Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-12-18 · Civilinė byla Nr. 2-7885-329/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
2-7885-329/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04444-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
J. M.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. O. P.
Advokatai
Alina Vosyliūtė
Civilinė byla Nr.2-7885-329/2013;proceso Nr.2-69-3-04444-2013-2;procesinio sprendimo kategorija:
29.1.; 30.1.; 30.2.; 99.3.; 99.5;99.7; 99.9.; 113.1.; 114.11.; 116.1. (S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Rasai Rutienei ir Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jūratei Germanavičiūtei-Vasiljevienei, atsakovo J. M. atstovei advokatei Alinai Vosyliūtei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Šeškienei, nedalyvaujant trečiajam asmeniui A. O. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. M., tretiesiems asmenims A. O. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo įpareigoti atsakovą J. M. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti ieškovės 2011-11-03 Reikalavimą Nr.REI-20-111103-00149, t.y. pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti gyvenamojo namo 1A2m, esančio (duomenys neskelbtini), priestato antrame aukšte įrengtą vonios kambarį, kurio plotis 2,82 m, ilgis 3,41 m, aukštis 3,0 m; išardžius vonios kambarį, atstatyti stogo dangą į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį pagal 1978-08-03 kadastrinių matavimų bylos duomenis ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, skirti atsakovui 2000 Lt baudą (3-6 b.l.).

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus specialistai 2011-10-13 atliko faktinių duomenų patikrinimą dėl gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A2m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2-ame aukšte atliktų galimai savavališkos statybos darbų. Patikrinimo metu buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr.FAK-3681, kuriame nurodyta, kad atsakovas J. M. rekonstravo namą, namo priestatą antrame aukšte įrengdamas vonios kambarį 2,82 m. pločio, 3,41 m ilgio, 3,0 m aukščio, tačiau patikrinimo metu nepateikė statybą leidžiančio dokumento. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 94 d. redakcijos, galiojusios savavališkos statybos fiksavimo metu, reikalavimus namas 1A2m, esantis (duomenys neskelbtini), buvo priskirtas neypatingų statinių kategorijai kaip nepriskirtinas ypatingam ar nesudėtingam statiniui. Remiantis Statybos įstatymo 2 str. 18 d., Statybos techninio reglamento STR 1.01.01.08:2002 „Statinio statybos rūšis“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr.622, VI skyriaus 9 p. nuostatas atsakovo J. M. atlikti darbai ieškovės specialisto surašytame 2011-11-03 savavališkos statybos akte Nr.SSA-20-111103-00144 buvo kvalifikuoti kaip neypatingo statinio rekonstravimas. Vadovaujantis Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios minėto akto surašymo metu, 20 str. 1 d. 2 p. ir 23 str. 1 d. 2 p., neypatingo statinio rekonstravimui reikėjo rengti rekonstravimo projektą ir gauti leidimą rekonstruoti statinį. Pagal savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusią Statybos įstatymo 2 str. 71 d. statinio (jo dalies) statyba be įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo yra savavališka statinio statyba. Kadangi patikrinimo metu atsakovas nepateikė statybą leidžiančio dokumento, todėl remiantis Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus specialistai 2011-11-03 surašė atsakovui savavališkos statybos aktą už tai, kad jis pažeidė Statybos įstatymo 3, 12, 20 str. 1 d. 2 p. ir 23 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Taip pat remiantis Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 2 p., galiojusio reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo metu, ieškovės specialistai 2011-11-03 surašė atsakovui Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr.REI-20-111103-00149, kuriuo pareikalavo iš atsakovo ne vėliau kaip iki 2012-05-03 savo lėšomis nugriauti gyvenamojo namo 1A2m priestato antrame aukšte įrengtą vonios kambarį, kurio plotis 2,82 m, ilgis 3,41 m, aukštis 3,0 m; nugriovus vonios kambarį, atstatyti stogo dangą į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį. Gavusi 2012-05-21 atsakovo motyvuotą prašymą pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą, ieškovė 2012-05-21 sprendimu Nr.RE-294-(15.29) šį terminą atsakovui pratęsė iki 2012-08-03. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus specialistai 2013-02-19 atliko patikrinimą ir nustatė, kad atsakovas neįvykdė 2011-11-03 Reikalavimo Nr.REI-20-111103-00149 bei 2012-05-21 sprendimo Nr.RE-294-(15.29), todėl surašius 2013-02-19 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr.RPA-20-130219-00022, remiantis Statybos įstatymo 28 str. 6 d., bei CK 4.103 str., ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti gyvenamojo namo 1A2m, esančio (duomenys neskelbtini) priestato antrame aukšte įrengtą vonios kambarį.

Atsiliepimas

Atsakovas J. M. pateiktame atsiliepime į ieškinį ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su juo nesutinka, prašė ieškinio netenkinti (109-111 b.l.). Atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad vonios patalpa, dėl kurios pareikštas ieškinys, buvo įrengta atsakovo tėvų, šią patalpą kartu su dalimi gyvenamojo namo jis įgijo iš tėvų J. ir M. M. 1981 m. dovanojimo sutarties pagrindu. Tapęs patalpų savininku, atsakovas atliko kadastrinius matavimus ir 1986 m. ši vonios patalpa buvo inventorizuota, jai suteiktas šifras III-4/7,37 kv.m. Atsakovas teigia, kad vonios patalpa naudojama, ji yra būtina atsakovo šeimos poreikiams tenkinti. Gavęs 2011-11-03 Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr.REI-20-111103-00149, atsakovas pradėjo vonios patalpos įteisinimo procedūras: sudarė sutartį su UAB „Statybos valdymo biuras“ dėl techninio projekto parengimo statybą leidžiančio dokumento gavimui; vykdė derybas su bendraturte A. O. P. dėl jos sutikimo gavimo savavališkos statybos įteisinimui; 2012-12-12 su bendraturte A.O. P. pasirašė notariškai patvirtintą sutartį, kurioje ši bendraturtė sutiko dėl vonios patalpos III-4 įrengimo ir savavališkos statybos įteisinimo. Vykdant savavališkos statybos įteisinimo procedūras paaiškėjo, kad gyvenamasis namas, kuriame nustatyta savavališka statyba, yra valstybei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) kuriame iki šiol nėra išspręsta žemės sklypo valdymo teisė. Todėl atsakovas kartu su bendraturte A.O. P. pradėjo detaliojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą – 2013-01-17 pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. 2013-02-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovui ir trečiajam asmeniui A.O. P. buvo leista pradėti rengti žemės sklypo planą. Tuo tikslu 2013-04-15 su UAB „Žemėtvarkos darbai“ buvo sudaryta Planavimo darbų sutartis Nr.12580, pagal kurią UAB „Žemėtvarkos darbai“ įsipareigojo per pusmetį parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tačiau UAB „Žemėtvarkos darbai“ negali užbaigti planavimo darbų, nes pradėjus rengti dokumentus, paaiškėjo, kad gretimų sklypų (duomenys neskelbtini) ribos neatitinka faktiškai naudojamoms sklypų riboms, dėl ko formuojamo valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos kerta sklype esantį statinį ir nesutampa su įregistruotomis Nekilnojamojo turto registre sklypų (duomenys neskelbtini) ribomis. Dėl nurodytų priežasčių UAB „Žemėtvarkos darbai“ negali tęsti sklypo formavimo darbų, kol nebus išspręstas ribų nesutapimo klausimas su gretimais sklypais. Tam, kad būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas reikalingas ir žemės sklypo savininko, Nacionalinės žemės tarnybos, sutikimas. Nacionalinė žemės tarnyba atsakovą informavo, kad duos sutikimą savavališkos statybos įteisinimui, jeigu bus parengtas detalusis planas. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas J. M. ėmėsi visų įmanomų priemonių, kas nuo jo priklauso, kad galėtų pasinaudoti statybos įstatymo numatyta teise įteisinti savavalinę statybą, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių iki šiol negalima užbaigti šių darbų. Kadangi atsakovas atliko didžiąją dalį veiksmų įteisinti savavališką statybą, trūksta tik detaliojo plano, kuris bus užbaigtas išsprendus formuojamo sklypo ir gretimų sklypų (duomenys neskelbtini) ribų neatitikimo klausimą tarp minėtų sklypų savininkų, todėl atsakovas nesutikdamas su ieškiniu, prašo teismo priimti alternatyvų sprendimą ir, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str., leisti atsakovui įteisinti savavališką statybą įstatymų nustatyta tvarka tam skiriant ne mažesnį kaip 1 metų terminą.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį (101-104 b.l.) ir jo atstovė teismo posėdyje teigė, kad jeigu nėra galimybės įstatymų nustatyta tvarka atlikti savavališkos statybos įteisinimo užbaigimo procedūros, tai prašo ieškinį tekinti. Nurodė, kad ginčo statinys, dėl kurio vyksta byla, stovi nesuformuotoje ir neįregistruotoje valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šiam žemės sklypui nenustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. Teigia, kad Statybos įstatymo 3 str. prasme atsakovas negali būti pripažintas teisėtu statytoju ir negali naudotis minėtame įstatyme numatytos statytojo teisės, nes jis nėra įgyvendinęs nuosavybės teisių į valstybinę žemę, esančią po statiniais (duomenys neskelbtini), nėra gavęs nei Kauno apskrities viršininko administracijos, nei Nacionalinės žemės tarnybos raštiško sutikimo dėl gyvenamojo namo 1A2m (duomenys neskelbtini), priestato rekonstravimo valstybinėje žemėje. Nurodo, kad atsakovas 2012-11-12 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, prašydamas leidimo dėl nelegalios statybos nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini), pastatytas vonios kambarys. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2012-11-28 raštu atsakovui nurodė, jog neprieštarauja, kad vadovaujantis teisės aktais gavus bendraturčių raštiškus sutikimus atsakovas, nustatyta tvarka parengęs teritorijų planavimo dokumentą, atliktų statybos užbaigimo procedūras, jei tokia statyba galima ir neprieštarauja imperatyviems aplinkosaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams bei esminiams statinių projekto sprendiniams, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Atstovė nurodė, kad atsakovui pateikus detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, būtų atliekami kadastriniai matavimai ir kreipiamasi dėl žemės sklypo įregistravimo valstybės vardu. Atstovė taip pat nurodė, kad teismas turėtų vertinti ir tą aplinkybę, kad Statybos įstatymo 28 str. numato galimybę teismui ne tik įpareigoti išardyti savavališkai pertvarkytą statinio dalį, bet ir leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Trečiasis asmuo A. O. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovė parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti (150 b.l.).

Trečiasis asmuo A. O. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai (138 b.l.), neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų iki teismo posėdžio trečiasis asmuo nepateikė, todėl nesant pagrindo neatvykimo priežastis laikyti svarbiomis, byla nagrinėtina nedalyvaujant trečiajam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas 1A2m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso bendraturčiams atsakovui J. M. ir trečiajam asmeniui A. O. P., kiekvienam po ½ dalį (29-31 b.l.).

Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius 2011-10-13 atliko faktinių duomenų patikrinimą dėl gyvenamojo namo 1A2m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2-ame aukšte atliktų statybos darbų ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr.FAK-3681, kuriame nurodė, kad atsakovas J. M. rekonstravo namo priestatą antrame aukšte įrengdamas vonios kambarį 2,82 m. pločio, 3,41 m ilgio, 3,0 m aukščio, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento (15-19 b.l.).

2011-11-03 ieškovė surašė atsakovui Savavališkos statybos aktą Nr.SSA-20-111103-00144 (20-21 b.l.) ir Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr.REI-20-111103-00149, kuriuo pareikalavo iš atsakovo ne vėliau kaip iki 2012-05-03 savo lėšomis nugriauti gyvenamojo namo 1A2m priestato antrame aukšte įrengtą vonios kambarį, kurio plotis 2,82 m, ilgis 3,41 m, aukštis 3,0 m; nugriovus vonios kambarį, atstatyti stogo dangą į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį (22-23 b.l.).

Remiantis Statybos įstatymo 2 str. 94 d. redakcija, galiojusia savavališkos statybos fiksavimo metu, namas 1A2m, esantis (duomenys neskelbtini), priskirtinas neypatingų statinių kategorijai kaip nepriskirtinas ypatingam ar nesudėtingam statiniui.

Pagal Statybos įstatymo 2 str. 18 d., Statybos techninio reglamento STR 1.01.01.08:2002 „Statinio statybos rūšis“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr.622, VI skyriaus 9 p. nuostatas atlikti namo 1A2m priestate vonios kambario įrengimo darbai kvalifikuotini kaip neypatingo statinio rekonstravimas.

Vadovaujantis Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios Savavališkos statybos akto Nr.SSA-20-111103-00144 surašymo metu, 20 str. 1 d. 2 p. ir 23 str. 1 d. 2 p., neypatingo statinio rekonstravimui reikėjo rengti rekonstravimo projektą ir gauti leidimą rekonstruoti statinį.

Pagal savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusią Statybos įstatymo 2 str. 71 d. statinio (jo dalies) statyba be įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo yra savavališka statinio statyba.

Kadangi 2011-10-13 atlikto patikrinimo metu atsakovas nepateikė statybą leidžiančio dokumento, todėl remiantis Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius pagrįstai 2011-11-03 surašė atsakovui savavališkos statybos aktą už tai, kad jis pažeidė Statybos įstatymo 3, 12, 20 str. 1 d. 2 p. ir 23 str. 1 d. 2 p. reikalavimus (20-21 b.l.), o taip pat remiantis Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 2 p., galiojusio reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo metu, pagrįstai surašė atsakovui Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr.REI-20-111103-00149, kuriuo pareikalavo iš atsakovo ne vėliau kaip iki 2012-05-03 savo lėšomis nugriauti gyvenamojo namo 1A2m priestato antrame aukšte įrengtą vonios kambarį, kurio plotis 2,82 m, ilgis 3,41 m, aukštis 3,0 m; nugriovus vonios kambarį, atstatyti stogo dangą į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį (22-23 b.l.).

Gavusi 2012-05-21 atsakovo motyvuotą prašymą pratęsti savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą (24 b.l.), ieškovė 2012-05-21 sprendimu Nr.RE-294-(15.29) šį terminą atsakovui pratęsė iki 2012-08-03 (25 b.l.).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius 2013-02-19 atliko patikrinimą ir nustačius, kad atsakovas neįvykdė 2011-11-03 Reikalavimo Nr.REI-20-111103-00149 bei 2012-05-21 sprendimo Nr.RE-294-(15.29), surašė 2013-02-19 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr.RPA-20-130219-00022 (26-27 b.l.) ir remiantis Statybos įstatymo 28 str. 6 d. bei CK 4.103 str. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius - išardyti gyvenamojo namo 1A2m, esančio (duomenys neskelbtini), priestato antrame aukšte įrengtą vonios kambarį.

Iš atsakovo argumentų procesiniuose dokumentuose, jo atstovės paaiškinimų teismo posėdžiuose matyti, kad atsakovas neginčija savavališkos statybos fakto. Taigi, byloje nėra ginčo, kad gyvenamojo namo 1A2m priestato antrame aukšte atlikta rekonstrukcija įrengiant vonios kambarį yra savavališka.

Nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame stovi gyvenamasis namas 1A2m, unikalus Nr. 1993-1029-5013, nėra įregistruotos, žemės sklypas minėtu adresu nėra suformuotas ir nėra įregistruotas viešame registre (prijungtos prie nagrinėjamos bylos Namų valdos techninės apskaitos bylos 102-104 lapai). Žemė yra valstybinė ir ją patikėjimo teise bylos nagrinėjimo metu valdo trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaujantis LR Žemės įstatymo 7 str. 1 p. 1 d.

Taip pat byloje nustatyta, kad gavęs 2011-11-03 Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr.REI-20-111103-00149, atsakovas pradėjo namo priestato rekonstrukcijos įteisinimo procedūras: sudarė sutartį su UAB „Statybos valdymo biuras“ dėl techninio projekto parengimo statybą leidžiančio dokumento gavimui ir parengė techninį projektą (59-91 b.l.); vykdė derybas su bendraturte A. O. P. dėl jos sutikimo gavimo savavališkos statybos įteisinimui ir 2012-12-12 su bendraturte A.O. P. pasirašė notariškai patvirtintą sutartį, kurioje ši bendraturtė sutiko dėl vonios patalpos įrengimo ir savavališkos statybos įteisinimo (55 b.l.); kartu su bendraturte A.O. P. pradėjo detaliojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą – 2013-01-17 pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui leisti pradėti rengti sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (51, 148 b.l.); 2013-02-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovui ir trečiajam asmeniui A.O. P. buvo leista pradėti rengti žemės sklypo planą (147 b.l.); 2013-04-15 sudarė su UAB „Žemėtvarkos darbai“ Planavimo darbų sutartį Nr.12580, pagal kurią UAB „Žemėtvarkos darbai“ įsipareigojo per pusmetį parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (46-48 b.l.). Byloje esantis UAB „Žemėtvarkos darbai“ pranešimas (154 b.l.) patvirtina aplinkybę, kad šiuo metu dar nėra užbaigti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo darbai, nes nėra išspręstas sklypo ribų nesutapimo klausimas su gretimais sklypais (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra ginčijamos aplinkybės, kad atsakovas nuo pat 2011-11-03 Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius gavimo aktyviai ėmėsi namo priestato rekonstrukcijos įteisinimo procedūrų atlikimo.

Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu, prašo teismo priimti alternatyvų sprendimą ir, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str., leisti atsakovui įteisinti savavališką statybą įstatymų nustatyta tvarka tam skiriant ne mažesnį kaip 1 metų terminą.

Pagal Statybos įstatymo 28 str. 7 d. nuostatas yra galimybė įteisinti savavališką statybą dėl rekonstrukcijos, teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikiamą dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-240/2009; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012).

CK 4.103 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančios statybos padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Aktualioje Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Statybos įstatymo 28 str. 8 d. nustatyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17 nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos (kuri apima ir savavališkos statybos atvejus) padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kuriomis padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje yra pabrėžęs bendrąjį visuomenės interesą saugoti aplinką, užtikrinti statybos normų laikymąsi, siekiant tvarkingos teritorijų plėtros, galiausiai – siekį atkurti teisės viršenybę, pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį (žr. Hamer v. Belgique, no 21861/03, judgment of 27 November 2007; Saliba v. Malta, no. 4251/02, judgment of 8 November 2005). Be to, turi būti paisoma pareigos nustatyti teisingą susikirtusių visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, t.y. būtina įvertinti ar pagal nacionalinę teisę galima įteisinti konkretų neteisėtą statinį, ar asmens teises buvo galima suvaržyti švelnesne nei pastato nugriovimas priemone (pvz., įpareigojimu nebenaudoti pastato, nutraukti statybos darbus ar pan.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.103 str. (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 d. ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 str. (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos ) 3 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodyta, kad: teismas, sprendžiantis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, turėtų galimybę parinkti tinkamą poveikio priemonę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmėms šalinti. <...> CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių, tais atvejais, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje iš esmės galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, negalėjo priimti kitokio sprendimo, kaip tik sprendimą per nustatytą terminą įpareigoti statytoją reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) arba statinį nugriauti, sudarė prielaidas atsirasti tokioms teisinėms situacijoms, kai teismo galimybės vykdyti teisingumą buvo apribotos. Tai nedera su Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, neatitinka konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų.

Iš šio Konstitucinio Teismo nutarimo darytina išvada, kad kai vietovėje, kurioje statybos darbai iš esmės yra galimi, savavališkai pastatomas statinys, jo statytojui (naudotojui, valdytojui) turi būti suteikiama galimybė įteisinti savavališkas statybas, nustačius dvi būtinas sąlygas: 1) statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra iš esmės galimi; 2) nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio.

Todėl šiuo atveju nagrinėjamoje byloje sprendžiant ginčą reikia išsiaiškinti, ar būtina taikyti patį griežčiausią neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdą – išardyti gyvenamojo namo 1A2m priestato antrame aukšte įrengtą vonios kambarį, ar negalima šios įrengtos patalpos įteisinti, t.y. reikia išsiaiškinti ar galima ištaisyti pažeidimus nenugriaunant šios patalpos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų, ginčo patalpa įrengta apie 1980-1986 metus, vonios patalpa naudojama, ji yra būtina atsakovo šeimos poreikiams tenkinti, tretieji asmenys bendraturtė A.O. P. bei žemės sklypo valdytoja patikėjimo teise Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja, parengus įstatymo nustatyta tvarka projektinę dokumentaciją, savavališkos statybos įteisinimui. Byloje nėra duomenų, kad statybos darbai iš esmės nebūtų galimi vietoje, kurioje stovi atsakovui priklausantis statinys 1A2m. Taigi, teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes bei šio klausimo teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad griežčiausias neteistai rekonstruoto statinio likvidavimo būdas- nugriovimas, turėtų daugiau žalos nei jo įteisinimas.

Teismas įvertina savavališkos statybos įteisinimo galimybes ir daro išvadą, kad iš karto griauti savavališką statybą yra netikslinga ir neprotinga, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui teismo nustatytu terminu nepatvirtinus projektinės dokumentacijos ir negaunant statybą leidžiančio dokumento, neužkertamas kelias realizuoti savavališkos statybos padarinius, atkuriant iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, numatant galimybę statybos valstybinę priežiūrą vykdančiai institucijai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal Statybos įstatymą atlikti reikiamus veiksmus, jei atsakovas nevykdys teismo nustatyto reikalavimo.

Teismas daro išvadą, kad pagal dabar galiojančią Statybos įstatymo redakciją atsakovas turi galimybę per 12 mėnesių terminą atlikti administracinę procedūrą, įteisinant savavališką statybą dėl namo priestato rekonstrukcijos. Teismas 12 mėnesių terminą nustato neteisėtų statybų dėl rekonstrukcijos pasekmėms pašalinti, laikydamas jį tikslingu ir veiksmingu, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Taigi, remiantis išdėstytų motyvų visuma, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys tenkintinas dalinai : atsakovas įpareigotinas per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo 1A2m priestato antrame aukšte įrengto vonios kambario statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą (CK 4.103 str., LR Statybos įstatymo 28 str. 7, 8 d.d., CPK 178 str.).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina valstybei 55,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - CPK 96 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 264 str., 265 str., 268-270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Įpareigoti atsakovą J. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), per 12 (dvylika) mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo 1A2m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) priestato antrame aukšte įrengto vonios kambario, kurio plotis 2,82 m, ilgis 3,41 m, aukštis 3,0 m, statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą.

A. J. M. neįvykdžius įpareigojimo per 12 (dvylika) mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją ir gauti savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo 1A2m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestato antrame aukšte įrengto vonios kambario, kurio plotis 2,82 m, ilgis 3,41 m, aukštis 3,0 m, statybą leidžiantį dokumentą, įpareigoti atsakovą J. M. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus 2011-11-03 Reikalavimą Nr.REI-20-111103-00149 pašalinti savavališkos statybos padarinius : išardyti gyvenamojo namo 1A2m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priestato antrame aukšte įrengtą vonios kambarį, kurio plotis 2,82 m, ilgis 3,41 m, aukštis 3,0 m; išardžius vonios kambarį, atstatyti stogo dangą į prieš rekonstrukciją buvusią padėtį pagal 1978-08-03 kadastrinių matavimų bylos duomenis ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, skirti atsakovui 2000 Lt baudą.

Priteisti iš atsakovo J. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 55,62 Lt (penkiasdešimt penkis litus 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr.LT247300010112394300 AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Šeškuvienė