Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 147¹ straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 15 d., pabaiga – 2024 m. kovo 22 d.

Anksčiau teismo vieną kartą teistas, arešto bausmę atlikęs.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. gegužės 3 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 43 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, todėl nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu šią rizika ne tik dar gali, bet ir privalo mažinti. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nors nuobauda neskirta, apsiribojant svarstymu drausmės komisijoje, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Taip pat nuteistasis yra linkęs minimalizuoti savo nusikaltimą, negeba įvardinti savo probleminių sričių. Neatliktos bausmės dalis – 2 metai 10 mėnesių 23 dienos neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo proceso jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Atsižvelgus į visas aplinkybes, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje konstatavo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Nuteistais A. P. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, jog skundžiamame nutarime nenurodyta nei vieno teisinio argumento ar motyvų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nuteistasis nesutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad jis turi neigiamą požiūrį į nustatytas taisykles ir reikalavimų laikymąsi, nes vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nuteistasis neneigia, kad bausmės atlikimo metu nesilaikė nustatytos tvarkos, tačiau drausmės komisija posėdžiu metu nusprendė, kad jo padarytas vidaus tvarkos pažeidimas yra mažareikšmis ir netyčinis, todėl drausminės nuobaudos jam neskyrė. Jis stengiasi labai atsakingai ir nuosekliai laikytis įkalinimo įstaigoje nustatytų taisyklių ir visų kitų reikalavimų. Taip pat nuteistasis mano, kad yra visos sąlygos jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes jis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir ji vis mažėja, vykdo visus nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus, neturi drausminių nuobaudų, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi finansinių įsipareigojimų. Be to, po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ji turi gyvenamąją vietą ir bus įdarbintas. Skunde taip pat nuteistasis nurodo, kad skundžiamą nutarimą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje priėmė būdama sudaryta ne iš septynių komisijos narių, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 1 dalis, o tik iš keturių narių. Nuteistojo nuomone, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl skundžiamas nutarimas turi būti naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra pagrįstas ir motyvuotas.

Pažymėtina tai, kad nuteistasis skunde nurodo, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje priimdama 2021 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra buvo ne pilnos sudėties, nes posėdyje dalyvavo tik keturi komisijos nariai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 1 dalis numato, kad komisija yra sudaroma iš septynių narių. Nuteistojo nuomone, buvo pažeista aukščiau minėto straipsnio nuostatos, todėl skundžiamas turi būti naikintinas. Teismas su tokiais nuteistojo skundo argumentus nesutinka, nes jie yra nepagrįsti dėl žemiau išvardintų argumentų.

Teismas pažymi, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau - Nuostatai). Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš septynių narių. Pagal Nuostatų 21 punktą, Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 22 punktas numato, kad negalintys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai savo nuomonę dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo nuteistajam gali pateikti raštu iki komisijos posėdžio pradžios. Nuostatų 32 punktas įtvirtina, kad negalinčio dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nario raštu pateikta nuomonė įskaitoma į balsavimo rezultatus ir pridedama prie komisijos posėdžio protokolo.

Iš Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje posėdžio protokolo matyti, kad svarstant A. P. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra klausimą iš septynių komisijos narių, posėdyje dalyvavo keturi komisijos nariai, tarp jų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje pirmininkė D. Č. ir jos pavaduotojas M. P.. Taigi, dalyvavo daugiau nei pusė komisijos narių, tarp kurių buvo ne tik komisijos pirmininkė, bet ir jos pavaduotojas (Nuostatų 21 punktas), todėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimas yra teisėtas ir priimtas nepažeidžiant procedūrinių pažeidimų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 4 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nebaustas drausminėmis nuobaudomis, vieną kartą skatintas, dirba, mokosi (duomenys neskelbtini), dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog A. P. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, ir nors drausminė nuobauda už šį pažeidimą nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Be to, teisme nagrinėjant nuteistojo A. P. skundą, iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gauta informacija, kad 2021 m. birželio 7 d. pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas), už ką jam buvo paskirta drausminė nuobauda. Tai rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymų atitinkančio elgesio laisvėje. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis yra tik du kartus skatintas (paskutinį kartą paskatintas 2021 m. balandžio 27 d. už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą Valstybės įmonėje). Pagal „OASys“ metodiką A. P. nustatyta vidutinė – 43 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš jų statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 10 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ar pinginių baudų; būdingas impulsyvus elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo nusikaltimo pasekmių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos, veikiant organizuotoje grupėje, vienos iš jų labai sunkaus nusikaltimo – prekyba žmonėmis, padarymą, anksčiau teismo teistas, jam taikyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – areštas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimų. Nuteistasis teigia, jog yra grasinęs ir naudojęs smurtą, siekdamas kitų paklusimo. Be to, nuteistasis vertindamas savo elgesio pasekmes yra linkęs neigti savo asmeninę atsakomybę, negeba įvardinti savo problemų ir probleminių sričių. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra linkęs minimalizuoti savo padarytą nusikaltimą, teigia, jog toks kaltinimas yra „netikslus“, o nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, kas, teismo vertinimu, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimalizuoti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Taigi, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. P. neatliktos bausmės dalis (2 metai 10 mėnesių 23 dienos), bei įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Pažymėtina, kad nuteistasis savo skundu prašo teismo įpareigoti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje pakartotinai svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalį, teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, priima vieną iš šių nutarčių: 1) atmesti skundą; 2) patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos – kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; 3) patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalis nenumato, kad teismas įpareigotų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją pakarotinai spręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2021 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.