Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-07-04 · Byla Nr. N-62-3074-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-04
Bylos Nr.
N-62-3074-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Administracinė byla Nr. N – 062 – 3074/2008Procesinio sprendimo kategorija – 39.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. V. apeliacinį skundą dėl Druskininkų mieto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų mieto apylinkės teismo nutarimu G. V. nubaustas 15 parų areštu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytųjų pažeidimų padarymą.

Kaip nurodyta nutarime, G. V. 2008 m. balandžio 24 d., apie 2 val. 36 min., Druskininkuose, Druskininkų g. prie naktinio klubo „Era", nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo vykti į policijos komisariatą, vartojo necenzūrinius žodžius policijos pareigūnų G. S. ir M. L. atžvilgiu, stumdė policijos pareigūnus, bandydamas suduoti smūgius, atvykus į policijos komisariatą toliau plūdo pareigūnus, grasino susidoroti, atsisakė nustatyti girtumą. Veika atitinka ATPK 187 straipsnio 1 dalį ir ATPK 187 straipsnio 2 dalį, kadangi tuo buvo pasipriešinta policijos pareigūnams, nevykdyti teisėti pareigūnų reikalavimai bei įžeista jų garbė ir orumas. Įvertinus tai, kad kaltininkas pažeidimo metu buvo neblaivus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, todėl jam paskirtas administracinis areštas.

Šalies argumentai

G. V., nesutikdamas su apylinkės teismo nutarime paskirtąja nuobauda, apeliaciniame skunde pateikė prašymą pakeisti areštą į viešuosius darbus. Prašymą argumentavo tuo, kad, jo supratimu, areštas yra paskirtas neaptarus darbinės veiklos, teistumo, administracinės atsakomybės neturėjimo. Teisme jis sakė, kad dirba, rodė darbo sutartį, bet sutartis nebuvo prijungta prie bylos, nutarime jis yra įvardintas nedirbančiu. Tikriausiai buvo sumanyta skirti areštą, todėl apie užimtumą pasisakyta neteisingai. Nuo 2008 m. balandžio 30 d. dirba UAB „Dirvintos transportas“ sargu. Darbovietė jį charakterizavo teigiamai. Jeigu teismas būtų pažymėjęs jo užimtumą, tai būtų buvę aptarta, ar tikslinga skirti administracinį areštą. Areštas atitrauks jį nuo darbo, jį atleis. Policijos pareigūnai parašė, kad jis priešinosi, juos stumdė, koliojo, įžeidė. Buvo kitaip. Pareikalavus važiuoti į policiją jis paklausė, už ką turi važiuoti, ir tada jam policininkai papurškė ašarinėmis dujomis. Jis supyko ir pasakė keletą žodžių. Nuo dujų ilgai nepraėjo ašarojimas, dusulys, todėl realiai pasipriešinti negalėjo. Teisme prašė skirti baudą. Baudą būtų sumokėjęs, nes dirba. Teismas turėjo išaiškinti visas aplinkybes, kaip to reikalauja ATPK 284 straipsnis. Paskirtą areštą teismas gali pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Sprendimas keičiamas, jeigu pateikiama papildomų įrodymų. Tai numato ABTĮ 95 straipsnis, ATPK 338¹ straipsnis, įstatymas leidžia areštą keisti į viešuosius darbus.

Atsiliepimas

Druskininkų policijos komisariato atsiliepime į G. V. apeliacinį skundą nesutinkama su apelianto pareikštuoju prašymu.

Teisėjų kolegija,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

G. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas iš dalies nesutiko su apylinkės teismo padarytuoju įrodymų vertinimu ir iš jo išplaukusia išvada, kad jis padarė inkriminuotus teisės pažeidimus. ATPK 257 straipsnis įtvirtino įrodymų vertinimo principus ir jame sakoma, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik iš įrodymų visumos, o ne iš atskirų įrodymų, kaip daro apkaltintasis asmuo. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, jas visas ištyrė. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės atitinka išdėstytosioms teismo nutarime. Teismas įrodymus vertino teisingai ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad aplinkybių tyrimas atliktas išsamiai.

Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo nutarime paskirtąja nuobaudos rūšimi – areštu, tačiau, kaip matyti iš apylinkės teismo nutarimo teksto, nuobaudos parinkimas buvo svarstytas ir argumentuota, kodėl skiriama tokia nuobaudos rūšis. Su apelianto nurodytomis aplinkybėmis nuobaudos rūšies paskyrimas negali būti siejamas, nes teismas šią nuobaudą paskyrė vadovaudamasis kitais pagrindais. Nustačius asmens atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei įvertinus kitas teismo nutarime nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą skirti administracinį areštą. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui skirta aiškiai per griežta administracinė nuobauda ir kartu pripažintina, kad paskirtoji administracinė nuobauda nėra per griežta, ji buvo tinkamai individualizuota, o apeliacinio skundo teiginiai dėl per griežtos nuobaudos - nepagrįsti. Darydamas pažeidimą apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.

Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti areštą į viešuosius darbus, tačiau toks prašymas negali būti šio proceso nagrinėjimo dalyku. Skirtos baudos pakeitimo į viešuosius darbus procedūra gali būti atliekama tik administracinės nuobaudos vykdymo stadijoje pagal ATPK 314 straipsnyje įtvirtintas taisykles.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodomas ir ATPK 338¹ straipsnis. Jame reglamentuotas sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas. Detalių kriterijų, kokiais atvejais teismas gali taikyti sąlyginį administracinio arešto vykdymo atidėjimą, o kokiais – ne, minėtas straipsnis nenumato. Taip teismui sudaryta galimybė individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus (pavyzdžiui, šis straipsnis galėtų būti taikomas, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia duomenis apie svarbias aplinkybes, dėl kurių paskirtojo administracinio arešto vykdymas konkrečiu laikotarpiu sukeltų itin sunkias pasekmes, neatitiktų proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų ir pan.). Todėl darytina išvada, kad paskyręs administracinį areštą, teismas turi teisę spręsti dėl galimybės sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą, atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta aplinkybių, aiškiai rodančių, kad administracinio arešto vykdymas konkrečioje situacijoje dėl tam tikrų svarbių, išimtinių priežasčių turėtų būti sąlyginai atidedamas. Įvertinus tai, kad, kaip minėta, ATPK 338¹ straipsnio paskirtis yra individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į protingumo ir teisingumo principus, vien asmens pageidavimas, kad jam sąlyginai būtų atidėtas administracinio arešto vykdymas, nesant būtinybės atidėti administracinio arešto vykdymą pagrindžiančių duomenų, nėra pagrindas sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą. Tuo labiau, kad byloje net nėra duomenų, kad teismo posėdžio metu buvo pareiktas toks prašymas. Jei paskirtos vienos griežčiausių administracinių nuobaudų vykdymas galėtų būti sąlyginai atidedamas nuo l iki 12 mėnesių tik asmens pageidavimu, nenustačius svarbių, išimtinių tokį atidėjimą pateisinančių priežasčių, tokios administracinės nuobaudos poveikis būtų tik deklaratyvus, kurtų nebaudžiamumo iliuziją ir neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė svarbių, išimtinių priežasčių, kurios lemtų būtinybę sąlyginai atidėti paskirtojo administracinio arešto vykdymą. Vien tai, kad asmuo dirba, negali būti laikoma svarbia, išimtine aplinkybe. Asmens sutikimas sąlyginio administracinio arešto atidėjimo metu atlikti nemokamus viešuosius darbus, taip pat nėra pakankamas pagrindas sąlyginai atidėti administracinio arešto vykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. N 444- 1504/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4 (14), 2008 sausis – balandis).

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 95 straipsnis, nes bendrosios kompetencijos teismas – apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, šiuo įstatymu nesivadovavo.

Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai parinko administracinę nuobaudą, nepažeidė įstatymo reikalavimų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Druskininkų mieto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutarimą palikti nepakeistą, G. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius