Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2013 m. spalio 29 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2013 m. liepos 16 d. atlikus D. P. individualios veiklos patikrinimą (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad D. P. laikotarpiu 2013 m. birželio-liepos mėnesiais, vertėsi ūkine komercine veikla, neturėdamas verslo liudijimo maisto gamybai ir prekybai. Taip pat, nesudaręs darbo sutarties, buvo įdarbinęs K. M. prekiauti čeburekais ir kitu maistu. Be to, atliekant patikrinimą, trukdė pareigūnams vykdyti veiklos patikrinimą, elgėsi įžūliai ir įžeidžiančiai pareigūnų atžvilgiu.

Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 10 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. P. paskirta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda. Konfiskuoti maisto produktai (29 čeburekai, 5 maišeliai su kepta duona) pagal 2013 m. liepos 16 d. paėmimo protokolą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad D. P. iš esmės neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 41³ str. 1 d., 173 str. 1 d., 187 str. 2 d.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 5), vyresniojo tyrėjo K. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 6-7), patikrinimo aktas (b. l. 9), K. M., D. P. parodymai duoti teismo posėdžio metu (b. l. 29, 35-36), administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo A. Š. parodymai duoti teismo posėdžio metu (b. l. 29-30) ir kiti byloje esantys duomenys. Remiantys jais nustatyta, kad D. P. neturėjo leidimo verstis ūkine komercine veikla, to neneigė ir pats D. P., buvo įdarbinęs K. M. prekiauti čeburekais ir kitu maistu, nesudaręs darbo sutarties, trukdė pareigūnams vykdyti veiklos patikrinimą, elgėsi įžūliai ir įžeidžiančiai pareigūnų atžvilgiu.

D. P. parodė, kad gal ir padarė kokius pažeidimus, tačiau jų negali nurodyti. Teigia, kad patys pareigūnai elgėsi netinkamai, K. M. jo gyvenamoje vietoje pati kepė čeburekus ir jais prekiavo norėdama užsidirbti (b. l. 29, 36). Teismo posėdžio metu K. M. parodė, kad pardavinėjo čeburekus, kuriuos paimdavo iš D. P. kepyklos, darbo sutarties nebuvo sudariusi. Jis mokėjo 5 Lt kiekvieną dieną už parduotus čeburekus (b. l. 36). Šiuos liudytojos parodymus patvirtina vaizdo medžiagoje užfiksuotos aplinkybės. D. P. neturėjo leidimo verstis ūkine komercine veikla. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog maisto produktų gamyba ir jų prekyba D. P. buvo vykdoma pažeidžiant tokios veiklos teisėtumą, nes D. P. neturėjo licencijos maisto gamybai ir prekybai.

Apeliantas neigia, jog K. M. samdė pardavinėti čeburekus ir kitą maistą. Tačiau K. M. paaiškinime ir teismo posėdyje teigė, jog būtent D. P. pasiūlė jai pardavinėti čeburekus ir kitą maistą. Jai mokėdavo 5 Lt kiekvieną dieną, darbo sutarties nebuvo sudarę. Vyresnysis tyrėjas K. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad prieš patikrinimą stebėjo D. P. individualios įmonės veiklos vykdymo vietą, matė, kaip į kieme stovėjusį automobilį buvo įdėtos dėžės ir šaltkrepšiai. Į automobilį įsėdo du vyrai ir dvi merginos ir išvažiavo. Automobilis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie paplūdimio kopų, iš jo išlipo abi merginos ir vyriškis. Norint patikrinti minėtus asmenis, du iš jų vyriškis ir mergina pabėgo, buvo sustabdyta mergina, kuri buvo nuvežta į policijos komisariatą. Mergina paaiškino, jog nelegaliai dirba pas D. P. (b. l. 6-7). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog užtenka duomenų konstatuoti, kad K. M. dirbo D. P. naudai, kaip darbuotoja, darbo sutartis nebuvo sudaryta, apie darbo santykius nebuvo informuotos atitinkamos institucijos ir tai atitinka nelegalaus darbo faktą ir pažeidimo sudėtį, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Apeliaciniame skunde D. P. teigia, kad nors pats nukentėjo dėl policijos pareigūnų fizinių veiksmų panaudojimo, pretenzijų pareigūnams neturi, nes jie vykdė nurodymus. Tai, kad D. P. trukdė pareigūnams vykdyti veiklos patikrinimą, elgėsi įžūliai ir įžeidžiančiai pareigūnų atžvilgiu iš dalies patvirtina pats D. P., vyresnysis tyrėjas K. B., policijos pareigūnė R. P., vaizdo įrašas. D. P. teismo posėdyje parodė, kad įsiveržė į butą moteris, neparodė jokio dokumento, išsuko rankas (b. l. 29). Liudytoja R. P. parodė, kad atvykę, D. P. parodė pažymėjimą, paaiškino atvykimo priežastį. D. P. pradėjo stumdytis, keiktis (b. l. 30). Vyresnysis tyrėjas K. B. tarnybiniame pranešime nurodė tokias pat aplinkybes, jog D. P. prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus. D. P. jų nesiklausė, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, atsisakė pasirašyti ant pavedimo (b. l. 6-7). Taigi R. P., K. B. parodymai paneigia D. P. parodymus. Pirmosios instancijos teismas ištyręs aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog D. P. trukdė pareigūnams vykdyti jų teisėtas funkcijas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. liepos 16 d. paėmimo protokolu iš K. M. buvo paimti 29 čeburekai ir 5 maišeliai su kepta duona (b. l. 15). Pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti maisto produktus paimtus pagal 2013 m. liepos 16 d. paėmimo protokolą. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog iš D. P. niekada nebuvo konfiskuoti maisto produktai pagal 2013 m. liepos 16 d. paėmimo protokolą, atmestinas, nes maisto produktai buvo paimti iš K. M., kuri šiuos produktus pardavimui buvo gavusi iš D. P..

Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 10 d. nutarimu D. P. pripažino kaltu pagal ATPK 41³ str. 1 d., 173 str. 1 d., 187 str. 2 d., ir paskyrė 3000 Lt baudą. D. P. paskirta administracinė nuobauda atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. P. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.