- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- e1-1735-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05858-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- R. D.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronė Nastulevičienė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje:
R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2018 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, uždrausta 2 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių oro ar vandens transporto priemones). Konfiskuota turto vertę atitinkanti pinigų sumą - 1372 Eur, 2021 m. kovo 4 d. bauda išieškota dalinai,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. D. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: jis 2022 m. vasario 19 d. apie 9.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,63 prom. girtumas), tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu savo motinai T. J. į galvos sritį, šiais savo veiksmais sukėlė T. J. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais R. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. vasario 19 d.) savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytoje vietoje. Ten kartu gyvena su savo motina T. J. ir jo sesers sūnumi K. S., kurių gimimo metų neatsimena. Šiandien, t. y. 2022 m. vasario 19 d., buvo išėjęs į parduotuvę apsipirkti, nusipirkti cigarečių. Jis iš vakaro vartojo alkoholį, gėrė degtinę, išgėrė 0.5 litro talpos, bei vieną skardinę alaus. Jis kai grįžo namo, jo mama pradėjo klausinėti „kur jis buvo?“. Jis jai nieko neatsakė ir ją uždarė virtuvėje. O pats nuėjo į savo kambarį. Kas vyko namuose toliau jis nežino. Prisimena kaip į jų namus atvyko policijos pareigūnai, jis jiems atidarė duris. Jis pabendravo su pareigūnais, jie jį pristatė. Vėliau atvažiavo antras ekipažas, kuriame buvo vienas pareigūnas. Jis pabendravo su jo motina. Po to bendravimo jį pareigūnai sulaikė, kaip sakė dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis tikrai nesmurtavo prieš savo motiną, jis gyvenime negalėtų smurtauti prieš savo motiną. Ankščiau nėra tarp jo ir motinos buvę konfliktų ar tuo labiau smurto artimoje aplinkoje. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis galėtų pagyventi pas draugą S., adresu (duomenys neskelbtini) (el. t. 1, b. l. 107-109).
Kaltinamasis R. D. apklaustas papildomai ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. gegužės 18 d.) parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje. Gyvena kartu su savo motina T. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2022-02-19 dienos metu jis buvo savo kambaryje, žiūrėjo filmą, gėrė alų. Kažkokiu momentu nuėjo į virtuvę ten buvo mama, ji pradėjo jam priekaištauti, neleido jam pagaminti sau maisto, jis nesusivaldė ir vieną kartą ranka sudavė mamai per galvą. Mama pradėjo šaukti, jis nuėjo į savo kambarį. Vėliau į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Prieš motiną smurtavo pirmą kartą, dėl ko labai gailisi. Pasižada prieš motiną daugiau nesmurtauti. Mama jį sunervino, buvo išgėręs, nesusivaldė todėl ir sudavė mamai. Bute įvykio metu buvo jo sesuo L.ir jos sūnus, tačiau jie buvo savo kambaryje ir įvykio nematė. Sutinka gydytis nuo alkoholizmo (el. t. 1, b. l. 112-114).
Nukentėjusioji T. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. vasario 19 d.) parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyvena jos sūnus R. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir laikinai pas juos atvyko pagyventi jos dukra L. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir jos nepilnametis sūnus K. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2022 m. vasario 19 d. apie 9.15 val., jai būnant namuose, jos dukra su anūku buvo savo kambaryje, o jos sūnus iš ryto jau buvo kažkur išėjęs, kadangi jis neseniai susirado naują darbą, ji manė, kad jis darbe. Apie 9.30 val. namo grįžo jos sūnus R. D., užėjęs į butą jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Pamačiusi, kad jis neblaivus, ji sūnaus paklausė, kodėl jis ne darbe, į ką sūnus sureagavo agresyviai, pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, ji daug kartų prašė sūnaus nusiraminti ir nevartoti alkoholinių gėrimų, bet į jos prašymus R. D. nereagavo. Žodinio konflikto metu, sūnus R. D. staigiai su savo dešine ranka sudavė jai vieną smūgį į galvą, nuo suduoto smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Tuo metu jos dukra su anūku buvo kitame kambaryje, ji staigiai nuėjo pas dukrą ir paprašė iškviesti policiją. Jos sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, bet ankščiau į policiją nesikreipė. Ji bijo gyventi su savo sūnumi viename bute, kadangi bijo dėl savo, savo dukros ir anūko sveikatos ir gyvybės. Jos sūnus labai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, kai pavartoja alkoholį tampa agresyvus, neprognozuojamas. Konflikto metu jos dukra ir nepilnametis anūkas buvo kitame kambaryje ir konflikto nematė. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (el. t. 1, b. l. 1-11).
Liudytoja L. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. gegužės 11 d.) parodė, kad šiuo metu gyvena savo mamos T. J. bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra 3 - jų kambarių. Bute šiuo metu gyvena ji, jos sūnus, mama bei jos brolis R. D.. 2022 vasario mėnesį, konkrečios datos nepamena, ji buvo namuose, nes jai vyko nuotolinės paskaitos, dar bute buvo mama ir jos sūnus, jos brolis kažkur buvo išėjęs ryte, vėliau grįžo neblaivus. Ji buvo savo kambaryje, nes dalyvavo nuotolinėse paskatose. Kas vyko bute nematė. Iš savo kambario išėjo kai mama pradėjo šaukti, jai reikėjo pagalbos, ji norėjo kad ji iškviestų policiją, nes prieš ją smurtavo jos brolis. Ji paskambino 112 ir iškvietė policiją. Mama jai papasakojo, kad tuo metu kai ji buvo virtuvėje, atėjo jos brolis R., mama pradėjo jam priekaištauti, kad jis nedirba ir vartoja alkoholį, tarp mamos ir brolio įvyko konfliktas, kurio metu brolis ranka sudavė mamai vieną kartą per galvą. Kai ji užėjo į virtuvę, brolis buvo virtuvėje, nepamena, ar jis jai kažką aiškino dėl įvykio. Mama buvo susijaudinusi, jai pakilo spaudimas, kvietė greitąją. Kažkokių matomų sužalojimų ant mamos kūno ji nepastebėjo. Atvykę policijos pareigūnai brolį sulaikė. Brolis jau seniai piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau anksčiau šeimos narių atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo (el. t. 1, b. l. 162-163).
Liudytojas A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. gegužės 17 d.) parodė, kad dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu S. K., 2022 m. vasario 19 d. apie 9.48 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, į įvykio vietą atvyko apie 10.00 val. Nukentėjusioji T. J., gim. (duomenys neskelbtini)m. jiems paaiškino, kad jos sūnus R. D., gim. (duomenys neskelbtini)m. dešine ranka jai sudavė į galvos sritį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Ant nukentėjusiosios kūno akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. Nukentėjusioji medikų pagalbos atsisakė. Bute dar buvo L. S., gim. (duomenys neskelbtini)m., kuri paaiškino, kad jai būnant kambaryje, išgirdo mamos riksmą, mama šaukėsi pagalbos, paties įvykio L. S. nematė. Įtariamasis R. D., gim. (duomenys neskelbtini)m. buvo neblaivus, įvykio aplinkybių neaiškino, sakė, kad nieko neatsitiko. R. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK areštinę (el. t. 1, b. l. 175-177).
2022 m. vasario 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokole nurodyta, kad pareiškėja T. J. pranešė apie įvykį, kad 2022 m. vasario 19 d. apie 9.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose, grįžo akivaizdžiai neblaivus jos sūnus R. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., pareiškėjai paklausus, kodėl jis ne darbe, sūnus pradėjo konfliktuoti, žodinio konflikto metu iš dešinės rankos kumščio sudavė vieną smūgį jai į galvą, nuo suduoto smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Sūnus smurtauja prieš ją nebe pirmą kartą. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (el. t. 1, b. l. 1-11).
2022 m. vasario 19 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio S. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. vasario 19 d. apie 9.48 val. dirbant su Vyriausiuoju patruliu A. J. buvo gautas pranešimas iš OVS, kad (duomenys neskelbtini) vyksta buitinis konfliktas. Apie 10.00 val. atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko T. J. gim. (duomenys neskelbtini)m., kuri nurodė, kad jos sūnus R. D. gim. (duomenys neskelbtini)m. su dešine ranka trenkė jai į galvos sritį. Nuo smūgio moteris pajuto fizinį skausmą. T. J. nuo GMP apžiūros atsisakė, įvykio liudytoja L. S. būdama kitame kambaryje girdėjo mamos šauksmą, kad jai reikia pagalbos ir jos riksmą po smūgio. Asmuo R. D. dėl smurto artimoje aplinkoje sulaikytas 10.10 val. ir perduotas pristatymui į Vilniaus VPK OVS dalį. Sulaikymo ir pristatymo metu panaudotos spec. priemonės – antrankiai (el. t. 1, b. l. 49).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus, užfiksuotas BPC pokalbis su liudytoja L. S.:
BPC: 112.
Moteris: sveiki, galima policiją, Vilnius.
Moteris: taip.
BPC: sakykit adresą.
Moteris: (duomenys neskelbtini).
Moteris: brolis prisigėrė, trenkė motinai.
Moteris: nu kol kas ne.
Moteris: yra.
BPC: yra mažamečių, supratau, gerai, (duomenys neskelbtini) butas (duomenys neskelbtini), durų kodas yra?
Moteris: (duomenys neskelbtini).
Moteris: L. S..
BPC: gerai, informuojam policiją, laukite, prašau, viso.
Moteris: dėkui.
Įrašo pabaiga (el. t. 1, b. l. 124-126).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta į įvykį atvykusių policijos pareigūnų filmuota vaizdo medžiaga:
Apžiūros objektas yra policijos pareigūnų filmuota vaizdo medžiaga 2022 m. vasario 19 d., paleidus įrašą 2022 02 19 100 137 007 matoma, kad pareigūnai užeina į butą, juos pasitinka vyras (įtariamasis), iš kambario išeina moteris - liudytoja (nukentėjusiosios dukra), išeina nukentėjusioji, kuri prašo išvežti sūnų, pasakoja, kad sūnus niekur nedirba, vartoja alkoholį, konflikto metu sūnus kumščiu sudavė jai į galvą (parodo kaip sūnus jai sudavė), moteris verkia, pasakoja, kad sūnus vartoja alkoholį nuo 20 metų. Nukentėjusioji sako, kad po sūnaus suduoto smūgio jautė fizinį skausmą, šiuo metu medikų jai nereikia. Nukentėjusioji sako, kad sūnus prieš ją smurtavo pirmą kartą. Įtariamajam liepta apsirengti, susiruošti, nes jis bus vežamas į policijos komisariatą.
Paleidus vaizdo įrašą 2022 02 19 100 637 008, matoma kaip policijos pareigūnai išveda įtariamąjį iš buto, nukentėjusioji sako, kad medikų jai nereikia, prireikus, išsikvies. Įtariamasis įsodinamas į tarnybinį automobilį, pareigūnai automobilyje pildo procesinius dokumentus. Paleidus vaizdo įrašą 2022 02 19 1012 8009 matoma, kad policijos pareigūnas tarnybiniame automobilyje pildo procesinius dokumentus. Paleidus vaizdo įrašą 2022 02 19 101 719 010 matoma, kad policijos pareigūnas automobilyje kalbasi telefonu. Paleidus vaizdo įrašą 2022 02 19 103 107 011, matoma kad pareigūnai užeina į butą, nukentėjusiosios dukra pasakoja, kad ji klausėsi paskaitos savo kambaryje kai išgirdo kaip šaukė mama, jai mama papasakojo, kad jai trenkė sūnus, pareigūnai grįžta į tarnybinį automobilį, automobilyje pildo dokumentus. Peržiūrėjus vaizdo įrašus: 2022 02 19 103 607 012; 2022 02 19 105 005 015; 2022 02 19 110 126 016; 2022 02 19 104 605 014; 2022 0219 104 106013, matoma, kad pareigūnai automobilyje pildo dokumentus. Paleidus vaizdo įrašą 2022 02 19 1106 27017, matomi pareigūnai Vilniaus AVPK patalpose (el. t. 1, b. l. 128-130).
Alkotesterio kvito duomenimis, R. D. gim. (duomenys neskelbtini) m., 2022 m. vasario 19 d. 10.11 val. nustatytas 2,63 prom. neblaivumas (el. t. 1, b. l. 47).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusioji yra kaltinamojo motina, todėl laikytina, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. D., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto su mama metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į galvos sritį, taip savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Tai, jog R. D. veiksmai sukėlė jo motinai T. J. fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir nukentėjusiosios bei liudytojų duoti parodymai, tarnybinio pranešimo duomenys, pareiškimas – protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti duomenys.
Taigi, minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. D. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo šeimos nariui – motinai T. J. fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis R. D. su bausmės rūšimi sutinka, sutinka procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo esant galimybei sumažinti skiriamą baudą (el. t. 1, b. l. 191-194). Nukentėjusioji T. J. apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota ir prieštaravimų nepareiškė (el. t. 2, b. l. 2).
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Skirdamas bausmę R. D., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sunkinanti kaltinamojo atsakomybę aplinkybė – jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau 3 kartus teistas, paskutinį kartą 2018 m. balandžio 11 d., paskirtą baudą tik dalinai sumokėjo, 3 metų laikotarpiu 3 kartus baustas administracine tvarka, už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos sumokėtos, šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (el. t. 1, b. l. 12-16, 43-44, 180-183). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. D. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti, visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. D. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam R. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. t. 1, b. l. 115-118) – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, R. D. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 19 d. 10.10 val. iki 2022 m. vasario 20 d. 12.40 val., t. y. dvi paros, įskaitytinos į bausmę, 1 laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas neskirtas, civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. D. skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, gydytis nuo alkoholizmo, pradėti dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, R. D. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 19 d. 10.10 val. iki 2022 m. vasario 20 d. 12.40 val., t. y. dvi paras įskaityti į bausmę prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
R. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikinti.
1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
2. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).
3. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.