Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. L. ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Ž. L. pareiškė ieškinį, kuriuo, patikslinusi ieškinio reikalavimus (2019-02-13 teismo posėdžio metu ieškinio sumą sumažino nuo 669,27 Eur iki 598,18 Eur, t. y. iš pradinės ieškinio sumos išminusavo 71,09 Eur pagal čekį, kuriame įtrauktos su remontu nesusiję išlaidos), prašo priteisti iš atsakovo V. N. 598,18 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti, nes jie visiškai pagrįsti ir įrodyti liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga.

2019-02-13 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas V. N. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad nuomotojai (ieškovei) buvo nurodęs savo tel. numerį, kuriuo nuomotoja jam ir skambindavo. Paprastai kiekvieno mėnesio 24 d. susiskambindavo dėl konkretaus laiko suderinimo, o 25 d. nuomotoja atvykdavo į butą, kur atsakovas perduodavo pinigus už einamojo mėnesio nuomą, taip pat sumokėdavo komunalinius mokesčius, kuriuos ieškovė paskaičiuodavo pagal skaitiklių rodmenis ir gautus paslaugų tiekėjų pranešimus. Visus mokėjimus ieškovei visuomet atlikdavo grynais pinigais. Atsakovas bute gyveno kartu su sugyventine. Atsakovas nurodė, kad 2018 m. kovo 15 d. ieškovė į nuomojamą butą atvyko jam nepranešusi. Atėjusi iš karto atsirakino duris ir nustebo jį radusi namuose. Atsakovas paaiškino, kad dėl šio atvejo nusprendė išsikraustyti iš nuomojamo buto ir žodžiu informavo ieškovę, kad iš buto išsikraustys nuo 2018-04-15. Atsakovo teigimu, ieškovė su tokiomis išsikraustymo sąlygomis sutiko. Dėl tam tikrų aplinkybių iš buto jis išsikraustė tik 2018-04-22. Atsakovo teigimu, būtent balandžio 22 d. jis, ieškovei atvykus į butą, perdavė jai buto raktus, pinigus – už komunalinius mokesčius ir už nuomą - ir jie išsiskirstė. Atsakovas paaiškino, kad jam išsikraustant jis neprašė nuomotojos grąžinti jo sudarant nuomos mokestį sumokėto 500 Eur užstato, neprieštaravo, kad nuomotoja pasiliktų užstatą dėl to, kad jis išsikrausto anksčiau sutartyje numatyto termino. Atsakovas pripažino, kad tą dieną jis visų savo daiktų iš buto pasiimti nespėjo. Kaip ir kada planavo pasiimti likusius daiktus, konkrečiai paaiškinti ir nurodyti negalėjo. Atsakovas teigė, kad jis su ieškove bendraudavo tik telefono skambučiais, jokių SMS žinučių jai nerašė, tačiau 2019-03-14 teismo posėdžio metu pakeitė savo parodymus ir pripažino, kad į bylą ieškovės pateiktos SMS žinutės yra jo rašytos. Atsakovas taip pat nurodė nepripažįstantis, kad sofa buvo sulaužyta jo gyvenimo bute metu, teigė, kad sofa tokia buvo jau jam atsikraustant į butą, po pirmo mėnesio nuomotojos prašė sofą pakeisti, nes ji turėjo defektą – jos nebuvo galima pilnai ištiesti. Ieškovė sofą pakeitė.

Atsakovas ir jo atstovas 2019-03-14 teismo posėdžio metu, patikslinę savo galutinę poziciją dėl ieškinio, nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. atsakovas pripažįsta, kad nesumokėjo 250 Eur nuomos mokesčio už balandžio mėnesį, taip pat pripažino, kad ieškovė turi teisę iš jo reikalauti ir 250 Eur nuomos mokesčio už gegužės mėnesį, nes jis iš buto išsikraustė anksčiau nuomos sutartyje numatyto termino. Atsakovas sutiko, kad nurodytas sumas, į kurias ieškovė turi reikalavimo teisę, ieškovė išskaičiuotų iš jo sumokėto 500 Eur užstato. Kartu atsakovas pripažino, kad ieškovei po išsikraustymo iš buto negrąžino vieno komplekto raktų, todėl ieškovė buvo priversta keisti naujus buto durų užrakto cilindrus už 21 Eur, todėl sutiko, kad ieškovė pagrįstai reikalauja 21 Eur patirtų išlaidų atlyginimo. Raktai šiuo metu yra pas jo sugyventinę. Dėl likusios ieškovės reikalaujamos sumos atsakovas nurodė nesutinkantis, laiko, kad šios sumos ieškovė reikalauja iš jo nepagrįstai, todėl prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Nustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl 2017-07-22 šalių sudarytos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymo tinkamumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė terminuota gyvenamosios patalpos – buto, esančio, Vilniuje, - nuomos sutartis.

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.576 straipsnis). Nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu, rašytinė nuomos sutartis laikoma sudaryta, kai šalys ją pasirašo, o žodinė – nuo šalių susitarimo dėl sutarties sąlygų arba leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos (CK 6.579 straipsnio 2 dalis, 6.582 straipsnio 2 dalis). Nuomininkas privalo išlaikyti išsinuomotą daiktą, mokėti komunalinius mokesčius (CK 6.493 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1- 6.4 straipsniais). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Vadovaujantis Sutarties 2.1. p., atsakovas įsipareigojo mokėti sutartus nuomos ir komunalinius mokesčius. Vadovaujantis Sutarties 2.3. p., atsakovas įsipareigojo pranešti nuomotojui apie nuomos sutarties nutraukimą prieš 60 kalendorinių dienų. Pagal Sutarties 2.5 p. atsakovas įsipareigojo palaikyti bute švarą, pagal 2.7. p. atsakovas įsipareigojo saugoti ir tausoti butą bei jame esantį turtą, pagal Sutarties 2.9. p. atsakovas įsipareigojo sutarčiai pasibaigus perduoti butą nuomotojui, visiškai atsiskaityti už nuomą ir komunalinius mokesčius, grąžinti raktus ir kitus nuomotojo daiktus. Pagal 2.12 p. atsakovas įsipareigojo atlyginti savo lėšomis žalą, padarytą butui, jame esančiai technikai, baldams ir kitiems daiktams. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. N. iš nuomojamo buto išsikraustė 2018 m. balandžio 22 d., t. y. anksčiau Sutartyje numatyto termino. Atsakovas teigė, kad apie būsimą išsikraustymą iš buto jis informavo ieškovę žodžiu 2018 m. kovo 15 d., tačiau šiuos atsakovo teiginius paneigia ieškovės teisme duoti paaiškinimai bei šalių rašytų žinučių turinys, iš kurių aiškiai matyti, kad dar 2018 m. balandžio 25 d. buvo tartasi dėl eilinio atsiskaitymo už butą, byloje nėra jokių, kad atsakovas būtų iki 2018-04-22 suderinęs su ieškove būsimo išsikraustymo iš buto konkrečias sąlygas ir kad ieškovė būtų su šiomis sąlygomis sutikusi. Atsakovas byloje neįrodė ir teismas nenustatė, kad atsakovas būtų reiškęs ieškovei kokias nors pretenzijas dėl netinkamo ieškovės kaip nuomotojos pareigų vykdymo, taip pat atsakovas neįrodė, kad būtų informavęs ieškovę apie ketinimą išsikraustyti iš buto. Priešingai, iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo išsikraustymas iš buto ieškovei buvo netikėtas. Teismo vertinimu, atsakovo teisme duoti paaiškinimai buvo nenuoseklūs, nekonkretūs, be to, atsakovas savo paaiškinimus ir poziciją teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl esminių ginčo aplinkybių keitė, taip pat negalėjo nurodyti, kada konkrečiai ir kokią konkrečią sumą sumokėjo ieškovei išsikraustydamas iš buto, todėl teismas atsakovo paaiškinimais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Įvertinus byloje esančius įrodymus, vadovaujantis CPK 185 straipsniu, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti išlaidas už komunalines paslaugas už 2018 m. kovo ir balandžio mėnesius, sudarančius iš viso 136,95 Eur, ir nuomos mokestį už 2018 m. balandžio mėnesį (250 Eur) pagrįstas, nes atsakovas neįrodė, kad neįspėjęs ieškovės išsikraustydamas iš buto 2018-04-22 butų atsiskaitęs su ieškove, t. y. sumokėjęs už buto nuomą ir komunalinius mokesčius (CPK 178 str., 185 str.), todėl, vadovaujantis Sutarties 2.1 p., 2.9 p. bei ieškovės pateiktais komunalinių mokesčių sumokėjimą patvirtinančiais kvitais, iš atsakovo priteistina 136,95 Eur skolos už komunalinius mokesčius, susidariusius iki išsikraustant iš buto, ir 250 Eur nuomos mokesčio už balandžio mėnesį. Atsakovas taip pat privalo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl to, kad atsakovas sutartyje numatytu laiku (prieš 60 d.) nepranešė apie išsikraustymą iš buto, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo sumokėti 250 Eur už gegužės mėnesį, atsakovas šį ieškovės reikalavimą pripažino ir jo neginčijo, todėl, vadovaujantis Sutarties 2.3 punktu, iš atsakovo priteistina 250 Eur nuostolių, susidariusių dėl to, kad ieškovas išsikraustė iš buto neinformavęs ieškovės prieš 60 d. ir dėl to ieškovė patyrė 250 Eur nuostolių negautų pajamų už šį laikotarpį (nuomos mokesčio) forma.

CK 6.500 str. nustato, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (ši nuostata iš esmės atitinka šalių sudarytos nuomos sutarties 2.12 punktą). Paminėta norma aiškiai paskirsto įrodinėjimo pareigą – savo nekaltumą dėl nuomojamo daikto pablogėjimo, esant ginčui, turi įrodyti nuomininkas.

Ieškovės paaiškinimai, byloje apklaustų liudytojų A. L., A. M. parodymai, taip pat į bylą pateiktos fotonuotraukos bei video įrašai patvirtina, kad ieškovei atsakovui perdavus butą nuomai jis buvo naujai suremontuotas, atsakovas bute išgyveno nepilnus metus, po atsakovo išsikraustymo iš buto sienoms buvo padaryti fiziniai pažeidimai – sienos suteptos neišvalomai, tapetai nudraskyti. Teismo vertinimu, aptartų buto sienų sugadinimo pagal jų pobūdį, atsižvelgus į buto nuomos laikotarpį (trumpesnis nei 1 m.), nėra jokio pagrindo vertinti kaip natūralaus nusidėvėjimo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad po atsakovo išsikraustymo buvo reikalinga koridoriuje ir virtuvėje iš naujo klijuoti tapetus, dažyti sienas, taip pat sofos, kilimų valymui buvo reikalingos valymo priemonės, kurių įsigijimui ieškovė iš viso išleido 44,66 Eur, todėl ieškovė pagrįstai šių išlaidų atlyginimo reikalauja iš atsakovo. Taip pat ieškovė pagrįstai reikalauja 8,57 Eur už įsigytą naują kilimėlį ir 21 Eur už naujus butų durų užrakto cilindrus, kuriuos buvo būtina keisti dėl atsakovo negrąžinto buto raktų komplekto, ieškovės patirtas išlaidas šioje dalyje patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovas nepaneigė savo atsakomybės dėl šių išlaidų susidarymo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 74,23 Eur nuostolių atlyginimo dėl aptartų nurodyto pobūdžio išlaidų.

Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad nuomojame bute buvusi sofa buvo sugadinta buto nuomos laikotarpiu, tuo tarpu atsakovas įrodymų, kurie galėtų patvirtinti jo teiginius, kad sofos sugadinimai jau buvo jam perdavus butą nuomai ir kad jis nuo pat pradžių šios sofos negalėjo naudoti pagal jos paskirtį, t. y. miegojimui, nepateikė, todėl atsakovo teiginiai dėl to, kad sofa tapo netinkama naudoti pagal jos paskirtį ne dėl jo kaltės atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str., CK 6.499 str. 1 d.). Tokiu būdu ieškovė turi teisę į nuostolių, patirtų dėl naujos sofos pirkimo, kuri buvo perduota naudotis atsakovui į jam nuomojamą butą, atlyginimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad naują sofą ieškovė pirko už 387 Eur, todėl ši suma pripažintina ieškovės patirtais nuostoliais dėl netinkamo atsakovui perduoto daikto naudojimo ir priteistina ieškovei iš atsakovo (CPK 178 str., CK 6.246-6.249 str., 6.251 str. 1 d., 6.499 str. 1 d.).

Ieškovė, vadovaujantis Sutarties 1.4 p., 1.8 p., turi teisę išskaičiuoti patirtus nuostolius iš atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti perduoto 500 Eur užstato. Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo iš viso patyrė 1098,18 Eur nuostolių, todėl iš šios sumos atėmus 500 Eur užstatą, ieškovei iš atsakovo priteistina 598,18 Eur nuostolių atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo remiantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanoss už priteistą 598,18 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2018-09-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., teismui patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 15 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio ir 886 Eur advokato ir advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidų pagal į bylą pateiktus patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš viso – 901 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 3,72 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 598,18 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 18 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteisto sumos (598,18 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2018-09-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 901,00 Eur (devynis šimtus vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur (tris eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.