų. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį dalyje, kuria civilinė byla dalyje dėl F. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), pareikštų reikalavimų, nutraukta, todėl šioje dalyje nutartis naikintina ir byla perduotina šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties dalį, kuria civilinės bylos dalis dėl F. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), pareikštų reikalavimų, nutraukta ir šią bylos dalį perduoti šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui toliau.

Kitą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeista.