Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad yra gydytas dėl galvos traumos - kontuzijos. Dėl šių priežasčių jam yra išduotas neįgalumo pažymėjimas. Dirba UAB „G.“, vairuotoju, gyvena (duomenys neskelbtini), vienas augina mažametę dukrą, kuriai 14 metų. Jis turi daugkartinę vizą į Baltarusiją, ten gyvena jo giminaičiai, palaidoti seneliai. Jokio jam pateiktame kaltinime nusikaltimo nedarė, salėje esančių asmenų – nepažįsta.

Draugas iš Baltarusijos paprašė organizuoti jam nepažįstamų asmenų, kaip dabar žino, S. K. ir žmogaus su barzda (A. B.) susitikimą. Net nepamena, ar pasakė jo vardą, davė jo gyvenamosios vietos adresą. Anksti ryte V. P. buvo prie jo namų, jis išėjo, V. P. paklausė, ar žino žmogų, vardu S., patvirtino, jog žino, paklausė, ar gali su juo susitikti, atsakė, jog taip, be problemų, V. P. ir A. B. apsikeitė telefonų numeriais, susiskambino neprisimena tiksliai kurią dieną ir susitarė susitikti prie „M.“ dienos metu. Į susitikimą atvažiavo A., jo draugas (negali patvirtinti ar tai buvo kitas nukentėjusysis), buvo S., ir V. P.. S. ir A. bendravo asmeniškai, tačiau V. P. negirdėjo apie ką konkrečiai, tiesiog buvo bendras pakeltas tonas. Kaip supranta, tarp jų buvo kažkokie verslo reikalai. Pokalbis truko apie 20 min. V. P. buvo šalia, vėliau nuėjo kavos į degalinę, tad negirdėjo jų pokalbio, pokalbyje nedalyvavo.

V. P. A. laukė prie namų, nes neturėjo jo telefono numerio. Jeigu būtų turėjęs jo mobilaus telefono numerį, žinoma, būtų paskambinęs. Po susitarimo su A. B. dėl susitikimo, V. P. paskambino savo draugui iš Baltarusijos, pasakė, kad susitikimas įvyks, nurodė vietą ir laiką, kur į susitikimą turi atvažiuoti S.. S. V. P. pamatė prie „Mados“. Pats į susitikimą važiavo, kad pasitikti S., ką jį pamatytų. V. P. organizavo jų susitikimą, ir kaip galvoja, tik jis turėjo A. mobilaus telefono numerį, o S. jo neturėjo. Bet V. P. neturėjo S. numerio, todėl ir turėjo būti susitikimo vietoje. V. P. norėjo įsitikinti, kad įvyko susitikimas. Prie „M.“ buvo V. P., S., A. B., dar 2-3 žmonės, į kuriuos jis nekreipė dėmesio, nežino iš kieno jie buvo pusės, gal iš S.. V. P. pokalbio negirdėjo, nesigilino, tiesiog tik organizavo šį susitikimą.

Nežinojo, kad A. B. skolingas S. Nieko negirdėjo apie skolą. Draugas iš Baltarusijos tik sakė, kad tarp jų buvo kažkokie bendri darbo reikalai, paprašė padėti organizuoti susitikimą. Tuo labiau, jog V. P. gyvena Lietuvoje, o S., kaip supranta, Baltarusijoje. Jeigu jis turėtų A. telefono numerį, mano, jie susitiktų ir be jo (V. P.). Dėl organizavimo važiavo į Vilnių. Už tai nieko negavo.

A. su S. kalbėjo tarpusavyje. Susitikę jie pasisveikino ir, kaip V. P. suprato, jie jau buvo pažįstami iš anksčiau. Susitikime prie „M.“ V. P. nekalbėjo, niekam negrasino. V. P. dienos metu atvažiavo savo automobiliu prie „M.“, tad neįsivaizduoja, kokie gali būti grasinimai iš jo pusės. Išlipo, pasisveikino ir jie pradėjo bendrauti, o kas vyko toliau, nežino. Kodėl jie tuo metu nesikreipė į policiją, kad neva jis (V. P.) grasino, o tik praėjus pusmečiui. Pasibaigus jų pokalbiui V. P. taip pat su niekuo nekalbėjo. Tuo metu išėjo iš degalinės ir jų pokalbis praktiškai pasibaigė, jie paspaudė vienas kitam rankas ir išvažiavo. Nežino, kas ten buvo su raudona maike. Žmogus, kuris prašė suorganizuoti A. ir S. susitikimą, nedalyvavo prie „M.“. Žmogus tiesiog paskambino jam (V. P.) ir paprašė suorganizuoti susitikimą. Nežino žmogaus, kuris stovėjo atsirėmęs į mašiną, iš viso nieko nepažinojo, išskyrus A., nes prieš tai buvo susitikę. V. P. atvažiavo vienas į susitikimą. Visi kiti atvažiavo vėliau nei jis (V. P.).

Dėl R. C. parodymų, kad praėjus trim savaitėm šis žmogus (V. P.) (atpažino iš balso) skambino R. C. uždavinėjo visokius klausimus, V. P. paaiškino, jog jis niekam neskambino. Nesupranta, kaip ir kur jis galėjo girdėti jo (V. P.) balsą. Prie „M.“ buvo daug žmonių, tai kaip jis išgirdo ir atpažino būtent jo (V. P.) balsą.

2020-02-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. P. parodė, kad asmuo nuotraukoje Nr. 2 (S. K.) jam yra kažkur matytas. Jeigu jį ir buvo matęs, tai negali dabar pasakyti kokiomis aplinkybėmis, kur ir kada. Galbūt kada ir matė šį vyrą kaip asmenį, kurį galėjo kažkur pavežti kaip vairuotojas, o gal tai kažkieno iš jo pažįstamų pažįstamas (6 t., b. l. 197-201).

2020-02-27 V. P., paprašytas paaiškinti aplinkybes dėl to, ką pasakė per akistatą, parodė, kad per akistatą prisiminė, kad yra matęs, kaip jau dabar žino, A. B.. 2019 m. vasarą, galimai liepą - rugpjūtį, į jį kreipėsi draugas, (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad reikia suorganizuoti dviejų (duomenys neskelbtini) piliečių su kompanionu iš (duomenys neskelbtini) vardu S. susitikimą. Dėl ko turėjo vykti tas susitikimas ir kodėl jie patys negalėjo jo organizuoti, nežino. Jam tas jo draugas nurodė adresą, kur turi susitikti su (duomenys neskelbtini). Tai pat jam buvo pasakyta, kad tas vyras, su kuriuo turi susitikti ir apkalbėti susitikimo su S. klausimą, yra aukštas, šviesus, su barzda. Kadangi įprastai visi žmonės į darbą išeina ryte, todėl jis nuvažiavo jų nurodytu adresu, už p/c „M.“, kur laukė, kada iš namo išeis vyras, kurio požymius jam nurodė jo draugas. Kai į automobilių aikštelę, kuri yra prie jam nurodyto namo, atėjo pagal jam nurodytus požymius atitinkantis vyras - A. B., jis prie jo priėjo ir pasakė, kad jis dėl S. ir paklausė, ar jis turi galimybę susitikti su S.. Jis pasakė, kad gali susitikti, davė jam savo telefono numerį, kad galėtų jam paskambinti ir pasakyti, kada Lietuvoje bus S.. Apie jokius pinigus ar skolas kalbos nebuvo. Apie tai, kad A. B. sutiko susitikti su S., informavo savo draugą iš Baltarusijos. Tada jo buvo paprašyta paskambinti A. B., ir susitarti konkrečiau dėl dienos ir laiko. Jis, matomai, skambino jam, tačiau dabar neprisimena. Buvo sutarta susitikti 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje (buvo nurodyta konkreti data ir laikas, dabar jau neprisimena) prie p/c „M.“. Kaip jis susitiko su S., jis neprisimena. Kaip įvyko susitikimas, tiksliai neprisimena. Susitikime dalyvavo „barzda“ - A. B., kažkoks jo draugas (neprisimena, kaip atrodė), S. (tai galimai tas pats vyras, į kurį nurodė per atpažinimą, kaip kažkur matytą), jis ir dar 2 ar 3 vyrai (jų nepažįsta, iš kur jie atsirado ir kieno pakvietimu jie atvyko, nežino). Tarp A. B. ir S. įvyko kažkoks nervingas pokalbis, kažką vienas kitam įrodinėjo. Apie ką tas pokalbis vyko, nežino, nes nekreipė dėmesio. Kiek suprato, jie aiškinosi kažkokius darbinius klausimus. Nematė, ką darė su A. B. atvažiavęs jo draugas. Su jais bendravo tik S., kiti susitikimo dalyviai tik stovėjo. Jokių grasinimų iš jo pusės nebuvo. Taip pat negirdėjo, kad kas kam nors grasintų. V. P. su A. B. ir S. jokių bendrų reikalų, darbų neturėjo. S. matė vienintelį kartą per šį susitikimą ir su juo nėra daugiau bendravęs (7 t., b. l. 2-3).

Nukentėjusysis A. B. teisme parodė, kad 2014 metais jam paskambino Ž. (J.) ir pasakė, kad pas A. B. atvažiuos S. K., jeigu įdomu, gali su juo bendrauti, nes pastarasis nori Lietuvoje daryti biznį. Taip S. K. pasirodė pirmą kartą ofise. Laikas bėgo, jis važinėjo į ofisą, kavą gėrė, bendravo visokiais klausimais, bandė sudėlioti mėsos vežimo biznį į Rusiją, nes buvo mėsos embargas, bet jie taip ir nepradėjo kartu dirbti. Daugiau jokių biznio planų su S. K. nebuvo. S. K. sako, kad jie darė bendrą logistikos verslą. Logistikos versle marža už mašiną yra nuo 50 iki 300 eurų. Didžiausia marža buvo vežant NATO krovinius į Afganistaną 500 (iki 700) eurų. S. K. sako, kad jie trise turėjo pasidalinti po 150 000 eurų, todėl tegu paskaičiuoja. kiek tam reikia mašinų išvežti, ir tai yra neįmanoma dirbant dviem žmonėm ekspeditoriais. S. K. sakė, kad buvo vežami kroviniai į Baltarusiją ir Rusiją, tačiau jie niekada nevežė jokių krovinių į Baltarusiją bei Rusiją. Visą laiką vežė į Kazachstaną, Tadžikiją, Uzbekiją, Afganistaną, bet niekada nebuvo krypties į Baltarusiją, Rusiją, nes ten neįmanoma uždirbti pinigų. A. B. su niekuo neturi neišspręstų finansinių įsipareigojimų. Dirbo „A.“ ir „B.“ vadybininku. R. C. buvo direktorius. Kurį laiką ir A. B. buvo „B.“ direktoriumi. Įmonė „K.“ bandė duoti mašinas vežimams į Kazachstaną, nepamena, bet jeigu ir davė mašinas, su visais vežėjais yra atsiskaityta oficialiai, nes visada buvo sudaromos pervežimo sutartys, neseniai įmonę tikrino mokesčių inspekcija, stebėjosi, nes visos grynųjų pinigų operacijos buvo padengtos sutartimis.

S. K. išsigalvojęs reikalavo pinigų, grasino ir po kiek laiko sudegė A. B. mašina. Kaip supranta, susitikimą prie „M.“ organizavo V. P., kurio iki tol nepažinojo. Su V. P. (buvo atvažiavę keturiese) buvo susitikęs prie namų vieną kartą ir vieną kartą prie „M.“. Tiksliai neprisimena, po kiek laiko įvyko susitikimas prie „M.“ po to, kai susitiko su V. P. prie A. B. namų, gal savaitė. Susitikimo prie namų metu A. B. su V. P. apsikeitė telefonų numeriais, V. P. paskambino, kad S. K. yra atvažiavęs, ar galima susitikti. A. B. sutiko susitikti prie „M.“ su S., nes S. pažinojo, jeigu jis norėjo susitikti, nematė tam kliūčių. A. B. informavo R. C., kad buvo atvažiavęs žmogus, kad S. organizuoja susitikimą su A. B. ir R. C., nes V. P. klausė „ar tavo draugas bus“, t.y. V. P. žinojo apie draugą, su kuriuo irgi norėjo susitikti. A. B. važiavo į susitikimą, nes niekada nesislėpė, S. žinojo, kur jis gyvena, A. B. telefonas nepasikeitęs gal 10 metų. Dieną iki susitikimo A. B. iki uošvių namų sekė mašina, A. B. galvojo, gal policija seka, tiesiog parodė, kad mato juos, ranka pamojavo ir jie nuvažiavo. Du žmonės, kurie sėdėjo toje mašinoje, buvo susitikime prie „M.“.

Kai A. B. su R. C. atvažiavo prie „M.“, jie jau stovėjo prie mašinos: V. P., S. K., (duomenys neskelbtini). S. puolė iš karto „jūs man skolingi pinigų, atiduosit, nes jus užversiu“, sakė, kad „į duobę pasodins, uždarys rūsy, dabar neseniai vieną tokį verslininką Baltarusijoje sutvarkė, ir tu susimokėsi“, prisiekė savo vaikais, vis tiek atiduosit. V. P. stovėjo šone, kiek atsitraukęs, po to priėjo. A. B. prisimena jo žodžius „reikėtų susitarti“. Nežino, ką jis turėjo omenyje. Negirdėjo iš V. P., kad kažkas bus blogai. Vienas (duomenys neskelbtini) su raudonais marškiniai irgi daug reiškėsi, ir vienas (duomenys neskelbtini) sakė „su kuo jūs susidėjote, čia „bachūras“ iš (duomenys neskelbtini) ir jūs vis tiek susimokėsite“, o vienas iš viso ne žodžio nepasakė, tik stovėjo. Kai A. B. barėsi su S., nelabai kreipė dėmesį į V. P., t.y. pastarasis nebuvo aktyvus dalyvis. (duomenys neskelbtini) su raudona maike ir (duomenys neskelbtini)

buvo aktyvesni, bet S. - visą pokalbį. Galima sakyti, kad V. P. funkcija buvo organizuoti susitikimą. Prie „M.“ susitikimas užtruko iki pusvalandžio.

Kai S. pradėjo grasinti, A. B. taip pat pradėjo kalbėti grubiai, jie abu kurį laiką barėsi. S. K. buvo prisigalvoję 130, 120, 115, 145 (suprasti tūkstančių), puolė skambinti kažkokiam žmogui, kad patvirtintų, kokia suma, tas žmogus irgi nežinojo. Iš pradžių A. B. ir R. C. pasitarę lyg sutiko sumokėti 40 000, nes situacija buvo bauginanti, A. B. buvo dviese su R. C., o jie buvo penkiese, matėsi, kad atvažiavę ne šiaip sau ir grasinama, kad „tu man vis tiek atiduosi“. Pasiūlė pinigus dėl ramybės, tačiau atsisėdę į mašiną suprato, jeigu atiduosi 40 000, vis tiek tuo nesibaigs. Sutiko mokėti dėl saugumo, nes buvo nejauku, grasino, kad „užvers, pasodins į duobę, uždarys rūsy, vis tiek atneši tu tuos pinigus, ne tu, tai tavo šeima“. Po kiek laiko po susitikimo prie „M.“, sudegė A. B. mašina, bet to R. C. taip pat pasakojo, kad S. K. buvo prie mokyklos, išgąsdino vaiką, kad buvo atvažiavęs nė vieną kartą, grasino ir reikalavo pinigų. Jokių S. K. kontaktų su A. B. po to, kai sudegino mašiną - nebuvo.

A. B. įmonėje „M.“ niekada nedirbo, o dirbo „A.“. S. K. buvo įformintas tik „M.“, o „A.“ tiksliai nedirbo, nes „A.“ dirbo Azijos šalyse, kur vežė krovinius, turėjo didelį įdirbį, didžiulį pasitikėjimą, savo transportą. Tas biznis jau buvo įsuktas. Nebuvo jokių susitarimų ir pinigų pasidalinimo tarp A. B., R. C. ir S. K.. Pastarasis niekada gyvenime nėra dirbęs transporte. Jis rodydavo prekes, siūlydavo, bet daug žmonių atvažiuodavo ir siūlydavo tokius dalykus. Žmogus susigalvojo sau tokią sumą, gal galvojo, kad per tris metus būtų uždirbęs, atvažiuodamas tik į svečius pagerti kavos. A. B. neįsivaizduoja, kodėl jis galėjo susigalvoti tokią pinigų sumą. Susitikimo metu jis pats net sumos neprisiminė, skambinėjo, mėtėsi, tai tiek pinigų, tai tiek. A. B. nuomone, jei tau kas nors yra skolingas tai aiškiai žiniai, kad yra skola už kažką, ir kokio dydžio.

A. B. su R. C. užsiiminėjo tik logistika, dabar tik statybomis, prekyba – ne. Teikė logistikos paslaugas – pervežimus. Jie dirbo kartu, kaip bendradarbiai ir partneriai. Partnerystė niekaip neįforminta, A. B. gauna algą. Dabar vadovauja savo įmonei. A. B. įmonėje R. C. nėra partneris. Įmonė užsiima statybomis. R. C. irgi užsiima statybomis su savo įmone. Jų įmonių skirtingas darbų profilis.

A. B. su bendrove „K.“ nedirbo. Kas su šia įmone dirbo - nežino. Žino, kad S. K. bandė įkišti tos firmos mašinas, tačiau A. B. nieko nežino apie „K.“ pervežimus. A. B. turi savo klientus, R. C. savo, gal jis dirbo.

Buvo įvykis, kad dingo vežamas krovinys, bet jis nebuvo susijęs su S. K.. A. B. logistikoje dirba nuo 1994 metų, tai buvo vienintelis pradingęs krovinys.

Dėl S. K. parodymų, kad jam R. C. sumokėjo 20 000 Eur, gali pasakyti, jog jis to nematė ir apie tai nieko nežino, tačiau mano, jog jei R. C. būtų mokėjęs, apie tai tikrai būtų pasakęs A. B..

V. P. prie A. B. namų buvo vieną kartą. A. B. nematė V. P. automobilyje, kuris jį sekiojo, bet tie du asmenys, kurie priėjo kartu su V. P. prie „M.“, buvo tame automobilyje. Du kiti asmenys, kurie buvo prie A. B. namų, nebuvo prie „M.“. Dabar tiksliai žino, kad blogai padarė, kad dėl įvykių iš karto nesikreipė į policiją.

Ikiteisminio tyrimo metu (2019-12-03) nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2019-12-02 apie 21:40 val. jam pranešė, kad prie jo ofiso, adresu (duomenys neskelbtini), dega jo žmonai, priklausantis automobilis „BMW X5 3.0D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis atvažiavo nurodytu adresu bei atjungė mašinos akumuliatorių, kad gaisrininkai galėtų toliau gesinti automobilį. Pamatęs degantį automobilį jis suprato, kad tai yra tyčinis padegimas, kadangi 2019-11-29 baigęs darbą bei atėjęs prie automobilio, jis pastebėjo pradurtą priekinę vairuotojo pusės padangą. Taip pat gruodžio 2 dieną, apie 18:04 val. po darbo atėjęs link automobilio „BMW“ pastebėjo, jog ir vėl yra pradurta vairuotojo pusės priekinė nauja padanga. Jis tuo metu nekeitė padangos, paliko automobilį toje pačioje vietoje stovėti, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėje tarp statybvietės ir namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini). Ugniagesiams užgesinus automobilį, jis pastebėjo, kad yra sudegęs beveik visas automobilio priekis. Padaryta apie 4 000 eurų turtinė žala, kadangi yra sudegęs visas automobilio priekis, apdegęs variklis, apgadinti automobilio dažai. Jis įtaria, kad automobilį galėjo padegti (duomenys neskelbtini) K. S., kadangi 2019 m. rugpjūčio viduryje prie jo namų jį pasitiko jam nepažįstami žmonės, kurie kalbėjo rusiškai bei pasakė, kad jis (A. B.) turi neišspręstų reikalų su S. K. bei jam su juo reikia susitikti pakalbėti. 2019 m. rugpjūčio mėnesio gale jis susitiko su S. K. ir 4 asmenimis prie „M.“ parduotuvės. Susitikus su S. K., jisai pradėjo grasinti susidorojimu, reikalauti iš jo 130 tūkstančių eurų, už ką - nežino. Pokalbio metu S. pasakė, kad jį „užkas“, susidoros su juo, minėjo, kad neseniai jisai Baltarusijoje ilgai laikė nelaisvėje vieną verslininką, jį mušė ir po to jisai jam grąžino visus pinigus. Iki kada jis turi atiduoti jam pinigus, nepasakė. Susitikime A. B. buvo su kolega R. C., o visi pasakyti grasinimai buvo adresuoti taip pat ir jam. S. K. užsiiminėja krovinių pervežimais bei pardavinėja įvairius daiktus, pradedant nuo parketo, baigiant maistu. 2019-08-28, jau po susitikimo su S. K. prie „M.“ parduotuvės, prie jo namų jį pasitiko du vyrai bei klausė, kada jis grąžins jau nebe 130 tūkst., o 120 tūkst. eurų. Jis jiems atsakė, jog nesupranta, apie ką jie kalba, bei pasakė, kad tokių pinigų neturi ir jiems nieko neduos. Po šitų jo žodžių vienas iš tų vyrų pasakė, kad jis pasigailės. Be to, po pirmo karto, kai jam pradūrė padangą, t. y. 2019-11-29, sekmadienį, t. y gruodžio 1 dieną, 15:46 val. iš jam nepažįstamo numerio (duomenys neskelbtini) gavo neaiškią sms žinutę su hieroglifais. Įtaria, kad ją galėjo jam parašyti tie patys žmonės (1 t., b. l. 112-117).

2020-02-25 akistatos tarp A. B. ir S. K. metu tiek A. B., tiek ir S. K., parodė, jog jie vienas kitą pažįsta, kad anksčiau jų tarpusavio santykiai buvo geri, tačiau nuo 2019 m. vasaros santykiai pablogėjo. Šiuo metu santykių nepalaiko. S. K. nurodė, kad 2019 m. jie susipyko dėl finansinių klausimų ir nuo to laiko nebendrauja.

Į tokius parodymus S. K. nurodė, kad su tokiais parodymais nesutinka. Viskas įvyko taip, kaip sako, išskyrus tai, kad dėl susitikimo skambino lygtai jis (S. K.), ir nesutinka dėl to, kad A. B. nežino, dėl ko reikalaujami pinigai. Jie pradėjo dirbti 2015 m. kartu bendrovėje „M.“, jis (S. K.) buvo šios bendrovės direktoriumi, oficialiai, Sodroje tai bus matyti, ir jų kontora buvo (duomenys neskelbtini). Tarp jų trijų, t. y. jo, A. ir R., buvo bendras susitarimas dėl jo procentų iš bendrai vykdomo verslo. Per visą darbo laiką, S. K. paskaičiavo, kad uždirbo 150 000 eurų. 2017 m. jie tai aptarė, jam buvo sumokėta 20 000 eurų, o dėl likusių kilo klausimų, nes R. C. ir A. B. nesutiko su jo prašomos sumos dydžiu. Nuo 2017 m. vasaros su A. nutrūko jo bendravimas ir S. K. toliau bendravo tik su R. C.. Nuo 2018 m. rudens S. K. dirbo kitoje šalyje ir todėl su R. C. nebendravo. 2019 m. rugpjūtį S. K. nutarė susitikti Vilniuje su R. C. ir A. pasikalbėti dėl jų bendros skolos atidavimo. S. K. supranta, kad buvo neteisus elgdamasis emocionaliai. Negali suprasti, kodėl jie nepripažįsta šios skolos jam, nes buvo liudytojai prie p/c „M.“, kurie girdėjo, kaip jie emocionaliai ginčijosi dėl skolos dydžio ir skolos susidarymo aplinkybių. Susitikimo metu jų buvo iš viso 4, įskaitant jį. R. C. ir A. pripažino skolą 40 000 eurų ir patys pasiūlė šią sumą jam sumokėti. S. K. su tuo sutiko. Tačiau jie savo įsipareigojimų nevykdė. Daugiau po to S. K. su A. B. nebuvo susitikęs ir jokių ryšių nepalaikė. Nori pažymėti, kad jis (S. K.) per susitikimą pinigų neprievartavo, o tik norėjo susigrąžinti savo pinigus. S. K. galėjo emocionaliai kalbėtis, rankomis mojuoti, tačiau jokių grasinimų ar fizinių veiksmų iš jo pusės, ir iš tų asmenų, kurie buvo su juo, nebuvo.

Į klausimą, ar 2019 m. rugpjūčio mėn. susitikimo prie p/c „M.“ metu jam buvo grasinama, A. B. atsakė, kad minėto susitikimo metu pokalbis vyko pakeltu tonu, pakeltu tonu bendravo tiek jis, tiek priešais sėdintis. Kiti vyrai, kurie buvo atvykę su S., jam negrasino, kažkokias replikas mėtė, tik vienas iš jų sakė, kad „būtinai reiktų susitarti“. S. K. nurodė, kad šiuos parodymus girdėjo, suprato, su jais sutinka.

Į klausimą, ar girdėjo priešais sėdinčio parodymus, ar suprato, ar sutinka, A. B. atsakė, kad girdėjo, tačiau su S. K. parodymais nesutinka. Su S. K. niekada nedirbo ir jokio bendro verslo niekada neturėjo. A. B. žino, kad jis dirbo įmonėje „M.“, tačiau kuo jis ten dirbo, nežino. Kai buvo susitikimo metu prie „M.“ baramasi, R. C. pasiūlė duoti S. K. 40 000 eurų, kad jis nuo jų atstotų. S. „plaukiojo“ jiems įvardindamas tai 130 000 eurų, tai 120 000 eurų, kažkam skambino ir tarėsi jų akivaizdoje dėl sumos. Susitikimo metu kartu su S. buvę žmonės jiems pasakė, kad duotų jam 40 000 eurų, tada S. pasitraukė iš pokalbio, paėjo į šoną. Kai grįžo prie jų, S. K. pradėjo vėl bartis. Jie nesusitarė dėl pinigų.

Į prašymą papasakoti aplinkybes dėl bendrų reikalų su bendrove „M.“, ir kaip jis sėdėjo bendrame ofise, A. B. nurodė, kad su S. K. jokių bendrų verslo reikalų niekada neturėjo, UAB „M.“ nėra dirbęs. (duomenys neskelbtini), buvo UAB „A.“ (jos direktoriumi buvo R. C.) ofisas ir S. atvažiuodavo pas juos kaip draugas į tą ofisą. Tokiu būdu jis leisdavo laiką su jais, A. B. netgi S. K. apgyvendino pas jo pusseserę. UAB „A.“ A. B. dirbo vadybininko pareigose. Adresu (duomenys neskelbtini), veikė tik UAB „A.“, kuri 2015-2017 metais, užsiiminėjo tarptautiniais pervežimais. Tuo laikotarpiu A. B. pats asmeniškai jokiai įmonei nevadovavo.

Į klausimą, ar 2017 m. jam dirbant UAB „A.“ buvo įvykęs bendrovės veikloje koks nors nelaimingas įvykis, jeigu buvo, tai koks, A. B. atsakė, kad buvo vienas krovinio – skaitmeninių laikmenų, pervežimas iš Vilniaus į Kaliningradą ir tas krovinys su automobiliu dingo Lenkijoje ir iki šiol neatsirado. Krovinio vertė viršija milijoną eurų. Krovinio savininku buvo kažkokia ofšorinė bendrovė, pavadinimo neprisimena, gavėjas Rusijos firma „R.“, krovinys buvo apdraustas, apdraudė greičiausiai UAB „A.“, draudimo įmonė draudimo neišmokėjo, dėl ko nežino. Buvo kreiptasi dėl išmokos, R. C. siuntinėjo reikalingus dokumentus. Ar buvo kreiptasi į teismą, nežino.

Į S. K. klausimą, ar supranta, kad dėl parodymų nepripažįstant skolos jis jį apkalba dėl turto prievartavimo, A. B. atsakė, kad jis nesako, kad S. K. prievartauja turtą, jie tik aiškinosi santykius pakeltu tonu, kai S. K. reikalavo pinigų, bei patikslino, kad R. C. pasiūlė jam, kad jie pasiūlytų S. sumokėti 40 000 eurų, ir tada jie, t. y. jis ir R. C., taip ir padarė (1 t., b. l. 127-130).

Tarp nukentėjusiojo A. B. ir V. P. buvo atlikta akistata, kurios metu tiek A. B., tiek V. P. nurodė, kad priešais sėdintį pažįsta iš matymo, tačiau vardo ir pavardės nežino, matė 1 ar 2 kartus, jokių santykių nepalaiko.

2020-03-16 nukentėjusysis A. B., paprašytas patikslinti savo parodymus (2019-12-03 apklausos metu teigė, kad 2019 m. rugpjūčio viduryje prie jo namų jį pasitiko 4 nepažįstami žmonės, kurie pasakė, kad jis turi neišspręstų reikalų su S. K., bei pasiūlė su juo susitikti. Taip pat nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesio gale prie „M.“ susitiko su S. K., kuris buvo su tais pačiais 4 asmenimis, o jis buvo su R. C.. 2020-02-27 akistatos metu su V. P. paminėjo, kad būtent šis asmuo buvo priėjęs prie jo automobilių aikštelėje, esančioje šalia jo namo (duomenys neskelbtini), klausė, ar jis skolingas pinigų S., po ko pasiūlė organizuoti jo ir S. susitikimą.), į klausimą, kiek iš tikrųjų asmenų buvo pirmą kartą, t. y. prie jo namų (duomenys neskelbtini), A. B. nurodė, kad V. P. (duomenys jam tapo žinomi per akistatą) buvo su dar 3 vyrais, kaip ir sakė pirmoje savo apklausoje. Tik patikslina, kad prie p/c „M.“ susitikime buvo V. P. ir iš tų 3-jų buvo tik vienas, kuris buvo prie jo namų (kiti du vyrai, kurie buvo prie p/c „M.“, prie jo namų nebuvo). Paprašytas patikslinti, kodėl tuomet akistatos metu su V. P. to neminėjo, nurodė, kad akistata buvo daroma su V. P., todėl galvojo, kad tik apie jo veiksmus reikia kalbėti, todėl ir neminėjo tų kitų asmenų. Be to, jie nieko nedarė, tik buvo šalia jo (V. P.).

Į klausimą, apie kokius jų „neišspręstus reikalus“ su S. K. kalbėjo V. P., kai siūlė organizuoti susitikimą su juo, R. C. ir S. K., A. B. atsakė, kad nežino, kodėl jis taip pasakė. Jokių neišspręstų reikalų su S. neturėjo ir neturi, tik suprato, kad S. nori apie kažką tai pasikalbėti.

Paprašytas patikslinti savo parodymus (2019-12-03 apklausos metu teigė, kad per susitikimą prie p/c „M.“ S. K. (dalyvaujant dar 4 asmenims, kurių tarpe buvo V. P.), reikalaudamas 130 000 eurų jam grasino susidorojimu, sakė, kad jį „užkas“, susidoros su juo, minėjo, kad neseniai Baltarusijoje ilgai nelaisvėje laikė verslininką, jį mušė, ir tuomet šis jam grąžino visus pinigus. Taip pat nurodė, kad S. K. pasakyti grasinimai buvo adresuoti ir R. C.. 2019-12-09 atpažinimo pagal nuotraukas metu atpažino asmenį – V. P., ir teigė, kad jis dalyvavo visuose susitikimuose ir daugiausia kalbėdavo, taip pat grasino jam susidorojimu. 2020-02-25 akistatos su S. K. metu į klausimą, ar 2019 m. rugpjūčio mėn. susitikimo prie p/c „M.“ metu jam buvo grasinama, atsakė, kad minėto susitikimo metu pokalbis vyko pakeltu tonu, pakeltu tonu bendravot tiek jis, tiek S. K.. Kiti vyrais, kurie buvo atvykę su S., jam negrasino, kažkokias replikas mėtė, tik vienas iš jų sakė, kad „būtinai reiktų susitarti“. 2020-02-27 akistatos su V. P. metu pasakė, kad neprisimena, kad V. P. jam ir R. C. būtų grasinęs), į klausimą, kaip buvo iš tikrųjų, kuriuos parodymus laikyti tiksliais, A. B. nurodė, kad jis jau neprisimena, ką ir kokiais tiksliai žodžiais kalbėjo S. susitikimo prie p/c „M.“ metu, tik gali pasakyti, kad visas susitikimas vyko pakeltu tonu, nevaldant emocijų, iš jų (jo ir R. C.) buvo reikalaujami pinigai neaišku už ką, todėl visi nevaldė emocijų. S. pats yra labai emocionalus, būtent taip jis ir elgėsi, ir reiškėsi susitikimo metu, kai atsisakė su R. C. jam mokėti, netgi elgėsi agresyviai. Jo elgesys buvo provokuojantis, jis netgi bandė jį išprovokuoti, kad jam trenktų. S. tikrai minėjo apie verslininką, kurį kažkur tai laikė ir mušė, kad atiduotų pinigus, ir visus šiuos žodžius suprato, kaip gąsdinimą ir realų grasinimą jam. O kai buvo padegtas jo žmonos automobilis, tai suprato, kad tai ir yra tų grasinimų pasekmė. Dėl kitų vyrų, kurie buvo susitikimo metu prie p/c „M.“, tai gali pasakyti, kad jie praktiškai į jų su S. pokalbį nesikišo, buvo metę kažkokias replikas, V. P. irgi kažką kalbėjo pakeltu tonu, tačiau neprisimena, ką jis konkrečiai sakė. Visa ta situacija susitikimo metu jam pasirodė kaip grasinanti, nes atvažiavo su S. dar 4 žmonės (kurių tarpe buvo V. P.). Konkrečiai V. P. jam negrasino susidorojimu, tiesiog per atpažinimą iš nuotraukų aplamai pasakė apie V. P. grasinimą susidoroti, turėdamas omenyje visą situaciją. Kaip jau sakė anksčiau, susitikimo metu nei S., nei su juo buvę asmenys, jokio fizinio smurto nenaudojo.

Paprašytas patikslinti savo parodymus (2019-12-03 apklausos metu teigė, kad 2019-08-28, po susitikimo, vykusio prie p/c „M.“, prie jo namų jį pasitiko du vyrai bei klausė, kada grąžins nebe 130 tūkst., o 120 tūkst. eurų, ir kai atsakė, kad nesupranta apie ką jie kalba, nieko neduos, tuomet po šitų jo žodžių vienas iš tų vyrų pasakė jam, kad jis pasigailės), į klausimą, ar tai buvo tie patys vyrai, kurie buvo susitikime prie p/c „M.“, ar tarp tų vyrų buvo V. P., A. B. nurodė, kad vienas iš tų vyrų buvo pačioje pradžioje prie jo namų (duomenys neskelbtini) su V. P. (t. y. iki susitikimo prie p/c „M.“), taip pat šitas vyras buvo ir susitikimo prie „M.“ metu. Kitas su juo buvęs vyras buvo pirmajame susitikime prie jo namų, o prie p/c „M.“ jo nebuvo.

Į klausimus, ar jis asmeniškai 2015-2017 metais turėjo kokių nors bendrų verslo reikalų – sandorių, susitarimų ar pan. su S. K. arba įmone (-ėmis), kurioje (-iose) jis dirbo, ir ar tarp jo asmeniškai ir S. K. yra kokių nors finansinių įsipareigojimų, ar tarp R. C. ir S. K. yra kokių nors finansinių įsipareigojimų, A. B. atsakė, kad neturėjo iš viso jokių su juo ir jokia įmone, kurioje jis dirbo, reikalų. Tarp A. B. ir S. nėra jokių įsipareigojimų, kiek jis žino, R. C. su S. K. taip pat neturi jokių finansinių įsipareigojimų.

Paprašytas patikslinti savo parodymus (2020-02-25 akistatos su S. K. metu, atsakydamas į advokato klausimus, teigė, kad dirbo UAB „A.“), į klausimą, ar ši įmonė 2015-2017 metais turėjo kokių nors bendrų verslo reikalų – sandorių, susitarimų ar pan. su S. K., ar S. K. dalyvavo UAB „A.“ veikloje ir kokiu būdu, A. B. atsakė, kad jokių verslo reikalų UAB „A.“, jam žinant, su S. K. neturėjo. UAB „A.“ jokių skolų nei vežėjams, nei užsakovams neturėjo ir neturi. S. K. UAB „A.“ veikloje nedalyvavo.

Į klausimą, ar tarp UAB „A.“ ir S. K. yra kokių nors finansinių įsipareigojimų, A. B. atsakė, kad, kaip jau sakė, S. K. nedirbo UAB „A.“ ir su juo asmeniškai jokių sandorių įmonė nebuvo sudariusi. Įmonės veikloje dalyvaujantys asmenys turi būti įforminti sutartimis, su S. jokių sutarčių sudaryta nebuvo, ir todėl tarp jo ir UAB „A.“ jokių finansinių įsipareigojimų nebuvo ir nėra.

Į klausimą, kas jam žinoma apie UAB „M.“ veiklą, vykdomą 2015-2017 metais, kas tuo metu vadovavo UAB „M.“, buvo akcininku (-ais), A. B. atsakė, kad yra girdėjęs apie tą įmonę, girdėjo, kad S. ją nusipirko (t. y. tapo jos akcininku), tačiau kam jam to reikėjo, nežino, kokią veiklą vykdė UAB „M.“, nežino. Kas vadovo šiai įmonei, taip pat nežino, gal ir pats S.. Tuo nesidomėjo.

Į klausimą, ar jis ir/ar R. C. 2015-2017 metais dalyvavo UAB „M.“ veikloje ir kokiu būdu, A. B. atsakė, kad ne.

Į klausimą, ar jis, ar R. C. turi kokių nors finansinių įsipareigojimų UAB „M.“, A. B. atsakė, kad jis neturi. Dėl R. C. nežino, nors jeigu būtų turėjęs kokių nors įsipareigojimų šiai bendrovei, mano, kad jam būtų pasakęs, nes jie nuolat bendrauja verslo klausimais.

Į klausimą, ar jam žinoma, kokiose dar bendrovėse dirbo/dirba S. K., A. B. atsakė, kad nežino. Kažką girdėjo, kad jis turėjo nusipirkęs kažkokią įmonę Kaune (pavadinimo nežino), tačiau ta įmonė turėjo skolas ir S. buvo labai supykęs, kad jį apgavo. Kiek žino, S. kurį laiką 2016 metais bandė gabenti krovinius, ieškodavo užsakovų ir vežėjų, tačiau ar jam pavyko verslas, nežino. Taip pat dar 2016 metais S. jiems siūlydavo su juo kartu pardavinėti maisto produktus, medienos gaminius, tačiau nesutiko, nes jiems tai nebuvo įdomu.

Į klausimą, jeigu neturėjo jokių verslo reikalų su S. K. ir jo bendrovėmis, tai dėl ko šis lankėsi jo ofise (duomenys neskelbtini), A. B. atsakė, kad jis tiesiog pats sau ieškojo verslo partnerių ir neturėjo kur prisiglausti.

Į klausimą, kaip jis su S. K. susipažino, A. B. atsakė, kad 2015 metais buvo embargas tarp Europos ir Rusijos. Jų su R. C. įmonės vežiodavo mėsos gaminius (lašinius) iš Lenkijos į Rusiją. Jiems buvo paskambinęs pažįstamas iš Kauno ir pasakė, kad Lietuvoje yra (duomenys neskelbtini), kuris domisi lašiniais ir nori juos nugabenti į Maskvą. Tiesiog jiems buvo duotas S. kontaktas ir jie jį pasikvietė į ofisą pabendrauti. Jie tik pabendravo, tačiau jokių susitarimų ar sandorių nesudarė. Kiek žino, jam nepavyko nugabenti jokių krovinių. Nuo to laiko palaikė santykius ir jis būdavo jų ofise.

Paprašytas patikslinti savo parodymus (2020-02-25 akistatos su S. K. metu pastarasis parodė, kad tarp jo ir A. B. bei R. C. buvo bendras susitarimas dėl jo (S. K.) procentų iš bendrai vykdomo verslo. Taip pat jis sakė, kad per visą darbo laiką, jis paskaičiavo, kad uždirbo 150 000 eurų, tai su jais buvo aptarta 2017 m., jam buvo sumokėta 20 000 eurų, dėl likusių (130 000 eurų) jie nesusitarė. S. K. pažymėjo, kad per susitikimą jis tik norėjo susigrąžinti savo pinigus.), į klausimą, apie kokį verslą, apie kokį šio ir jo su R. C. susitarimą bei skolą kalba S. K., A. B. nurodė, kad jokio susitarimo nebuvo. Kiek supranta dabar, tai S. kelis metus lankėsi jų ofise ir siūlė įvairius biznius. Jiems neįvykus (t. y. jie nebuvo sudarę jokių verslo susitarimų, jokių bendrų reikalų nevykdė), jis reikalauja įsivaizduojamų pinigų, t. y. jis nori gauti 130 000 eurų už tiesiog sugaištą laiką.

Paprašytas patikslinti savo parodymus (2020-02-25 akistatos su S. K. metu nurodė, kad per susitikimą prie p/c „M.“ jam R. C. pasiūlė duoti S. K. 40 000 eurų, kad šis nuo jo ir R. C. atstotų. Taip pat sakė, kad tuo metu, kai S. K. buvo nuėjęs į šoną kalbėtis telefonu, susitikime su juo buvę žmonės pasakė, kad jie duotų S. K. 40 000 eurų. Akistatos pabaigoje pasakė (pataisė), kad R. C. pasiūlė jam, kad jie pasiūlytų S. sumokėti 40 000 eurų ir tada jie taip ir padarė. 2020-02-27 akistatos su V. P. metu pasakė, kad jis su R. C. pasitraukę į šoną, pasitarę, nutarė S. duoti 40 000 eurų), į klausimą, kas pirmas įvardijo 40 000 eurų sumą (R. C. ar kiti kurie buvo) ir, kodėl jis sutiko mokėti S. K. šiuos pinigus, jeigu, kaip teigia dabar, nėra jam skolingas ir neturi jokių finansinių įsipareigojimų nei jis, nei R. C., nei bendrovės, kuriose dirbo/dirba, A. B. nurodė, kad jis tiksliai jau dabar neprisimena, jam atrodo, kad tada, kai S. reikalavo pinigų, vardijo tai 130 000, tai 120 000 eurų, ir kai jie (jis ir R. C.) nesutiko su S. pinigų reikalavimais, jis (S. K.) kažkam paskambino ir kažką emocionaliai derino telefonu. Jam atrodo, kad būtent tuo metu kažkuris iš susitikime buvusių vyrų (negali pasakyti kuris) pasakė, kad jiems būtinai reikia susitarti su S. ir jiems buvo įvardyta suma - „sumokėti nors 40 000“, o tada jis su R. C. nuėjo į šoną, kad pasikalbėti dėl tos situacijos. Jis klausė R. C., dėl ko S. iš jų reikalauja pinigų, kadangi nei vienas iš jų nėra jam skolingi. Diskusijos metu R. C. užsiminė: „ar išspręstų pinigų davimas S. šią situaciją?“, ir pasakė: „Gal jam sumokėti tuos 40 000 eurų, kad jis paliktų juos ramybėje?“ Jis supyko, pradėjo bartis su R. C., šiam pasakė: „jeigu duos neaišku už ką jam pinigų, tai tie vizitai nesubaigs, ir visą gyvenimą reikės mokėti kažkam už kažką“. Galiausiai R. C. pasakė jam, kad reikia pasiūlyti S. šią sumą, kad kuo greičiau pasibaigtų tas susitikimas ir, kad jis nuo jų atstotų. Būtent tą ir turėjo omenyje, kai, advokato prašymu akistatos pabaigoje patikslino, kad R. C. jam pasiūlė sumokėti S. K. 40 000 eurų ir jie tą įvardijo S. Kodėl buvo įvardinta būtent ši suma, nežino. Jis nėra skolingas S, todėl nieko nesiruošė mokėti. Jokios skolos S. nepripažįsta. Mano, dėl to buvo sudeginta jo žmonos mašina.

Paprašytas patikslinti savo parodymus (2020-02-25 akistatos su S. K. metu į advokato užduotus klausimus apie UAB „A.“ veiklą ir nelaimingą atsitikimą, atsakė, kad bendrovės veikla buvo susijusi su krovinių pervežimais, vienas krovinys – skaitmeninės laikmenos, kartu su transporto priemone dingo Lenkijoje, dėl to buvo kreiptasi į draudimo kompaniją.), į klausimą, kaip krovinio dingimas ir draudimo išmokos gavimas, apie kuriuos klausė S. K. advokatas, yra susiję su šiuo ikiteisminiu tyrimu, ar su tuo yra susijęs S. K. reikalavimas sumokėti jam 130 000 eurų, A. B. nurodė, kad niekaip tai nėra susiję. UAB „A.“ yra juridinis asmuo, kuriam jokių pretenzijų dėl krovinio vežimo ir dingimo, kiek jam yra žinoma, nėra pareikšta. UAB „A.“ buvo tik tarpininkai kroviniui gabenti ir jokios finansinės naudos, juo labiau draudimo išmokos krovinio dingimo atveju, negalėtų gauti ir į tai net negalėtų pretenduoti. Kiek pamena, krovinį vežė Baltarusių transporto bendrovė.

Į klausimą, ar po atliktų akistatų teko su kažkuo kalbėtis apie šio ikiteisminio tyrimo aplinkybes, A. B. nurodė, kad jam 2020-03-14 apie 9-10 val. skambino draugas, kuris jį supažindino su S. K. dar 2015 metais, ir klausė, ar pagerės S. K. padėtis, jeigu jis (S. K.) jam atlygins žalą už sudegintą mašiną. Jis paklausė, iš kur šis žino, kad S. sulaikytas. Į tai jo draugas atsakė, kad jam skambino iš Vilniaus numerio, kiek suprato, iš stacionaraus telefono numerio, ir pasakė, kad S. sulaikytas. Kas jam skambino, nesakė. A. B. pasakė, kad mašina tai yra tik menkniekis, palyginus su tuo, kokia situacija sudaryta iš S. pusės. Taip pat pasakė, kad R. yra supykęs, nes peržengtos visos žmogiškumo ribos ir tai nieko neišspręs. Tuo pokalbis ir pasibaigė (1 t., b. l. 133-138).

2020-06-09 nukentėjusysis A. B. atsakydamas į klausimą, kokiomis aplinkybėmis ir konkrečiai kada susipažino su S. K., parodė, kad 2014 ar 2015 m. jo pažįstamas paskambino ir pranešė, kad turi pažįstamą (duomenys neskelbtini) S. K., kuris norėjo sukurti verslą Lietuvoje. Kadangi jis (A. B.) kartu su R. C. turėjo verslą logistikos srityje Vilniuje, todėl jiems naujos pažintys buvo įdomu, juolab, kad tokioje verslo srityje jos būna naudingos. Tuo metu buvo populiaru vežti maisto produktus (embargo) į Rusiją. S. K. Rusijoje ieškojo kas nupirks obuolius, „špikas“ (aukštos kokybės lašiniai), lietuviškus sūrius. A. B. kartu su R. turėjo schemą, kaip šiuos produktus įvežti į Rusiją, o S. K. ieškojo kam atiduoti (parduoti). Per visą laiką, kiek jie su juo bendravo (nuo 2014 iki 2015), S. K. taip ir nesurado, kam parduoti anksčiau minėtas prekes, kitaip tariant iš jo jokio „judesio“ nebuvo. Jis tai išvažiuodavo į Rusiją, tai vėl grįždavo, tačiau be jokių konkrečių pasiūlymų.

Į klausimą, kokie santykiai jį sieja su S. K., A. B. nurodė, kad nuo 2014 iki 2015 m. juos su S. K. siejo kai kokie nerašyti verslo santykiai, o konkrečiai dėl maisto produktų (embargo) įvežimo Rusiją. Dar kartą parodo, kad jis kartu su R. turėjo schemą, kaip šiuos produktus įvežti į Rusiją, o S. K. ieškojo, kam atiduoti (parduoti). Po ko iš S. K. negavus jokių konkrečiai pasiūlymų dėl maisto produktų įvežimo į Rusiją, jų santykiai pradėjo blėsti, jis vis rečiau pasirodydavo jų ofise, adresu (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo metu S. K. pyko ant jo ir R. C., kad jie jo neįtraukia į darbą, tačiau jam buvo pasakyta, kad jie su R. jam neturi ką pasiūlyti, kad jie abu gerai susitvarko.

Į klausimą, kad jeigu teigia, jog nėra jokių reikalų su S. K., tai kokiu tikslu 2019 m. rugpjūčio viduryje prie jo namų buvo atvažiavę 4 jam nepažįstami žmonės, kurie kalbėjo rusiškai bei pasakė, kad jis turi neišspręstų reikalų su S. K., taipogi, jeigu neturi jokių reikalų su S. K., tai kodėl visgi 2019 m. rugpjūčio mėnesio gale jis susitiko su S. K. prie parduotuvės „M.“, A. B. nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. pas jį prie namų atvažiavę 4 nepažįstami vyriškiai jo paklausė, ar jis turi neišspręstų klausimų su S. K., jis atsakė, kad ne, tada jie jo paklausė, ar jis gali susitikti su S. K. ir išspręsti kažkokius neišspręstus klausimus. Kadangi jis konkrečiai su S. K. neturėjo jokių neišspręstų klausimų, tai jam pasidarė įdomu, koks gi tas visgi reikalas, todėl jis vyriškiams ir pasakė, kad perduotų S. K., kad sutinka su juo susitikti. Tada buvo numatyta 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje (konkrečiai datos neprisimena), kad jis su S. K. susitiks prie parduotuvės „M.“. Kaip ir minėjo pirminėse apklausose, jis kartu su R. C. nuvyko prie parduotuvės „M.“ ir susitiko su S. K.. Važiavo su R. C., nes jis buvo jo verslo partneris.

Į klausimą, už ką buvo reikalaujama 130 000 (kokia konkreti suma buvo reikalaujama), jeigu teigė, kad jo nesieja jokie verslo ar kitokie reikalai, A. B. nurodė, kad pats S. K. nebuvo konkretus, todėl jis vis „plaukiojo“ tarp 120 000 eurų ir 130 000 eurų, kažkokiems asmenims skambinėjo į Baltarusiją. A. B. manymu, kaip įsivaizduoja, S. K. 2014 m. ir 2015 m. „prasitrynęs“ jų UAB „A.“ ofise, adresu (duomenys neskelbtini), susiskaičiavo, kad jis ir R. C. skolingi jam 130 000 eurų. Dar kartą pabrėžia, kad jų nesiejo jokie piniginiai ir verslo santykiai bei dar kartą primena, kad jis kartu su R. turėjo schemą, kaip maisto produktus įvežti į Rusiją, o S. K. ieškojo kam atiduoti (parduoti).

Į klausimą, kad teigė, jog suprato ir R. C. atžvilgiu išsakytus grasinimus, iš ko suprato, ar konkrečiai buvo R. C. grasinta, kokiais žodžiais ir pan., A. B. nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. susitikimo metu prie parduotuvės „M.“ konkrečiai S. K. ir jam, ir R. C. pasakė „zaroju“, „vjamu pasažu“, „vsio sam prinisioš na bliudečke“, tai buvo pasakyta pakeltu tonu, nusiteikus labai agresyviai, prie savo atsivežtų pažįstamų, kurie jiems atrodė grėsmingai ir bauginančiai, mano, tokiu tikslu asmenys kartu su S. K. ir atvažiavo į susitikimą, kad juos įbauginti ir pagąsdinti. Nei karto S. K. nėra matęs tokio agresyvaus ir įtūžusio, galinčio dėl kažkokios savo susigalvotos skolos padaryti bet ką.

Į klausimą, kodėl kartu su R. C. nutarė S. K. atiduoti 40 000 eurų, jeigu jie neskolingi ir jų nesiejo jokie verslo reikalai, A. B. nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. susitikimo metu prie parduotuvės „M.“ jis kartu su R. C. nenutarė atiduoti 40 000 eurų, o tik garsiai pamąstė apie tokią galimybę, šis pasakymas apie 40 000 eurų atidavimą buvo įbauginimo pasekmė. Dar kartą pabrėžia, kad jis nėra skolingas S. K., nes niekada nėra turėjęs nei piniginių, nei kitokių verslo santykių.

Į klausimą, kokiais konkrečiais žodžiais ir veiksmais jam ir R. C. grasino S. K. ir V. P. (atskirai apibūdinant kiekvieno veiksmus), nurodė, kad S. K. konkrečiai pasakė, kad „zaroju“, „vjamu pasažu“, „vsio sam prinisioš na bliudečke“, tai buvo pasakyta pakeltu tonu, nusiteikus labai agresyviai, prie savo atsivežtų pažįstamų, kurie jiems atrodė grėsmingai ir bauginančiai, mano, tokiu tikslu asmenys kartu su S. K. ir atvažiavo į susitikimą, kad juos įbauginti ir pagąsdinti. Nuolat prie jo labai arti vaikščiojo, taip supranta, jį provokavo kažkokiems neteisėtiems veiksmams, vis eidavo link jo mosikuodamas rankomis. S. K. taip pat labai rėkė ir ant R. C., dabar jau nebeprisimena kokiais žodžiais, bet labai panašiais kaip ir ant jo, su keiksmažodžiais. V. P. jam tikrai nėra grasinęs, todėl apie jokius grasinimus negali nieko ir pasakyti.

Į klausimą, ar visų susitikimų metu su S. K. dalyvavę asmenys kokiais nors veiksmais ar žodžiais grasino, jei taip, tai kokiais, ar susitikimo metu su S. K. buvę asmenys (jų skaičius, žodžiai, gestai, konkliudentiniai veiksmai ir pan.) jam atrodė kaip bauginimo įrankis, A. B. nurodė, kad su K. atvažiavę asmenys konkrečiai jo atžvilgiu nieko bauginančio nesakė, jie buvo tik kaip įbauginimo mechanizmas, taip suprato, kad S. K. pasiruošęs bet kam, kad susigrąžinti savo „neva“ kažkokias išgalvotas skolas ar panašiai (1 t., b. l. 139-142).

Teisme nukentėjusysis R. C. parodė, kad su S. K. susipažino ofise, jį pristatė Ž. J. apie 2015-2014 metus. S. K. buvo pristatytas, kaip verslininkas, kuris tuo metu turėjo galimybę vežioti mėsos produktus į Rusiją, kadangi ten buvo embargas, tad jis galėjo rasti praėjimus, kuriais galima būtų dirbti. Bet tam turi būti prekės, pirkėjas ir pardavėjas, o S. K. galėjo suderinti tik kažkokį vieną dalį logistikos visos grandinės (sienų perėjimą ar dokumentų keitimą), t.y. vieną iš sudedamųjų dalių, bet nebuvo nei pirkėjo, nei pardavėjo. Pardavėją galima surasti, bet pirkėjo, kuris duotų užsakymą, nebuvo. Tokia verslo idėja rutuliavosi gal porą metų, keletas mėnesių iki pusės metų buvo kuriamas verslo planas. Per tą laiką S. K. buvo „freelanseriu“, ką nori, tą daro, niekas jam nei algos mokėjo, jis pats turėjo prasimanyti ką veikti, dėl to jis ir įmonę persirašė. S. K. niekada nedirbo nei „A.“, nei arti jos. Jis važinėdavo, prekiavo kažkuo, bet nebuvo įdarbintas nei R. C., nei A. B. įmonėse. Pradžioje, kol generavosi ta mintis, S. K. į ofisą atvažiuodavo gan dažnai, po to jau rečiau, bet pasirodavo tikrai dažnai: kartą/du per savaitę, po to kartą per dvi savaites, priklausomai nuo vizos galiojimo laiko ir kiek leidžiama būti. Sakė, kad pardavinėja kažką, prekiauja kažkuo, siūlydavo ir vieną ir kitą daiktą, bet R. C. tai nebuvo įdomu. Norint parduoti, reikia turėti ir pirkėją ir pardavėją - tokia tarpininko dalia, o R. C. užsiėmė logistika, krovinių pervežimais. Realiai joks S. K. siūlomas verslas nevyko, o einant laikui iš S. K. pasiūlymų R. C. susidarė įspūdis, kad niekas neįvyks, todėl daugiau jis į tai nebesigilino.

2010 metais buvo apšaudytas R. C. namas, S. K. nurodė, jog tai buvo dėl to, kad jis (R. C.) neva kažkam buvo skolingas, bet tai ne tiesa. Jo namą apšaudė dėl kitų priežasčių ir žinoma, kas tai padarė. Nuo to laiko nei vienas naujas R. C. pažįstamas ar naujas draugas R. C. namuose niekada nesilankė ir niekas net nežino kur jis gyvena. S. K. parodymuose teigė, kad būtent R. C. pakviesdavo jį ten, kur jis (R. C.) norėdavo susitikti. Nei į namus, kuriuose niekas nesilankydavo, nei juo labiau prie mokyklos, kurios net jo artimiausi draugai nežino, R. C. niekada nieko nekvietė. Tik žmona ir R. C. brolis žino, kur ta mokykla. Niekas nežino, kurioje mokykloje mokosi jo vaikas. Taigi, jokiomis aplinkybėmis negalėjo taip būti, kaip nurodė S. K., kad jis kvietė į susitikimus prie mokyklos. Visi susitikimai su S. galėdavo vykti arba ofise, arba kavinėje, niekada mokykloje, namuose ir pan. Vietose, kurios siejamos asmeniniais ryšiais, planuotų susitikimų nebuvo ir negalėjo būti.

Dėl S. K. pasakymo, kad jis nusipirko įmonę, kurioje neva R. C. tvarkė buhalteriją – nieko panašaus nebuvo. Tai buvo „stalčiaus“ įmonė, ji gulėjo, nieko neveikdama, tiesiog, esant poreikiui dirbti, ji aktyvuojasi ir pan. S. K. norėjo pradėti dirbti logistikos versle, sakė, kad reikalinga firma, į ką R. C. pasiūlė, kad turi „popierinę“ firmą „M.“, jeigu S. K. nori, gali ją nusipirkti, susiforminti ir pradėti dirbti, užsiimti nors ir ta pačia logistika. Ši firma 2015 m. vasario mėn. ir buvo parduota S. K., jis tapo direktoriumi. Jokių užsakymų tarp „A.“ ir „M.“ nebuvo. Kaip R. C. suprato, S. nieko su ta įmone ir nedirbo.

S. K. sakė, kad prarado jų (A. B. ir R. C.) kontaktus, negalėjo prisiskambinti, dėl to siuntė žmonės užmegzti kontaktą - tai irgi netiesa. Dar prieš rugpjūčio mėnesio susitikimą, t.y. iki visų nagrinėjamų įvykių, galimai 2019 m. liepą, S. K. skambino iš rusiško numerio, paklausti, ką veikia, ar ofisas ten pat. R. C. pasakė, jog ofisas ten pat, nors iš tikrųjų jo ten nebebuvo. S. K. šiaip paklausinėjo, buvo tiesiog žvalgytuvės.

Dar prieš rugpjūčio susitikimą, A. B. pasakė, kad kažkas jį sekioja, bet iš karto negalėjo suprasi, kas tai daro. Antrą kartą jį sekė iki namų. Tada paaiškėjo kad neva tai S. turi kažkokių pretenzijų. A. B. pasakojo, kad kelis kartus, bent du, pas jį prie namų buvo atvažiavę keli vyrai (sakė, kad tai tie patys žmonės, kurie buvo aikštelėje prie „M.“), po ko organizavo susitikimą. Kaip R. C. supranta, būtent V. organizavo susitikimą prie „M.“. Nuo ten R. C. jau pats betarpiškai dalyvavo. Jie toks susitikimas būtų organizuotas per R. C., tikriausia jis nebūtų važiavęs, nes toks susitikimas yra betikslis, bet dėl susitikimo A. B. jau buvo susitaręs, todėl kaip kompanionas – važiavo kartu. Atvažiavus, jų laukė keturi vyrai: V., (duomenys neskelbtini) su raudona maike, (duomenys neskelbtini) prie mašinos atsirėmęs, stambus, toliau šalia mašinos dar vienas vyras. Pirmiausia kalbėjo V., jis su A. B. aiškinosi. Prasidėjo agresyvūs gąsdinimai, kurie pradžioje buvo nukreipti labiau į A.. Jį gąsdino, o R. C. stovėjo ir šokiruotas tokių įvykių eigos. Buvo konkretus grasinimas susidoroti fiziškai, jeigu neras būdo atsiskaityti ar susitarti ar pan., sakė „sudaužysim, pakasim“ ir kt. (tiksliau yra nurodyta parodymuose). Tai buvo žemiausio leksikono žodžiai - keiksmažodžiai. (duomenys neskelbtini) negąsdino, tik sakė susitarkit, o V. buvo agresyviai nusiteikęs, sakė: galiu sudaužyti vietoje, nėra problemų, žiūrėk, skambutis į kalėjimą, tavęs laukia kažkas, šakės bus įkalinimo įstaigoje ir pan. V. sakė, kad skambina į kalėjimą, bet R. C. pokalbio negirdėjo. Po kiek laiko (10-15 minučių), kažkaip nuslopo agresija ir iš mašinos išlipo S., kuris perėmė iniciatyvą. R. C. vertinimu, kol S. išlipo iš mašinos, buvo tikslas įbauginti. V. ir kiti net nekalbėjo, iš karto pradėjo, kad turi tartis, tačiau sumų net nevardino, tiesiog turi susitarti, ten rimtas žmogus ir pan. Su šiais asmenimis kalbos apie konkrečius pinigus ir konkrečius susitarimus nebuvo. Išlipus S. K. iš automobilio, V. su žmogumi žemo ūgio, raudona maike ir (duomenys neskelbtini) pasitraukė kiek į šoną, į antrą planą ir tuo metu prasidėjo S. gąsdinimai. Pradžioje V. kalbėjo į A., o žmogus raudona maikute kalbėjo R. C.. Vėliau A. B. tiesiogiai kalbėjo S., kuris prisiekinėjo vaikais, kad pakas, sakė, kad A. B. viskas, o R. C., kaip jis suprato - panašiai, bet kažkas lengviau. A. B. sakė užkas, o R. C. laukė kažkokia kitokia lemtis. Matyt, šiuo metu, R. C. būtų blogiau, nei A. B., nes jis (R. C.) duoda išsamius parodymus. Kai išlipo S., V. pasitraukė į šoną, tada mažesnio ūgio žmogus pradėjo trauktis. Po 30-40 minučių susitikimo, kai jau visi apsižodžiavo, šukavo, rėkavo. S. K. įvardino sumą – skola 150 tūkstančių, po to skambinosi kažkokiems žmonėms ir tikslinosi. Tas žmogus pasakė visai kitą sumą. Tada V. su kitu asmeniu sako, kodėl tokia, įsivėlė nesusipratimas, kad yra netikslios sumos. Tada pradėjo išskirstyti sumą asmeniškai kiekvienam po 60 000. Ir galiausiai, kaip sako S., kad susitarė 40 tūkstančių prie „M.“. Gi, nieko panašaus, jis nesusitarė. S. K. labai supyko, kad R. C. ir A. B. leidosi į tokias kalbas su V. ir kitu žmogumi, nes būtent jis turėjo nuspręsti kokia suma, o ne V.. Nebuvo jokio pagrindo, kad kažką realiai kalbėti, nebuvo skolingi, o iš jų (S. K.) pusės buvo grasinimai, agresija ir tiek. Tam, kad užbaigti pokalbį, buvo paminėta 40 tūkstančių suma, dėl to ji visiems įstrigo, bet nebuvo pasakyta: sutariam, ją atiduosiu/atiduosim, išmokėsiu/išmokėsim. R. C. su A. B. 40 000 nesiūlė, tiesiog išėjo kalba, kad 40, bet reikėjo pagalvoti, ar tikrai jie (R. C. su A. B.) to nori, ar tikrai tą darysi, nes 40 tūkstančių yra kalnas pinigų, o jeigu pasakysi duosi 40 ir atstok nuo manęs, tai pinigus paims ir dar prašys. Dėl 40 000 tarėsi/svarstė V. su žmogumi žemo ūgio, raudona maike, nes S. laikėsi savo 150 tūkstančių. Kažkaip su tomis 40 tūkstančių eurų mintimis susitikimas baigėsi, visi išsiskirstė su palinkėjimais: duokit žinoti, paskambinsim ir pan. Nežino, kodėl A. B. sakė, jog būtent R. C. pasiūlė sumokėti 40 tūkstančių ir atsikabins. R. C. niekam konkrečiai nesiūlė mokėti pinigų, nes jeigu kažką sumokėsi, bus viskas. Mano, kad net pasvarstydamas nesakė, kad jam pasiūlytų sumokėti dėl ramybės, tai gal tik buvo hipotetiniai galbūt pagalvojimai, bet konkrečių pasiūlymų ir užtikrinimo, kad tikrai taip padarys – nebuvo ir to niekas niekam nesakė. Nežino, kodėl S. sako, kad jis susitarė su jais (A. B. ir R. C.) prie PC „M.“, jog 40 tūkstančių atiduos, o vėliau pats vėl sako 130-150 tūkst.

Negali pasakyti, kodėl S. K. kilo piniginis reikalavimas, bet mano, kad jis matė, kad R. C. ir A. B. sekasi, dirba, galbūt užsinorėjo būti tuo dalimi, bet niekada apie tai nebuvo galvojama. Kalbant apie tokią didelę sumą dirbant logistikoje yra nerealu užsidirbti, ten yra žymiai mažesnės maržos. Kad turėti 150 ar 300-400 tūkstančių (skaičiuojant ant trijų, jei vienodomis dalimis) turi dirbti 3-4-5 metus darbo, kad uždirbti tokius pinigus. Netgi vykdant NATO projektą, kur vežė krovinius į Afganistaną, galima buvo uždirbti 500-700 eurų nuo mašinos, nes didesnės maržos, bet nėra tokių skaičių, nes reikia pravežti milijoną mašinų, milijoną tonų gaminių, kad uždirbti tiek pinigų. O turėjo tik 40 mašinų. Tad tokie pelnai tikrai nerealūs.

Su „K.“ buvo vykdomas darbas, o S. buvo tos įmonės kontaktinis asmuo Lietuvoje. Kartais atveždavo kažkokius dokumentus, daiktus, bet atlygį jam tikrai ne R. C. ar A. B. turėjo mokėti.

R. C. nemokėjo S. K. jokios dalies pinigų. Trys pavedimai buvo - R. C. paprašė darbuotojų, kad jam pervestų bendroje sumoje 1500, o jiems atidavė grynais (300, 400, 800 eurų). Šie pervedimai nesusiję su jokia skola S. K.. Tai būtent jis paprašė paimti iš žmogaus pinigus ir, jeigu yra galimybė juos pervesti į jo sąskaitą. Tą ir padarė. S. K. siūlė pervesti iš savo (R. C.) sąskaitos, bet jis pasakė, kad neturi, nesinaudoja savo sąskaita. Jokių menamų skolų mokėjimo nei pavedimais, nei grynaisiais nebuvo. 20 tūkstančių, nei R. C., nei A. B. S. K. nemokėjo ir nežino, kodėl S. K. tvirtina, jog jam sumokėta 20 tūkstančių grynais.

Prie progimnazijos R. C. su S. K. buvo susitikę du kartus. Pirmą kartą vakare R. C. pasiėmė vaiką po šokių būrelio, apsirengė, išėjo į kiemą, nes jo mašina stovėjo vidiniame kieme, ir pamatė, jog prie durų, stovi žmogus (S. K.), kurio R. C. iš karto net nepažino, su kepure tamsoje, sako: „privet, atvažiavau pasikalbėti, jeigu gali pasisodink vaiką, pasikalbėsime, pasidėk telefonus į mašiną“. Vaikas sako: „nenoriu sėstis, važiuojam“, tačiau R. C. pasisodino vaiką į mašiną, o S. K. pradėjo kartoti tą patį scenarijų, kas buvo prie „M.“, tuos pačius gąsdinimus. Tą kartą R. C. pasakė, jog dėl sudegintos mašinos yra parašytas pareiškimas ant jo (S. K.) ir iškelta baudžiamoji byla, o jo atvažiavimas ir gąsdinimas irgi nieko gero. S. K. susinervino, pradėjo gal panikuoti, pasakė „susivokit, nes jums bus šakes, atvažiuos žmonės, sudaužys, tu net nepamatysi kur, kaip“, sako: „gyveni, ten prie namų šitnamiukas, tavo šunis bėgioja“. S. K. sako: į baseiną, mokyklą važinėji. R. C. suprato, kad jau ir jį seka, nes kas gali žinoti, kad prie mokyklos vidiniame kieme mašiną pasistatė. 15-20 minučių vėl tą patį turėjo išklausyti, kokie jie blogi, neteisingi, liepė galvoti kaip atiduoti pinigus, nes būs žalojami ir pan. R. C. keista, jeigu S. K., kaip jis teigia, atvažiuoja kalbėtis gražiai, kodėl eina pasislėpęs, apsidengęs, besislapstydamas, kodėl neatėjo gražiai pasikalbėti prie pagrindinių durų, kur galima užeiti ir į vidų, be to, reikia žinoti, kur toji mokykla. S. K. labai susinervino, kai R. C. pasakė, kad iškelta baudžiamoji byla dėl mašinos sudeginimo, tada greičiau baigėsi pokalbis. Bet po kelių dienų jis vėl atvažiavo iš kitos mokyklos pusės. Vaikai kieme bėgiojo. R. C. su S. K. susitiko kieme, po to išėjo už teritorijos. Pradėjo kalbėti, S. K. siūlė, gal R. C. nori prekiauti kuo nors, dar kažką daryti, pokalbį kreipė vėl prie to paties: kaip dėliojat, skolą atidavinėsite, rimti žmonės ir pan., t.y. baugino.

Sausio mėnesį prie namų buvo lygiai taip pat. Sakė, kad važiuoja į Rygą ir užsuko. Būtent jis paskambinęs sakį: aš atvažiuosiu pas tave prie namų. Kai pasakė, jog žino, kur gyvena, R. C. galvojo, jeigu žino, tegu atvažiuoja. Pastarasis atvažiavo tiesiai į kiemą, nors nuo 2010 metų R. C. niekam nėra parodęs nei kur gyvena, nei su kuo.

S. mini, kad buvo susitarta dėl 40 tūkstančių. Tačiau apie tokią sumą niekada nebuvo kalbėta, S. K. R. C. vardijo apie 60 tūkstančių. Jis padalino sumą per pusę jam su A. B..

R. C. pirmą kartą apie reiškiamą tokio dydžio piniginę pretenziją išgirdo prie „M.“.R. C. apie sumas nieko nesutardavo. Matė, kad jam neišeis dirbti su šiais žmonėm (apie mėsos vežimą į Rusiją), tad nesikišdavo, matė, kad tai buvo labiau panašu į orą, o ne į darbą. Jis atvažiuodavo į ofisą ir tik užimdavo laiką.

Su S. K. buvo bendravimas „Telegram“ programėle, nes jis negalėdavo betarpiškai būti Lietuvoje, tad susirašinėdavo žinutėmis. Žinutėse vyravo tos pačios temos, kaip ir prie „M.“ ir prie mokyklos, informacija ta pati, gąsdinimai, rašydavo apie visokias sumas.

A. B. sakė, kad jo istorijoje yra dingęs tik vienas krovinys, o R. C. - trys kroviniai (televizoriai buvo pavogti). R. C. nėra žinoma, ar S. K. buvo kažkaip susijęs su tais kroviniais, ar buvo tarpininku, atstovu ar pan. Negali pasakyti, iš kur S. K. žino apie šį atvejį. Jų įmonė buvo tik ekspeditoriai, niekas jiems jokių pretenzijų nereiškė.

Dėl antro susitikimo su S. K. prie progimnazijos gali pasakyti, kad S.K. atvažiavo nesitaręs. R. C. einant su dukra iš mokyklos link mašinos, pastarasis išlindo iš už kampo, vaikui padavė šokoladą, sako einam pasikalbėti. Vaiką paliko lakstyti kieme, o jie išėjo už tvoros pasikalbėti. Jis siūlė atsiskaityti kitu būdu: paimti R. C. mašiną ir užskaityti už skolą. R. C. pasakė, kad mašina ne jo, ji lizinginė. Pagrasino parašyti policijai pareiškimą, nes vis tiek jam tektų mokėti lizingą. Pradžioje R. C. galvojo, kad vyksta tik bauginimas, nepriėmė tai rimtai, bet kai pradėjo deginti mašinas ir važinėti bei gąsdinti, tada suprato, kad čia rimta ir kreipėsi į policiją.

Iš Didžiosios Britanijos R. C. pervežė nemažą kiekį krovinių, šimtus mašinų į Ukrainą, buvo šiluminės katilinės permontavimas, tačiau S. K. neturėjo su tuo reikalų. Jeigu jis buvo ofise, tai girdėjo, kad vyksta darbas, sutarčių sudarymas, komunikavimas su užsakovais, su gavėjais, vežėjais. Tas pervežimas vyko gal pusė metų.

R. C. asmeniškai neturėjo bendrų verslo reikalų, susitarimų, sutarčių su S. K.. Visi S. K. planai buvo bendrame kontekste, nebuvo jokio konkretaus pasiūlymo, niekas niekada neįvyko. S. K. buvo įmonės „K.“ kontaktinis asmuo, susitarimas buvo pasirašytas su įmone.

Grasinimai prie „M.“ buvo tokie patys, kaip ir prie mokyklos, niekuo nesiskyrė, prie namų grasinimai buvo panašūs. Prie PC „I.“ gal jis jau buvo kiek išsikvėpęs, tiek jau visko prigrasinęs. Ten jie susitiko visai kitu klausimu, bet pokalbio eigoje grįžo prie to paties, grasino. Paklausus detalių, jis sakė: ne tuo rūpintis turėtum, turėtum rūpintis kitu dalyku. Tokius pasakymus R. C. vertina, kaip grasinus. Prie mokyklos S. K. buvo atvažiavęs vienas, prie namų – dar kažkas mašinoje buvo, bet neišlipo.

Prie „M.“ R. C. girdėjo, kad B. grasino. Palaiko parodymus, duotus iki teisminio tyrimo metu, teisme juos tik papildė. Prie „M.“ girdėjo grasinimus A.B. iš V. P..

„A.“ akcininkas buvo R. C. žmona, po to mama, po to ir iki dabar yra A. G.. R. C. dirbo direktoriumi, gal kažkuriuo metu ir nebuvo direktoriumi. A. B. buvo vadybininku, darbuotoju, jeigu pagal SODROS duomenis tuo metu jis dirbo. Šalia buvo dar viena įmonė, kuri atlikdavo tas pačias ekspedijavimo paslaugas. Galėjo būti, kad jis dirbo kitoje, o ne šioje, tokiu būdu, vienus krovinius viena įmonė ekspedijuoja, kita įmonė – kitus krovinius.

Pagarsinus R. C. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, į bylą pateiktą susirašinėjimas per „Telegram“ programėlę, akistatos protokolus, R. C. parodė, jog pagarsinti parodymai, protokoluose užfiksuotos aplinkybės yra teisingi, juos palaiko.

2019-12-04 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. C. parodė, kad A. B. yra jo verslo partneris. R. C. pažįsta K.S., šis užsiima krovinių pervežimais bei pardavinėja įvairius daiktus. Su S. K. susipažino 2016 metais, kuomet jis atvyko į jo ofisą, siūlydamas atlikti mėsos pervežimą, pardavimą į Rusiją. S. K. tiek jam, tiek jo kolegai A. B. siūlydavo iš jo pirkti įvairias prekes ir paslaugas, susijusias su krovinių transportavimu, tačiau jis niekad iš jo nieko nepirko, nei pardavė. Kiek jam yra žinoma, 2019 m. liepos mėn. tarp A. B. ir S. K. bei jam nežinomų asmenų kilo konfliktas dėl pinigų. Minėti vyrai, galimai S. K. prašymu, buvo nuvykę į A. B. namus, kur jam grasino, kad jis yra skolingas S. K.. Kadangi minėti asmenys pradėjo persekioti ir reikalauti pinigų iš A. B., jie sutarė 2019 m. rugpjūčio pabaigoje susitikti su S. K. prie prekybos centro „M.“. Susitikime dalyvavo jis, A. B., S. K. ir dar keturi vyrai, kurių duomenų jis nežino. Vienas iš vyrų buvo jaunas, apie 25 metų amžiaus, sportiško kūno sudėjimo. Kitas vyras buvo (duomenys neskelbtini), stambaus kūno sudėjimo, pliktelėjęs, apie 45 metų amžiaus. Vienas vyriškis buvo galimai (duomenys neskelbtini), apie 1,70 m, žemas, vidutinio kūno sudėjimo, kitas galimai (duomenys neskelbtini) buvo 1,82 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, didelių ausų, trumpų pilkų plaukų, 42-43 metų amžiaus. Susitikimo metu S. K. A. B. teigė, kad jis yra skolingas jam 150 tūkstančių eurų. S. K. kalbėjo rusiškai ir susitikimo metu sakė, kad susidoros su A., sakydamas „aš su tavimi susidorosiu ir pakasiu“, be to S. K. grasino ir jam (R. C.), sakydamas, kad „jam bus blogai“. S. K. mano, jog A. B. ir jis jam yra skolingi pinigų, kadangi nei jis, nei A. B. iš S. K. nepirko jokių šio siūlomų paslaugų ar prekių, to pasekoje S. K. prarado daug laiko. Prie prekybos centro „M.“ po žodinio konflikto su minėtais asmenimis jie išsiskirstė ir ryšių nebepalaikė, tačiau kiek jam yra žinoma, A. B. skambindavo nežinomi asmenys. R. C. taip pat yra skambinęs vienas iš aukščiau susitikime dalyvavusių asmenų, didelių ausų, jį atpažino iš balso, kuris telefonu jam sakė „tai kur pinigai“. Anksčiau į policiją nei jis, nei A. B. nesikreipė, kadangi bijojo dėl savo saugumo. 2019-12-02 apie 22:20 val. iš A. B. sužinojo, kad yra sudegintas šiam priklausantis automobilis „BMW“. Įtaria, kad automobilį galėjo padegti S. K. ar kiti asmenys jo prašymu (1 t., b. l. 145-146).

2020-01-21 nukentėjusysis R. C. papildomai parodė, kad 2019 m. gruodžio mėn. prieš Kalėdas, galimai 17 d. (antradienį), apie 18 val. jis atvyko prie „S.“ progimnazijos pasiimti 7-metę dukrą iš šokių. Kai dukrą pasodino į savo automobilį ir pamatė šalia jo automobilio vairuotojo durelių stovintį S. K.. Šis iš karto jam pasakė, kad jis jo nebijotų, nes jis atvažiavo tik su juo pasikalbėti. Taip pat pasakė, kad žino, kad jis dažnai lydi savo dukrą į baseiną, paminėjo, kad žino, kur jis gyvena, kad turi juodą šunį, kieme šalia namo yra šiltnamis ir, kad matė visa tai nuotraukose, kurias jam rodė jo žmonės. R. C. namo kiemas yra aptvertas ir, kai S. K. jam apibūdino jo gyvenamojo namo teritoriją ir ką veikia ir kada, kad atvyko prie dukters mokyklos, tuomet suprato, kad yra sekamas. S. K. pasakė, kad reikia su juo atsiskaityti ir mašinos padegimas tai yra tik pradžia. Tiesa, 2019-12-03, po A. B. automobilio padegimo, R. C. buvo nusiuntęs S. K. žmonai į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (per „Telegram“ programėlę) padegto automobilio nuotrauką, todėl S. K. pokalbio metu žinojo apie tą padegimą, ir S. K. reiškė priekaištus, kad nereikėjo siuntinėti jo žmonai nuotraukų. Tada R. C. pasakė, kad dėl šio padegimo kreipiasi į policiją, po ko S. K. susierzino ir pasakė, kad padegimo metu jo Lietuvoje nebuvo ir jam niekas nieko neįrodys. Tačiau R. C. susidarė įspūdis, kad A. B. automobilis buvo padegtas būtent su S. K. nurodymu, siekiant pagąsdinti ir priversti A. B. mokėti pinigus. Taip pat S. K. paminėjo, kad jo prašymu buvo atvažiavę du ukrainiečiai (sakė, tada jo Lietuvoje nebuvo, o važiavo du „chacholai“), kurie turėjo priversti A. B. atiduoti pinigus. Tuo pačiu metu S. K. jam pasakė, kad jam neįdomu, kas mokės, ar jis, ar A. B., sakė, kad jie kartu dirba ir kartu skolingi jam už kažkokią, jam nesuprantamą, jo išgalvotą skolą. S. K. R. C. pasiūlė mokėti neva jo dalį - 65 000 eurų. R. C. atsakė, kad pinigų neturi ir nėra jam skolingas, ir pasiūlė tvarkytis savo reikalus su A. B.. Pokalbio metu S. K. jam pasiūlė pagalvoti, tačiau termino nenurodė. R. C. įsėdo į savo automobilį ir matė, kad S. K. nuėjo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), o kai išvažinėjo iš „S.“ progimnazijos kiemo pastebėjo, kad S. K. įsėdo į automobilį „VOLVO S40“, kuris stovėjo už gaisrinės kieme.

2019-12-19 (ketvirtadienį) apie 16 val. R. C. vėl atvažiavo pasiimti dukrą iš „S.“ progimnazijos, pastatė mašiną prie progimnazijos ir nuėjo pasitikti vaiką. Po kelių minučių, eidamas su dukra prie mašinos, vėl pamatė stovintį S. K.. Šis pasisveikino ir padavė jo dukrai šokoladuką. R. C. tai paveikė psichologiškai, ir matomai S. K., pamatęs jo veido išraišką, pasakė, kad čia tik šokoladukas, nieko blogo tame nėra, ir vaikai jų reikaluose ne prie ko. S. K. pasakė „tegul vaikas pabėgioja“ ir, kai R. C. pasakė dukrai eiti pasivaikščioti, S. K. vėl pradėjo kalbėti apie skolas, jų grąžinimą, pasiūlė jam inscenizuoti vagystę - pasakė, kad S. K. su draugais pavogs jo mašiną ir ją parduos, o R. C. gautų draudimą ir taip atsiskaitytų su juo. R. C. nesutiko. S. K. pasakė, kad reikia „judėti“ ir klausė, kada gi pajudės jo reikalai ties pinigų atidavimu. R. C. pasakė, kad jis ne prie ko, ir jeigu S. K. jį spaus, tai jis kreipsis į policiją, pasakė, kad neturi apie ką su juo kalbėtis ir, pasikvietęs vaiką, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Kiek spėjo pamatyti, S. K. vėl nuėjo į tą pačią pusę, kur ir praeitą kartą stovėjo jo automobilis „Volvo“.

2020-01-02 apie 21 val. R. C. būnant savo namuose išgirdo automobilio signalą, pradėjus loti šunims, išėjo į kiemą ir pamatė prie tvoros stovintį tamsios spalvos automobilį, markės neprisimena, valst. numerių neįsiminė, tačiau turėtų būti užfiksuotas įrašuose kamerų, kurios įrengtos jo namo teritorijoje. Iš minėto automobilio išlipo S. K. ir pasisveikinęs pasakė, kad laikas jau artėja pinigams perduoti. R. C. iš suprato, kad S. K. tikrai žino, kur gyvena R. C., ir tokiu būdu jam daro spaudimą, kad jis su A. B. perduotų jam pinigus. Po to karto S. K. nebuvo sutikęs. Iš R. C. reikalaujama pinigų, kurių nėra niekam skolingas, jokių sandorių su S. K. neturėjo ir kadangi pergyvena dėl savo ir šeimos saugumo, prašytų pradėti tyrimą dėl neteisėtų S. K. veiksmų. Jam buvo įvardinta reikalaujama suma – 65 000 eurų (tai buvo 2019-12-17). (1 t., b. l. 153-155)

2020-02-06 nukentėjusysis R. C. papildomai parodė, kad 2020-01-27 apie 19.30 val. per „Telegram“ programėlę (jo Nr. (duomenys neskelbtini)) su juo susisiekė S. K. (jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), teiravosi, kaip reikalai jų klausimais, t. y. kiek R. C. suprato, jis teiravosi dėl pinigų, kurių iš jo reikalavo.

2020-02-04 apie 17 val. jam per „Telegram“ programėlę su S. K. parašė, kad planuoja atvykti po pietų, kiek suprato, 2020-02-06 dieną, nes apie tai jam buvo parašęs 2020-01-28, klausė, ar turės pinigus, nes „V. važiuoja pinigų“. R. C. atrašė, kad kol kas dar jų neturi. Tada S. K. parašė, kad jau baigėsi jo gailestingumas ir, jeigu „pasakei, tai padarei, o jeigu nepadarei, tai atsakysi“. Tuomet R. C. atrašė, kad 35 000 eurų neturi, o šis parašė sekančiai: „čia apie kurą“, „aš žinau, pas juos yra apkalbėtas laikas“, o toliau keliuose savo pranešimuose S. K. tikslino, ar „2000 bus penktadieniui“, bei parašė: „Pasistenk rasti, ketvirtadienį parašysiu“.

2020-02-06 važiuojant į komisariatą apklausai, apie 12 val. jis netyčia S. K. parašė pranešimą, kuris jam nebuvo skirtas, rašė klientui, su kuriuo derino buto pardavimo kainą, parašė „buto kaina 65k“, „mokam 30k.“ Tada S. K. jam atrašė: „paaiškink“. Jis šiam atrašė, kad ne jam išsiuntė pranešimą, tada šis jam parašė, kad „man irgi reikia 65“, ir tuo pačiu paklausė, ar jiem rytoj atvažiuoti, kaip suprato, su V., kuris buvo minimas ankstesniuose susirašinėjimuose.

V. R. C. asmeniškai nepažįsta, matė tik kelis kartus su S. K., kuomet jie buvo atvažiavę į ofisą 2017 metais. Ko jis tada buvo atvažiavęs, nežino. V. paskutinį kartą matė 2017 metais. V. tuomet, kai iš jo ir A. B. buvo reikalaujami pinigai - nebuvo.

Į klausimą, kokius reikalus aptarinėjo su S. K. 2020-01-27, ką jis turėjo omenyje rašydamas: „Yra Lenkijoje kas su savo degalinėmis“, „yra degalų“, R. C. nurodė, kad jis (S. K.) jam buvo parašęs klausimą – pasiūlymą: „Yra Lenkijoje kas su savo degalinėmis“, tik neuždėjo „?“ ir toliau konstatuoja, kad turi degalų. Jis šiam atrašė, kad nežino, paklausinės. Tiesiog šis jam siūlo užsiimti kartu su juo verslu - prekyba degalais, tačiau R. C. to daryti nenori, nenori su S. K. turėti jokių reikalų, ir tiesiog atrašė, kad paklausinės.

Į klausimą, kas yra „Ž.“, dėl ko jis sulaikytas, R. C. atsakė, kad Ž. yra A. B. pažįstamas vardu Ž., kuris supažindino A. B. su S. K.. Jis sulaikytas už autodalių vagystes, tai sužinojo iš straipsnio „L.“. Šis asmuo nėra susijęs su S. K. veiksmais, kuomet iš jo reikalaujami pinigai. Prie savo apklausos prideda per „Telegram“ programėlę susirašinėjimą su S. K., kuris vyko 2020-01-27, 2020-01-28, 2020-02-04 ir 2020-02-06 (1 t., b. l. 156-168).

2020-03-03 nukentėjusysis R. C. papildomai, atsakydamas į klausimą, ar teko po to, kai buvo apklaustas 2020-02-06, bendrauti su S. K., parodė, kad tą pačią dieną apie 13.15 val. vėl gavo iš S. K. pranešimus per „Telegram“ programėlę. Pastarasis jam parašė, kad jau buvo aptartas laikas dėl pinigų perdavimo ir suma, kad reikia pradėti mokėti, reikės atidavinėti pinigus dalimis, kad žmonės matytų, kad judama.

2020-02-07 nuo 13.04 val. per „Telegram“ S. K. jį vėl ragino atiduoti 2 000 eurų ir klausė, ar jis turės iki trečiadienio (t. y. 2020-02-12). R. C. S. K. klausė, ar bus važiavimas išskirtinai dėl to, t. y. dėl 2 000 eurų, į ką šis atrašė, kad turi ir kitų klausimų.

2020-02-10 apie 14.30 val. vėl R. C. parašė S. K. klausimą dėl 2 000 eurų (ar bus iki trečiadienio), į ką atsakė, kad rytoj atrašys.

2020-02-11 12.44 val. S. K. vėl jam rašė dėl pinigų. R. C. šiam atrašė, kad orientuojasi pagrindinei jo reikalaujamai sumai – 35 000 eurų. Toliau jie susirašinėjo dėl pinigų ir laiko, ir S. K. jam galiausiai parašė, kad kalbėjosi su „bachurais“, rekomenduoja rasti 2 000 eurų, daugiau nesikartos. Po šių žodžių dingo visas jo susirašinėjimas, tačiau R. C. spėjo padaryti ekrano „scriną“ (kopiją). Kažkur tai po pusvalandžio, vėl gavo iš S. K. pranešimą su klausimu: „Kas dėl Prancūzijos?“, nes šis jam siūlė bendrą verslą. Jam atrašė, kad yra šoke nuo jo gąsdinimų, į tai šis atsakė, kad jam negrasina, o jis nevykdo savo įsipareigojimų. Toliau šis supyko ir galiausiai parašė, kad atvežtų 130 000 eurų.

2020-02-12 R. C. vėl gavo S. K. pranešimą, kad jis Minske išklausė iš kažko pretenzijas dėl jo ir šiam pačiam teko atiduoti savo pinigus. Tada parašė, kad atvažiuos per išeigines ar penktadienį vakare. R. C. šiam atrašė, kad geriau šeštadienį (t. y. 2020-02-15). Tą dieną buvo ir kitų pranešimų iš S. K.. Visi šie pranešimai yra nukopijuoti jo telefone. 2020-02-15 (šeštadienį) buvo susitikęs su S. K. apie 15.30 val. prie „I.“ prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Į klausimą, apie ką buvo kalbėta 2020-02-15 su S. K., R. C. nurodė, kad iš pradžių S. K. jam siūlė su juo vystyti verslą Lietuvoje, pardavinėti medienos gaminius – malkas židiniams, ir net rodė savo automobilio „VOLVO S40“ bagažinėje tų medienos gaminių pavyzdžius. R. C. pasakė, kad Lietuvoje nėra paklausos. Taip pat buvo kalbėta dėl užsieniečių įdarbinimo ir kitų reikalų. Pokalbio metu S. K. jam priminė dėl pinigų atidavimo, minėjo, kad 2 000 ar tai 3 000 eurų kas mėnesį reikės atidavinėti, sakė, kad virš jo yra „verchai“, kuriems jam teko pačiam atiduoti 2 000 eurų iš savo pinigų. Pokalbio metu pradėjo kalbėtis apie A. B. (jo pravardė „B.“), apie susitikimą, vykusį 2019 m. prie p/c „M.“, kurio metu iš R. C. su A. B. buvo reikalaujami pinigai. S. K. sakė, kad su juo tada per susitikimą buvo žmonės, kuriuos rekomendavo (duomenys neskelbtini). Kai pokalbio metu jis užsiminė apie A. B. automobilio „BMW“ padegimą, tai S. K. atsakė, kad „b.“ turi rūpintis ne geležimi, o savo sveikata, rankomis ir kojomis. Iš pokalbio su S. K. R. C. suprato, kad šis susijęs su A. B. automobilio „BMW X5“ padegimu, nors tiesiogiai jis to nepasakė. S. K. vienu momentu pasakė, kad tai tik pirma diversija, o jų bus daugiau, jeigu jie (t. y. jis ir A. B.) nemokės jiems pinigų. Dėl tų S. K. žodžių R. C. suprato, kad S. K. susijęs su A. B. automobilio padegimu. Tikslių pokalbių detalių dabar neatkartos, tačiau šį pokalbį įrašė garso įrašymo įranga. R. C. nėra žinoma, kam S. K. atiduoda pinigus, jeigu aplamai kam nors juos atiduoda. Nėra žinoma, dėl ko jis atiduoda pinigus, nes jokiems žmonėms nėra skolingas. R. C. manymu, S. K. sako, kad turi atiduoti tretiesiems asmenims pinigus už juos, norėdamas prisidengti savo asmeniu. Kad jie galvotų, kad S. K. yra tik tarpininkas tarp kažko tai.

2019 m. rugpjūtį, kuomet iš jo ir A. B. prie p/c „M.“ buvo reikalaujama 130 000 eurų, kartu su S. K. buvo atvykę dar 4 vyrai, iš kurių du nieko nedarė, į pokalbį tarp S. K. iš vienos pusės ir jo su A. B. iš kitos pusės, jie nesikišo, o kiti stovėjo arčiau jo ir vienas iš jų, tas, kurį 2019 m. gruodį atpažino iš nuotraukų, jam grasino susidorojimu. Kažkuris iš tų vyrų (kuris neprisimena) dar sakė, kad S. K. bendrauja su autoritetingais kriminalinio pasaulio atstovais, ir jie (tie autoritetai) leido susidoroti su jais. Ir kažkuris iš tų vyrų sakė, kad vertėtų susitarti dėl sumos ir buvo įvardinta – 40 000 eurų. Be to, 2019 m. rugsėjį, tiksliai nepamena kokia data, tačiau tai buvo kažkur tai 2-3 savaitės po susitikimo prie p/c „M.“, jam skambino žmogus, kurį atpažino iš balso kaip tą, kuris jam grasino susidorojimu prie p/c „M.“, ir sakė, kad jis prie A. B. namų ir, kad jam A. B. pasakė, kad sąskaitą valdo jis (R. C.) ir kad pinigai galėtų būti pas jį. Tas skambinęs vyras paklausė, kur jam privažiuoti pasiimti pinigus. R. C. paklausė, kokių pinigų, į ką jam atsakė, kad su jais viskas aišku ir daugiau pokalbio nebus. Nuo to laiko daugiau tas asmuo jam neskambino.

Į klausimą, kokiu būdu, kokiais žodžiais ar veiksmais pasireiškė grasinimas asmens, kurį atpažino iš nuotraukų, R. C. nurodė, kad tas vyras, kurį atpažino, emocionaliai rankomis mosikuodamas sakė, kad gali juos (t. y. jį ir A. B.) „zavalit“, o S. K. tuo pačiu metu, prisiekdamas savo vaikais, taip pat emocionliai šaukė ir rodydamas į A. B., kad jis jau lavonas, o su juo (R. C.) bus labai blogai (sakė keiksmažodžiu).

Paprašytas paaiškinti kuo smulkiau, ką darė ir ką sakė 2019 m. rugpjūtį susitikimo metu prie p/c „M.“ S. K., R. C. nurodė, kad S. K., kaip jau minėjo ankščiau, reikalavo iš jo ir A. B. pinigų – 130 000 eurų. Pokalbis vyko emocionaliai ir jis su A. B. sakė, kad jie nėra skolingi. Vienu momentu, kai jis su A. B. nesutiko su S. K. metamomis piniginėmis pretenzijomis, šis susinervino, nuėjo į šalį ir kažkam paskambino, o tuo metu, kai jis nuėjęs į šoną su kažkuo kalbėjosi telefonu, vienas iš vyrų, kuris buvo arčiau jo (ne tas, kurį atpažino iš nuotraukos) jiems pasakė, kad vertėtų susitarti. Jokio sprendimo prieita nebuvo. Po susitikimo buvo emociškai ir morališkai sukrėstas. Jokių pinigų nesutiko mokėti nei jis, nei A. B.. Su S. K. niekada jokių susitarimų ir sandorių neturėjo, visuomet laikėsi nuošalyje nuo jo. Jokių įsipareigojimų vienas kitam neturi, nei R. C. S. K. skolingas, nei šis jam. Kiek žino tarp A. B. ir S. K. taip pat jokių finansinių įsipareigojimų, nėra. UAB „M.“, R. C. dirbo 2013-2015 m. (iki kada tiksliai neprisimena), buvo šios įmonės direktoriumi. Jam būnant šios bendrovės direktoriumi, jokios aktyvios veiklos bendrovė nevykdė. Pokalbių metu S. K. užsiminė, kad nori įsigyti lietuvišką įmonę ir vykdyti veiklą Lietuvoje. R. C. pasakė, kad turi savo įmonę, veiklos ji nevykdo, todėl gali jam parduoti. S. K. šią bendrovę nupirko už įstatinio kapitalo dydį, sumos neprisimena. Visa tai buvo įforminta pas notarą Vilniaus 3-ame notarų biure. Pardavimo metu bendrovės akcininkė buvo R. C. žmona, o po to tapo S. K.. Nuo S. K. įmonės įsigijimo dienos R. C. minėtoje bendrovėje nedirbo. Ar įmonė po S. K. įsigijimo vykdė veiklą - nežino. Direktoriaujant R. C. įmonė veiklos nevykdė, tai ofiso nebuvo. O kai nupirko S. K., kur buvo šios bendrovės ofisas - nežino.

UAB „A.“, R. C. dirba nuo 2013 m. iki dabar. Dabar dirba įmonės direktoriumi, tačiau vienu momentu nebuvo direktoriumi. UAB „A.“ iki 2017 m. pabaigos išskirtinai teikė transporto ekspedicijos paslaugas, susijusias su krovinių pervežimais, o vėliau - statybos rangos darbais. S. K. niekada šioje įmonėje nedirbo. Iki 2018 metų įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini), o vėliau - (duomenys neskelbtini). UAB „A.“ neturėjo ir šiuo metu neturi jokių bendrų verslo reikalų – sandorių, sudarytų sutarčių, susitarimų, projektų ar pan. su S. K.. S. K. R. C. siūlė pardavinėti tai kurą Lenkijoje, taip pat siūlė cigaretes vežti į Prancūziją, vykdyti medienos – malkų, realizaciją Lietuvoje, tačiau R. C. jokių sandorių nėra sudaręs, nenori su S. K. turėti jokių reikalų. Tiesa, 2019 m. gruodį (antras atvejis apie kurį minėjo ankstesnėje apklausoje) suradęs jį prie mokyklos (duomenys neskelbtini), S. K. jam siūlė „verslą“, kuris, anot šio, padėtų R. C. atsiskaityti su juo įsivaizduojama skola – t. y. pasiūlė šiam atiduoti jo „BMW X5“ ir išspręsti su draudimo gavimu. R. C. atsisakė tokio pasiūlymo. Visų S. K. pasiūlymų R. C. stengdavosi atsisakyti, tempdamas laiką (1 t., b. l. 187-191).

Akistatos tarp nukentėjusiojo R. C. ir įtariamojo S. K. metu R. C. nurodė, kad pažįsta S. K., jokių su juo santykių nepalaiko. S. K. nurodė, kad pažįsta R. C., jie kartu dirbo ir tęsė darbą iki tam tikro momento.

Į klausimą, ar galėtų S. K. akivaizdoje paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis 2019 m. rugpjūčio mėn., anot jo, įvyko susitikimas prie p/c „M.“, kas jame dalyvavo, dėl ko buvo šis susitikimas, nurodyti dalyvių veiksmus, R. C. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo susitikimas, į kurį pakvietė A. B. kažkas, kurie turėjo kontaktą, bet būtinai buvo nurodę, kad A. B. pasiimtų jį (R. C.). Susitikime dalyvavo iš viso 7-se: A. B., jis, S. K., jo atpažintas žmogus atpažinimo metu ir 4 jam nepažįstami asmenys, kuriuos pirmą kartą matė. Susitikimas vyko prie p/c „M.“. Susitikimas įvyko visų tų žmonių iniciatyva, iš jo (R. C.) ir A. B. buvo reikalaujama piniginių lėšų, grasinant susidorojimu. Buvo įvardintos kelios sumos: 130 000, 100 000, 40 000 eurų, tačiau skirtingos šios sumos buvo įvardintos skirtingų asmenų, dalyvavusių susitikime. Mano, kad susitikimas buvo dėl reikalavimo grąžinti neegzistuojančias lėšas. Visa susitikimo iniciatyva priklausė S. K.. Vienas žmogus iš tų asmenų (jauniausias) stovėjo prie jų mašinos „Škoda Superb“, kitas žmogus minėjo, kad žmonės labai rimti, priklauso kriminalinei autoritetingai organizuotai grupuotei, jie rekomendavo pasiekti kažkokio sprendimo, kad nekiltų konfliktas. Trečias žmogus, kurio nepažįsta, visą laiką aiškino pakeltu tonu, kad jie negerai pasielgė su S., kad turi ieškoti sprendimų išspręsti visa tai. Ketvirtas žmogus (tas, kuris buvo jo atpažintas – V. P.) ir S. K. užsiėmė grasinimu, gąsdinimu, kad bus susidorota su juo (R. C.) ir A. B.. Tiek tas ketvirtas žmogus, tiek S. minėjo, kad gali vietoj primušti, kad bus susidorota, juos įžeidinėjo įvairiais žodžiais, tas jo atpažintas žmogus sakė, kad bus tuoj paskambinta į kalėjimą ir bus viskas sutvarkyta (jis kažkur tai skambino). S. prisiekinėjo savo vaikais, kad bus susidorota.

Į klausimą, ar girdėjo R. C. parodymus, ar suprato juos, ar sutinka su jais, S. K. nurodė, kad girdėjo, suprato, nesutinka, jis viską meluoja. Jokių grasinimų ir gąsdinimų ir įžeidimų nebuvo. Buvo pokalbis dėl pinigų, į kuriuos jis pretendavo. Susitikime buvo jis (S. K.), V. (pavardės nežino) ir dar 2 žmonės. Jis kalbėjosi su R. C. ir A. B. dėl pinigų, kuriuos pastarieji jam buvo skolingi per visą jo su jais darbo laiką. Kiti stovėjo šalia ir į tai nesikišo. Jie dirbo nuo 2014 m. iki 2017 m. ir su A. B. ir R. C. turėjo žodinį susitarimą dėl darbo, dėl šių pinigų. Jie susitikimo metu aptarinėjo sumas, jis manė, kad jie jam skolingi 130 000, o jie manė, kad mažiau. R. C. su A. B. buvo nuėję į šoną pasikalbėti ir, kai grižo, jam pasakė, kad sutinka duoti 40 000 eurų. Jis sutiko, tuo jų susitikimas buvo baigtas. Jokių grasinimų nebuvo.

Į tokius S. K. paaiškinimus, R. C. nurodė, jog jis su tokiais parodymais nesutinka, buvo taip, kaip jis (R. C.) papasakojo. Jokio sprendimo prieita nebuvo.

Į klausimą, ar po šio susitikimo buvo įvykę dar susitikimai, susirašinėjimas ir pan., jeigu taip, tai kokiomis aplinkybėmis, R. C. nurodė, kad po 2019 m. rugpjūčio mėn. vyko tiek susitikimai, tiek susirašinėjimai, tai buvo nuo 2019 m. gruodžio vidurio. Buvo du susitikimai prie vaiko mokyklos, (duomenys neskelbtini). Dar vienas susitikimas buvo prie jo namų, 2020 m. sausio 2 ar 3 d. Po to buvo dar vienas susitikimas 2020 m. vasario 14 ar 15 d. prie p/c „I.“. Pirmas susitikimas prie mokyklos vyko apie 18 val., kai pasiėmus vaiką iš mokyklos, sodinant jį į automobilį, iš kažkur tai atsirado S.. Jis pasisveikinęs pradėjo pokalbį, pradėjo jį protinti, kad geriau jam atiduoti 65 000 eurų, nes priešingu atveju bus susidorota su juo. S. K. pasakojo, kaip gali atsitikti, kokie nelaimingi atsitikimai, tiesiog jį pradėjo bauginti. Davė pagalvoti laiko keletą dienų. Po keleto dienų, jis vėl atvažiavo prie mokyklos (duomenys neskelbtini), apie 16 val. Jis ėjo su dukra iš mokyklos link savo automobilio ir sutiko S. K. stovintį mokyklos kieme. S. padavė dukrai šokoladą ir paprašė, kad dukra pabėgiotų kieme, kol jie pasikalbės. Jie išėjo iš mokyklos teritorijos prie jo automobilio ir S. K. klausė, koks yra jo sprendimas ir ką jis sugalvojo. R. C. paklausė, kodėl šis jo to klausinėja, nes neturėjo su juo jokių asmeninių susitarimų. Tada S. K. pradėjo sakyti, kad jeigu jis nebus protingas, neatidavinės, tai bus susidorota, pateikė pavyzdžių, kokiais būdais gali būti susidorota, t. y. jį baugino. S. K. pasiūlė palengvinti jo pinigų atidavimo procedūrą parduodant jo (R. C.) automobilį. R. C. nesutiko. Šio susitikimo metu R. C. pasakė, kad jeigu nėra jokios išeities, tai dėl savo ir savo šeimos saugumo atiduos jam 30 000 eurų. S. pasakė, kad sutinka, tačiau likusią sumą iš 65 000 turės atiduoti dirbdamas bendrus darbus su juo. Trečias susitikimas buvo 2020 m. sausio 3 d. vakare, S. K. atvažiavo pas R. C. į namus, S. K. spaudė jį, kada pradės atidavinėti pinigus. Visą tą laikotarpį tarp pirmojo ir ketvirto susitikimo tarp jų vyko susirašinėjimas telefonine programėle „Telegram“. Susirašinėjimo buvo nemažai, jo metu buvo rekomenduojama atiduoti pinigus, nes daugiau niekas nebekartos. Susirašinėjimo metu buvo vardinamos sumos – 2 000 eurų, kelis kartus turėjo atvažiuoti S. ar jo žmonės, R. C. sakė jam, kad neturi tokių pinigų dabar atiduoti, dėl to S. K. nervinosi. Ketvirtame susitikime prie „I.“ buvo pokalbis apie galimus darbus, per kuriuos galėtų atiduoti pinigus, t. y. šis jam palengvintų pinigų atidavimą. Susitikimo metu R. C. pasiūlė S. K. susitikti su A. B., kad jie išsispręstu savo iškilusią problemą, kadangi jo (R. C.) su S. nebuvo jokių išankstinių susitarimų dėl pinigų. S. K. sakė, kad nenori ir nesusitikinės su A. B. ir tegul jis (A. B.) pats sprendžia šitą klausimą ir susitikinėja, nes priešingu atveju pasikartos diversijos. Į klausimą, apie kokią diversiją eina kalba, S. pasiūlė nesirūpinti A. B., o rūpintis savimi. Ir R. C. suprato, kad ta diversija yra A. B. automobilio sudeginimas. R. C. sakė, kad savo 30 000 eurų atidavinės jam dėl saugumo.

Į klausimą, ar girdėjo priešais sėdinčio parodymus, ar suprato juos, ar sutinka su jais, S. K. nurodė, kad sutinka iš dalies. Pirma, jis atvažiuodavo į susitikimus su R. C. kur šis jam pats nurodydavo. Jokių grasinimų nei jam, nei jo šeimos atžvilgiu iš jo (S. K.) pusės nebuvo. Apie tai, kad A. B. automobilis buvo padegtas, sužinojo iš R. C.. Šis pats buvo atsiuntęs nuotrauką S. K. žmonai. Jie susirašydavo dėl pinigų, R. C. pripažino savo skolos dalį – 65 000, R. C. pasakė, kad turi 2 variantus: arba jis atidavinės ilgai tuos pinigus, arba gali atiduoti pusę sumos po 3 mėn. po kažkokio tai buto pardavimo. Jis jam pats pasiūlė kelis bendrus biznio projektus. Kai jie buvo susitikę prie „I.“, S. K. jam rodė medienos gaminių pavyzdžius tam, kad surasti pardavimo galimybes. Buvo bendri projektai dėl užsieniečių įdarbinimo statyboms vykdyti. Iš S. K. pusės jokių kitų pasiūlymų nebuvo, išskyrus tai, kad šis turėtų grąžinti savo skolą jam. A. B. pokalbis buvo, tik nebuvo įvardinta jokia „diversija“, tokių žodžių nebuvo. R. C. jam uždavinėjo provokuojančius klausimus, į ką S. K. R. C. klausė, ar šis jį įrašinėja. Dar kartą tvirtina, jog jokių grasinimų nebuvo.

Į klausimą, ar girdėjo priešais sėdinčio S. K. parodymus, ar suprato juos, ar sutinka su jais, R. C. atsakė, kad girdėjo, suprato, nori papildyti, kad jokių biznio reikalų su S. neturėjo. Jokių skolų, įsipareigojimų S. neturėjo ir neturi.

Į klausimą, ar dirbo UAB „M.“, jeigu taip, tai kada, kokiose pareigose, R. C. atsakė, kad taip, jis buvo paskirtas įmonės „M.“ direktoriumi 2013-2014 m., tačiau jam būnant direktoriumi įmonė jokios aktyvios veiklos nevykdė.

Į klausimą, ar girdėjo priešais sėdinčio parodymus, ar suprato juos, ar sutinka su jais, S. K. atsakė, kad girdėjo, suprato, to nežino.

Į klausimą, ar UAB „A.“ turėjo kokių nors bendrų verslo reikalų – sandorių, sudarytų sutarčių, susitarimų, projektų ar pan. su S. K., ar šioje įmonėje dirbo S. K., R. C. atsakė, kad neturėjo jokių verslo reikalų. S. K. šioje įmonėje nedirbo.

Į klausimą, ar girdėjo R. C. parodymus, ar suprato juos, ar sutinka su jais, S. K. atsakė, kad girdėjo, suprato, nesutinka iš dalies. Jis su A. B. ir R. C. turėjo žodinius susitarimus dėl biznio. Šioje įmonėje jis oficialiai nedirbo, tačiau kelis metus iš eilės jis kasdien kažkodėl tai sėdėjo jų ofise: 2014 m. - pastate bendrovėje „I.“ , netoli oro uosto, o 2015 m. - „S.“, (duomenys neskelbtini). Tai yra jis teigia, kad jie turėjo bendrus biznio reikalus su bendrove „A.“. Pinigai – skola, kurios jis prašo iš R. C. ir A. B., susijusi su verslo reikalais šioje bendrovėje.

Į klausimą, ar girdėjo priešais sėdinčio S. K. parodymus, ar suprato juos, ar sutinka su jais, R. C. atsakė, kad girdėjo, suprato, nesutinka. Pirmiausia, kodėl jis ten, t. y. ofise, sėdėjo nežino, dėl šilumos, matyt. Kasdien jo ten nebūdavo, o atsirasdavo tada, kada norėdavo. Jokių bendrų reikalų UAB „A.“ su S. K. neturėjo.

Į advokato klausimą, jog jis atsakydamas į pirmą klausimą apie susitikimą prie „M.“ nurodė, kad skirtingi žmonės nurodė skirtingas sumas, ar gali nurodyti, kokie žmonės kokias sumas nurodė, R. C. atsakė, kad S. K. teigė, kad 130 000, jo atpažintas žmogus, įvardintas V., kalbėjo apie 40 000, o dar vienas, jam nežinomas, minėjo 100 000 sumą. Susidarė toks vaizdas, kad nebuvo susitarimo dėl tikslios sumos, nes pradėjo kažkam skambinti, tikslinti sumas.

Į klausimą, ar girdėjo priešais sėdinčio R. C. parodymus, ar suprato juos, ar sutinka su jais, S. K. atsakė, kad girdėjo, suprato, nesutinka. Niekas niekam neskambino, nes jis ten buvo ir su juo jie tarėsi. Jie patys pasitarę tarpusavyje jam pasiūlė 40 000 eurų.

Į klausimą, kokią skolos dalį jis pats tiesiogiai ar per kitus asmenis grynaisiais pinigais ar kitaip grąžino skolą S. K., R. C. atsakė, kad S. K. jokių įsipareigojimų nei skolų neturėjo, nėra ką grąžinti.

Į S. K. klausimą, ar jis jam pervedė 2 000 eurų 2019 m. gruodžio pabaigoje į „Paysera“, R. C. nurodė, kad ne, nepervedė.

Į S. K. klausimą, ar 2020 m. sausio mėn. 2 ar 3 d. , kai jis atvažiavo pas jį į namus, jis jam perdavė kokių nors pinigų, R. C. nurodė, kad neperdavė, nors iš jo reikalavo.

Į klausimą, papasakoti apie nelaimingą atsitikimą, kuris vyko jam vadovaujant UAB „A.“ (turi omenyje draudiminį įvykį), R. C. nurodė, kad jo vadovavimo UAB „A.“ laikotarpiu jokių nelaimingų atsitikimų nebuvo.

Į klausimą, papasakoti apie atsitikimą, susijusį su atminties kortelių dingimu, ir kas įvykio metu vadovavo ir buvo akcininku UAB „A.“, R. C. nurodė, kad kas vadovavo 2016 metais UAB „A.“ turėtų patikslinti, bijo suklysti. Šios bendrovės akcininku jis niekada nebuvo. Jis tuo metu vykdė vadybininko pareigas nuo 2016 m. birželio (gal gegužės) iki 2018 m. birželio (tiksliai neatsimena). UAB „A.“ vykdė eilinį transporto ekspedicinį užsakymą, kurio metu tarpininkavo pervežant krovinį. Vežėjas buvo (duomenys neskelbtini), pavadinimo neprisimena. Maršrutas: Lietuva-Lenkija-Kaliningradas. Po 2-jų dienų pervežimo, buvo informuotas (duomenys neskelbtini), kad krovinys dingo – pavogtas Lenkijoje. Buvo kreiptasi į Lenkijos policiją. Krovinys buvo apdraustas. Draudimo bendrovė pasiskyrė „seklius“, kurie aiškinosi įvykį. UAB „A.“ draudimo polise nebuvo nurodytas kaip naudos gavėjas, kas buvo nurodytas kaip naudos gavėjas - nepamena, nežino. UAB „A.“ buvo tik ekspeditorius (2 t., b. l. 41-48).

2020-04-14 nukentėjusysis R. C. papildomai, atsakydamas į klausimą, ar jam yra pažįstami asmenys, kurių duomenys yra V. P., gim. (duomenys neskelbtini), E. M., gim. (duomenys neskelbtini), B. T. F., gim. (duomenys neskelbtini), jeigu taip, tai kas tai per asmenys ir kokie tarpusavio santykiai, R. C. parodė, kad šie asmenys jam yra pažįstami iš matymo, nes E. M. ir V. P. 2019 metų pabaigoje, buvo įsidarbinę UAB „A.“ statybininkais. Jie iš Ukrainos. Asmens B. T. F. duomenys jam girdėti, tačiau šis asmuo jo vadovaujamoje įmonėje nedirba ir nedirbo, kiek pamena, tai buvo P. draugas ir norėjo įsidarbinti, tačiau jis neturėjo tinkamos kvalifikacijos, todėl priimtas nebuvo. Kiek pamena, V. P. išvyko iš Lietuvos prieš Naujuosius (2020) metus, o E. M. - kažkur tai 2020 m. pradžioje. Jokių santykių su jais nepalaikė, tik susijusius su darbu.

R. C. šių asmenų paprašė padaryti pavedimus į S. K. sąskaitą „Payseros“ banke, nes to prašė jo pats S. Jis (S.) 2019 m. gruodžio mėn. viduryje buvo atvažiavęs į Lietuvą, po to išvažiavo į Baltarusiją. Po kelių dienų jis jam parašė per „Telegram“ pranešimą, kad Lietuvoje yra jo (t. y. S. K.) žmogus, kuris turi jo pinigus ir kuriuos per sieną pervežti jam (S.) negali, S. parašė jo, kad iš to žmogaus paimtų jo (S. K.) pinigus ir padarytų banko pavedimą į jo (S. K.) sąskaitą „Paysera“ banke. S. jo to paprašė, nes galvojo, kad R. C. naudojosi turima savo vardu sąskaita „Payseroje“. R. C. jam pasakė, kad jis nenaudoja „Payseroje“ savo sąskaitos (turi sąskaitą „Payseros“ banke, tačiau seniai ja nesinaudoja), bet pažįsta asmenis, kurie naudojasi sąskaitomis tame banke, ir paklausė, ar jie galės pagelbėti. R. C. paklausė V. P. ir E. M., ar jie galėtų padėti žmogui iš Baltarusijos, pasakė, kad jam bus paduoti grynieji pinigai ir jis jiems atiduotų grynais, kai jie padarys pavedimą. Jie sutiko, tik pasakė, kad neturi per daug pinigų savo sąskaitose, tačiau kiek galės, tai pagelbės. Jis tada atrašė S. K., kad rado kas galėtų jam padaryti pavedimą. Po pokalbio praėjus kelioms valandoms su juo per „Telegram“ programėlę susisiekė S. žmogus, su kuriuo susitiko prie p/c „B.“, (duomenys neskelbtini), ir šis jam padavė 1 500 eurų. Tada R. C. paprašė V. P. ir E. M., kad jie pasidalintų, kas kiek galėtų padėti, t. y. kas kiek galėtų pervesti S. K. į jo sąskaitą, pasakė, kad bendroje sumoje turėtų būti 1 500 eurų. V. P. pasakė, kad suma per didelė ir dalį galėtų pervesti jo pažįstamas, kuris tuo metu buvo su juo - tai tas F.. Tada R. C. padavė V. P. ir tam jo draugui S. K. banko sąskaitos numerį, kurią jam buvo atsiuntęs pats S., ir V. P. su tuo savo draugu padarė pavedimus. Kokiai sumai kiekvienas iš jų padarė, nepamena, ir jiems atidavė grynais tą sumą. Tada nuvyko pas E. M. ir likusią dalį šis pavedimu persiuntė S. K. į jo sąskaitą „Payseroj“, o jis šiam padavė grynuosius. Pavedimai buvo daromi iš telefonų. Tai nebuvo R. C. asmeniniai pinigai, o S. pinigai, kuriuos jam, jo prašymu, padavė S. K. pažįstamas. To žmogaus, kuris R. C. padavė 1 500 eurų, kontaktų neturi, neišsaugojo, šis vyras jam buvo paskambinęs į „Telegram“. Asmenų, kurie padarė pavedimus, S. K. nepažinojo.

Į klausimą, tuomet kodėl akistatos su S. K. metu į advokato klausimą - ar niekada pats tiesiogiai ar per kitus asmenis grynaisiais pinigais ar kitaip nėra grąžinęs skolos S. K. - atsakė, kad S. K. jokių įsipareigojimų nei skolų neturėjo, nėra ką grąžinti, o į pačio S. K. klausimą - ar jis jam pervedė 2000 eurų 2019 m. gruodžio pabaigoje į „Paysera“ - atsakė, kad nepervedė, R. C. parodė, kad apie pavedimus, kurie buvo daryti S. K. 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje paminėtų asmenų vardais, tai jau sakė prieš tai ir tai nebuvo kažkokios S. K. įsivaizduojamos skolos gražinimas. Kai advokatas klausė dėl skolos grąžinimo ir akcentavo būtent tai, t. y. skolos gražinimą, todėl ir atsakė, kad nėra skolingas S. K., todėl jokios skolos nei pats, nei per kitus asmenis gražinęs nebuvo. S. K. klausė, ar jis jam pervedė 2 000 eurų, tai jis jokių pavedimų pats asmeniškai S. K. nedarė, todėl ir atsakė, kad nepervedinėjo jam jokių pinigų. Į klausimą, kodėl tuomet per akistatą nepaminėjo pavedimų, kurie buvo padaryti V. P., E. M. ir B.T.F. vardu į S. K. sąskaitą, nurodė, kad jo to nebuvo klausta. Suprato advokato ir S. K. klausimus dėl kažkokios skolos – S. įsivaizduojamos, grąžinimo, ir nesuprato, kad jie klausdami jo turėjo omenyje šiuos pavedimus.

Į klausimą, ar po akistatos su S. K., jam teko su kažkuo kalbėtis apie šio ikiteisminio tyrimo aplinkybes, R. C. nurodė, kad jis asmeniškai kalbėjo tik su A. B.. Jis sakė, kad jam skambino iš Kauno žmogus – Ž., kuris juos 2015 m. supažindino su S. K., ir teiravosi, ar būtų galimybė susitaikyti su S. K., kai jis atlygins A. B. sudeginto automobilio „BMW“ žalą. Kiek jam sakė A. B., tai jis atsisakė tokių pasiūlymų, kadangi S. K. peržengė žmogiškumo ribas (2 t., b. l. 49-52).

2020-04-29 akistatos protokole užfiksuota, kad tarp nukentėjusiojo R. C. ir įtariamojo V. P. buvo atlikta akistata, kurios metu R. C. nurodė, kad priešais sėdinčio nepažįsta, santykių nepalaiko, mato antrą kartą, pirmą kartą matė prie „M.“. V. P. nurodė, kad priešais sėdinčio nepažįsta, santykių nepalaiko, negali pasakyti, ar yra matęs anksčiau, prisiminti negali.

Į klausimą, kokiomis aplinkybėmis 2019 m. rugpjūčio mėn., anot jo, įvyko susitikimas prie p/c „M.“, kas jame dalyvavo, dėl ko buvo šis susitikimas, nurodyti dalyvių veiksmus, R. C. parodė, kad pirmiausiai, 2019 m. rugpjūčio mėn. gale (antroje pusėje), tikslai pasakyti kada negali, jam A. B. pasakė, kad juos kviečia vaikinai prie p/c „M.“ pokalbiui. Nuvažiavo su A. B., jų laukė aikštelėje 4 žmonės su automobiliu „Škoda Superb“. Aikštelėje buvo prieš jį sėdintis žmogus - V. P. ir dar 3 jam nepažįstami vyrai, po to priėjo S. K.. Prasidėjus pokalbiui, prasidėjo gąsdinimai: žmogus žemo ūgio, raudonais marškinėliais, pradėjo gąsdinti sakydamas, kad blogai pasielgė su S. ir turi jam atiduoti pinigines lėšas ir išsispręsti kilusius nesutarimus, klausimus. Tiek vienas, tiek antras, tiek trečias kalbėjo. Žmogus, kuris buvo atsirėmęs į automobilį, stambesnio kūno sudėjimo (bet tai ne priešais sėdintis) sakė, kad S. priklauso organizuotai grupuotei, kuri leido tokiu būdu išsireikalauti pinigines lėšas - skolą, ir kad S. buvo kažkam iš tos grupuotės pasakęs apie tai. Iš automobilio išlipęs S. pradėjo kartu su tais vyrais „važiuoti“ ant jų, keikti juos, vadinti necenzūriniais žodžiais. Tada jie (R. C. ir A. B.) pasakė, kad jie niekam nėra įsipareigoję, nei kam iš susitikime esančių, nei S., ir nėra niekam skolingi. Tada V. P. pradėjo kažkam skambinti ir po to pasakė, kad skambino į įkalinimo įstaigą ir, kad bus blogai jiems, kai pateks į ten – į „zoną“, turėdamas omenyje A. B.. Jokio fizinio kontakto nebuvo, tiesiog buvo tik žodiniai grasinimai, pakeltu tonu reiškiamas nepasitenkinimas. Visas pokalbis vyko gal pusę valandos, tiesiog buvo „važiavimas“ su nuomonių pasikeitimais ir skambučiais telefonu sustiprinti įspūdžius, buvo provokaciniai veiksmai, kad įvyktų konfliktas, tokie kaip S. priėjus šalia B. bandymas jį išprovokuoti muštynėms. Lygiai taip pat S. buvo priėjęs ir prie jo labai arti. To susitikimo metu buvo reikalaujama grąžinti pinigus, pinigų sumas nurodė S. ir žemesnio ūgio žmogus su raudonais marškiniais, vardijo įvairias sumas – tai 150 000, tai 120 000, tai 60 000, tai 40 000 eurų, S. kažkam skambino patikslinti sumą ir buvo įvardinta suma per telefono garsiakalbį – 120 000 eurų, nors prieš kelias minutes S. sakė 150 000 eurų. Galutiniame variante S. pasakė 40 000 eurų. Jokio bendro galutinio sprendimo prieita nebuvo. V. P. sumų nevardijo, sakė tiesiog, kad turi atiduoti skolą S. Mano, kad V. P. buvo pakviestas dėl įspūdžio sustiprinimo. Visi kalbėjo rusiškai. Po tų 30-40 min. kalbų jiems, t. y. jam ir A. B., buvo pasakyta, kad po kažkiek laiko bus su jais susitiekta dėl tų pinigų. Kuris iš tų asmenų tai pasakė, nepamena. Po to išsiskirstė. Kiek jam yra žinoma, kad V. P. su A. B. palaikė kontaktą telefonu, tai žino iš A. B.. Pratęsiant tą pokalbį, praėjus 10 d. ar 2 savaitėms, jis gavo skambutį į savo telefoną iš priešais sėdinčio asmens (V. P.), nes puikiai atsiminė jo balsą nuo to susitikimo prie p/c „M.“ ir prisiminė kalbos manieras to susitikimo metu. Priešais sėdintis kalbėjo: „tai kada bus, kada atsiskaitymas?“, sakė, kad jis yra pas A., kuris sakė skambinti jam. Priešais sėdintis skambučio metu jokios sumos nevardijo. Pokalbis buvo trumpas, apie 1 min. laiko. S. vėliau, 2019 m. gruodžio mėn., su R. C. bendraujant telefonu įvardijo susitikime prie p/c „M.“ buvusius žmonės „kariais“.

Į klausimą, ar girdėjo R. C. parodymus, ar suprato juos, ar sutinka su jais, V. P. nurodė, kad girdėjo, suprato, nesutinka visiškai. Jis buvo prie p/c „M.“, buvo suorganizuotas susitikimas žmogaus, kurį vadina „b.“, su S.. Prašė suorganizuoti tą susitikimą jo pažįstamas iš Baltarusijos. Prie p/c „M.“ susitikime buvo „b.“ su kažkokiu tai žmogumi, negali nepasakyti, ar tai priešais sėdintis, nes neprisimena, dar buvo S., buvo jis, ar dar kažkas tai buvo, nematė. Visą pokalbį vedė S. su „b.“, o jis negirdėjo viso pokalbio turinio, nes buvo pasišalinęs į degalinę. Kiek laiko vyko jų pokalbis, nežino, kai grįžo iš degalinės, praktiškai jų pokalbis pasibaigė. Jokių grasinimų iš jo pusės nebuvo ir negirdėjo, kad S. būtų grasinęs. Jis iš „b.“ žodžių suprato, kad jie buvo susitikę dalykiniam pokalbiui. O dėl skambučio, apie kurį nurodo priešais sėdintis, tai gali pasakyti, jog jis neskambino šiam žmogui, asmeniškai su šiuo žmogumi nėra kalbėjęs.

Į klausimą, ar girdėjo priešais sėdinčio (V. P.) parodymus, ar suprato juos, ar sutinka su jais, R. C. atsakė, kad girdėjo, suprato, nesutinka, nes jo parodymai užrašyti aukščiau.

Į klausimą, iš kur jis žino, kad S. buvo penktas, R. C. atsakė, kad viso buvo 5 asmenys: iš pradžių aikštelėje buvo 4 vyrai, o po to iš automobilio „Škoda Suberb“ išlipo S. ir priėjo prie jų. Iki to įvykio, ir po to įvykio pažinojo tik S.

Į klausimą, kodėl S. iš jo reikalauja pinigų, kas tai per santykiai ir ar šie santykiai yra tik su S., ar yra dar kitų asmenų, susijusių su šiuo reikalavimu, R. C. atsakė, kad į šitą klausimą šioje tyrimo stadijoje neatsakys.

Į klausimą, jog jis minėjo, kad susitikimo metu su juo akistaton suvestas asmuo kažkam skambino į laisvės atėmimo vietą, su kuo tai gali būti susiję, R. C. atsakė, kad tikriausiai su tuo, kad S. žinojo, kad A. B. nuteistas laisvės atėmimo bausme (2 t., b. l. 55-58).

2020-06-09 nukentėjusysis R. C. papildomos apklausos metu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes dėl pažinties su S. K., dėl UAB „M.“ pardavimo, jokio bendro verslo, skolinių įsipareigojimų neturėjimo, nurodė, jog jų nesiejo ir nesieja jokie piniginiai ir verslo (išskyrus UAB „M.“ pardavimą) santykiai, S. K. asmeniškai jokių pinigų nebuvo investavęs.

2019 m. rugpjūčio mėn. nesikreipė į policiją, nes pasibaigus tokiam jų susitikimui prie parduotuvės „M.“, R. C. kurį laiką dar galvojo apie įvykį, gal kažkiek ir bijojo, tačiau galvojo, kad šiais laikais niekas taip reikalų nesprendžia, todėl tuo metu ir nesikreipė į policiją.

Susitikimo prie parduotuvės „M.“ jis kartu su A. B. nenutarė atiduoti 40 000 eurų, o tik garsiai pamąstė apie tokią galimybę, šis pasakymas apie 40 000 eurų atidavimą buvo įbauginimo pasekmė (2 t., b. l. 63-65).

Iš liudytojo Ž. J. parodymų matyti, kad jis nuo 2015 metų pažįsta S. K.. S. K. norėjo turėti verslą Lietuvoje, susijusį su krovinių - mėsos gaminių pervežimais į Rusiją. Kaip tik tuo metu A. B. turėjo verslą, susijusį su logistika, todėl Ž.J. supažindino S. K. su A.. Pradžioje planavo bendrą verslą - vežti mėsą iš Ispanijos, tačiau nepavykus, Ž.J. nuo reikalų nusišalino. Kiek jam yra žinoma, A. B. su S. K. taip pat bandė/planavo kurti bendrą verslą, tačiau ar jiems kas nors pavyko, nežino. Vėliau Ž.J. tiek su A. B., tiek su S. K. teko bendrauti, tačiau tai nėra susiję su jų bendrais reikalais, jeigu tokie tarp jų ir buvo. Apie A. B. automobilio „BMW X5“ padegimą, žino tik tiek, kad kartą susiskambinus su A. B. iš jo sužinojo, kad 2019 m. gruodį buvo padegtas jo automobilis „BMW X5“, kurį kadaise pardavė jam jis. A. pasakė, kad padegimu įtarė S.. Kodėl A. įtarė būtent S., nežino, neklausė, nes jam jų reikalai yra neįdomūs. 2020 m. kovo mėn. pradžioje ar viduryje, Ž.J. paskambino S. ir pasakė, kad yra suimtas, klausė gal gali padėti su televizoriumi, į sąskaitą pervesti pinigų, sakė, kad jį kaltina tuo, ko jis nėra padaręs, t. y. A. automobilio padegimu. Tada Ž.J. savo iniciatyva susisiekė su A. B. ir paklausė jo, kas iš tikrųjų įvyko, gal galite susitarti gražiuoju, kam tie teismai, į tai A. jam konkrečiai nieko nepaaiškino, tik pasakė jam nesikišti, nes tai jų reikalai. Dar klausė, ar žmogiškai galima susitarti jam su S., tai A. atsakė, kad tartis neketina, kad dabar teismai tą klausimą spręs. Kokius bendrus reikalus A. ir S. turėjo – nežino. A. sakydavo, kad S. užsuka. Nesigilino kaip pasireiškė jų bendravimas. Nieko nežino apie skolines problemas tarp A. ir S.. Žino, kad A. turėjo savo įmonę, pavadinimo nežino. Kur dirbo S. - nežino. Nežino kas ir kur dirbo ar buvo įdarbintas.

Ž.J. iš esmės analogiškus parodymus buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 146-148).

Dėl BK 181 str. 3 d.

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, tačiau tai, jog jie įvykdė jiems inkriminuojamą nusikaltimą, teismo nuomone, patvirtina nukentėjusiųjų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019-12-02 apie 21:38 val. buvo padegtas automobilis „BMW X5 3.0D v/n (duomenys neskelbtini) priklausantis N. B. – A. B. žmonai (1 t., b.l. 1, 24-44, 53-60, 97). Iš tarnybinių pranešimų matyti, jog automobilio padegimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje prie PC „M.“ S. K. su dar keturiais nenustatytais asmenimis grasino fiziniu susidorojimu A. B. ir reikalavo 130 000 Eur (1 t. b.l. 4, 15). Iš 2020-01-21 R. C. pareiškimo matyti, jog 2019 rugpjūčio mėnesį iš jo buvo reikalaujama piniginių lėšų ir daiktų (1 t., b.l. 6). Ikiteisminis tyrimas dėl automobilio padegimo pagal BK 187 str. 2 d., išskirtas į atskirą tyrimą (1 t., b.l. 11-12).

Kaltinamasis S. K. savo kaltės dėl turto prievartavimo nepripažino ir parodė, kad jį su A. B. ir R. C. siejo bendri verslo reikalai, už ką, pagal žodinį susitarimą, pastarieji jam buvo skolingi 150 000 Eur, t.y. 1/3 verslo pelno dalį. Dalį skolos (20 000 Eur) R. C. yra sumokėjęs grynais, vėliau dalis skolos (1 500 Eur) buvo pervesta iš kitų trijų asmenų sąskaitų įvairiomis sumomis į jo (S. K.) sąskaitą. S. K. pripažino, jog skolos klausimu jis buvo su nukentėjusiais susitikęs prie PC „M.“, prie R. C. dukters mokyklos bei prie parduotuvės „N.“. Nukentėjusiems jis negrasino, nebaugino jų, su A. B. automobilio padegimu nėra susijęs.

Nukentėjusieji A. B. ir R. C. atvirkščiai nurodė, jog jų su S. K. jokie verslo santykiai nesieja, po jų pažinties 2015 metais lyg ir buvo bandytas/planuotas krovinio (kumpio) iš Ispanijos vežimas į Rusija, tačiau joks bendras verslas ne tik kad neįvyko, tačiau net ir nebuvo pradėtas vykdyti (nebuvo nei vieno jokio bendro krovinių vežimo). S. K. siūlydamas verslo idėją neturėjo nei tiekėjo Ispanijoje, nei pirkėjo Rusijoje, nei pervežimo galimybių/ryšių, t.y. buvo tik mintis, be jokio realaus šios minties įgyvendinimo. S. K., kaip pažįstamas, užvažiuodavo į jų ofisą pabendrauti, išgerti kavos, tačiau jokie bendri verslo projektai nebuvo įgyvendinami. Tarp jų ir S. K. nei bendro verslo, nei jokio susitarimo dėl pelno pasidalijimo - nebuvo, juo labiau, kad S. K. pretenzijos (jog jo 1/3 verslo pelno dalis - 150 000 Eur) buvo nerealios ir niekuo nepagrįstos. Tokio pelno, kokį susigalvojo S. K., A. B. ir R. C. verslas per dvejus metus negavo ir net pagal savo apimtis, pervežimo maržas, negalėjo gauti. Visi tiek A. B., tiek ir R. C. susitikimai su S. K. vyko būtent pastarojo iniciatyva, visų šių susitikimų metu buvo reikalaujami pinigai (reikalavimo sumos kas kartą kito: nuo 130, 120, 65 iki 40 tūkstančių eurų), buvo grasinama susidorojimu, daromas psichologinis spaudimas.

Kaltinamasis V. P. šiame jam inkriminuojamame nusikaltime kaltės nepripažino, nurodė, jog jis nei kaltinamojo S. K., nei nukentėjusiųjų nepažinojo, draugo iš Baltarusijos prašymu organizavo S. K. susitikimą su A. B.: nuvažiavo prie pastarojo namų, kur palaukęs ryte išeinančio iš namų pasiūlė susitikti su S. K., o šiam sutikus, vėliau susiskambino su Baltarusijoje esančiu draugu ir sužinojęs kada S. K. bus Lietuvoje suderino susitikimą laiką ir vietą su A. B.. Pats V. P. prie PC „M.“ važiavo tik tikslu įsitikinti, kad susitikimą įvyko, į pokalbį nesikišo, laikėsi nuošalyje, net iš susitikimo vietos buvo pasišalinęs - nuėjęs į degalinę kavos.

Nukentėjusysis A. B. patvirtino, kad V. P. anksčiau jis nepažinojo, kad būtent jis organizavo susitikimą – laukė prie namų, pasiūlė susitikti su S. K., telefonu derino detales dėl susitikimo vietos ir laiko. Teisme A. B. nurodė, jog prie PC „M.“ V. P. stovėjo šone, kiek atsitraukęs, po to priėjo. A. B. prisimena jo žodžius „reikėtų susitarti“. Nežino, ką jis turėjo omenyje. Kai A. B. barėsi su S., nelabai kreipė dėmesį į V. P..

Nukentėjusysis R. C. nurodė, jog V. P. pirmą kartą pamatė prie PC „M.“, kad šio susitikimo metu pastarasis buvo pakankamai aktyvus susitikimo dalyvis. Padarė susitikimo įžangą, gąsdindamas nukentėjusiuosius sakė skambinąs į įkalinimo įstaigą kas įrodo, kad žinojo, kad A. B. yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, rekomendavo „susitarti“.

Dar ikiteisminiame tyrime asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu A. B. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4, t. y. V. P., kaip asmenį, kuris dalyvavo visuose susitikimuose ir daugiausiai kalbėdavo, tai jis jam grasino susidorojimu ir sakė, kad jis neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos (1 t., b. l. 121-125), R. C. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu taip pat atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, t. y. V. P., kuris dalyvavo susitikime prie prekybos centro „M.“, daugiausiai rėkavo ir grasino susidorojimu jam ir jo draugui A. B.. Minėtą asmenį atpažino pagal bendrus veido bruožus, nosį ir dideles ausis (1 t., b. l. 149-152).

Nors teisme A. B. sušvelnino V. P. veiksmų apibūdinimą, teigdamas, jog jis (A. B.) daugiau barėsi su S. K., o į V. P. nekreipė dėmesio, tačiau netikėti jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei nuosekliais R. C. parodymais, teismas neturi pagrindo.

Turto prievartavimas pasireiškia alternatyviais veiksmais, kai kaltininkas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai verčia kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidaujamas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą (BK 181 str. 1 d.). Pagal BK 181 str. 3 d. atsakomybė kyla asmeniui, jei jis aukščiau paminėtais veiksmai prievartavo didelės vertės turtą arba <<<....>>>.

Kaltinamasis S. K., neigdamas savo kaltę dėl turto prievartavimo, iš esmės nurodė, jog jo reikalaujami pinigai (bendroje sumoje 150 000 Eur) buvo jo ir nukentėjusiųjų bendro verslo pelno jam priklausanti 1/3 dalis. Gi iš A. B. ir R. C. parodymų matyti, jog jokio bendro verslo jie su S. K. neturėjo; o A. B. ir R. C. (ir tik jų) verslo S. K. paskaičiuotas beveik pusės milijono dydžio bendras pelnas dėl verslo specifikos ir apimčių niekada nebuvo ir negalėjo būti per dvejus-trejus metus uždirbtas.

Kaltinamasis S. K. nurodo, jog visus, jam inkriminuojamus, kaip nusikalstamus, kartus jis su nukentėjusias buvo susitikęs išimtinai tik jam priklausančios pelno dalies (skolos) grąžinimo klausimais, niekada pastariesiems negrasino, niekada jų atžvilgiu nenaudojo jokios psichinės prievartos. Nukentėjusieji tokias S. K. nurodomas aplinkybes neigė, teigdami, jog pastarasis visų susitikimų metu vienaip ar kitaip grasino, darė psichologinį spaudimą.

Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog susitikime prie PC „M.“ S. K. buvo atvykęs ne vienas, kartu su juo buvo dar 4 asmenys, kurių trys, be paties agresyvaus S. K. (V. P., (duomenys neskelbtini) raudona „maike“, (duomenys neskelbtini) reiškė nukentėjusiesiems pretenzijas, buvo nusiteikę agresyviai, grasino skambučiais į įkalinimo įstaigą, reikalavo susitarti, ko pasekoje A. B. ir R. C., kad tik baigtų šį susitikimą paminėjo 40 000 Eur sumą.

Nukentėjusieji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad S. K. susitikimo prie PC „M.“ metu A. B. grasino „užkasiu“, „į duobę pasodinsiu“, „viską atneši pats ant dubenėlio“, „prisiekiu savo vaikais, kad tave užkasiu“, „kad jam bus galas“ ir taip su juo susidoros, teigė, jog „neseniai Baltarusijoje ilgą laiką nelaisvėje laikė vieną verslininką, jį mušė, po ko verslininkas jam grąžino visus pinigus“, bei prieš R. C. naudodamas psichinę prievartą – sakydamas „kad jam bus blogai“, „kad kai užbaigs su A. B., tai imsis ir jo“. Nors S. K. neigia tokių žodžių vartojimo faktą, tačiau teismas tiki nukentėjusiųjų parodymais, kad tokie žodžiai buvo išsakyti ir šiuos žodžius bendrame susitikimo kontekste vertina kaip tiesioginę psichologinę prievartą siekiant sau palankaus nukentėjusiųjų sprendimo - pinigų perdavimo, juolab, kad panašaus pobūdžio išsireiškimai buvo vartojami ir „Telegram“ programėlėje susirašinėjimo bei pokalbio prie „I.“/“N.“ metu.

Be to, iš R. C. paaiškinimų matyti, jog S. K. net du kartus (2019-12-17 ir 2019-12-19), be išankstinio pranešimo buvo atvykęs prie jo dukters mokyklos, bei kartą (2020-01-02) prie namų, kur reikalavo sumokėti pusę menamos A. B. ir R. C. skolos jam dalį – 65 000 Eur. S. K. pasirodymus prie mokyklos ir namų, R. C. supratęs kaip tiesioginį psichologinį spaudimą-grasinimą, nes R. C. itin kruopščiai saugojo savo šeimos privatumą, nei vienas jo pažįstamas nežinojo, kokią mokyklą, būrelius lanko jo dukra, ir jau dešimtmetį nei vienas iš naujai pažįstamų nežinojo, kur pastarasis gyvena, niekada nei vienas nėra buvęs pas jį namuose. R. C. niekada ir jokiomis aplinkybėmis negalėjo kviesti ir nekvietė S. K. susitikti prie dukters mokyklos, o susitikimui prie namų, pasak R. C., buvo beprasmiška prieštarauti, nes jam buvo nupasakota jo gyvenamoji aplinka (kieme šiltnamis, turi juodą šunį ir kt.), todėl jis suprato, kad S. K. žino, kur jis gyvena ir jau buvo netoliese. S. K. jam sakęs, jo žmonės rodė jam R. C. namo nuotraukas. Pasak R. C., jau vien S. K. pasirodymai prie mokyklos ir namų, įrodo, jog R. C. buvo stebimas ir sekamas, kas R. C. kėlė baimę, nesaugumo jausmą. Ypač R. C. paveikė S. K. elgesys vaišinant R. C. dukrą šokoladu. Nors S. K. nurodo, jog tai tik jam įprastas draugiškumo gestas, nes visuomet išvykdamas iš Baltarusijos jis pirkdavo šokolado, ne kartą yra atvežęs jo nukentėjusiesiems į kontorą, todėl, pamatęs vaiką taip pat pavaišino šokoladu, tačiau iš R. C. parodymų matyti, jog bendrai dėl S. K. neteisėtų pinigų reikalavimų esanti įtempta situacija, kaltinamojo netikėti pasirodymai, meilikavimas vaikui įteikiant šokoladą, kėlė nesaugumo, persekiojimo jausmą, vertė nerimauti dėl artimųjų, veikė jį psichiškai, juo labiau, kad jis savo šeimos privatumą itin saugojo ir į asmenines bei su jo artimaisiais susijusias erdves nieko neįsileisdavo. S. K. pasirodymas prie mokyklos, namų R. C. leido suprasti, kad pastarajam nevykdant S. K. reikalavimų, jo šeimos nariai nėra saugūs. Tuomet R. C. ir kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b.l. 6).

Tai, jog galimai net ir paties S. K. R. C. buvo stebimas, teismo nuomone, patvirtina ir 2020-04-20 apžiūros protokolu apžiūrėtų S. K. naudojamų telefono numerių išklotinės:

Apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių įvykių išklotinę laikotarpiu nuo 2019-07-29 iki 2020-01-28, nustatyta, kad telefono numeris buvo aktyvus šiomis dienomis: 2019-12-09, 2019-12-10 ir 2019-12-11. Iš viso užfiksuoti 34 įvykiai (prisijungimai prie interneto ir įeinančios trumposios sms žinutės). Pagal nukentėjusiojo R. C. parodymus, S. K. 2019 metų gruodžio mėnesį buvo atvykęs prie mokyklos (duomenys neskelbtini), kur reikalavo išgalvotos skolos. Peržiūrėjus išklotinėje užfiksuotus duomenis nustatyta, kad 2019-12-10 12:50 val. S. K. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo prijungęs prie telekomunikacijos bokšto, adresu (duomenys neskelbtini), kuris apima mokyklos teritoriją (Priedas Nr. 1).

Apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių įvykių išklotinę laikotarpiu nuo 2019-07-29 iki 2020-01-28, nustatyta, kad telefono numerio veikimo laikotarpis nuo 2019-11-27 iki 2020-01-15 ir iš viso užfiksuoti 297 įvykiai. Analizuojant įvykius nustatyta, kad 2019-12-10 12:56 val., 14:56 val. ir 17:11 val. S. K. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo prijungęs prie telekomunikacijos bokšto, adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal nukentėjusiojo R. C. parodymus įvyko susitikimas šalia mokyklos (Priedas Nr. 2). Taip pat analizės metu nustatyta, kad 2019-11-28 ir 2020-01-03 S. K. naudojamas telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo prijungęs prie telekomunikacijos bokšto, adresu (duomenys neskelbtini), netoli nukentėjusiojo R. C. gyvenamosios vietos adreso (Priedas Nr. 3) (3 t., b. l. 65-71).

Nors kaltinamasis S. K. neigia antrą kartą (2019-12-19) buvęs prie mokyklos ir 2020-01-02 buvęs prie R. C. namų, nurodydamas, jog tuo metu jo nebuvo net Lietuvoje. Visgi teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis nurodė, jog į Lietuvą jis atvykdavo iš Latvijos ar Lenkijos, o Lietuvos Respublikos sienų kontrolės su šiomis šalimis – nėra. Šengeno viza leidžia asmenims laisvai judėti Šengeno zonoje be jokių atskirų tikrinimų/atsižymėjimų, todėl kaltinamojo nurodoma aplinkybė dėl nurodytomis dienomis sienos nekirtimo - yra atmestina. Netikėti nukentėjusiojo R. C. parodymais teismas neturi pagrindo, o pats S. K., neigdamas šiuos susitikimus, jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nepateikia. Nors aukščiau nurodytų telefonų išklotinėse nėra duomenų apie S. K. buvimą Lietuvoje 2019-12-19 ir 2020-01-02, tačiau šiose išklotinėse nėra duomenų ir apie jo buvimą Lietuvoje ir 2019-12-17, ko S. K. neneigia.

Nukentėjusysis A. B. taip pat nurodė, jog jis buvo sekamas, kad jam nepažįstamas V. P. su keliais asmenimis (veikiantis S. K. interesais ir pastarojo naudai) ryte A. B. laukė prie jo namų, kitą kartą A. B. buvo pastebėjęs, jog jis buvo sekamas automobiliu, kad kelis, iš jį sekusio automobilio salone buvusių asmenų, jis matė prie PC „M.“.

Nors S. K. nurodo, jog jis nukentėjusiesiems negrasino, tik prašė gražinti sutartą ir jam priklausančią verslo pelno dalį, tačiau, teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma, patvirtina, jog S. K. veiksmai buvo neteisėti ir jis prieš nuketėjusiuosius panaudodamas psichinę prievartą prievartavo didelės vertės jam svetimą, turtą.

Visų pirma, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių S. K. reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių S. K. nurodomas aplinkybes, kad S. K. ir nukentėjusieji A. B., R. C. turėjo bendrą verslą, ar bet kartu vienu metu, kaltinamojo S. K. nurodomu laikotarpiu - 2015-2017 metais, dirbo vienoje įmonėje.

2020-03-16 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad SODROS duomenimis, (duomenys neskelbtini) pilietis S. K., gim. (duomenys neskelbtini), dirbo laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-05-01 UAB „H.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Policijos informacinės sistemos Juridinio asmens duomenimis, bendrovės buveinės adresas 2013-11-18 - 2015-09-18 - (duomenys neskelbtini), o nuo 2015-09-18 - (duomenys neskelbtini). S. K. buvo šios bendrovės direktoriumi nuo 2014-12-19 iki 2017-07-19, o akcininku nuo 2014-12-17 iki 2019-03-05. Ši bendrovė 2019-03-12 yra bankrutavusi. SODROS duomenimis, UAB „H.“ nedirbo nei R. C., nei A. B..

SODROS duomenimis, UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), apie S. K., kaip darbuotoją, duomenų nėra. R. C. minėtoje bendrovėje dirbo nuo 2013-08-13 iki 2013-08-30, A. B. tarp darbuotojų nėra. Policijos informacinės sistemos Juridinio asmens duomenimis, S. K. buvo šios bendrovės direktoriumi nuo 2015-07-02 iki 2017-01-31, tačiau SODROS duomenimis pastarasis šioje bendrovėje nedirbo. Ši bendrovė 2019-07-20 yra bankrutavusi.

SODROS duomenimis, UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), apie S. K., kaip darbuotoją, duomenų nėra. R. C. minėtoje bendrovėje dirba nuo 2013-08-28 iki šiol, A. B. dirbo nuo 2018-02-05 iki 2018-11-29. Policijos informacinės sistemos Juridinio asmens duomenimis, R. C. buvo šios bendrovės direktoriumi nuo 2013-08-12 iki 2016-05-09, o nuo 2018-11-23 iki šiol vėl tapo direktoriumi (2 t., b. l. 150).

Antra. Kaltinamasis S. K. nurodo, jog jis su nukentėjusiais buvo sutaręs jų bendro verslo pelną dalintis lygiomis dalis, t. y. jam tenka 1/3 pelno dalis, kas už 2015-2017 metus sudaro 150 000 Eur. Toks buvo ir jo reikalavimas nukentėjusiesiems.

Nukentėjusieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigia, jog jokio bendro verslo jie su kaltinamuoju S. K. neturėjo, jog nieko kito išskyrus pastarojo išsakytą idėją veržti mėsą iš Ispanijos į Rusiją – nebuvo. Jokios bendros veiklos nebuvo ir nei vienas S. K. įsivaizduojamo bendro verslo krovinio pervežimas neįvyko. Beje, nukentėjusiųjų parodymų, kad nebuvo jokių mėsos pervežimų iš Ispanijos į Rusiją, kaltinamasis neginčijo.

Nukentėjusieji nurodo, jog logistikoje pervežimo maržos yra itin mažos, ir nors turėdavo ir pakankamai atsakingų ir/ar didelių užsakymų (NATO krovinių pervežimas į Afganistaną, gamyklos pervežimas iš Anglijos į Ukrainą), jų įmonės neturėjo ir dėl savo ne itin didelio dydžio net ir negalėjo turėti tokio pelno, kokį įsivaizduoja S. K.. Pasak nukentėjusiųjų S. K. nei su NATO krovinių, bei su gamyklos pervežimais, nei su dingusiu kroviniu, apie ką yra nuolat klausiama šioje byloje niekaip nėra susijęs. S. K. dažnai atvykdavo į jų ofisą, gerdavo kavą, plepėdavo, bet tie atvykimai nėra susiję su jokiu bendru jų verslu. Pastarasis, nuolat būdamas ofise, be abejo, galėjo girdėti nukentėjusiųjų darbinius pokalbius, o nesuprasdamas logistikos darbo specifikos - susidaryti didelių pelnų įspūdį, tačiau pastarasis jokiais bendro verslo ryšiais su nukentėjusiais nėra susijęs.

2020-03-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad siekiant patikrinti S. K. versiją dėl jo vadovaujamų bendrovių veiklos metu gauto pelno, buvo gauti duomenys iš VMI deklaracijų ir sąskaitų modulio. Išanalizavus minėtus duomenis nustatyta, kad:

1. UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuriai nuo 2015-07-02 iki 2017-01-31 vadovo S. K., pastarojo vadovavimo laikotarpiu VMI pateikta buvo tik viena privaloma metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) - 2015-10-15 už mokestinį laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (apmokestinamojo pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 28 140 Lt (kas sudaro 8149,91 Eur); mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas - pelnas 28 140 Lt (kas sudaro 8149,91 Eur); pelno mokesčio suma 1 407 Lt (kas sudaro 407,50 Eur). Daugiau nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31 privalomų metinių pelno mokesčio deklaracijų UAB „M.“ neteikė.

2. UAB „H.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuriai nuo 2014-12-19 iki 2017-07-19 vadovo S. K., pastarojo vadovavimo laikotarpiu VMI pateikta buvo tik viena privaloma metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) - 2015-06-01 už mokestinį laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 (apmokestinamojo pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 47 Lt (kas sudaro 13,61 Eur); mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas - pelnas 47 Lt (kas sudaro 13,61 Eur); pelno mokesčio suma 7 Lt (kas sudaro 2,03 Eur). Daugiau nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31 privalomų metinių pelno mokesčio deklaracijų UAB „H.“ neteikė (2 t., b. l. 151-163).

Iš 2020-03-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad siekiant patikrinti S. K. versiją dėl UAB „A.“, kurioje dirbo R. C. ir A. B., 2015-2017 metais gaunamo pelno, buvo gauti duomenys iš VMI deklaracijų ir sąskaitų modulio. Išanalizavus minėtus duomenis nustatyta, kad UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (įregistruota 2012-12-19), nuo jos registracijos nuolat VMI kas mėnesį teikia privalomas pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas (forma FR0600), gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis (forma FR0671), išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis (forma FR0672), mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (forma FR0572), o taip pat metines pelno mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) ataskaitas apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis (forma FR0438).

S. K. taip pat nurodo, jog jis su nukentėjusias bendravo ir kaip įmonės „K.“ darbuotojas-atstovas. Nukentėjusieji pagrįstai nurodo, jog už visas sutartines paslaugas susijusias su šia įmone, jų atstovaujama įmonė yra apmokėjusi, o jei ne – tai pretenzijas turėtų reikšti ne S. K., o ši įmonė ir ne kaltinamiesiems, bet juridiniam asmeniui su kuriuo turėjo sutartinius santykius. S. K. nebuvo nei vienos iš nukentėjusiųjų įmonės darbuotojas ir, jei pastarasis turi kokių tai piniginių reikalavimų dėl neapmokėto darbo, jis tokias pretenzijas turėtų reikšti ne nukentėjusiesiems ar jų įmonei, bet savo darbdaviui. Taigi byloje nėra jokio objektyvaus įrodymo, patvirtinančio S. K. reikalavimų teisėtumą ar/ir jo dydį.

Nukentėjusysis R. C. neigė S. K. mokėjęs 20 000 Eur skolos, tačiau neneigia, kad S. K. pašymu iš kažkokio asmens buvo paėmęs S. K. priklausančius 1 500 Eur, įmonės darbuotojų prašęs šiuos pinigus pervesti į S. K. nurodytą sąskaitą (pats to nepadaręs nes nesinaudojo sąskaita). R. C. tikina, jog tai nebuvo jo pinigai ir tikrai tai nebuvo skolos grąžinimas, nes tai buvo paties S. K. prašymu paslauga, jam esant užsienyje – paimti pinigus iš kito asmens ir jam pervesti. A. B. nurodė, jog jei R. C. būtų tokias sumas mokėjęs, jis jam apie tai tikrai būtų pasakęs, tačiau jis (A. B.) apie tai nieko nežino.

Ir nors kiekviena iš šalių dėl 20 000 Eur nemokėjimo/sumokėjimo liko prie savo parodymų, byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių šias aplinkybes nėra, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirminėje apklausoje (5 t., b.l. 10-11) S. K. teigė jog jis iš viso jokių pretenzijų nei A.i, nei R. neturi.

S. K. nurodydamas jo įvardijamos dalies skolos gražinimą per Payserą, taip pat viso tyrimo metu nebuvo nuoseklus. 2020-02-24 (5 t., b.l. 16-18) apklausos metu jis nurodė, jog jam per Paysera buvo pervesta 2 000 Eur, kai tuo tarpu iš R. C. parodymų, Paysera duomenų išrašų matyti, jog 2019-12-23 (duomenys neskelbtini) V. P., E. M., B. T. F. į S. K. sąskaitą pervedė pinigus – atitinkamai 300, 400 ir 800 Eur (5 t. b.l. 49, 42) – t. y. bendroje sumoje - 1 500 Eur. Be to, ikiteisminio tyrimo metu 2020-02-24 apklausoje jis teigė, jog susitikimą prie PC „M.“ organizavo jis paskambinęs R., vietą susitikimui prie PC „M.“ nurodė R., o V. susitikime dalyvavo jo prašymu kaip liudytojas, tačiau tokių S. K. parodymų nepatvirtino nei R. C., nei V. P.. Teismo vertinimu, S. K. aukščiau nurodytų parodymų neatitikimas byloje surinktų įrodymų visumai, leidžia kritiškai vertinti ir kitus jo parodymus.

Kaltinamasis S. K. nurodė, jog jis visų susitikimų metu prašė nukentėjusiųjų grąžinti jam priklausančius pinigus, pripažįsta, jog susitikimo prie PC „M.“ metu gal ir buvo per daug emocianalus, tačiau nurodė, jog jis niekad ir jokiais būdais jiems negrasino.

Iš V. P. parodymų matyti, jog jis apie jo suvestų asmenų S. K., A. B. ir R. C. jokius bendrus verslo, ir ar skolinius santykius nieko nežino, nei vieno jų nepažinojo, V. P. draugo prašymu tik organizavo susitikimą ir į susitikimo vietą atvyko tik tikslu įsitikinti ar susitikimas įvyko. Jų pokalbio iš esmės negirdėjo, į jį nesikišo, iš viso iš susitikimo vietos net buvo pasišalinęs - nuėjęs į degalinę kavos.

Nukentėjusieji atvirkščiai, nurodė, jog buvo padegtas A. B. automobilis, ir nors šis padegimas nėra ištirtas, ir byloje nėra inkriminuojamas, tačiau, pasak A. B., niekas kitas, išskyrus S. K., jokių pretenzijų A. B. neturi, be to būtent S. K. dėl savo išsigalvotos skolos grasino nukentėjusiesiems susidorojimu. R. C. nurodė, jog jis per Telegram programėlę iš S. K. gaudavo ir žinutes, kuriomis buvo grasinama bei reikalaujama pinigų. Šias žinutes S. K. nedelsiant trindavo, todėl R. C. darydavo ekrano nuotraukas.

Iš tarnybinio pranešimo (4 t., b.l. 144) matyti, jog apžiūrėjus S. K. mobiliojo ryšio telefoną „HTC“, nustatyta, jog programoje „Telegram“ yra įvairių asmenų kontaktai. Peržiūrint kontaktus nustatyta, kad kontaktas „R.“ priklauso R. C., nurodytas telefonas (duomenys neskelbtini). Programoje susirašinėjimai ištrinti. Peržiūrint „Telegram“ programą, kontaktas „V.“, rusiškomis raidėmis, tel Nr. (duomenys neskelbtini), susirašinėja su S. K.. Susirašinėjimuose minimas R., pas kurį turi nuvykti S. K. ir „V.“ bei paimti pinigus, kurių šiuo metu R. neturi. Susirašinėjimuose minima, kad pinigus iš R. ir jo draugo reikia išgauti bet kokiu būdu. Susirašinėjimai yra nuo 2020-02-07 iki 2020-02-15 dienos (4 t., b. l. 120-143).

Apžiūrėjus nukentėjusiojo R. C. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S10+“, nustatyta, jog atidarius nuotraukų katalogą ir jame esantį katalogą „Ekrano nuotraukos“, jame matomos 75 nuotraukos, tarp kurių yra 46 nuotraukos, kuriose yra užfiksuotas susirašinėjimas su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), vykstantis rusų kalba (abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) rašo kirilica, o jo oponentas - atrašo lotyniškomis raidėmis). Surašinėjimas užfiksuotas 2020-01-22, 2020-01-27, 2020-01-28, 2020-02-04, 2020-02-06, 2020-02-07, 2020-02-10, 2020-02-11, 2020-02-12, 2020-02-15, 2020-02-17. Nuotraukų kopijos perkeltos į kompiuterinę laikmeną. Programėlėje „Telegram“ susirašinėjimo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Iš apžiūrėto R. C. susirašinėjimo su S. K. matyti, kad yra kalbama apie tai, kada S. K. atvykti dėl 2000, kad atvyks su V., R. C. raginamas rasti pinigų, S. K. rašo, kad nevykdomi įsipareigojimai, buvo sutarę sumą ir terminus, tolesnes perspektyvas, kad vis tiek teks kažką žmonėms duoti, kad jie matytų kažkokį judėjimą (2 t., b. l. 2-36).

Iš R. C. ir S. K. susirašinėjimo matyti, jog S. K. susirašinėjimų metu teiraudavosi dėl 2 000 Eur, pinigų („bablo“) sumokėjimo, nuolat darė psichologinį spaudimą, kad „seniai viskas aptarta“, „ na tarp mūsų lyg ir sutarta dėl visko“, „aš netekau gailestingumo“, „vadovaukis susitarimais“, „kad jis orientuotas į pagrindinę sumą“ „35 000“, kad „šykštus moka dvigubai, o kvailys – visada“ ir kt., į ką R. C. ne vieną kartą nurodė, jog jis jaučia įtampą, nuo grasinimų jis šoke“, „ nesupranta kokių įsipareigojimų nevykdo“, bandė išsisukti iš susitikimų („turiu planų“ „kol kas neturi pinigų“, „kol kas nežinau“ ir kt. (1 t., b.l. 160-179, 181-186; 2 t., b.l. 2-36).

V. P. neigia prievartavęs nukentėjusiųjų turtą, neigia daręs pastariesiems psichologinę prievartą, nurodė, jog jis tik organizavo susitikimą prie PC „M.“.

Visgi iš nukentėjusiojo R. C. paaiškinimų matyti, jog susitikime prie PC „M.“ pirmiausia kalbėjo V., prasidėjo agresyvūs gąsdinimai, kurie pradžioje buvo nukreipti labiau į A.. Buvo konkretus grasinimas susidoroti fiziškai, jeigu neras būdo atsiskaityti ar susitarti ar pan., sakė „sudaužysim, pakasim“ ir kt. V. buvo agresyviai nusiteikęs, sakė: galiu sudaužyti vietoje, nėra problemų, žiūrėk, skambutis į kalėjimą, tavęs laukia kažkas, šakes bus įkalinimo įstaigoje ir pan. V. sakė, kad skambina į kalėjimą. Nors A. B. kiek „švelniau“ nurodo V. P. veiksmus apie PC „M.“, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti R. C. parodymais, nes iš byloje nurodomos susitikimo eigos matyti, jog pats aktyviausias/agresyviausias buvo S. K., kuris daugiausia savo energijos buvo nukreipęs į A. B., jog pastarajam išlipus iš automobilio, jis daugiausia kalbėjo į A. B., o V. P. į R. C., todėl suprantama, jog A. B. kilusiame šurmulyje detaliai V. P. veiksmų galėjo ir neužfiksuoti.

Be to, kaip minėta aukščiau V. P. prie A. B. namų buvo atvykęs ne vienas, susitikimo prie PC „M.“ metu palaikė S. K. pusę, rekomendavo „susitarti“. R. C. nurodė, jog po kiek laiko (10 d. ar 2 savaičių) V. P. skambino jam, klausė „tai kur pinigai“. Ir nors V. P. neigia skambinęs R. C., bandė sukelti abejones R. C. parodymų patikimumu, nurodydamas kad iš kur pastarasis galėjo atpažinti jo balsą, visgi apžiūros protokolu apžiūrėjus nukentėjusiųjų A. B. ir R. C. naudojamų telefonų numerių išklotines, nustatyta, jog:

A. B. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėje suformuota įeinančių ir išeinančių įvykių suvestinė laikotarpiu nuo 2019-06-18 iki 2019-12-17 ir iš viso užfiksuota 27 749 įvykių. Pagal nukentėjusiojo A. B. parodymus, jam į jo naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini) rugpjūčio mėnesį skambino asmuo, kuris grasino fiziniu susidorojimu. Tikrinant informaciją nustatyta, kad per visą išklotinės laikotarpį užfiksuoti 23 įvykiai tarp telefono numerio (duomenys neskelbtini) (priklauso A. B.) ir telefono numerio (duomenys neskelbtini) (priklauso V. P.), kurie pridedami prie protokolo (Priedas Nr. 1).

Nukentėjusiojo R. C. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėje suformuota įeinančių ir išeinančių įvykių suvestinė laikotarpiu nuo 2019-06-18 iki 2019-12-17. Išklotinėje iš viso užfiksuota 35 776 įvykių. Nustatyta, kad 2019-08-20 18:56 val. R. C. į jo naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini) paskambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) V. P.. Pokalbio trukmė 67 sekundės. Taip pat nustatyta, kad R. C. 2019-08-20, 20:51 val. ir 20:53 val. skambino V. P., tačiau pokalbis neįvyko (Priedas Nr. 2) (3 t., b. l. 18-21).

Taigi, šios išklotinių duomenys patvirtina R. C. nurodomas aplinkybes, kad V. P. skambino R. C..

Byloje nustatyta, jog V. P. naudojasi 3 telefonais ir 4 SIM kortelėmis (4 t. b.l. 64, 91). 2020-04-22 apžiūrėjus V. P. naudojamų telefonų numerių išklotines ir atlikus jų analizę nustatyta, jog apžiūrint V. P. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) einančių ir išeinančių įvykių išklotinę laikotarpiu nuo 2019-07-06 iki 2019-12-25 iš viso užfiksuota 7113 įvykių. Nukentėjusysis A. B. apklausoje nurodė apie tai, kad asmenys, kurie jam grasino susidorojimu ir reikalavo išgalvotos pinigų sumos, kelis kartus buvo atvykę pas jį prie namų. Tikrinant versiją, kad V. P. kartu su nenustatytais vyrais galimai stebėjo A. B. gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), buvo patikrinti gauti išklotinėje esantys duomenys apie V. P. judėjimą. Nustatyta, kad 2019-11-13 14:38 val. ir 2019-10-23 17:30 val., 17:25 val. ir 17:10 val. telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie telekomunikacijos bokštų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 1).

Taip pat buvo patikrinta šio, V. P. naudojamo telefono numerio, buvimo vieta įvykio metu, kai buvo įvykdytas automobilio padegimas (2019-12-02 apie 21:40 val.). Nustatyta, kad pagal telekomunikacijų bokštų veikimo zonas įvykio metu telefono numeris (duomenys neskelbtini) buvo prisijungęs prie bokšto adresu (duomenys neskelbtini).

Apžiūrint V. P. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių įvykių išklotinę už laikotarpį nuo 2019-07-06 iki 2019-12-25, nustatyta, kad šiuo laikotarpiu užfiksuoti 997 įvykiai. Analizės metu užfiksuoti 25 išeinantys ir įeinantys įvykiai tarp V. P. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo A. B. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 2), ir 4 išeinantys ir įeinantys įvykiai tarp V. P. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiojo R. C. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr. 3). Taip pat buvo patikrinta V. P. naudojamo telefono numerio buvimo vieta įvykio metu, kai buvo įvykdytas automobilio padegimas (2019-12-02 apie 21:40 val.) ir nustatyta, kad jis buvo neaktyvus.

Susipažinus su telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)išklotinėmis reikšmingos informacijos negauta (4 t., b. l. 85-90).

Nors kaltinamieji neigia prieš nukentėjusiuosius naudoję psichologinę prievartą, tačiau 2020-01-06 buvo priimta nutartis leisti tris mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-01-06, slapta sekti S. K., šiuos veiksmus fiksuoti visų rūšių vaizdo, garso įrašymo, fotografavimo techninėmis priemonėmis, darant vaizdo, garso įrašus bei fotografuojant bei naudojant globalios padėties nustatymo įrenginį GPS. Taip pat 2020-02-04 nutartis leisti dviejų mėnesių laikotarpiu, nuo 2020-02-04 iki 2020-04-04, R. C., gim. (duomenys neskelbtini), neatskleidžiant savo tapatybės atlikti slaptus tyrimo veiksmus S. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, o būtent, leisti R. C. susitikti su S. K., susitikimų metu kalbėti su juo apie įvykdytą ir galbūt planuojamą vykdyti nusikalstamą veiką, tarpusavio pokalbius slapta fiksuoti visų rūšių garso ir/ar vaizdo fiksavimo priemonėmis.

2020-03-09 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole nurodyta, kad panaudojus technines priemones buvo užfiksuotas pokalbis tarp įtariamojo S. K. ir nukentėjusiojo R. C.. 2020.02.15 nuo 15:38 val. iki 16:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje šalia prekybos centro ,,N.“ įvyko susitikimas tarp S. K. ir R. C.. Susitikimo metu užfiksuota, kad S. K. reikalavo iš R. C. sumokėti dalį pinigų, t. y. apie 2 000 – 3 000 eurų, taip pat pokalbio metu paminėjo, kad visa reikalaujamų pinigų suma iš R. C. yra 35 000 eurų. S. K. kalba, kad žmonės jį spaudžia, kad jis R. C. nuo jų „išsuka“. Įvykusio susitikimo metu taip pat buvo kalbama ir apie kitą nukentėjusįjį A. B., R. C. pasakius, kad šis jaudinasi dėl sudeginto automobilio, S. K. kelis kartus pokalbio metu pamini, kad A. B. labiau vertėtų rūpintis dėl savo sveikatos, ateities, kalba apie galimą fizinį smurtą A. B. atžvilgiu („pažiūrėsiu, kaip jis po Santariškių supyks“, „kitas žingsnis, sakau tau, sulaužys jam rankas, kojas, realiai sulaužys“, „Be represijų, tada tegul išsprendžia klausimą, atiduos 65-is „gabalus“ ir nebus represijų. Ar jis galvoja, kad pasislėps? Na niekur jis nepasislėps.“). Pokalbio metu S. K. pamini, kad visa iš A. B. reikalaujamų pinigų suma yra 65 000 eurų (3 t., b. l. 102-170).

Gynybos akcentuojama aplinkybė, kad R. C., žinodamas, apie susitikimo su S. K. prie PC „N.“ metu daromą garso įrašą nepaklausė S. K. apie jo reikalaujamos sumos kilmę, niekaip nepaneigia S. K. veiksmų neteisėtumo, juo labiau, kad fakto, kad jis kalbėjo apie pinigų (pasak jo - verslo pelno dalies) sumokėjimą, pastarasis neneigia. S. K. pripažindamas tiek skolos reikalavimo faktą, neigia turėjęs nusikalstamas paskatas ir naudojęs nusikalstamus būdus (pasak jo reikalavimas ir veiksmai buvo teisėti, jis nenaudojęs jokio jam inkriminuojamo psichologinio smurto).

Pagrindo kaltinamųjų veiksmus vertinti kaip savavaldžiavimą – nėra. Nors išoriškai objektyvieji ir turto prievartavimo, ir savavaldžiavimo požymiai yra panašūs, šias veikas skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, taigi, vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra kito asmens valdyme, neturi teisinio pagrindo. Šiuo atveju atskiriant subjektyviąją turto prievartavimo ir savavaldžiavimo puses būtina nustatyti, kad asmenys suvokė savo veiksmų teisėtumą ar neteisėtumą. Tai reiškia, kad savavaldžiavimo atveju kaltininkas (pagrįstai ar dėl klaidos) suvokia, kad jis turi reikalavimo teisę į kito asmens turtą, o turto prievartavimo atveju - kad jokios pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Šioje byloje akivaizdu, kad kaltinamieji žinojo apie S. K. nukentėjusiųjų A. B. ir R. C. atžvilgiu pareikštų reikalavimų neteisėtumą ir jokios klaidos jų suvokime nebuvo. Kaip buvo ankščiau aptarta ir paneigta iškelta versija dėl S. K. ir nukentėjusiųjų bendro verslo ir šio verslo pelno pasidalijimo, S. K. kryptingai savo veiksmus nukreipė į nukentėjusiuosius, juos ilgą laiką persekiojo įvairiomis formomis (skambučiais, žinutėmis, betarpiškai susitinkant, per trečiuosius asmenis pranešdamas/primindamas apie tariamas skolas – neišmokėto S. K. pelno dalies. Nesant sutartinių/verslo/skolinių santykių, akivaizdu, kad S. K. žinojo, kad jo reikalaujamas perduoti turtas jam nepriklauso, yra didelės vertės, bei norėjo taip veikti.

Byloje nustatyti kaltinamųjų S. K. ir V. P. veiksmai iš esmės reiškė susitarimą bendrai prievartauti turtą ir šioje konkrečioje situacijoje (susitikime prie „M.“) susitarimas pasireiškė sutartinais veiksmais, t. y., veiksmais, rodančiais, kad jie abu pritaria vienas kito veiksmams, sutinka su tokiais neteisėtais veiksmais, taip išreikšdami savo tikrąją valią – prievartauti turtą. Kaltinamieji kitų kartu buvusių asmenų tapatybių neatskleidė, nenustatytas ir asmuo, kurio nurodymus organizuoti susitikimą V. P. vykdė, kas buvo asmenys, kurie buvo su V. P. prie A. B. namų, pastarajam tariantis su A. B. dėl susitikimo su S. K.. Akivaizdu, jog tiek V. P., tiek ir S. K. suprato ne tik savo, bet ir kito bendrininko veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Tokiu būdu jie, būdami nusikalstamos veikos bendrininkais, buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ir veikė tiesiogine tyčia.

Subjektyvioji turto prievartavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją ir nori taip veikti. Reikalaujamo turto - pinigų suma (net ir kas kart besikeičianti - 150 000, 120 000, 40 000, 60 000, 35 000) kelis kartus viršija BK 190 str. numatytos didelės vertės (250 MGL – 12 500 Eur) sumą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas laiko, kad kaltinamųjų S. K. ir V. P. kaltė yra pilnai įrodyta.

Byloje laikytina įrodytu, kad V. P. prievartavo didelės vertės turtą, prieš nukentėjusįjį panaudodamas psichinę prievartą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. K., 2019 m. rugpjūčio mėn. prie prekybos centro „M.“, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo bendrininko S. K. naudai, bauginant nukentėjusiuosius A. B. ir R. C. už neva tariamą skolą S. K., panaudojant psichinę prievartą – sakydamas „gali čia juos tuoj nudaužti“, „kad turite atiduoti skolą“, vertė A. B. ir R. C. perduoti 130 000 eurų.

Taip pat, laikytina įrodytu, kad S. K. prievartavo didelės vertės turtą, prieš nukentėjusįjį panaudodamas psichinę prievartą, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su V. P., prie prekybos centro „M.“, adresu (duomenys neskelbtini), kai neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai prieš A. B. naudodamas psichinę prievartą – pakeltu tonu ir agresyviai sakydamas „užkasiu“, „į duobę pasodinsiu“, „viską atneši pats ant dubenėlio“, „prisiekiu savo vaikais, kad tave užkasiu“, „kad jam bus galas“ ir taip su juo susidoros bei akcentuodamas tai, kad „neseniai Baltarusijoje ilgą laiką nelaisvėje laikė vieną verslininką, jį mušė, po ko verslininkas jam grąžino visus pinigus“, bei prieš R. C. naudodamas psichinę prievartą – sakydamas „kad jam bus blogai“, „kad kai užbaigs su A. B., tai imsis ir jo“, taip bauginant nukentėjusiuosius A. B. ir R. C. reikalavo perduoti didelės vertės turtą - 130 000 eurų; be to S. K. 2019-12-17, apie 18 val. ir 2019-12-19, apie 16 val. prie „S.“ progimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2020-01-02 apie 21 val. atvykęs prie R. C. namų, adresu (duomenys neskelbtini)., naudodamas psichinę prievartą, bauginant nukentėjusįjį R. C. vertė savo naudai perduoti didelės vertės turtą – 65 000 eurų; be to S. K. 2020-01-28 tarp 18:30 val. ir 18:43 val. ir 2020-02-04 tarp 16:52 val. ir 17:17 val. jis, rašydamas per „Telegram“ programėlę pranešimus R. C., savo naudai naudodamas psichinę prievartą vertė primygtinai ir nedelsiant nukentėjusįjį R. C. perduoti ankščiau įvardintą turtą dalimis po 2 000 eurų kas mėnesį, už neva tariamą skolą, kuri neva susidarė, kai jis (S. K.) laikotarpyje nuo 2015 m. iki 2017 m. kartu su A. B. ir R. C. neva turėjo, jo (S. K.), išgalvotų verslo reikalų.

S. K. veiksmai teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti pagal BK 181 str. 3 d., o V. P. veiksmai prie PC „M.“ teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 str. 3 d., kaip didelės vertės turto prievartavimas panaudojant psichinę prievartą.

2020-02-26 V. P. asmens kratos metu buvo rastas pistoletas „Premier“ su 4 dujiniais užtaisais (6 t., 165-166).

???Specialisto išvadoje nustatyta, kad:

5. - 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, galima teigti, kad tirti pateikti keturi šoviniai yra šaudyti tinkami C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti šaudmenys, o būtent - pramoniniu būdu pagaminti dujiniai šoviniai 18x55 „???-??“ (raidės rusiškos) (6 t., b. l. 169-172) (visi šoviniai tyrimo metu iššauti).

Kaltinamasis V. P. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (6 t., b. l. 195-196) pripažino faktines nusikaltimo aplinkybes, tačiau teigė, jog įstatymą pažeidė dėl nežinojimo. Iš jo parodymų matyti, kad pas jį rastą pistoletą kartu su 4 šoviniais jis atsitiktinai įsigijo 2020 m. pavasarį „G.“ turgavietėje, gal 2-3 savaitės iki sulaikymo, iš nepažįstamo asmens. Galvojo, kad tai yra dujinis pistoletas, negalvojo, kad reikia leidimo. Nežino, kokiu tikslu įsigijo, bet tikrai ne užpuolimui. Dujinis pistoletas skirtas savigynai. Tą dieną V. P. buvo turguje apsipirkti, vaikščiojo po turgų ir prie jo priėjo tamsaus gymio, kaip jam pasirodė, romų tautybės, vyras ir pasiūlė pirkti dujinį pistoletą su užtaisais. Jis savigynai nutarė jį nusipirkti ir sumokėjo 50 eurų. Tas vyras jam padavė instrukciją ar garantinį taloną su antspaudu. Leidimo ginklui neturi, dėl jo gavimo niekur nesikreipė. Jis nežinojo, kad dujiniams pistoletams reikalingas leidimas. Anksčiau dujinį pistoletą galima buvo įsigyti be leidimo, jis laikomas kaip dujinis balionėlis, nes nėra kovinis ginklas. Šaudmenys buvo pistolete, įsigijo viską vienu metu. Pistoletą kartais nešiojosi su savimi, tačiau nepastoviai, šiaip jį laikė namuose. Sulaikymo dieną turėjo pistoletą rankinės kišenėje, gal tiesiog paliko joje. Anksčiau nėra turėjęs ginklų. Dujiniu pistoletu moka naudotis, tačiau nebuvo išbandęs. Pistoletas buvo užtaisytas šoviniais, kaip ir visada, jis yra kaip dujinis balionėlis, tik skirtumas tame, kad tai yra ginklas. Nežinojo, kad įsigijo „C“ kategorijos šaunamąjį ginklą. Įsigijo, kaip dujinį balionelį.