- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 1A-96-354-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-3-00006-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Virginija Žindulienė, Irena Ivanovienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo B. P., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria privataus kaltinimo procesas B. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d., 2 d. nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 str. 1 d. 5 p., nukentėjusiajai ir kaltinamajai susitaikius.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Privati kaltintoja N. P. kaltino B. P. pagal BK 154 str. 1 d., 2 d. tuo, kad ji sistemingai rašydama tikrovės neatitinkančius skundus įvairioms institucijoms ir taip skleisdama tikrovės neatitinkančią, galinčią ją paniekinti ir pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą ja informaciją, ją apšmeižė, bei 2012 m. sausio 9 d. skunde Kelmės rajono PK nurodė, kad ji ketina ją nužudyti, t. y. padaryti labai sunkų nusikaltimą, o būtent:
2010m. birželio 14 d. Šiaulių apskrities VPK Kelmės r. PK pateiktame pareiškime rašė „Tuomet N. pradėjo grasinti, kad mane kaip ir mano brolį išvešianti į psichiatrinę ligoninę, kad ji padarysianti taip, kad aš ir mirdama ją atsiminsiu. Šituos žodžius ji sakė prie policijos pareigūnų. Išeidama išvertė vandenį, trenkė durimis“;2010 m. birželio mėn. laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ korespondentui S. G. teigė, jog „N. P. ją bandė išvežti į psichiatrijos ligoninę, kad penkis kartus skundė ją policijai, neleido skalbtis, susimokiusi su Socialinių paslaugų centro direktore pakenkė, jog jai nebūtų mokamas didesnis atlyginimas, kad N. P., turėdama vyrą, turi ir meilužį, apie kurį ji neva papasakojusi N. P. vyrui, dėl ko ši dabar ant jos pykstanti“;2011 m. spalio 18 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateiktame pareiškime kaltino, kad „N. P. šantažuoja ne tik mane, bet ir mano vaikus. 2011 m. spalio 11 d. nuo N. P. gavo grasinantį laišką, kad ji kelia pavojų jos gyvybei“;2011 m. lapkričio 8 d. Kelmės rajono PK pareiškime rašė „Jau kelis metus esu persekiojama N. P.. Ji sutrukdė man gauti ligos pašalpą už š. m. gegužės ir birželio mėnesius“;2012 m. sausio 9 d. Kelmės rajono PK pareiškime nurodė, kad „2010 m. visus metus beveik kiekvieną mėnesį N. P. prašymu pareigūnas E. B. ateidavo pas mane į namus norėdamas apkaltinti. Esu persekiojama, o dabar ruošiasi nužudyti“ bei nurodė penkis neva jos lyg tai rašytus, lyg tai užsakytus šmeižto straipsnius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. P., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, bylą pagal N. P. ieškinį prieš ją nutraukti, pripažįstant ją nekalta.
Skunde apeliantė nurodo, kad ji nepadarė nusikaltimo, kuriuo ją kaltino N. P., o skundus rašė tik dėl to, kad buvo skriaudžiama. Pažymi, kad su taikos sutartimi ji sutiko, nes visą laiką buvo spaudžiama taikytis jai paskirto advokato V. L. ir nukentėjusiosios N. P.. Apeliantė teigia, kad ji yra sunkus ligonis, bylos nagrinėjimo metu gulėjo ligoninėje, todėl dėl savo sveikatos būklės neatsispyrė psichologiniam spaudimui taikytis ir pripažino savo kaltę.
Atsiliepimas
Nukentėjusioji ir privati kaltintoja N. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, tęsti bylos nagrinėjimą ir pripažinti B. P. kalta pagal BK 154 str. 1 d. ir 2 d., priteisti iš B. P. 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Atsiliepime nukentėjusioji nurodo, kad nespėjus įsiteisėti teismo nutarčiai, lapkričio 26 d. B. P. vėl parašė skundą Kelmės rajono policijos komisariatui, kaltindama ją tikrovės neatitinkančiais dalykais. Dėl to nukentėjusioji mano, kad B. P. nuoširdumas, prašant taikos sutarties, buvo apsimestinis, neketinant vykdyti susitaikymo sąlygų.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje B. P. ir nukentėjusioji N. P. prašė tenkinti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė procesą privataus kaltinimo byloje pagal nukentėjusiosios N. P. pareiškimą (papildomą pareiškimą), kuriuo pastaroji kaltino B. P. nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 d. ir 2 d. padarymu. Apylinkės teismas nustatė, kad 2012 m. lapkričio 20 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. P. ir kaltinamoji B. P. susitaikė, N. P. civilinio ieškinio atsisakė, o B. P. pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiosios ir įsipareigojo ateityje be pagrindo nereikšti kaltinimų. Dėl to, kas nurodyta skundžiamoje nutartyje nėra pagrindo daryti priešingas išvadas, nors iš apeliacinio skundo ir nukentėjusiosios atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio galima susidaryti įspūdį apie pasikeitusią kaltinamosios B. P. ir N. P. poziciją. Bet kuriuo atveju tai nekeičia skundžiamos nutarties esmės.
BPK 416 str. 1 d. numatyta, kad iki baigiamųjų kalbų pabaigos privatus kaltintojas turi teisę atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju, tokiu atveju bylos procesas teismo nutartimi nutraukiamas (BPK 416 str. 3 d.). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas advokatas V. L. išdėstė poziciją, kad jo ginamoji ir privati kaltintoja susitaikė, atsiprašė nukentėjusiosios ir ateityje pažadėjo tikrovės neatitinkančių duomenų neskleisti, apeliantė kategoriškai pritarė tokiai gynėjo pozicijai – ,,Teisingai advokatas išsakė mano poziciją, sutinku tokiomis sąlygomis taikytis.“ Be to, B. P. nurodė, kad pripažįsta klydusi, pasižada ateityje be pagrindo nekaltinti nukentėjusiosios. Su tokiomis susitaikymo sąlygomis sutiko ir nukentėjusioji N. P., kuri, be kita ko, atsisakė pareikšto civilinio ieškinio ir prašė spręsti bylos nutraukimo klausimą (123–124 b. l.). Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti N. P. ir B. P. išreikšta valia, todėl privataus kaltinimo bylos procesas buvo nutrauktas pagrįstai.
Jau minėta, kad apeliantė savo skunde deklaruoja iš esmės priešingas savo nuostatas, tikindama, kad taikytis su nukentėjusiąja N. P. nenorėjo, bet buvo įkalbėta pačios nukentėjusiosios ir savo gynėjo advokato V. L.. Tokie apeliantės teiginiai grįsti tik jos pačios subjektyviais išmąstymais. Bylą pagal B. P. skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pastaroji nurodė, kad geranoriškai sutiko taikytis su nukentėjusiąja ir išsakė savo poziciją dėl to, jai teismas išaiškino bylos nutraukimo pasekmes ir ji su tuo sutiko. Tą patį apeliacinės instancijos teisme tvirtino ir privati kaltintoja N. P., ir kolegija neturi pagrindo tokius pareiškimus vertinti kitaip. Iš apeliacinio skundo turinio, atsiliepimo į apeliacinį skundą su pridėta 2012 m. lapkričio 26 d. B. P. pareiškimo kopija yra aišku, kad pasikeitusią N. P. ir B. P. poziciją dėl aptariamo susitaikymo sąlygojo eilinis B. P. kreipimasis į Kelmės rajono policijos komisariatą dėl N. P. galimai naudoto psichologinio spaudimo jos atžvilgiu. Tačiau tai savaime nėra pagrindas pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ir neteisėta.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas nutraukti privataus kaltinimo procesą pagal N. P. pareiškimą B. P. atžvilgiu yra pagrįstas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 5 d. 1 p.,
nutaria:
B. P., kuriai baudžiamoji byla nutraukta, apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.