- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2-6503-1154/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02229-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Navickytė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- E. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui E. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1276,96 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. vasario 4 d. atsakovui E. B. buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina sudaro 1276,96 Eur. Atsakovas privalomuoju sveikatos draudimu buvo draustas tik iki 2019 m. sausio 31 d., tačiau nebuvo draustas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. kovo 30 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2019 m. vasario mėnesį nebuvo sumokėta. Atsakovas, neįvykdydamas nustatytos pareigos sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė PSDF biudžetui 1276,96 Eur žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutiko su jam pareikštu ieškiniu.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2022 m. kovo 2 d. prašymu prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 441 straipsniu, nutarė civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir išaiškino šalims jų teisę pateikti rašytinį prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Kadangi nė viena iš šalių nepateikė prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
5. CPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 441 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. vasario 4 d. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kainą sudarė 1276,96 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2019 m. sausio 31 d. Ieškovės teigimu, sveikatos draudimo įmoka už atsakovą per 2019 m. vasario mėnesį nebuvo sumokėta, žala dėl suteiktų paslaugų iki šiol nėra atlyginta.
7. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos ir vaistai, nesumokėjęs draudimo įmokos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
9. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino PSDF biudžeto išlaidų (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovo gauta nauda). Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kainos dalis (1276,96 Eur) sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Taigi byloje nustatytos visos atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovui atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Teismui pateiktame 2022 m. vasario 22 d. atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu sutiko, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs PSDF biudžetui padarytą žalą (CPK 178 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 1276,96 Eur padarytai žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
10. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1276,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 29 Eur žyminio mokesčio. Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 4,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 307, 441 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai (juridinio asmens kodas 188783796) iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1276,96 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 96 ct) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1276,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 4,48 Eur (keturis eurus 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.