Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-02-25 · Byla Nr. e2KT-25-943/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-25
Bylos Nr.
e2KT-25-943/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00090-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
  • 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2KT-25-943/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00090-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 106.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi, kuria perduota Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3608-467/2016 ir Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-110-802/2016 sujungimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui išspręsti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3608-467/2016 ir Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-110-802/2016 sujungimo.

VMI prašyme nurodyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal VMI ieškinį atsakovui A. R. dėl žalos atlyginimo. Savo reikalavimą VMI grindžia tuo, kad atsakovas A. R. netinkamai vykdė savo, kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kreivukė“, vadovo pareigas ir taip padarė VMI žalą. O Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla pagal BUAB „Kreivukė“ administratoriaus ieškinį atsakovams A. R., A. A. ir V. M. dėl žalos atlyginimo. BUAB „Kreivukė“ administratorius įrodinėja, kad A. R. – įmonės vadovas, ir kiti atsakovai – įmonės akcininkai, pažeidė savo pareigas įmonei ir jos kreditoriams tuo padarydami jiems žalą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas sujungti civilines bylas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 136 straipsnio 4 dalį subjektas, galintis kreiptis dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo į aukštesnės pakopos teismą, yra tik bylas nagrinėjantys teisėjai (šiuo klausimu žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2KT-35-186/2015). Tokios teisės suteikimas išimtinai bylas, dėl kurių sujungimo iškyla klausimas, nagrinėjantiems teisėjams nėra atsitiktinis. Būtent jie – būdami geriausiai susipažinę su bylos pagrindu, gali atlikti objektyvų ir išsamų pirminį bylų sąsajumo įvertinimą, t. y. nustatyti, ar egzistuoja procesinės prielaidos bylų sujungimui. Nustatęs, kad jo nuomone bylos turėtų būti sujungtos, vieną iš bylų nagrinėjantis teisėjas prašyme dėl bylų sujungimo išdėsto motyvus, kodėl bylos turėtų būti sujungtos, o kartu taikoma išimtis iš bendrųjų teismingumo taisyklių. Aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, spręsdami bylų sujungimo klausimą, tik formaliai patikrina teisėjo prašymo pagrindą bei parenka optimaliausią bylų sujungimo variantą, jeigu pritaria teisėjo išdėstytiems argumentams.

Nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kai VMI su prašymu dėl bylų sujungimo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, bet ne į Marijampolės rajono apylinkės teismą. Šis prašymas buvo perduotas ne civilinę bylą Nr. e2-3608-467/2016 nagrinėjančiam teisėjui, bet jo pagrindu užvesta byla dėl teismingumo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė priimti VMI prašymą kaip neteismingą ir persiuntė spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Tai suponuoja, kad skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo procedūra pradėta netinkamai. Atsižvelgiant į VMI teisę į gero proceso administravimą, šiuo konkrečiu atveju darytina išimtis iš bendrosios CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatytos taisyklės ir VMI prašymas išspręstinas iš esmės.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad prašomų sujungti bylų teisminio nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykai iš dalies sutampa (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Jeigu Marijampolės rajono apylinkės teisme iškeltoje byloje priteisti žalos atlyginimą iš BUAB „Kreivukė“ vadovo reikalauja tik vienas iš įmonės kreditorių ir tik asmeniškai jam, tai Vilniaus apygardos teisme – to paties reikalauja, tačiau didesne apimtimi, įmonės administratorius, veikiantis įmonės ir visų jos kreditorių interesais. Ieškinių pagrindai patvirtina, kad jie grindžiami iš esmės tapačiomis aplinkybėmis ir teisiniais pagrindais, t. y. A. R., kaip BUAB „Kreivukė“ vadovo, pareigų pažeidimais. Tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje žalos atlyginimą taip pat prašoma priteisti iš BUAB „Kreivukė“ akcininkų, nepaneigia ginčo bylų glaudaus ryšio. Bylų sujungimas leistų ne tik greičiau ir operatyviau išnagrinėti kilusius nesutarimus, bet ir išvengti skirtingų tų pačių faktinių aplinkybių konstatavimo bei vertinimo grėsmės. Dėl to bylos sujungiamos, Marijampolės rajono apylinkės teismo bylą perduodant nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nes dalis reikalavimų teisminga išimtinai apygardos teismui (CPK 33 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Sujungti Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-110-802/2016 ir Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-3608-467/2016.

Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-110-802/2016 perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė