- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- ATP-188-327/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-01749-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimu pripažino T. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 1 d. ir 2 d. už tai, kad 2013-06-06, apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) policijos komisariate, esančiame (duomenys neskelbtini), triukšmavo, replikavo į (duomenys neskelbtini) einantiems interesantams juos papiktindamas, o paprašius nusiraminti, nereagavo, pareikalavus eiti į operatyvaus valdymo skyriaus patalpas, atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigų reikalavimus. Ėmė priešintis, atsisakė pateikti informaciją apie save, uždarius į laikino sulaikymo patalpą, keikėsi, spardė duris, iškeikė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais.
T. P. nubaustas pagal ATPK 187 str. 1 d. – 750 litų bauda, pagal ATPK 187 str. 2 d. – 400 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinė administracinė nuobauda T. P. paskirta – 750 litų bauda.
Šalies argumentai
T. P. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėti iš naujo ir jį išteisinti. Nurodo, kad norėtų dalyvauti teismo posėdyje ir išsakyti savo nekaltumo įrodymus. Skunde apeliantas nurodo, kad įstatymų nepažeidė, o teisėjas neatsižvelgė į jo parodymus, interpretuodamas juos, kad jis meluoja stengdamasis išvengti atsakomybės. Iš vaizdo įrašo įvykio vietoje matosi, kad su pareigūnais ginčijasi ir po to pabėga šalia jo stovintis asmuo, kuris ir kėlė neramumus policijos nuovadoje. Pažeidėjas pažymi, kad liudytojų parodymai nesutampa su vaizdo įrašo medžiaga ir juose yra daug netiesos. Be to, byloje nėra apklausti pagrindiniai liudytojai, kurie dalyvavo šiame įvykyje ir iš kurių vienas ir kėlė neramumus.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariato atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
T. P. apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apylinkės teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog T. P. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 str. 1 d. ir 2 d. Nors pažeidėjas savo kaltę neigia, ji įrodyta byloje surinktais duomenimis.
Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas pažeidėjo kaltę, pagrįstai rėmėsi tiesioginių liudytojų policijos pareigūnų D. L. ir V. P. parodymais, kurie yra logiški, nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje, juos patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga. Abu šie liudytojai nurodo tokias pačias aplinkybes, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, būdamas su dar dviem asmenimis, policijos vestibiulyje elgėsi netinkamai, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, aktyviai priešinosi ir vadino juos necenzūriniais žodžiais. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokių objektyvių priežasčių netikėti savo pareigas vykdančių policijos pareigūnų paaiškinimais. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių šie liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti T. P., tokių aplinkybių skunde nenurodo ir apeliantas. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, šių liudytojų parodymus patvirtina ir teismui pateiktas vaizdo įrašas. Nors jis yra begarsis, tačiau, kaip teisingai pažymi pirmosios instancijos teismas, iš jo matyti, kad tiek traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens, tiek ir kartu su juo buvusio asmens elgesys sukelia per vestibiulį praeinančių asmenų reakciją, matosi, jog šie asmenys aiškinasi ir ginčijasi per langelį su pareigūnais. Taip pat iš įrašo matosi, jog pažeidėjas buvo sulaikytas prie įėjimo durų ir jau po to, kai griebė už rankos pro jį prabėgantį kitą asmenį besivejantį pareigūną, o ne, kaip pats nurodė apklausiamas teisme, grįžusių pareigūnų buvo pagriebtas ramiai sėdintis fotelyje be jokios priežasties. Pažeidėjo kaltę patvirtina jo paties parodymų prieštaringumas bei nustatytos bylos aplinkybės. Iš vaizdo įrašo matyti ne tik tai, kaip T. P. nepaklūsta pareigūnų reikalavimams eiti su jais į tarnybines patalpas, bet ir tai, kaip jis aktyviais veiksmais priešinasi policijos pareigūnams. Todėl jo veiksmai atitinka administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 str. 1 d. ir 2 d., požymius, už kuriuos pažeidėjas pagrįstai buvo nubaustas.
T. P. skundu taip pat prašo apklausti nenustatytą asmenį, kuris, ir iš vaizdo įrašo matosi, kad buvo kartu su pažeidėju ir kėlė neramumus vestibiulyje, tačiau pats pažeidėjas to asmens nenurodė ir teigė, kad šis asmuo jam yra visiškai nepažįstamas. Iš policijos pareigūnų parodymų ir iš vaizdo įrašo matosi, kaip minėtas asmuo išeina į lauką ir jį nusiviję pareigūnai į patalpas grįžta be jo, vadinasi, šio asmens pareigūnams sulaikyti nepavyko. Byloje šis asmuo nebuvo nustatytas, todėl jo apklausti galimybės nėra.
Teismas taip pat pažymi, kad apelianto prašymas leisti jam dalyvauti teismo posėdyje ir išsakyti jo nekaltumą patvirtinančius įrodymus nėra tikslingas ir netenkinamas, nes šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas tikrina apylinkės teismo priimto procesinio dokumento teisėtumo bei pagrįstumo klausimą ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pažeidėjas pasisakyti dėl jo kaltę paneigiančių aplinkybių galėjo jas nurodydamas savo apeliaciniame skunde.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pažeidėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.