- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-11
- Bylos Nr.
- e1-1396-1078/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05278-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- E. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal individualios veiklos verslo liudijimą, teistas:
- Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, paskirta – 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams, o būtent:
jis, 2022 m. vasario 14 d., apie 15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, konflikto metu sugriebęs sutuoktinę V. J. už rankų, pargriovė ant lovos ir prispaudęs ranka galvą prie lovos ją spaudė, šaukdamas, kad užmuš, po to, jai paėmus jų mažametį sūnų E. J., gimusį (duomenys neskelbtini), ant rankų ir bandant išbėgti iš buto, sugriebė nukentėjusiajai už pečių ir su jėga pastūmė į sieną, ko pasekoje V. J. su sūnumi ant rankų atsitrenkė į sieną, tokiu būdu nukentėjusieji V. J. ir E. J. patyrė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. J. nurodė, kad 2022 m. vasario 14 d. tarp jo ir sutuoktinės V. J. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis buvo suėmęs sutuoktinei už rankos ir, parvertęs ant sofos, laikė jai prispaudęs galvą, nelabai prisimena įvykio aplinkybių dėl girtumo, nes alkoholį gėrė tris dienas iš eilės. Kai V. J. norėjo išeiti ir buvo paėmusi jų mažametį sūnų ant rankų, jis juos stumtelėjo, sūnus tikrai galėjo užsigauti į durų akutę ar galimai į sieną. V. J. su viena ranka laikė vaiką, kita – rakino duris. Prisipažįsta sudaužęs sutuoktinės telefoną (t. 1, el. b. l. 144-146).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2022 m. kovo 24 d. apklaustas E. J. nurodė, kad kaltę pripažįsta, 2022 m. vasario 14 d., tarp jo ir V. J. kilus žodiniam konfliktui, kai ji norėjo išeiti pro duris paėmusi sūnų ant rankų, jis ją, laikant sūnų ant rankų, stumtelėjo. V. J. su viena ranka laikė vaiką, o su kita – rakino duris ir ji, kartu su vaiku, atsitrenkė į duris arba sieną. Dėl įvykio labai gailisi (t. 1, el. b. l. 169-179).
Motyvuojamoji dalis
Be E. J. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta: V. J. protokolu-pareiškimu (t. 1, el. b. l. 1-8), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (t. 1, el. b. l. 19-22), įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, el. b. l. 27-37), asmens apžiūros protokolu (t. 1, el. b. l. 38-43), nukentėjusiosios V. J. parodymais (t. 1, b. l. 50-52, 78-81), liudytojo A. R. parodymais (t. 1, el. b. l. 87-89), liudytojos D. S. parodymais (t. 1, el. b. l. 93-96), 2022 m. vasario 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu (t. 1, el. b. l. 99-101), 2022 m. kovo 12 d. apžiūros protokolu (t. 1, el. b. l. 105-107), 2022 m. kovo 8 d. specialisto išvada (t. 1, el. b. l. 118-119) ir kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. J. 2022 m. vasario 14 d., apie 15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, konflikto metu sugriebęs sutuoktinę už rankų, pargriovė ant lovos ir prispaudęs ranka galvą prie lovos ją spaudė, šaukdamas, kad užmuš, po to, jai paėmus jų mažametį sūnų ant rankų ir bandant išbėgti iš buto, sugriebė nukentėjusiajai už pečių ir su jėga pastūmė į sieną, ko pasekoje ji su sūnumi ant rankų atsitrenkė į sieną, tokiu būdu V. J. ir E. J. sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. J. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (t. 1, el. b. l. 194-195).
Skiriant bausmę E. J. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, kuriais panaudotas fizinis smurtas ir sukeltas fizinis skausmas šeimos nariams – žmonai ir vaikui, kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas (t. 1, el. b. l. 122-126), baustas administracine tvarka (t. 1, el. b. l. 132-134). Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą.
Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. J. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, el. b. l. 147-149) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintina.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes sudėti apėmimo būdu ir E. J. paskirti galutinę subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, E. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir nustatyti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, E. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, šiuo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – bei įpareigojant:
1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su gydymusi, darbu ar mokymusi;
2) tęsti darbą;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
4) dalyvauti elgesio pataisos programoje.
E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.
Nuteistasis, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.