Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2016 m. rugsėjo 29 d., apie 12.40 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje vairavo automobilį „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėdamas teisės vairuoti, taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 14 punkto reikalavimus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. B., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojosi mobiliuoju telefonu rankų pagalba, taip pažeisdamas KET 20 punkto reikalavimus. Taip R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas teisme R. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad automobilį iki „Gariūnų“ turgavietės atvairavo jo darbdavys, kuris ten persėdo į savo automobilį, o automobilį Mercedes perdavė vairuoti jam (R. B.). Važiuojant jam paskambino darbdavys, jis tik pakėlė ragelį ir iš karto pamatė policijos švyturėlius. Teisių vairuoti neturi. Gailisi dėl pažeidimo, ateityje taip nesielgs.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Tuo tarpu ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė ir už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

R. B. kaltę, padarius ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina byloje esantys įrodymai. Apklausiamas teisme R. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad automobilį iki „Gariūnų“ turgavietės atvairavo jo darbdavys, kuris ten persėdo į savo automobilį, o automobilį Mercedes perdavė vairuoti jam (R. B.). Važiuojant jam paskambino darbdavys, jis tik pakėlė ragelį ir iš karto pamatė policijos švyturėlius. Teisių vairuoti neturi. Iš byloje esančio R. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės bei jo paties paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad teisių neturi, dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 1-2). Be visiško R. B. prisipažinimo bei jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltę patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio 2016 m. rugsėjo 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016 m. rugsėjo 29 d., apie 12.40 val. Vakariniame aplinkkelyje buvo sustabdytas automobilis „Mercedes Benz“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo R. B., kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, jis buvo nušalintas nuo vairavimo (b. l. 5). Šias tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6). Esant pirmiau išdėstytiems įrodymams ir aplinkybėms, konstatuotina, jog R. B. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, jis baustinas administracine tvarka. Taip pat R. B. , vairuodamas automobilį naudojosi mobiliuoju telefonu rankų pagalba, todėl ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas R. B. nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (pažeidėjas vairavo transporto priemonę nepaisydamas to, jog tokios teisės jis neturi, taip kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, vairavo automobilį pažeisdamas KET), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą. R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, R. B. skirtinos ATPK 128 straipsnio 1 dalyje bei 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos - baudos, kurių dydžiai nustatytini minimalūs.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ATPK 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² straipsniais, 124¹ straipsnio 2 dalimi, 128 straipsnio 1 dalimi, 224 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

R. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų (289 Eur) dydžio baudą.

R. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, R. B. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų (289 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16061989758 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.