- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- 2YT-3214-902/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- G. P., Valstybės įmonei ,,Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims G. P., Valstybės įmonei ,,Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos J. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, jog su savo motina pareiškėjas virš dvidešimt metų gyveno kartu viename name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties niekas nepasikeitė, pareiškėjas toliau gyveno tame pačiame name. Motiną jis palaidojo savo lėšomis ir dabar prižiūri bei tvarko jos kapą. Pareiškėjas priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, paveldėtame name gyvena, jį tvarko, remontuoja, jis rūpinasi ir kitu turtu, moka mokesčius, vykdo visas savininko pareigas.
Suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, jam procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė A. J. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, įstaigos atstovui nedalyvaujant, nurodė, jog Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų faktinį J. J. palikto po mirties turto priėmimą valdyti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškimą taip pat neprieštaravo pareiškimo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre (CK 1.63 straipsnio 1 – 5 dalys). Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Kaip matyti iš mirties įrašo bei mirties medicininio liudijimo Nr. 18-16822541 (b. l. 4, 5) pareiškėjo motina J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra J. J. sūnus, pirmos eilės įpėdinis (b. 6, 27, CK 5.11 straipsnis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, o įpėdinis, priėmęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis). Pareiškėjas iki motinos mirties daug metų kartu su ja gyveno viename name, (duomenys neskelbtini), priklausančiame jo motinai, ir po motinos mirties pareiškėjas liko gyventi tame pačiame name, šiuo turtu rūpinasi, prižiūri, moka mokesčius, rodo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai/mokėjimus patvirtinantys kvitai (b.l. 14, 15), t.y. pareiškėjas tokiu būdu priėmė J. J. palikimą, nors paveldėjimas nebuvo laiku tinkamai įformintas. Iš notarės A. Š. 2019 m. gruodžio 2 d. pažymos matyti, kad po J. J. mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla, tai rodo, jog dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas (b.l. 7). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu laiku po palikėjos, savo motinos E. J. J. mirties pradėjo valdyti ir tvarkyti palikimą, t.y. ėmė valdyti jį nuosavybės teise. Tokiu būdu palikimas buvo priimtas vienu iš įstatymo numatytų palikimo priėmimo būdų - faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Priešingų duomenų į bylą nebuvo surinkta. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje susidarė 5,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios priteistinos iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis).
Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, kai įstatymu nustatytas žyminio mokesčio dydis yra 50,00 Eur, todėl jam grąžintina 50,00 Eur permokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atlikus žyminio mokesčio grąžinimo ir valstybei mokėtinos sumos įskaitymus, pareiškėjui A. J. grąžintina 44,30 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti nuosavybės teise.
Grąžinti pareiškėjui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,30 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 30 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 4 d. Perlas Finance terminale. Mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.