- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- Iv-1760-484/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00038-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai), Vilniaus 2-iesiems pataisos namams (teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, 29 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui;
2) įpareigoti Vilniaus 2-uosius pataisos namus grąžinti dokumentus, kuriuos šį įstaiga jam neteikė ir įsegė į bylą.
Taip pat pareiškėjas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio, priimti skundą ir jo priedus po 1 egzempliorių, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio, nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. sausio 24 d. pašalinti skundo trūkumus – pateikti teismui tris patikslinto skundo egzempliorius, patikslintame skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodyti Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pateikti teismui Kalėjimų departamento 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 2S-3886 gavimo datą patvirtinančius įrodymus, pateikti įrodymus, pagrindžiančius neturtinės žalos dydį ir mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą. Taip pat teismas nutarė išaiškinti pareiškėjui teisę reikšti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio nuostatas atitinkančius reikalavimus dėl Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 42-328 ir Kalėjimų departamento 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 2S-3886.
Nurodė, jog pareiškėjas teismui turi pateikti patikslintą skundą ir jame aiškiai nurodyti, iš kokių galimai neteisėtų Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (toliau – ir Pataisos namai) veiksmų jis kildina neturtinę žalą. Pažymėjo, jog pareiškėjas teismo prašo įpareigoti Pataisos namus atlikti veiksmus, tačiau dėl tokio klausimo yra priimti Pataisos namų ir Kalėjimų departamento sprendimai, kurių pareiškėjas teismui neskundžia, o toks pareiškėjo reikalavimas yra neišbaigtas. Todėl pagal ABTĮ 10 straipsnį išaiškino pareiškėjui teisę skųsti teismui tokius sprendimus. Remdamasis ABTĮ 32 straipsnio 3 dalimi, pabrėžė, jog pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl Kalėjimų departamento 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 2S-3886, tokią instituciją turi nurodyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Be to, pareiškėjas turi pateikti minėto Kalėjimų departamento sprendimo gavimo datą bei neturtinės žalos dydį patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu jeigu terminas minėtam sprendimui apskųsti yra praleistas, teismui turi būti paduotas motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas atnaujinti tokį terminą. Teismas, atsižvelgdamas į ABTĮ 41 straipsnį, įvertinęs tai, kad pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų, kitoje administracinėje byloje, nurodė, jog jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių sunkią pareiškėjo padėtį, teismui nepateikta, todėl prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio netenkino.
Pareiškėjas teismui pateikė raštą, kuriame, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 3 punktu, 14 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsniu, pažymėjo, jog jis atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų, procesinių dokumentų parengimo išlaidų ir kitų išlaidų, nepaisant to, kas padavė skundą ir kurioje byloje. Nurodė, jog jis pateikė teismui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 28 d. sprendimą ir prašė teismo teikti jam teisminę pagalbą pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 45 straipsnio 1 dalį. Todėl teigė, jog turi teisę būti atleistas nuo žyminio mokesčio ir visų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimo procesu. Pažymėjo, jog pagal BVK 183 straipsnį jis turi teisę apskųsti Kalėjimų departamento sprendimą per vieną mėnesį, o ne per 20 dienų, o kadangi Departamento sprendimas priimtas 2010 m. gruodžio 20 d., jis skundą teismui pateikė 2011 m. sausio 3 d., t. y. nepraleidęs nustatyto termino. Pabrėžė, jog bausmių vykdymo įstatymas neapibrėžia jokių sąlygų dėl privalomo atsakovo ar Kalėjimų departamento įtraukimo į bylą. Teigė, jog Kalėjimų departamentas nesprendžia nuteistųjų problemų, o jis tokios institucijos nenurodė, nes ji nepažeidė jo teisių ir jis nežinojo, ko reikalauti iš Kalėjimu departamento teisme. Nurodė, jog dėl Pataisos namų jam teko kęsti badą ir patyrė fizines kančias, šoką, psichologines kančias. Teigė, jog pirmosios instancijos teismas jį diskriminuoja kaip atskirą individą. Pabrėžė, jog nemato pagrindo tikslinti skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi nutarė V. K. skundą laikyti nepaduotu.
Atsižvelgdamas į ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, jog pareiškėjo skundas atitiko ne visus ABTĮ 23 ir 24 straipsnio skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. sausio 24 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui tris patikslinto skundo egzempliorius; patikslintame skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodyti Kalėjimų departamentą; aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo; pateikti teismui Kalėjimų departamento 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 2S-3886 gavimo datą patvirtinančius įrodymus; pateikti įrodymus, pagrindžiančius neturtinės žalos dydį, ir mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą. Taip pat pareiškėjui išaiškinta teisė teismui reikšti ABTĮ 88 straipsnio nuostatas atitinkančius reikalavimus dėl Pataisos namų 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 42-328 ir Kalėjimų departamento 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 2S-3886. Tuo tarpu pareiškėjas 2011 m. sausio 17 d. išsiuntė teismui raštą dėl 2011 m. sausio 7 d. nutarties, iš kurio turinio matyti, kad pareiškėjas atsisako pašalinti šioje nutartyje nustatytus skundo trūkumus. Pareiškėjui nepašalinus esminių skundo trūkumų dėl skundo reikalavimų, lieka neapibrėžtas skundo pagrindas ir dalykas. Jeigu paduotame skunde nėra nurodytas skundo pagrindas ir dalykas, teisminis nagrinėjimas yra negalimas. Padarė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti jo skundą nagrinėti teisme.
Teigia, jog teismui išaiškino, kad ne visada turi lėšų dokumentų kopijų parengimo išlaidoms apmokėti. Pažymi, jog teismas priverstinai reikalauja jį įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamentą, nors dėl jo veiksmų jis nenukentėjo ir neturi pretenzijų. Be to, jis išsamiai paaiškino neturtinės žalos atsiradimą. Nurodo, jog skundai dėl neturtinės žalos neapmokestinami žyminiu mokesčiu, taip pat jis teismui pateikė ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 28 d. sprendimą, atleidžiantį jį nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų teisme. Teigia, jog skunde aiškiai ir suprantamai suformuluota esmė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nes pareiškėjas nepašalino ankstesnėje teismo nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nepateikė teismui trijų patikslinto skundo egzempliorių; patikslintame skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu nenurodė Kalėjimų departamento; aiškiai nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo; nepateikė teismui Kalėjimų departamento 2010 m. įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos dydį; nepateikė mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalo.
Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą, remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais trūkumais, teigdamas, jog neturi piniginių lėšų padaryti skundo kopijas; Kalėjimų departamento trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtraukė, nes pastarasis jo teisių nepažeidė; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo aiškiai pagrindė; taip pat jis turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio.
Pirmiausia, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi tokioje nutartyje buvo nurodyta, jog ji neskundžiama, apeliacinės instancijos teismo kolegija, vadovaudamasi proceso operatyvumo principu, įvertins ir tokioje nutartyje pateiktus atsisakymo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo argumentus.
Pareiškėjas, prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio pateikė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-P-1455/1102-2441, kuriuo pratęstas jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimas kitoje administracinėje byloje. Papildomų įrodymų, jog yra pagrindas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl jo turtinės padėties, pateikta nebuvo. Pastebėtina, jog pareiškėjas skundą teismui pateikė 2011 m. sausio 5 d., t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams nuo minėto sprendimo priėmimo, o, kaip jau minėta, tokiu sprendimu valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta kitoje byloje. Be to, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (byla Nr. AS261-539/2008), asmuo, kuriam suteikta antrinė teisinė pagalba, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnį, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio tik toje byloje, kurioje jam suteikta tokia pagalba. Todėl šiuo atveju pareiškėjui nepateikus papildomų įrodymų dėl jo turtinės padėties skundo teismui pateikimo metu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog jis turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio, nes jis skundu prašo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, jog nors pareiškėjas ir pagrįstai teigia, kad tokio pobūdžio skundai nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktą, tačiau jis skundu reiškė ir kitą reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris nėra priskirtinas žyminiu mokesčiu neapmokestinamiems skundams, todėl jis privalėjo sumokėti žyminį mokestį. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS143-559/2010).
Kadangi pareiškėjas skundo trūkumų neištaisė ir žyminio mokesčio nesumokėjo, vien tokia aplinkybė sudarė teismui pagrindą laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu.
Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas turėtų patikslinti skundo reikalavimus, siekdamas tinkamai apginti savo pažeistas teises, atitinkamai ginčijant teismo nurodytus sprendimus bei pateikiant tokių sprendimų gavimo datą patvirtinančius įrodymus. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pareiškėjas skunde aiškiai nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad pareiškėjas galėjo neištaisyti teismo nutartimi nurodyto trūkumo dėl Kalėjimų departamento įtraukimo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tokia aplinkybė savaime negalėtų paneigti išvados, jog nustatyti kiti pareiškėjo skundo trūkumai, kurių pareiškėjas per jiems ištaisyti nustatytą terminą nepašalino.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas neištaisė minėtų ankstesne pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Pabrėžtina, jog teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų procesinių kreipimosi į teismą įgyvendinimo taisyklių, o jų nesilaikant pagrįstai atsisakoma priimti skundą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo V. K. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.