Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-358/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-10
Bylos Nr.
1A-358/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys (pirm.), Albinas Bielskis, Elena Vainienė
Nuteistasis
A. Č., ir E
Nukentėjusysis
E. Z.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-358/2011Proceso Nr. 1-82-1-00430-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.3.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Albino Bielskio, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui,nuteistajam A. Č. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d., nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2011 m. kovo 29 d.

Iš A. Č. Valstybinei ligonių kasai priteista 13486,96 Lt už nukentėjusiojo E. Z. gydymą stacionare.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. A. , tačiau nuosprendis jos atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 7 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suduodamas smūgius rankomis ne mažiau kaip 7 kartus į galvą bei smūgiuodamas koja 1 kartą į krūtinės kairę pusę E. Z. , gim. (duomenys neskelbtini), padarė jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, pakaušyje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, skruoste, kraujosruvas pakaušio, kairio smilkinio, viršugalvio, kaktos, skruostų minkštuose audiniuose, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės ir momeninės skilčių sumušimus, odos nubrozdinimus krūtinės kairėje pusėje, dešiniame peties sąnaryje, kairės pusės 5–6–7 šonkaulių lūžimus vidurinėje pažastinėje linijoje, kurie komplikavosi ir sukėlė nukentėjusiajam E. Z. komą, t. y. sužalojimų visuma padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl nukentėjusysis E. Z. 2010 m. rugsėjo 13 d. mirė.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Č. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. bei paskirti švelnesnę bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, kad žudyti E. Z. jis nenorėjo, tokio tikslo neturėjo, E. Z. buvo labai agresyvus, puolė mušti savo sugyventinę, todėl, jis, norėdamas apginti S. P. , sudavė nukentėjusiajam keturis ar penkis kartus. Nuteistasis pažymi, kad nebuvo nustatyta, nuo kurio smūgio mirė E. Z. , be to, nukentėjusysis buvo gydomas Raseinių ligoninėje ir Kauno klinikose, E. Z. gulint ligoninėje išsivystė įvairūs negalavimai, mirė nukentėjusysis praėjus mėnesiui laiko po įvykio. Šios aplinkybės, anot apelianto, rodo, kad E. Z. galėjo būti netinkamai gydomas.

A. Č. teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo asmenybę, t. y. neįvertino to, kad jis, nors ir buvo teistas, tačiau tai buvo prieš 19 metų, administracine tvarka jis nebuvo baustas, turėjo darbą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis A. Č. apeliaciniame skunde neneigia įvykio dieną vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį E. Z. , tačiau tvirtina, jog nužudyti E. Z. nenorėjo, tokio tikslo neturėjo, o kadangi nebuvo tiksliai nustatyta, nuo kurio smūgio mirė E. Z. , jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, bet ne nužudymas. Taip pat nuteistasis A. Č. apeliaciniame skunde kelia versiją, jog E. Z. mirties priežastimi galėjo būti ir netinkamas jo gydymas, kadangi nukentėjusysis mirė praėjus mėnesiui laiko po įvykio. Šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. kaltininko padaryta baudžiamajame įstatyme aprašyta veika buvo būtina padarinių (mirties) kilimo sąlyga. Jei nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis bu­vo kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, tai at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės atėmi­mą at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos, ar praėjus ku­riam lai­kui, taip pat ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar jis bu­vo ne­tin­ka­mai gy­do­mas, ar netinkamai diagno­zuo­ti jo su­ža­lo­ji­mai, ir kad, ne­sant šių ap­lin­ky­bių, mir­ties gal­būt bu­vo ga­li­ma išveng­ti. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. Č. smurtą prieš nukentėjusįjį E. Z. vartojo 2010 m. rugpjūčio 7 d., apie 18 val., nukentėjusysis 2010 m. rugpjūčio 8 d. buvo pristatytas į VšĮ Raseinių ligoninę, 2010 m. rugpjūčio 9 d. E. Z. buvo išgabentas gydymui į Kauno medicinos universiteto klinikas, 2010 m. rugsėjo 6 d. nukentėjusysis vėl parvežtas į VšĮ Raseinių ligoninę, kur 2010 m. rugsėjo 13 d. mirė. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 165/10 (10) konstatuota, kad E. Z. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo odos nubrozdinimų, kraujosruvų galvoje, galvos smegenų sumušimo, kairės pusės šonkaulių lūžimų, kad komplikavosi koma, poodinės emfizemos krūtinėje, kakle, dideliu galvos smegenų pabrinkimu su požievio srityje, smegenų žievėje, kamiene pavienėmis perivaskulinėmis kraujosruvėlėmis, kūno dešinės pusės daliniu paralyžiumi, pūlingu pleuritu, bronchitu ir plaučių uždegimu, širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Lavone rasti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, pakaušyje (medicinos dokumentų duomenimis), odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, skruoste, kraujosruvos pakaušio, kairio smilkinio, viršugalvio, kaktos, skruostų minkštuose audiniuose, galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės ir momentinės skilčių sumušimas, odos nubrozdinimai krūtinės kairėje pusėje (medicinos dokumentų duomenimis), dešiniame peties sąnaryje, kairės pusės 5–6–7 šonkaulių lūžimai vidurinėje pažastinėje linijoje, padaryti suduodant mažiausiai 7 smūgius į galvą bei 1 smūgį į krūtinės kairę pusę, sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu ar jam artimu laiku, sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo atveju sukėlė mirtį (t. 1, b. l. 21 – 28). Šie teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti faktiniai duomenys neginčytinai patvirtina, kad nukentėjusysis E. Z. mirė nuo 2010 m. rugpjūčio 7 d. patirtų sužalojimų visumos, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Šioje byloje nustatyta, kad smurtą prieš nukentėjusįjį E. Z. 2010 m. rugpjūčio 7 d. vartojo ir nuteistoji E. A. – ji ne mažiau kaip keturis kartus įspyrė gulinčiam E. Z. į apatinę kūno dalį, tačiau, kaip nustatė teismo medicinos tyrimą atlikęs ekspertas, tokiais E. A. veiksmais padaryti nukentėjusiajam kūno sužalojimai – odos nubrozdinimai kairiame kelyje, alkūnės sąnariuose, gilūs odos nubrozdinimai – paviršinės žaizdos kairiame kelio sąnaryje, plaštakoje, dešinėje blauzdoje – įtakos E. Z. mirčiai neturėjo, gyvam asmeniui jie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu, byloje surinktais įrodymais – paties nuteistojo A. Č. , nuteistosios E. A. , liudytojų O. A. , S. P. parodymais nustatyta, jog 2010 m. rugpjūčio 7 d. smūgius rankomis į galvą, taip pat smūgius kojomis į krūtinės sritį nukentėjusiajam E. Z. sudavė, būtent, A. Č. , t. y. A. Č. padarė nukentėjusiajam E. Z. kūno sužalojimus, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymą ir sukėlusius E. Z. mirtį. Nuteistojo A. Č. apeliacinio skundo teiginiai, jog E. Z. mirtį galėjo sukelti netinkamas jo gydymas yra deklaratyvūs, prieštaraujantys nustatytoms bylos aplinkybėms. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 165/10 (10) aprašytų nukentėjusiojo E. Z. medicininių dokumentų duomenų, 2010 m. rugpjūčio 8 d. pristačius E. Z. į VšĮ Raseinių ligoninę, nukentėjusiajam be kitų sužalojimų, konstatuota 8 balų koma, sunki nukentėjusiojo būklė ir koma išliko visą laiką iki E. Z. mirties. Byloje nėra duomenų, kad E. Z. būtų netinkamai gydytas, ar jo mirtį būtų įtakoję kitokios priežastys, priešingai – byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, jog E. Z. mirties priežastis buvo A. Č. padaryti kūno sužalojimai. A. Č. padaryta veika - ne mažiau kaip 7 smūgių rankomis sudavimas nukentėjusiajam į galvą bei smūgiavimas koja į krūtinės kairę pusę – buvo būtinoji padarinių – E. Z. mirties – kilimo sąlyga.

Kaip jau minėta, nuteistasis A. Č. apeliaciniame skunde neigia turėjęs tikslą nužudyti E. Z. . Nusikalstamos veikos padarymo tikslas – tai asmens siekiai, susiję su nusikalstamos veikos padarymu. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas turi įtakos tyčios ir jos kryptingumo susiformavimui. Nusikalstamo tikslo siekimas būdingas tik tiems nusikaltimams, kurie padaromi tiesiogine tyčia, t. y., kai kaltininkas nori ir siekia tam tikrų pasekmių atsiradimo. Tuo tarpu nusikaltimuose, padarytuose netiesiogine tyčia, nusikalstamo tikslo nėra, nes kaltininkas nenori pasekmių, o tik sąmoningai leidžia joms kilti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog A. Č. dėl pykčio ir nesusivaldymo tyčia smogė kumščiais nukentėjusiajam į galvą, spyrė koja E. Z. į krūtinės sritį, suvokdamas, kad tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, numatė pasekmes, tačiau bylos duomenys liudija, kad A. Č. nesiekė nukentėjusiojo mirties, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, t. y. A. Č. nužudė E. Z. veikdamas netiesiogine tyčia. Tikslas nužudyti E. Z. nuteistajam A. Č. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nėra inkriminuotas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai A. Č. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Nuteistasis A. Č. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., už kurios padarymą A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas, sankcija alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. A. Č. padaryta nusikalstama veika, priskiriama laibai sunkių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusįjį E. Z. nuteistasis nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Byloje nustatytos dvi A. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.), A. Č. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja teigiamus jo asmenybės bruožus, į kuriuos, anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. Č. , atsižvelgė į jo asmenybę bei įvertino visas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. Č. teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius visumoje su kitomis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. išvardintomis aplinkybėmis (nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), paskyrė A. Č. bausmę, mažesnę nei baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis. A. Č. paskirtoji bausmė nėra per griežta, dar labiau švelninti bausmę nėra teisinio pagrindo.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Albinas BielskisElena Vainienė