- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-31
- Bylos Nr.
- N1-718-953/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02232-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- G. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirba, nesimoko, neteista, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-20 nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. J. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. 2024-01-16, 19.51 val., viešoje vietoje - ties įėjimu į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – tyčia ranka sudavė du kartus nukentėjusiajai E. F. į veido sritį, po to sugriebė E. F. už kaklo ir pervertė ją ant žemės, užgulė savo kūnu ir gulinčiai E. F. ranka sudavė dvylika kartų į įvairias kūno vietas, po to E. F. stojantis nuo žemės, spyrė jai tris kartus į įvairias kūno vietas, E. F. atsistojus nuo žemės, ranka sudavė jai keturis kartus į veido sritį ir vieną kartą spyrė, tuo sukėlė nukentėjusiajai E. F. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kairio smilkinio - kairės akies viršutinio voko srityje, nosies srityje, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, plėštines žaizdas kairės plaštakos III ir IV pirštų srityje, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamoji G. J. teisme kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir parodė, kad įvykis įvyko 2024-01-16 apie 19-20 val. lauke autobusų stotyje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, kur E. F. susipyko su jos drauge K. ir gavosi taip, kad E. trenkė K. Tada ji pradėjo ginti K. ir jos su E. F. susipyko bei pradėjo muštis. Neprisimena, kokius veiksmus atliko E. F., bet naudojo fizinį smurtą. Neprisimena vietų, į kurias sudavė smūgius, neprisimena suduotų smūgių skaičiaus. Kaltinime nurodytus sužalojimus galėjo padaryti nukentėjusiajai, bet ji E. F. nesmaugė ir neprisimena, kad būtų spyrusi. Su vaizdo medžiaga yra susipažinusi. Pripažįsta kaltinimą visa apimtimi, savo poelgį vertina blogai. Įvykio metu aplinkui buvo žmonių, jie filmavo ir juokėsi. Taip pat buvo du nepažįstami žmonės, kurie jas išskyrė ir iškvietė policiją. Į jų muštynes sureagavo pašaliniai asmenys. Įvykio dieną jos gėrė sidrą, ji išgėrė 15 butelių, jai buvo nustatytas 1,3 promilių neblaivumas, blaiva taip nebūtų pasielgusi. E. F. buvo padaryta neturtinė žala, su ja sutinka, tik truputį prieštarauja, nes kai ją atvežė į socializacijos centrą, jos buvo susitaikiusios ir ji paprašė E. F., kad ji pasaugotų jos telefoną, kol grįš iš centro, o E. F. įskėlė telefono ekraną, tada jos susipyko ir paprašė E. F. telefoną perduoti jos kitai draugei, bet E. pasakė, kad nebenori bendrauti. Į tą telefoną buvo sudėta daug pinigų, kad susitvarkytų ekraną. Mano, kad civilinio ieškinio suma yra per didelė. Blogai vertina savo poelgį, gailisi dėl jo. Po įvykio kitą dieną susiskambino su E. F. ir jos atsiprašė. Kitą dieną po muštynių susitiko su E. F. ir visą dieną leido laiką kartu, o į mokyklą ji visą savaitę tiesiog nėjo, nes nenorėjo, tačiau į lauką ėjo. Ateityje pradės normaliai gyventi, mokytis ir nebedaryti tokių dalykų, nes pasimokė.
Nukentėjusios E. F. atstovė pagal įstatymą I. Š. teisme parodė, kad kai primušė jos anūkę E. F. ir ryte važiavo daryti ekspertizę, tai anūkei paskambino G. J., prašydama susitaikyti ir nerašyti pareiškimo. E. F. po įvykio visą savaitę nėjo į mokyklą, o kai atsiuntė muštynių įrašą, visi vaikai iš jos juokėsi. Anūkei buvo guzas, jai skaudėjo šonai, o G. J. liepė E. F. sakyti, kad jai nieko neskauda. Anūkei nebuvo paskirto gydymo, tik po ekspertizės paskambino auklėtojai į mokyklą ir pranešė, jog E. F. neateis, kol neatsistatys, tai auklėtoja leido neiti kelias dienas. Mokykloje vaikai gavo muštynių įrašus, jie juokėsi iš anūkės, ji verkė, nenorėjo eiti į mokyklą, gėrė anksčiau psichiatro paskirtus raminamuosius vaistus, taip pat anūkei ir savo vaistų davė, kadangi vaikas nemiegojo naktimis. E. F. nuo muštynių buvo nulupinėti nagai, galvoje buvo guzas, veide mėlynė ar patinimas. Ir dabar G. J. skambinėja anūkei, nes po praeito posėdžio, kai išgirdo, kad teiks ieškinį, parašė E. F., jog telefoną paduotų draugei.
Kadangi kaltinamoji G. J. prisipažino visiškai padarius nusikalstamą veiką ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, gynėja advokatė ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji E. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad norėjo pasiimti atsigerti. Prigėrė. Su ja kartu gėrė kiti, vardų nesakys. Viena mergaitė sukėlė konfliktą tarp jos ir G. J.. Tai įvyko šiais metais, mėnesio neatsimena. Sunku atsiminti, nes yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje. Viskas vyko „(duomenys neskelbtini)“ autobusų stotyje. Mergaitė pasakė, kad ji negražiai kalba apie G. J., o G. J. apie ją sako netiesą. Su G. J. pradėjo pyktis. Mergaitė buvo šalia. Kas pirma sudavė smūgį, neprisimena. Jai buvo mėlynė ant kairiojo skruosto ir maža mėlynė ant nosies. G. jai sudavė iš rankos, kiek smūgių buvo tiksliai, nežino. Jai nuo smūgių nelabai skaudėjo. Ji G. J. nulaužė priaugintus nagus, padarė guzą. Jos draugai tiesiog stebėjo, filmavo. Jos abi buvo apsvaigusios nuo alkoholio. Jai niekur neskaudėjo. Jai pasakė nuvažiuoti į ekspertizę. Ji buvo ekspertizėje ir ją apžiūrėjo gydytojas. Jai ant galvos buvo guzas, sužalotas pirštas. Jas supykdyti norėjo ta mergaitė. Su G. J. buvo draugės 7 metus. Kitą rytą susiskambino su G. J. ir atsiprašė viena kitos. Buvo išgėrusi sidro, 15 bambalių ant keturių žmonių. Tų bambalių talpos dabar neprisimena. Jai buvo nustatytas 1,5 promilių girtumas. Buvo apsirengusi rožine su tamsiu striuke, tuo pačiu šaliku. Nevardins asmenų, su kuriais tą kartą buvo. Jos muštynių metu stovėjo viena priešais kitą, paskui susivartė ant žemės. Atvažiavo policija ir greitoji pagalba, ir muštynės baigėsi. Nepažįstamas žmogus iškvietė policijos pareigūnus. Su G. J. prieš apklausą jokio pokalbio nebuvo. Žino, kad ten yra vaizdo kameros ir berniukai, ir mergaitė filmavo. Matė tą vaizdo įrašą. Ji jo neturi. Kas jį gali turėti, nežino. Ji nelabai norėtų jį gauti. G. J. ir ji, jos atsiprašė viena kitos. Ji G. J. seniausiai atleido (t. 1, b. l. 65-66).
Liudytoja L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-01-16, apie 19.30 val., būnant namuose, į mobiliojo ryšio telefoną paskambino verkdama dukra E. F., kuri teigė, kad ją kažkas muša. Ji ir jos vyras J. V. apsirengė ir pradėjo ruoštis važiuoti pas dukrą, kuri buvo PC „(duomenys neskelbtini)“. Jiems važiuojant pas dukrą, į jos mobilų telefono numerį iš jos dukros telefono paskambino G. J. ir pasakė, kad jos dukros niekas nemuša, ji verkia dėl berniuko, tuo pokalbis ir pasibaigė. Su vyru nuvykus į PC „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo atvykę pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Dukra jai pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo to, kad ji ir jos draugė G. J. susipyko, nes dar viena draugė jas sukiršino. Būnant prie PC „(duomenys neskelbtini)“, lauke, pradžioje žodžiais G. J. ir jos dukra susikivirčijo, o po to ir veiksmais. Kiek dukra pasakojo, G. J. pirma puolė ją. Vieną kartą trenkė į kairės pusės smilkinį, skausmą dešimties balų skalėje nuo vieno iki dešimties balų ji vertina 1 balu, vieną kartą trenkė į nosį, skausmą dešimties balų skalėje nuo vieno iki dešimties balų vertina 1 balu, vieną kartą trenkė į kaktą, skausmą dešimties balų skalėje nuo vieno iki dešimties balų vertina 5 balais, taip pat, kai jos dukrą nustūmė, ji nukrito ir nusilaužė penkis nagus, t. y. kairės rankos 2-3-4 pirštų nagus ir dešinės rankos 2-3 pirštų nagus. Krisdama bei nusilauždama pirštų nagus, dukra skausmą dešimties balų skalėje nuo vieno iki dešimties balų vertina 6 balais. G. J. minėtais veiksmais dukrai sukėlė fizinį skausmą. Konflikto metu dukra dėvėjo rožinės/juodos spalvos „The North Face" striukę, kuri buvo suplėšyta, striukę suplėšė G. J.. Striukė kainavo 200 Eur, pirkimo čekio neturi, ją pirko užsienyje. Po konflikto taip pat dingo „Airpods“ ausinės, už kurias mokėjo 250 Eur, pirkimo faktą galės įrodyti. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai yra išaiškinta, šiuo metu jo neteiks (t. 1, b. l. 9-16).
Liudytojas T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 metų sausio mėnesio viduryje, datos tiksliau nurodyti negali, nes neprisimena, vakare, apie 20 val., buvo Šiaulių autobusų stotyje, kur laukė autobusu atvežamos siuntos. Būdamas ten, matė, kad yra paauglių grupė, kurie tarpusavyje triukšmavo, šūkavo. Juos pradžioje dar sudrausmino, tačiau jie į jį nereagavo. Vėliau, už kokių 10-15 minučių, pamatė, kad dvi, iš tos kompanijos, merginos ritasi ant žemės. Jis priėjo prie jų ir joms pasakė, kad jos ramintųsi, arba jis iškvies policiją ir, kadangi jos į jį nekreipė jokio dėmesio, jis paskambino ir iškvietė policiją. Muštynių pradžios nematė, todėl kuri iš merginų pradėjo muštynes, nurodyti negali. Toks merginų elgesys jį šokiravo, akivaizdžiai matėsi, kad jos yra nepilnametės ir girtos, tad taip elgtis viešoje vietoje yra visiškai nepriimtina. Aplinkui buvo ir kitų pašalinių žmonių, kurie matė tas muštynes (t. 1, b. l. 82-84).
Liudytoja I. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-01-16, apie 20 val., jai į mobilųjį telefoną paskambino jos dukra L. V., kuri jai pranešė, kad jai ką tik skambino E. F. ir pasakė, kad yra sumušta. E. F. buvo prie PC „(duomenys neskelbtini)“. L. V. pasakė, kad važiuoja ten į vietą ir ji paprašė, kad E. F. parvežtų namo. Pagal 2014-09-02 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, kurio kopiją pateikia prie savo apklausos, ji yra nuolatinė E. F. globėja. Kai L. V. parvežė E. F. į namus, akivaizdžiai matėsi, kad E. F. yra sumušta, ant kaktos buvo guzas, patinęs kažkuris žandas, labai stipriai nuplėštas kažkuris nagas, gal ir kiti dar buvo pažeisti, bet ji to gerai nematė. E. F. jai pasakė, kad ją sumušė draugė G. J.. E. F. striukė buvo ištepta krauju, išplėšta kažkuri kišenė. Kadangi striukė buvo jau nebenauja, kokius du metus jau nešiota, tai jos nei beskalbė, nei betvarkė, o tiesiog išmetė, nes ji jau materialiai bevertė. Taip pat muštynių metu, E. F. kažkur pametė savo belaides ausines, tačiau nei dėl tos striukės, nei dėl ausinukų G. J. jokių pretenzijų neturi, nes G. J. juk neatėmė ar nepaėmė tų ausinukų, E. F. juos tiesiog pametė. Kodėl G. J. sumušė E. F., nežino, E. F. jai nepasakojo visos teisybės, ji tik žino, kad jos jau susitaikė, nes kitos dienos ryte G. J. paskambino E. F., jai siūlė susitaikyti, sakė taip daugiau nebedarys, bet ji E. F. pasakė, kad ne, neleidžia jai su ja taikytis. Jai suprantamai yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti, tačiau jokio ieškinio byloje nereikš. Dėl E. F. sumušimo jos dukra parašė policijai pareiškimą, ji tą pareiškimą palaiko ir prašo G. J. dėl tokio netinkamo jos elgesio – E. F. sumušimo, nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 69-72).
Iš L. V. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2024-01-16, apie 19.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos dukrą E. F. sumušė G. J., taip jai sukeldama fizinį skausmą. Prašo policijos pagalbos išsiaiškinti šį įvykį ir nubausti kaltą asmenį įstatymo numatyta tvarka (t. 1, b. l. 9-16).
Iš 2024-01-17 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos E. F. rūbais neuždengtos kūno vietos. Ant E. F. smilkinio kairės pusės matomas paraudimas, ant kaktos matomas paraudimas, taip pat kairės rankos trečias - ketvirtas pirštai subintuoti, dešinės rankos antras ir trečias pirštai nesužaloti. Daugiau ant asmens akivaizdžių išorinių sužalojimų nematoma (t. 1, b. l. 85-93)
Iš 2024-01-18 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (t. 1, b. l. 21-29).
Iš specialisto išvados Nr. G 100/2024(04) matyti, kad E. F. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio smilkinio - kairės akies viršutinio voko srityje, nosies srityje, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje, plėštinės žaizdos kairės plaštakos III ir IV pirštų srityje. E. F. nustatyti sužalojimai padaryti prieš 1-2 paras iki apžiūros VTMT Šiaulių skyriuje 2024-01-18. Poodinės kraujosruvos kairio smilkinio - kairės akies viršutinio voko srityje, nosies srityje, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Plėštinės žaizdos kairės plaštakos III ir IV pirštų srityje padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Sužalojimai padaryti 5 trauminiais poveikiais. E. F. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 97-98).
Iš 2024-02-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pateikta įvykio vietos vaizdo įrašo laikmena (t. 1, b. l. 107-108).
Iš 2024-02-07 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta 6 (šešių) vaizdo failų, 2023-02-05 pateiktų apsaugos darbuotojo A. N. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu apžiūra. Apžiūros metu, apžiūrint failą L21_20240116182202_20240 116195926_3 fiksuota: „Vaizdo kamera fiksuoja vaizdą prie PC „(duomenys neskelbtini)“, autobusų stoties stoteles, kurių ženklinimas prasideda nuo Nr. 1, įėjimo į autobusų stotį duris, suoliukus, adresu (duomenys neskelbtini). Dešinėje ekrano pusėje yra laikmatis - 2024-01-16 19:40 ir užrašas LB 21. Peržiūrint vaizdo įrašą, jame matyti vaikštantys žmonės, ties stotelėmis nuo Nr. 1 iki Nr. 4 matyti grupelė jaunuolių, kurie bendraudami tarpusavyje kalbasi ir kaip galima suprasti draugiškai gaudo vienas kitą, ir/ar apsistumdo, sėdi ant suoliukų, esančių priešais stoteles. Laikmačiui rodant 19:51 matyti kaip tarp dviejų merginų - viena vilki tamsios spalvos striuke, kaip iš ikiteisminio tyrimo bylos yra žinoma, G. J., kita šviesios spalvos striuke, kaip iš ikiteisminio tyrimo bylos yra žinoma E. F., kaip galima suprasti, tarp jų įvyksta žodinis konfliktas, kurio metu G. J. ranka suduoda vieną smūgį E. F. į kairę veido pusę, po ko E. F. ranka duoda smūgį atgal G. J., tačiau, ar pataiko, nematyti, nes jas užstoja dar viena, priešais stovinti mergina. Toliau matyti, kaip po smūgio sudavimo, E. F. traukiasi atatupsta nuo G. J., G. J. eina link E. F., dešine ranka suduoda stiprų smūgį E. F. į dešinę veido sritį, kaire ranka stipriai sugriebia E. F. už kaklo ir perverčia ją ant žemės. E. F. pusiau sėdom pasikelia nuo žemės ir kabinasi į G. J. kojas, po ko G. J. užgula savo kūnu E. F. ir, E. F. vėl gulint ant žemės, smūgiuoja jai šešis kartus dešine ir du kartus kaire ranka į kūną - tiksliai kur, nematyti, tačiau smūgiai E. F. gali kliūti į kūno vietas, esančias nuo juosmens iki galvos. Toliau tarp jų, vis dar E. F. gulint ant žemės, vyksta grumtynės, kurių metu G. J. kaire ranka smūgiuoja E. F. keturis kartus į kūną - tiksliai, kur nematyti, tačiau smūgiai E. F. gali kliūti į kūno vietas, esančias nuo juosmens iki galvos. Po to, G. J. atsistoja nuo E. F. ir E. F. stojantis nuo žemės, spiria jai dešine koja tris kartus į kūną - kur tiksliai nematyti, tačiau smūgiai E. F. gali kliūti į įvairias kūno vietas, nes tuo metu ji keliasi ir yra susirietusi. E. F. atsistoja nuo žemės, susirenka kažkokius smulkius daiktus ir kuprinę ir matyti, kad ji kažkam skambina ir kalba mobiliuoju telefonu. G. J. stovi prieš ją, po to prieina, dešine ranka suduoda smūgį E. F. į kairę veido pusę ir stipriai pastumia ją, dėl ko E. F. atatupsta atsisėda ant suoliuko. E. F. atsistojus nuo suoliuko, G. J. vėl stipriai ją pastumia, dėl ko E. F. vėl atsisėda ant suoliuko, sėdinčiai ant suoliuko E. F. G. J. dešine ranka suduoda du smūgius į kairę veido pusę. E. F. atsistoja ir dešine ranka užsimoja suduoti G. J., tačiau G. J. jos smūgio išvengia, eidama atatupsta šalin. E. F. eina paskui G. J., kaip galima suprasti, vėl skambina kažkam mobiliuoju. G. J. vėl užsimoja dešine ranka suduoti E. F., tačiau, ar pataiko, nematyti, nes E. F. tuo metu pasilenkia, po ko E. F. kaire ranka suduoda G. J. vieną smūgį į dešinę veido pusę. Toliau G. J. užsimoja suduoti E. F. dešine ranka smūgį į veido sritį, bet, ar suduoda, nematyti. Toliau matyti kaip G. J. dešine ranka suduoda du smūgius E. F. į veido sritį, po ko jos abi susikabina rankomis ir duoda viena kitai smūgius, abi kartu pargriūva ant žemės ir rankomis duoda viena kitai smūgius į kūną, tačiau, kiek smūgių, neįmanoma suskaičiuoti dėl per blogo matomumo, dėl didelio atstumo. Kaip galima suprasti muštynes nutraukia du suaugę pašaliniai vyrai, G. J. atsistoja pirma ir vieną kartą spiria dar ant žemės gulinčiai E. F.. Kuria koja spiria ir kur pataiko nematyti, nes vaizdą užstoja pašaliniai asmenys. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Įrašo trukmė 18.46. Kitų failų apžiūros metu tyrimui naudingos informacijos nėra (t. 1, b. l. 109-112).
Iš 2024-02-27 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūros metu fiksuota: „2024-02-09 iš POLIS (policijos informacinės sistemos ir registrų) bazės kūno kameromis užfiksuoto vaizdo registrų parsisiųstas vienas kūno kameros vaizdo įrašas, pavadinimu: PSS-20240116-195127UTC+0200, kuris per dokumento priedus, įkeltas prie šio apžiūros protokolo. Atidarius failą, jame matyti, kaip iš ikiteisminio tyrimo bylos yra žinoma, į įvykio vietą - autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), prieigas, atvyksta policijos pareigūnai. Ties autobusų sustojimo stotele, esančia toje pat pusėje kaip ir autobusų stotis, policijos pareigūnę pasitinka, kaip galima suprasti, pranešėjas, kuris policijos pareigūnei paklausus, kur tos mušeikos, nurodo, kad viena čia mušeika, ranka parodydamas į stotelėje, ant suoliuko sėdinčią merginą. Mergina sėdi nugara į vaizdo kamerą, vilki šviesios spalvos striuke, kaip iš ikiteisminio tyrimo bylos yra žinoma E. F. Policijos pareigūnei patikslinus, ar čia mušeika, pranešėjas nurodo, kad jos tarpusavyje mušėsi, tai kas čia žino. Toliau matyti kaip policijos pareigūnei stotelėje stovintys žmonės nurodo į kitoje gatvės pusėje stovinčią, kaip galima suprasti „mušeiką“. Policijos pareigūnė pereina gatvę ir prieina prie dviejų merginų, iš kurių viena, kaip iš ikiteisminio tyrimo bylos yra žinoma, G. J.. G. J. vilki bordinės spalvos bliuzonu, yra be striukės. Policijos pareigūnei paklausus, ar čia jos mušėsi, G. J. nurodo: „mane užsipuolė jinai, jinai pradėja man grasint“. Policijos pareigūnė pasikviečia merginas eiti kartu, kaip galima suprasti, eina prie stotelės. Einant girdėti kaip G. J. nurodo, kad ją užsipuolė ir jai grasino peiliu, kad perpjovė jai kaip galima suprasti pirštą, nes sakydama rodo ranką, į pareigūnės klausimą su kuo perpjovė, atsako, kad nežino. Į pareigūnės klausimą, ar čia jos visos trys mušėsi, abi merginos atsako, kad ne, o G. J. toliau nurodo, kad kaip galima suprasti E. F. užsipuolė ją. Į pareigūnės klausimą, ar ji ją pažįsta, G. J. atsako, kad pažįsta. Policijos pareigūnei kartu su merginomis grįžus į stotelę, kur ant suoliuko sėdi E. F., policijos pareigūnė klausia su kuo ji G. J. pirštą perpjovė, į ką E. F. nurodo, kad ji su niekuo jai neperpjovė, kad gali ją tikrinti. Policijos pareigūnei paklausus, kodėl jos striukė kruvina, E. F. atsako, kad dėl to, jog kaip galima suprasti G. J. jai nulaužė tris ar keturis nagus, į ką G. J. replikuoja, kad tie nagai jau buvo nulaužti. Matyti, jog E. F. veidas išteptas dėmėmis, panašiomis į kraują. Į pareigūnės klausimą, dėl ko jos susimušė, E. F. atsako, jog G. J. ją pirma užsipuolė, kad susimušė „(duomenys neskelbtini)“, kad yra pažįstamos, nes tiesiog bendraudavo, kad prigėrus G. J. nelaiko savo kontrolės. Toliau matyti kaip policijos pareigūnas užsirašo E. F. asmens duomenis. Policijos pareigūnė klausia G. J., ar ji išgėrusi, į ką G. J. nurodo „biškį“, E. F. į tą patį klausimą atsako, kad išgėrė nedaug sidro, kad alkoholį gėrė už netoli esančio pastato, o jo nupirko kažkoks dėdė, kurio jos paprašė. Toliau matyti kaip policijos pareigūnas užsirašo kartu su G. J. buvusios merginos, vardu K., duomenis. Policijos pareigūnai alkotesterio pagalba E. F. nustato 1,53 neblaivumą, G. J. 1,24 promilių neblaivumą. Į įvykio vietą atvyksta GMP ekipažas, kuris E. F. nusiveda apžiūrai į GMP automobilį. Toliau girdėti, kaip G. J. policijos pareigūnams nurodo, kad E. F. net nenukentėjusi, nes ji jai nieko blogo nepadarė, trenkė porą į veidą. Toliau matyti, kaip į GMP automobilį apžiūrai įsėda G. J., kuriame dar sėdi E. F. ir tarp merginų kyla žodinis konfliktas, kurio metu G. J. E. F. kaltina pavydu, neva tai E. F. berniukas lindo prie jos, kas nepatiko E. F., ką E. F. neigia, ir G. J. sako nepradėti meluoti, kad išsisuktų iš šios situacijos. G. J. GMP automobilyje elgiasi neadekvačiai, vartodama necenzūrinius žodžius, agresyviu tonu reikalauja būti išleidžiama sėdėti lauke ant suoliuko, kad tik nebūti toje pat patalpoje su E. F., į GMP medikų ir policijos pareigūnės prašymus nurimti, visiškai nereaguoja. GMP automobilyje, G. J. apsivalius dešinės rankos pirštus, ji pakelia ranką į viršų ir sako, matosi, jog kaip galima suprasti pirštas storėja, kad į pirštą įkando E. F., policijos pareigūnė patvirtina, jog tikrai matosi, kad kąsta, E. F. paklausia, ar ji kando G. J., į ką E. F. nurodo, kad taip, įkando jai. Į pakartotinį pareigūnės klausimą, dėl ko jos susimušė, G. J. nurodo, kad E. F. pavydas sukilo dėl berniuko. G. J. nurodo, kad iš pirmo ji nieko net nedarė, ji bandė eit, bet E. F. užsipuolė ir tada ji pradėjo save ginti, ir tada E. F. kando, o jos draugė (K.) bandė plėšti E. F. nuo jos, nes E. F. kando jai į pirštą, ir tada gavosi taip, kad ji trenkė jai vieną (negalima suprasti kuri kuriai) ir gavosi taip, kad ji (G. J.) trenkė. GMP darbuotoja apžiūrėdama G. J. ranką komentuoja „į visus tris įkando“. Toliau matyti atvykę E. F. tėvai, t. y. motina su patėviu, kuriems yra perduodama E. F. ir išaiškinama jų atsakomybė dėl vaiko nepriežiūros ir, kad, jei turės pretenzijų dėl dukters sumušimo, galės su pareiškimu kreiptis į policiją. Daugiau matyti kaip organizuojamas kitų nepilnamečių perdavimas, jokių kitų tyrimui reikšmingų duomenų nėra (t. 1, b. l. 113-116).
Iš 2024-02-27 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta garso įrašo Bendrajam pagalbos centrui apžiūra. Apžiūros metu fiksuota, kad pranešama, jog Šiauliuose, prie autobusų stoties mušasi dvi merginos (t. 1, b. l. 117-119).
Iš 2024-03-27 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta 1 (vieno) vaizdo įrašo failo, 2024-03-27 atsiųsto I. Š. elektroniniu paštu, apžiūra. Apžiūros metu fiksuota: „2024-03-27 10:54 nepilnametės nukentėjusiosios E. F. atstovė pagal įstatymą I. Š. iš el. pašto, kurio adresas: (duomenys neskelbtini) atsiuntė 1 (vieną) vaizdo įrašo failą, pavadinimu: „Messenger_creation_bd994fee-fbea-4cce-919f-022f7186bc91“. Vaizdo įrašas įrašytas į CD laikmeną, ant jos ranka užrašyti paaiškinamieji užrašai: „I. Š. atsiųstas vaizdo įrašo failas, IT 01-1-02232-24“. Atidarius failą, jame matyti, kaip iš ikiteisminio tyrimo bylos yra žinoma Šiaulių autobusų stotis, ant žemės gulinti nukentėjusioji E. F., ant jos viršaus užsėdusi įtariamoji G. J., kuri rankomis smūgiuoja E. F. smūgius į įvairias kūno vietas, pro šalį vaikšto pašaliniai žmonės. Tuo pat metu girdėti kaip galima suprasti dviejų vaikinų balsai, kurie juokiasi ir sako: „pilnametis nor lyst ant nepilnamečių aš tai nerizikuosiu (keiksmažodis), kas čia vykst“. Įrašo trukmė 18 sekundžių“ (t. 1, b. l. 121-123).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018). Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėti taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.
Nors kaltinamoji G. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nekomentavo, teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas sprendžia, kad G. J. kaltė visiškai įrodyta ne tik jos pačios parodymais, bet ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais – filmuota medžiaga, kurioje matosi visi G. J. atlikti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, kurie yra detaliai aprašyti kaltinime, specialisto išvada, nukentėjusiosios, liudytojo parodymais. Visi įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Šie įrodymai patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad G. J. 2024-01-16, 19.51 val., viešoje vietoje - ties įėjimu į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu – tyčia ranka sudavė du kartus nukentėjusiajai E. F. į veido sritį, po to sugriebė E. F. už kaklo ir pervertė ją ant žemės, užgulė savo kūnu ir gulinčiai E. F. ranka sudavė dvylika kartų į įvairias kūno vietas, po to E. F. stojantis nuo žemės, spyrė jai tris kartus į įvairias kūno vietas, E. F. atsistojus nuo žemės, ranka sudavė jai keturis kartus į veido sritį ir vieną kartą spyrė, tuo sukėlė nukentėjusiajai E. F. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas kairio smilkinio - kairės akies viršutinio voko srityje, nosies srityje, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, plėštines žaizdas kairės plaštakos III ir IV pirštų srityje, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. G. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nusikalstama veika baigta, asmuo veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pasekmes ir jų norėjo.
Bausmės skyrimas
Kaltinamosios G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismo posėdžio metu kaltinamosios G. J. gynėja advokatė prašė taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir atleisti G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametę, paskiriant jai auklėjamojo poveikio priemones, kadangi kaltinamoji veiką padarė būdama jauno amžiaus, neteista, pripažino kaltę bei pažadėjo ateityje nebenusikalsti.
Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti nepilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, nepilnametis asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką.
Nors G. J. laikoma anksčiau neteista, tačiau teismas neturi pagrindo vertinti jos padarytos nusikalstamos veikos kaip atsitiktinės, kadangi ši nusikalstama veika padaryta praėjus vos trims mėnesiams nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023-10-20 nutarties, kuria ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Be kita ko, minėta nutartimi, atleidžiant G. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, jai buvo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas bei elgesio apribojimas, dėl kurių sistemingo ir piktybiško nesilaikymo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-18 nutartimi šios auklėjamojo poveikio priemonės buvo pakeistos į atidavimą į specialią ugdymo įstaigą 6 mėnesių laikotarpiui (t. 2, b. l. 113-115). Kaltinamoji taip pat eilę kartų bausta administracine tvarka, vyrauja pažeidimai susiję su elektroninių cigarečių bei alkoholio vartojimu, informacijos apie baudų sumokėjimą bylos medžiagoje nėra (t. 2, b. l. 116-120). Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog kaltinamoji G. J. laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Nesant BK 93 straipsnyje įtvirtintų būtinųjų sąlygų, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, G. J. atžvilgiu negalimas ir spręstinas klausimas dėl bausmės skyrimo.
Skirdamas bausmę kaltinamajai G. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais ir atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį. Kaltinamoji G. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaip minėta, kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė praėjus vos trims mėnesiams po to, kai buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą, bausta administracine tvarka, apie baudų sumokėjimą byloje duomenų nėra, už vidaus tvarkos pažeidimus išbraukta iš ugdymo įstaigos sąrašų, todėl nesimoko, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota.
Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis, 80 straipsnis) bus pasiekti paskyrus G. J. už nesunkaus nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, taikant intensyvią priežiūrą, jos dydį parenkant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį bei paskiriant įpareigojimus.
Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusiosios E. F. atstovė pagal įstatymą I. Š. teisminio proceso metu pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl kaltinamosios G. J. kaltės jos anūkei E. F. padaryta neturtinė žala, kurią vertina 1000 Eur, kadangi po įvykio nukentėjusioji jautėsi labai blogai, savaitę nėjo į mokyklą, dėl patirto streso neužmigdavo naktimis, gėrė raminamuosius vaistus, šiuo metu taip pat jaučiasi blogai, nenori kalbėti apie įvykį, nenori bendrauti su kaltinamąja, nors ši jai skambinėja.
Sprendžiant nukentėjusiosios atstovės reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajai padarytą žalą.
CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai E. F. nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakinga nusikaltimą padariusi G. J., tačiau jos įstatyminės atstovės prašoma iš kaltinamosios priteisti 1000 Eur neturtinė žala akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai E. F. kaltinamosios veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos kairio smilkinio - kairės akies viršutinio voko srityje, nosies srityje, odos nubrozdinimo kaktos dešinėje, plėštinės žaizdos kairės plaštakos III ir IV pirštų srityje, sužalojimai padaryti penkiais trauminiais poveikiais. Iš byloje esančio įvykio vaizdo įrašo matyti, kad aktyvius smurto veiksmus atliko tik kaltinamoji G. J., nukentėjusioji keletą kartų bandė trenkti atgal, tačiau nesėkmingai, pati vis būdavo kaltinamosios parverčiama ant žemės ir jai buvo nuolat smūgiuojama. Kita vertus, po įvykio, kaltinamoji G. J. nukentėjusiosios E. F. atsiprašė, ir jos susitaikė. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios atstovės nurodyta 1000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti vis tik yra neadekvati nusikalstamos veikos padariniams, kadangi E. F. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nukentėjusiajai nebuvo reikalingas stacionarus gydymas, byloje nėra objektyvių duomenų, kad padaryti sužalojimai reikšmingai pakenkė nukentėjusiosios sveikatai, itin neigiamai įtakojo jos gyvenimo kokybę. Kaltinamoji G. J. nesimoko, nedirba. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį (kaltinamoji nedirba, nesimoko), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiosios elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad reali ir įrodyta yra 400 Eur dydžio neturtinė žala, kuri yra priteistina iš G. J. bei subsidiariai iš Šiaulių miesto šeimos centro.
2024-05-15 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 508,33 Eur, priteisimo (2 t., b. l. 94-95). Pagal BPK 55 straipsnio 4 dalį, įgalioto atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis <...>, jeigu be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios G. J. turtinę padėtį – ji yra nepilnametė, nedirba, savarankiškų pajamų neturi, be to, šioje byloje nukentėjusiosios atstovo dalyvavimas buvo būtinas, kadangi nukentėjusioji yra nepilnametė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamosios G. J. nepriteistinos.
Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus: 5 (penki) kompaktiniai diskai su garso/vaizdo įrašais, laikomi prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
G. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su 6 (šešių) mėnesių intensyvia priežiūra, įpareigojant būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., mokytis, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su 6 (šešių) mėnesių intensyvia priežiūra, įpareigojant būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., mokytis, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.
Nukentėjusiosios E. F. atstovės pagal įstatymą I. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir nukentėjusiosios E. F. naudai priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nepilnametei G. J. neturint asmeninių lėšų ir turto, civilinį ieškinį iki nepilnametei sueis 18 metų, išieškoti iš civilinio atsakovo Šiaulių miesto šeimos centro.
Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. J. nepriteisti.
Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus: 5 (penkis) kompaktinius diskus su garso/vaizdo įrašais, laikomus prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.