Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-16 · Civilinė byla Nr. 2A-150-232/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-16
Bylos Nr.
2A-150-232/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-02933-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
A. Ž.
Trečiasis asmuo
SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus
Civilinė byla Nr. 2A-150-232/2012
Kategorija 50.11.2.
Proceso Nr. 2-02-3-02933-2011-5
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Alvydo Barkausko, Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. Ž., tretieji asmenys: SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus m. savivaldybė dėl iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu (b.l. 1-3, 87-89) prašydama iškeldinti atsakovą A. Ž. iš gyvenamosios patalpos, esančios g., Vilniuje su visu turtu ir jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji nuo pat gimimo – 1987m. gyvena Vilniuje, Švitrigailos g.19-10 esančiame bute su bendrojo naudojimo patalpomis, kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei. Šį butą patikėjimo teise valdo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. 2007 03 29 tarp ieškovės ir VšĮ „Vilniaus butai“ buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovė naudojasi minėtu butu, moka nuomos mokestį. Be ieškovės šiame bute gyvena jos dėdė - atsakovas A. Ž.. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, gyvendamas ieškovės nuomojamame bute, savo elgesiu pažeidžia bendro gyvenimo taisykles ir sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems asmenims viename bute. Atsakovas neturi pastovaus darbo bei pajamų, neprisideda prie buto išlaikymo, per visą laiką tik 4-5 kartus yra davęs pinigų už buto nuomą, jis nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, vedasi į butą asocialius asmenis, kartu su jais girtauja. Būdamas girtas, jis elgiasi nenuspėjamai, agresyviai, įžeidžiančiai ieškovės atžvilgiu, grąsina jai susidorojimu, triukšmauja, buvo sumušęs ieškovės tėvą. Ieškovė ne kartą kreipėsi į policiją, jis ne kartą buvo įspėtas policijos pareigūnų, tačiau ir toliau pažeidžia bendro gyvenimo taisykles, sudaro neįmanomas sąlygas gyventi jai ir jos mažametei dukrai, gimusiai 2011-06-14. Bute ieškovė gyvena su dukra, jos motina mirusi, tėvas ir ieškovės vaiko tėvas gyvena atskirai. Todėl atsižvelgiant į nurodyta, ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai. Ieškovas turi namą likusį jam po jo tėvų mirties Kauno raj. Kuriame dalis priklauso ir ieškovei.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu (b.l. 47) su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovas nurodė, kad jis jau apie 8 m. gyvena ginčo buto dalyje, mažame apie 7 kvm ploto kambarėlyje, kur laiko visus savo daiktus, instrumentus, puodus ir t.t. Virtuve jis nesinaudoja, vandenį ima iš koridoriuje esančio vandens čiaupo, tualetas yra lauke. Atsakovas nurodė, kad jis gavo socialinę pašalpą, nes ilgą laiką buvo bedarbis, bet jau apie mėnesį dirba vešiuosius darbus. Jis nurodė, jog yra ne kartą davęs ieškovei tai 50 Lt, tai 100 Lt už buto nuomą. Atsakovas paaiškino, kad jis nuolat negirtauja, pas jį kartais užeina svečių, tačiau ne kiekvieną dieną, vasarą jis su savo pažįstamais susitikinėja kieme. Atsakovas nurodė, kad su ieškove kyla ginčų, nesusikalbėjimų, tačiau jis nebūna agresyvus, negrasina ieškovei. Atsakovas nurodė, kad jis apsigyveno ginčo bute, leidus ieškovės motinai V. V. ir nuolat gyvena jau apie 8 m., nors gyvenamoji vieta deklaruota nuo 1997 m. Jis kito būsto Vilniuje neturi, o po tėvų mirties likusį namą kaime Kauno raj. prižiūri jo brolis ir sesuo. Atsakovas nurodė, kad nėra pagrindo jį su jam priklausančiu turtu iškeldinti iš buto Vilniuje, Švitrigailos g.19-10.

Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime (b.l. 66-67) nurodė, kad 2007-03-29 tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir A. V. buvo pasirašyta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr.1.39-N07/0026. Nurodė, jog skolos 2011-04-30 už buto nuomą nors ne visada reguliariai, bet yra mokama. Pažymėjo, jog 2007-02-28 įsakymu Nr.30-362 „Dėl buto Švitrigailos g. 19-10 pagrindinio nuomininko“ ieškovei yra pripažinta teisė gyventi ginčo bute, kurią neteisėtais veiksmais varžo atsakovas. Pažymėjo, jog nėra ginčo dėl ieškovės teisės naudotis jai skirtomis gyvenamosiomis patalpomis adresu Švitrigailos, Vilniuje. Trečiojo asmens nuomone yra pagrindas apginti ieškovės teises tinkamai gyventi išsinuomotame bute, užkertant kelią neteisėtiems atsakovo veiksmams. Atsakovas buvo įspėtas dėl netinkamo elgesio, jam pasirašytinai įteiktos Vilniaus m. privatizuoto ir neprivatizuoto butų fondo gyvenamojo namo naudojimo ir aplinkos priežiūros taisyklės. Ieškovė ir atsakovas konfliktuoja tarpusavyje, šie konfliktai neigiamai veikia ieškovę ir jos mažametę dukterį. Teismui nustačius, kad atsakovas pažeidė ieškovės teises normaliai gyventi nuomojamame bute, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovą iš buto Vilniuje, Švitrigailos g. 19-10.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu (b.l. 170-172) ieškovės ieškinį tenkino, nusprendė iškeldinti atsakovą A. Ž. iš gyvenamosios patalpos, unikalus Nr., esančios g., Vilniuje , su visu turtu ir jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, liudytojų paaiškinimus bei parodymus, padarė išvadą, jog atsakovas, gyvendamas ieškovės nuomojamame bute, savo elgesiu pažeidė bendro gyvenimo taisykles ir sudarė neįmanomas sąlygas gyventi kitiems asmenims viename bute. Atsakovas tinkamai neprisidėjo prie buto išlaikymo, nors gavo socialinę pašalpą (b.l.142-pažyma), registruotas darbo biržoje (b.l.143). Atsakovas nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, jo elgesys agresyvus, įžeidžiantis ieškovės atžvilgiu. CK6.611str.numatyta, kad nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys,, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas konstatavo, jog ieškovė įrodė, kad iškeldintino asmens elgesys yra netinkamas, sudarantis nepalankias gyvenimo sąlygas ieškovei ir jos mažametei dukrai, gyvenančioms tose pačiose patalpose su atsakovu, pažeidžiantis jų teisę į normalią emocinę ir psichologinę gyvenimo aplinką, keliantis grėsmę jų gyvybei ir sveikatai.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l. 174-175) prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-21 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodė, jog sprendimas yra nepagrįstas dėl netinkamo faktinių aplinkybių bei byloje esančios medžiagos vertinimo. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikrinusi butą ir 2011-02-03 surašiusi buto patikrinimo aktą, konstatavo, kad kambarys tvarkingas. Apeliantas nurodė, jog laiko daiktus kambarėlyje, stengiasi nesinaudoti virtuve ir netrukdyti ieškovei. Už butą pinigus moka ieškovei pats arba perduota per kitus asmenis. Apeliantas sumoka pinigus ieškovei, kai gauna socialinę pašalpą, kuri ne visada išmokama laiku, todėl, pinigai mokamai nereguliai ne dėl jo kaltės. Pažymėjo, jog neįrodyta, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio buvo kviečiama policija. 2009-02-01 atsakovas buvo įspėtas dėl neleistino, priešingo visuomenės interesams elgesio, tačiau šio fakto negalima vertinti, kaip nuolatinio pareigūnų atvykimo dėl neva netinkamo atsakovo elgesio. Apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad 3-4 kartus matė atvykusius policijos pareigūnus, tačiau pas ką jie buvo atvykę liudytojas nematė. Be to iš liudytotojos J. G. parodymų matyti, jog konfliktus provokuoja pati ieškovė.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu (b.l. 180-184) su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-21 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pirmos instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tinkamai ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines byos aplinkybes ir teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Byloje surinka pakankamai ir patikimų įrodymų, patvirtinančių aukščiau išdėstytas aplinkybes ir būtinų LR CK 6.611 str. įtvirtintų pasekmių taikymui. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad atsakovas neturi pastovaus darbo bei pajamų, todėl visiškai neprisideda prie buto, kuriame gyvena ginčo šalys, išlaikymo, ką daro viena ieškovė. Atsakovo pateikti įrodymai – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2011-07-18 pažyma bei darbo ieškančio asmens atmintinė patvirtina, jog atsakovas pastaruoju metu apskritai negauna jokių pajamų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, jog jis dirba viešuosius darbus ir gauna darbo užmokestį, taip pat, kad už ieškovės nuomojamo buto išlaikymą jis moka pats arba per kitus asmenis. Nagrinėjamoje byloje įrodyta aplinkybė, kad atsakovas nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, pats elgiasi asocialiai ir vedasi į butą asocialius asmenius, kur kartu su jais girtauja, o būdamas išgėręs triukšmauja, elgiasi nenuspėjamai, agresyviai ieškovės ir jos artimųjų bei šalia gyvenančių asmenų atžvilgiu. Pažymėjo, jog būtina atsižvelgti į tai, kad tame pačiame bute, kuriame gyvena ginčo šalys, kartu gyvena ir ieškovės net metų neturinti dukra. Ieškovės mama yra mirusi, tėvas, kaip ir atsakovas veda asocialų gyvenimo būdą ir gyvena atskirai nuo ieškovės, atskirai gyvena ir ieškovės gyvenimo draugas. Todėl gyvendama viena su atsakovu ieškovė negali užtikrinti savo dukrai tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų sveikai augti ir vystytis. Be to butas, kuriame gyvena ginčo šalys yra tik 26,10 kv.m. ploto ir turi tik du kambarius. Atsakovas girtaudamas šiame bute gali padaryti materialinę žalą butui.

Tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu (b.l. 185-187) prašė atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-21 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog byloje esantys įrodymai 2011-02-03, 2011-04-05 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buto patikrinimo aktai, įrodymai, kad ieškovė dėl apelianto bauginimų kreipėsi į Naujamiesčio policijos nuovadą, pakartotinai į Vilniaus m. VPK 2 PK, liudytojo A. G. liudijimas teisme, patvirtina, kad atsakovas gyvendamas patalpose adresu g., Vilnius savo elgesiu pažeidžia bendro gyvenimo taisykles ir sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kitiems asmenims viename bute, todėl teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė įrodė, jog iškeldinto asmens elgesys yra netinkamas, sudarantis nepalankias gyvenimo sąlygas ieškovei ir jos mažametei dukrai, gyvenančioms tose patalpose su atsakovu, pažeidžiantis jų teisę į normalią emocinę ir psichologinę gyvenimo aplinką, keliantis grėsmę jų gyvybei ir sveikatai. Apeliantas pripažįsta, jog moka nereguliariai už gyvenamųjų patalpų nuomą, tuo tarpu ieškovė nuolat moka už buto nuomą, elektrą, šaltą vandenį. Pažymėjo, jog viena pagrindinių nuomininko pareigų – pareiga reguliariai, sutartu ar nustatytu laiku mokėti nuomos mokesčius ir mokesčius už komunalines paslaugas. Atsakovas neprisideda prie buto išlaikymo, vengia ir ateityje vengs tinkamai vykdyti prievoles. Be to nuomos ir komunalinių mokesčių nemokėjimas laikytinas piktnaudžiavimu teise į socialinį būstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Ginčas byloje yra kilęs iš savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos santykių. Pagrindinė patalpų nuomininkė prašo iškeldinti savo giminaitį, kuriam ginčo patalpose prieš kelerius metus leido apsigyventi mirusi jos motina buvusi pagrindine nuomininke iki savo mirties.

CK 6.576 straipsnis, pateikia gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sampratą gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu (CK6.577 straipsnis). CK 6.578 straipsnio 3 dalyje apibrėžia nuomininką kaip fizinį asmenį, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. 6.579 straipsnio 1 dalyje suformuluotas imperatyvas jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė, turi būti sudaroma raštu. Ją pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas. Iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad ginčo gyvenamoji patalpa yra neprivatizuotas 26,10 kv.m. butas su dalinais patogumais, esantis adresu Švitrigailos g.19-10, Vilniuje (b.l.7,8), 1999 12 30, Vyriausybės 1998 07 13 nutarimu Nr. 870 perduotas Vilniaus miesto savivaldybei. Iš pradžių pagrindinė buto nuomininkė buvo ieškovės motina V. V., su kuria rašytinė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta 2001 07 30 (b.l.147-149). Ieškovė minėtame bute gyvena nuo gimimo. Kaip nurodo šalys atsakovas apsigyveno ginčo bute jo sesers, ieškovės motinos, buvusios pagrindinės nuomininkės V. V., mirusios 2006 10 09 leidimu.

Spręsdama dėl teisinio pagrindo atsakovui naudotis ginčo patalpomis kolegija taip pat pažymį, kad atsakovas nėra sudaręs subnuomos sutarties ir pagal CK 6.588 straipsnio reglamentavimą neatitinka šiame straipsnyje numatyto nuomininko šeimos nario turinčio teisę gyventi ginčo bute statuso. Pagal minėto CK 6.588 straipsnio 1, 2 dalies reglamentavimą nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai, pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas būtų pripažintas šeimos nariu teismo keliu remiantis CK 6.588 straipsnio 4 dalimi kaip artimas nuomininkės ar buvusios nuomininkės giminaitis. Todėl teismo nuomone atsakovo statusas teisių į ginčo patalpas atžvilgiu atitinka CLK 6.596 straipsnyje įvardinto laikino gyventojo statusą. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, tarpusavyje susitarę ir iš anksto pranešę nuomotojui, gali leisti gyvenamojoje patalpoje, kuria jie naudojasi, laikinai gyventi kitiems asmenims (laikiniems gyventojams), nesudarydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesčio už naudojimąsi patalpa. Laikini gyventojai nuomininko arba jo šeimos narių reikalavimu privalo tuojau išsikelti iš patalpos. Jeigu jie atsisako išsikelti iš patalpos, nuomininkas ir jo šeimos nariai turi teisę reikalauti per teismą iškeldinti laikinus gyventojus nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje pateiktais duomenimis iš policijos (b.l.23-30), apie atsakovo netinkamą elgesį buityje grasinimus ieškovei susidorojimu, bendro gyvenimo taisyklių pažeidimus, teisme apklaustų liudytojų, šalių kaimynų parodymais apie atsakovo nuolatinius konfliktus, nederamą elgesį ir keliamą triukšmą, trečiojo asmens pateiktais patikrinimų duomenimis (b.l.77-80), padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo netinkamas elgesys sudaro neįmanomas sąlygas gyventi ieškovei ir jos mažametei dukteriai (b.l.160) E. B., gim. 2011 06 14, tinkamai neprisideda prie buto išlaikymo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsakovas jokių įrodymų paneigiančių Pirmosios instancijos teismo išvadas nei bylą nagrinėjant pirma instancija nei apeliaciniame procese nepateikė. Parengiamajame posėdyje atsakovo atstovė buvo prašiusi apklausti atsakovo liudytoją, turėjusį liudyti atsakovo naudai ir parodyti jog atsakovas reguliariai moka perduoda ieškovei pinigus nuomai ir komunaliniams mokesčiams sumokėti (b.l.118), tačiau paskyrus bylą nagrinėti iš esmė į teismo posėdį neatvyko nei pats atsakovas, nei jo liudytojas, teismui dar kartą atidėjus bylos nagrinėjimą atsakovo liudytojas vėl neatvyko. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais ir ieškinį tenkino.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

NUTARĖ:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alma UrbanavičienėAlvydas BarkauskasLiuda Uckienė