- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-13
- Bylos Nr.
- 2A-790-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Trečiasis asmuo
- E. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, R. P., UAB ,,Architectura Humana“, B. M.
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- Valstybinės
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
dalyvaujant ieškovo atstovei I. Š., trečiajam asmeniui E. D., jo atstovui adv. Arūnui Juodžiui, trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos procesinių teisių ir pareigų perėmėjos) ieškinį atsakovui J. M. dėl įpareigojimo pertvarkyti palėpę, tretieji asmenys E. D., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, R. P., UAB ,,Architectura Humana“, B. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą J. M. savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti palėpę, esančią (duomenys neskelbtini), virš buto Nr. 5, perkeliant palėpėje įrengtą atitvarinę sienelę pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą palėpės įrengimo projektą; atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, suteikti ieškovui teisę likviduoti savavališkos statybos padarinius pačiam, naudojantis tokius darbus atliekančių trečiųjų asmenų pagalba, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovas ir tretysis asmuo E. D. yra bendraturčiai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šio namo palėpė, kurios bendras plotas 103,93 kv. m, VĮ Registrų centre įregistruota kaip neįrengta pastogė. Į 7706/10000 dalis šios pastogės nuosavybės teisės įregistruotos E. D. vardu, atsakovo nuosavybės teisės į atitinkamą pastogės dalį nėra įregistruotos. Atsakovas, turėdamas nustatyta tvarka suderintą ir patvirtintą projektą bei statybos leidimą, minėto gyvenamojo namo palėpę rekonstravo, tačiau rekonstrukcijos darbai palėpėje atlikti nukrypstant nuo projekto – sienelė (pertvara) įrengta nukrypus nuo projekto 0,6 m, padarytas langas. Atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl neteisėtos statybos padarinių nepašalinimo.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad buvo priverstas nukrypti nuo projekto dėl jo ydingumo, nes projekte nebuvo pažymėtas langas, kuris yra autentiškas, todėl pastačius atitvarinę sienelę pagal suderintą projektą neišvengiamai turėjo būti pusiau padalintas langas, esantis pastogėje, šoniniame pastato fasade, arba jis turėjo būti užmūrytas. Mano, jog ieškiniui pareikšti suėję terminai, nes ieškinys turėjo būti pareikštas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikalavime pašalinti neteisėtos statybos padarinius nurodyto termino pabaigos. Atsakovas nurodė, jog buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu, nes Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal E. D. ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti sieną ir pašalinti neteisėtos statybos padarinius, kurioje faktiškai reiškiami tapatūs reikalavimai bei nurodomos tos pačios juos pagrindžiančios faktinės aplinkybės, o antrąjį ieškinio reikalavimą laikė pertekliniu.
Tretysis asmuo E. D. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad su atsakovu derino projektus toje pačioje bendrovėje. Pažymėjo, jog langas šiuo metu yra, tačiau rengiant ir tvirtinant projektą jo nebuvo, o atsakovas nepagrįstai pastatė sienelę jo palėpės dalyje.
Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija ginčą prašė spręsti teismo savo nuožiūra, pripažino, jog rekonstrukcijos metu buvo nukrypta nuo suderinto projekto.
Tretysis asmuo projektą parengęs architektas R. P. paaiškino, jog projekto ruošimo momentu lango palėpėje nebuvo, buvo užmūryta ventiliacinė anga ne didesnė kaip 50x50 cm, todėl projekte nebuvo atžymėta, nes tai nebuvo langas.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime nurodė, jog rekonstrukcijos projektas buvo suderintas nepažeidžiant nustatytų paveldosaugos reikalavimų ir prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas įpareigojo atsakovą savo lėšomis pertvarkyti palėpę, perkeliant palėpėje įrengtą atitvarinę sienelę pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą palėpės įrengimo projektą; nurodė sienelės perkėlimą atlikti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; o atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, suteikė ieškovui teisę šiuos veiksmus atlikti pačiam, naudojantis tokius darbus atliekančių trečiųjų asmenų pagalba, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo; priteisė iš atsakovo 126 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovas ir tretysis asmuo E. D. yra gyvenamojo namo bendraturčiai. Atsakovas, turėdamas suderintą ir patvirtintą projektą bei statybos leidimą, namo palėpę rekonstravo, tačiau nukrypo nuo projekto – sienelė (pertvara) buvo įrengta nukrypus nuo projekto 0,6 m, padarytas langas. Atsakovas buvo įpareigotas rekonstrukcijos darbus vykdyti pagal projektą, o nesant techninių galimybių, suderinti projekto korektūrą. Reikalavimas nebuvo įvykdytas, o atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Aplinkybes, jog atsakovas nukrypo nuo projekto, patvirtino ir departamento reikalavimas rekonstrukcijos darbus vykdyti pagal projektą, o nesant techninių galimybių suderinti projekto korektūrą. Teismas pažymėjo, jog atsakovas užsakęs projektą, o vėliau supratęs, kad projektas neįgyvendinamas, galėjo kreiptis dėl jo korektūrų, tačiau to nepadarė, projekto neginčijo. Konstatavo, jog atsakovas neįrodė buvus tokio dydžio langui prieš tai, kokį įrengė po rekonstrukcijos. Rėmėsi projektą rengusio architekto paaiškinimais, jog projekto ruošimo metu lango nebuvo, buvo užmūryta ventiliacinė anga ne didesnė kaip 50x50 cm, t.y. mažesnė nei yra dabar, todėl atsakovas galimai buvusią angą praplatino ir įmontavo langą. Atsakovo pateiktos fotonuotraukas galimai buvo darytos 2007 m., todėl jos neatspindėjo tikrosios priešrekonstrukcinės padėties, taip pat tuo pačiu metu darytose nuotraukose vizualus objekto vaizdas skiriasi. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto R. Ž. išvadą vertino kritiškai nurodant, kad jis dalyvavo sudarant 2008-01-25 aktą, kuriame nebuvo nuorodos į tai, jog objekte šalių nurodomoje vietoje buvo langas. Inžinieriaus V. E. 2009-11-17 surašytame statinio dalies būklės akte užfiksuoti atsakovo nukrypimai nuo parengto projekto. Minėti aktai buvo paruošti paties atsakovo užsakymu, todėl konstatuota, kad jie vienašališki. Teismas padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad prieš rekonstrukciją lango nebuvo nei priešingai, o lango (angos) buvimo/nebuvimo aplinkybė nesudarė pagrindo nukrypti nuo projekto, be to, atsakovas savo neteisėtų veiksmų, už tai jam skirtų nuobaudų neginčijo. Pažymėjo, jog LR CK 1.125 str. įtvirtintas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas nebuvo pažeistas. Nesutiko su atsakovo teiginiu dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, nes teismuose nagrinėjami ginčai nebuvo tapatūs, tarp tų pačių šalių. Pabrėžė, jog antras ieškinio reikalavimas pagrįstas, toks įpareigojimas numatytas LR CPK 273 str. 1 d. ir byloje taikytino STR 1.09.06:2002 25 str., kuriuose numatyta, jog ieškovas, atsakovui neįvykdžius teismo reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius, tai padaryti gali pats, pasirinkdamas griovimo darbų rangovą.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, jog ginčas kilo ne dėl lango autentiškumo, kaip nurodoma teismo sprendime, o dėl angos buvimo ar nebuvimo. Fotonuotraukos darytos iki rekonstrukcijos įrodo, jog anga egzistavo iki rekonstrukcijos ir nebuvo užmūryta. Tai patvirtina ir 2002 ir 2003 m. daryti kadastriniai matavimai, tačiau dėl nežinomų priežasčių buvo neteisingai pažymėta angos dislokacijos vieta. Taip pat angos buvimo vietą patvirtino ir 2009-04-30 Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto išvada. Mano, jog buvo nepagrįstai atmestos kvalifikuoto specialisto R. Z. išvados, kurios buvo daug svaresnės nei architekto R. P. paaiškinimai. Nurodo, jog architektas R. P. yra suinteresuotas bylos baigtimi, jam gali būti pareikštas regresinis ieškinys, kadangi jis rengė projektą apeliantui ir trečiajam asmeniui J. M.. Be to, architektas posėdžio metu painiojo šoninių fasadų puses bei teisinę jų priklausomybę, todėl jo parodymai turi būti vertinami kritiškai. Nesutinka su teismo sprendimu atmesti kvalifikuoto specialisto V. E. sudarytą Statinio dalies būklės aktą, nurodant, jog jis buvo atliktas vienašališkai. Pažymi, jog vien teismo konstatavimas, kad akte užfiksuoti atsakovo nukrypimai nuo projekto įrodo, kad šis dokumentas nėra vienašališkas. Pabrėžia, kad Statinio dalies būklės akte buvo nustatyta, kad rekonstrukcijos projektas neturėjo visų privalomų dokumentų , t.y. projekte nebuvo visų tyrimų ataskaitų. Kadangi nebuvo atlikti visi privalomieji tyrimai, galimai buvo neužfiksuota lango anga, o specialisto išvadoje nurodyta, jog būtina atlikti staubinius tyrinėjimus ir koreguoti projektą. Todėl patenkinus ieškinį be projekto korekcijos, jis teisėtomis priemonėmis be įstatymo pažeidimų yra neįmanomas. Teigia, jog buvo per daug sureikšminta „lango“ kaip daikto sąvoka, svarbiausia buvo nustatyti angų buvimo faktą ir jų vietų autentiškumą. Nesutinka su teismo taikyta įrodymų tikėtinumo taisykle, kadangi byloje buvo nustatyti prieštaringi įrodymai. Pažymi, jog buvo teisinis pagrindas taikyti sutrumpintą vieno mėnesio terminą ieškinio senačiai, nustatytą LR Statybos įstatymo 28 str. 2 d.. Sprendime nurodyta, jog atsakovui nepertvarkius palėpės per nustatytą terminą, ieškovui suteikiama teisė atlikti pačiam šiuos darbus. Tačiau griovimo darbams reikalingas specialus projektas, kuris detalizuojamas poįstatyminiuose aktuose. Tokios teisės suteikimas ieškovui, be antstolio dalyvavimo, teismo sprendimą paverstų savivalės aktu. Todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas buvo perteklinis ir ieškovas turi tikslinti ieškinį, o priėmus tokį ieškinį, toks reikalavimas ieškinio dalyje turėjo būti atmestas. Apeliantas prieštarauja teismo nurodytam argumentui, jog jis neginčijo pateikto projekto. Pažymi, jog buvo kreiptasi į tretijį asmenį R. P. atlikti korektūrą, tačiau šis atsisakė. Be to, užsakovui pačiam ginčijant savo projektą, tokie jo veiksmai neatitiktų ir prieštarautų jo patiems interesams. Pažymi, jog 2002-2003 m. atlikdamas rekonstrukciją buvo gavęs bendraturtės Z. M. sutikimą. Tretysis asmuo E. D. likusią pastogės dalį įsigijo tik 2008 m., todėl tik nuo šios datos galima svarstyti apie jo teisių pažeidimą.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo E. D. atsiliepimu prašo apelianto skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog atsakovas projektą rekonstruoti palėpę suderino su kompetentingomis institucijomis, leidime atsakovas buvo įpareigotas griežtai laikytis suderinto projekto tvarkos. Atsakovas langą įrengė savavališkai, kadangi projekte namo sienoje buvo numatyta suprojektuota ištisinė mūro siena, o langas nebuvo numatytas. Mano, jog savavališkai įrengtas namas turi būti užmūrytas ir palėpės atitvarinė sienelė perkelta į projekte numatytą vietą. Pabrėžia, jog atsakovas, matydamas, jog projekte yra neatitikimų, turėjo elgtis protingai ir sąžiningai, t.y. nepradėti vykdyti rekonstrukcijos darbų, nesuderinus Projekto korekcijų.
Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apelianto skundą prašo teismo apeliacinį skundą spręsti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Pagal bylos duomenis atsakovas J. M. ir tretysis asmuo E. D. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpės bendraturčiai. Atsakovas nuosavybės teisę valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 28,70 kv.m. (I t., b.l.6-7), todėl jam proporcingai buto plotui priklauso 2294/10000 dalys arba 23,84 kv.m. dydžio dalis minėto namo palėpės patalpų (kurių bendras plotas 103,93 kv.m.), nors atsakovo nuosavybės teisė ir nėra registruota (I t., b.l.42) (LR CK 4.82 str.).Tretysis asmuo E. D. nuosavybės teise valdo likusias 7706/10000 dalis palėpės (I t., b.l.3-5). Atsakovui buvo išduotas leidimas rekonstruoti jam priklausantį butą, įrengiant palėpę (I t., b.l.15, 17-19), buvo parengtas rekonstrukcijos projektas, kuris buvo suderintas su Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritoriniu padaliniu. Pagal projektą langas šoninėje fasado sienoje nėra numatytas. Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime pažymėjo (I t., b.l.213), kad rekonstrukcijos projektas buvo suderintas bei leidimas išduotas nepažeidžiant nustatytų paveldosaugos reikalavimų. Pažymėtina, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), leidimo rekosntrukcijai išdavimo metu nebuvo įtrauktas į kultūros vertybių registrą, į tokį buvo įtrauktas tik 2008 metais (I t., b.l.3-5).
Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-07-13 reikalavimu (I t., b.l.13) buvo nustatyta, kad atsakovo atlikti patalpų rekonstrukcijos darbai nesilaikant suderinto projekto, nes atitvarinė sienutė (pertvara) pastumta apie 0,6 m, palėpėje atsirado langas, todėl pareikalauta vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal projektą, o nesant techninių galimybių, suderinti projekto korektūrą. Šių trūkumų atsakovui nepašalinus, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-01-23 nutarimu atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka (I t., b.l.9-10). Minėtu nutarimu teismas nustatė, jog atsakovo J. M. užimta dalis palėpės jam nepriklauso. Kaip matyti iš 2008-05-06 surašyto faktinių aplinkybių nustatymo akto (I t., b.l.61), atsakovas reikalavimo neįvykdė ir neatstatė pertvaros į projektinę vietą. Į bylą pateiktame VšĮ statybos ir projektavimo sisteminimo (SPS) centro 2005-10-13 ekspertizės akte, kuris nagrinėjamoje byloje yra rašytinis įrodymas, nurodoma, kad atsakovo atliekami palėpės rekonstrukcijos darbai yra su nukrypimu nuo projektinės dokumentacijos, nes pagal planą įrengiama pastogės dalis nuo likusios pastogės dalies turi būti atskirta pertvara, paliekant dūmtraukį už įrengiamos patalpos, bet realiai pertvara įrengta už minėto dūmtraukio. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas pertvarą įrengė nukrypdamas nuo rekonstrukcijos projekto, t.y. apie 0,60 m toliau nuo įrengtinos pertvaros pagal projektą. Atsakovas šio nustatyto fakto neginčijo. Tokiu būdu atsakovas peržengė savo nuosavybės teisės ribas, pažeisdamas kitų bendraturčių ribas (LR CK 4. str.), nes be jų sutikimo dalį jiems priklausančios palėpės pertvėrė įtraukdamas į savo valdomą plotą. Tai, kad tretysis asmuo E. D. rekonstrukcijos atlikimo metu valdė mažesnę palėpės dalį, o visą valdomą 7706/10000 dalių plotą valdo tik nuo 2008 m., esminės reikšmės ginčui neturi, nes atsakovas neturėjo teisės be kitų bendraturčių sutikimo, kas jie bebūtų, užimti svetimą palėpės dalį. Tai, kad palėpės bendraturčiai sutiko, kad atsakovas įsirengtų palėpę, nereiškia, kad jie leido užimti svetimą palėpės dalį. Pagal rekonstrukcijos projektą, kaip matyti, langas šoninėje sienoje nenumatytas, tai reiškia, kad jis negalėjo būti įrengiamas, o jeigu buvo anga, tai turėjo būti užmūryta. Projektą rengęs tretysis asmuo R. P. nurodė, kad šoninėje sienoje kažkada buvo ventiliacinė anga, kuri projekto rengimo metu buvo užmūryta. Netikėti jo paaiškinimais nėra teisinio pagrindo. Rekonstrukcijos atlikimo metu namas nebuvo įtrauktas į kultūros vertybių registrą, todėl šoninėje sienoje galimai buvusi anga nebuvo kultūros vertybe, tai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008-01-25 surašytas aktas (I t., b.l.216-231), kuriame atsakovo minima anga šoninėje sienoje nebuvo minima. Todėl apelianto apeliaciniame skunde minima architekto R. Z. specialisto išvada (I t., b.l.200-211) nepaneigia minėtų aplinkybių ir nesudaro pagrindo pažeisti rekonstrukcijos projektą ir bendraturčių nuosavybės teises. V. E. surašytas statinio būklės aktas (II t., b.l.40-43) neįrodo, kad šoninėje sienoje lango anga buvo, nes jame nurodoma, kad galimai tokia buvo, o rekonstrukcijos projekto nurodyti trūkumai neturi teisinės reikšmės ginčui, nes ginčo dalykas yra atsakovo veiksmų nukrypimo nuo rekonstrukcijos projekto teisėtumas ir tokių neteisėtų veiksmų pasekmių pašalinimas. Kita vertus, atsakovo siekimas išsaugoti lango ertmę, pastato fasado ginčijamą autentiškumą nepateisina svetimos nuosavybės teisių pažeidimo bei nukrypimo nuo rekonstrukcijos projekto ir nesudaro teisino pagrindo pateisinti tokį atsakovo elgesį ir išvengti neteisėtos statybos darbų pasekmių. Be to, net atsakovui įrodžius šoninėje sienoje ventiliacinės angos buvimą prieš rekonstrukcijos darbų pradžią, tai nepaneigia jo pareigos vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal projektą, o negalint to daryti, daryti projekto korektūrą ir tik tuomet tęsti darbus, be to, nesuteikia teisės pažeisti kitų palėpės bendraturčių teises, užimant jiems priklausančias patalpas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas, matydamas, kad projektas neatitinka faktinės situacijos, neturėjo pradėti rekonstrukcijos darbų. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė LR statybos įstatymo 3 str. 2 d., 12 str. 1 d. 3-4 p., 15 str. 5 d. 3 p.. Atsakovas nepašalino nukrypimų nuo projekto, nepateikė įrodymų, kad atliko projekto korektūrą. Todėl ieškovo reikalavimas yra teisėtas. Dėl nurodytų motyvų, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį ir įpareigojo atsakovą savo lėšomis partvarkyti palėpę pagal projektą (LR CK 4.103 str. 1 d., 3 d. 1 p., LR statybos įstatymo 28 str.). Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia jo pareigos pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir nenukrypti nuo rekonstrukcijos projekto.
LR CK 4.103 str. 5 d., LR CPK 273 str.1 d., statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 25 p. suteikia teismui teisę teismo sprendime nustatyti, kad atsakovui pačiam neįvykdžius teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo, tokia teisė įvykdyti teismo sprendimą suteikiama ieškovui atsakovo lėšomis. Minėto statybos techninio reglamento 25 p. detalizuoja tokio teismo sprendimo vykdymo tvarką. Pagal minėtą tvarką bei LR CPK normas ieškovas bet kuriuo atveju, net esant jam pačiam suteiktai teisei įvykdyti sprendimą, turi kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo, jeigu atsakovas vengtų jį įvykdyti geruoju. Taigi, leidimas teismo sprendimu ieškovui pačiam įvykdyti teismo sprendime nustatytą atsakovui įpareigojimą užtikrina teismo sprendimo įvykdomumą. Todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad suteikimas ieškovui teisės teismo sprendimą įvykdyti pačiam paverstų teismo sprendimą savivalės aktu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė minėtas teisės normas ir pagrįstai leido ieškovui įvykdyti teismo sprendimą tuo atveju, jeigu atsakovas jo neįvykdytų per teismo nustatytą terminą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju griovimo darbams reikalingas specialus projektas. Šiuo atveju kalba eina tik apie neteisėtos rekonstrukcijos padarinių šalinimą ir tereikia perkelti pertvarą.
Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atsikirtinėjo, kad ieškovas praleido statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2002 21 p. nustatytą 10 darbo dienų terminą ieškiniui pareikšti ir teigė, kad šis terminas yra ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius atsakovo argumentus atmetė. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtas terminas yra procedūrinis, o ne ieškinio senaties terminas, todėl jo praleidimas nesukelia tokių pasekmių, kaip ieškinio senaties termino praleidimas. Apeliaciniame skunde atsakovas jau kelia naują argumentą, kad ieškovas praleido LR statybos įstatymo 28 str. 2 d. numatytą vieno mėnesio terminą ieškiniui pareikšti. Kadangi atsakovas šiuo argumentu neatsikirtinėjo pirmosios instancijos teisme, todėl tai laikytina nauju reikalavimu (LR CPK 312 str.). Antra vertus, tokie atsakovo argumentai vis tiek yra nepagrįsti. LR Statybos įstatymo 28 str. 2 d. numatytas vieno mėnesio terminas taip pat nelaikytinas ieškinio senaties terminu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė LR CK 1.125 str. 1 d. numatytą bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą. Priešingai aiškinant, būtų suteikta galimybė įteisinti neteisėtą statybą ar rekonstrukciją, taip pažeidžiant viešą interesą ir atveriant galimybę plisti neteisėtoms statyboms.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl aukščiau nurodytų motyvų atmestini, jie nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas kėlė klausimą dėl bylos nutraukimo dėl jos tapatumo nagrinėjamai Vilniaus apygardos teisme bylai. Pirmosios instancijos teismas tokius atsakovo argumentus atmetė, teisėjų kolegija pritaria tokiai teismo išvadai. Pagal LR CPK 296 str. 1 d. 4 p. teismas palieką ieškinį nenagrinėtu, jeigu teisme yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno anksčiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius yra platesnės apimties nei pagal E. D. Vilniaus apygardos teismui pateiktą ieškinį keliamas reikalavimas perstumti sienelę, t.y. reikalavimai nėra tapatūs, be to, yra skirtingi ieškovai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, padarė iš esmės teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl pagrįstai atmetė ieškinį. Keisti ar naikinti šį sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteistina 26,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. M. 26,65 Lt (dvidešimt šešis litus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.