Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-06-16 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2016-667/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-06-16
Bylos Nr.
e1-2016-667/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15552-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
S. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2016-667/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15552-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.5.4.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Mockienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Š. 2021 m. gegužės 16 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), namuose ant laiptų kirviu grasino sunkiai sutrikdyti sūnaus E. P. sveikatą, tyčia juo smūgiuodamas pastarajam į galvą bei pataikydamas į elektros jungiklį, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis S. Š. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jo ir sūnaus E. P. santykiai yra įtempti, konfliktiški, jis pyksta, kad jo namuose vyksta išgertuvės ir jis girdo alkoholiu savo motiną. Sūnus gyvena atskirai nuo jo ir žmonos, tačiau juos skiria labai mažas atstumas, t. y. gyvena per kiemą. 2021 m. gegužės 15 d. jo žmona išėjo pas sūnų vartoti alkoholio. Ji jam priekaištavo, kad jis gali gerti, kur nori, o ji ne, tai išėjo pas sūnų. Jis garaže išgėrė „bambalį“ alaus, apgirto. Tada grįžo namo, žmonos jau namuose nebuvo. Jis paskambino žmonai, prašė, kad ji grįžtų, siūlė gerti namuose. Jai galėjo skambinti kokius tris kartus, o ji atsiliepė tik kartą. Jos prašė grįžti, ji sakė „tuoj, tuoj“, bet negrįžo. Tada jis nuėjo į garažą, pamatė, ką ji daro, t. y., kad ji negrįžta. Tada jis užtrenkė namų duris. Raktus paliko namuose, t. y. užspaudė spyną, o namų raktus paliko namuose, paprasčiausiai pamiršo, kad juos ten paliko, tai pats liko lauke be raktų ir į butą įeiti negalėjo. Pasiėmė laužtuvą iš garažo, išlaužė namų spyną, įėjo į vidų, užkabino duris ir nuėjo miegoti. Grįžo namo žmona, kelintą valandą ji grįžo, nežino, nežiūrėjo. Prieš tai iš pykčio namuose išpylė alų, kad nebūtų gėrimų. Kadangi užkabino duris, žmona negalėjo patekti į vidų, tai ji pasikvietė sūnų E. P.. Ji pabaladojo, jis ją įleido. Sūnus E. P. stovėjo už kampo. Jis žinojo, kad taip bus. Jis numanė, kad ateis sūnus ir namuose pakels „šumą“ dėl išpilto alaus. Jis pradėjo bartis ant žmonos, pyko, kad neatsiliepė telefonu. Sūnus pradėjo jam rėkti „ką tu čia bušavoji“ ir visi užėjo į vidų. Jie pamatė išpiltą alų. Sūnus ant jo šaukė „ką tu čia bušavoji“. Jis liepė sūnui nesikišti. Jis prašė sūnaus, kad jis išleistų jį parūkyti, o sūnus neleido, jį laikė, spraudė į kampą ir neleido išeiti. Tada jis lipo laiptais į antrą aukštą, sūnus jam iš paskos. Ant laiptų gulėjo stalo koja, jis ją griebė ir tvojo sūnui į galvą ar petį, nes buvo tamsu, nematė, galėjo vožti du kartus: vieną kartą nepataikė į sūnų, o pataikė į elektros jungiklį, kurį ir sulaužė. Užsimojo antrą kartą ir vožė sūnui, pataikė į galvą ar į petį. Sūnus pabėgo, jis jį vijosi, bet jo nepavijo lauke, sūnus pabėgo, o jis nubėgo į mišką. Bėgo ne nuo policijos, o nuo sūnaus. Jis taip pat sūnaus bijojo, kad jis jo nesumuštų, nes nėra geresnis už jį. Jis miške eidamas pakasė telefoną, kad pagal skambutį jo nerastų. Stalo koją išmetė miške, buvo naktis, vietą galėtų parodyti, kur išmetė. Kadangi žinojo, kad sūnus jo namuose „darys tvarką“, t. y. būdamas girtas jį auklės, tai stalo koją specialiai pasidėjo ant laiptų, kad ji būtų po ranka, nes numanė, kad gali kilti konfliktas su sūnumi. Sūnus šio konflikto metu jo nemušė. Jis nenorėjo sūnaus užmušti, tačiau norėjo jį pagąsdinti, atsiginti nuo jo, jei jis jį puls, nes su kitais daiktais jo nebūtų atsigynęs. Pripažįsta, kad galėjo labai rimtai sužaloti sūnų, pasekmės galėjo būti rimtos, tragiškos. Visas įvykis galėjo būti 2021 m. gegužės 16 d. apie 00.30 val. Jo buvo pareikalauta pateikti kirvį, bet jo nėra, jis jokiu kirviu sūnui negrasino ir nevožė. Kardomosios priemonės sąlygos jam išaiškintos, jam išaiškinta, kad negali ieškoti ryšių ir bendrauti su sūnumi ir privalo duoti jam ramybę. Atsakydamas į tyrėjos klausimą, kad paaiškintų: tiek sūnus, tiek jo sutuoktinė matė jo rankose kirvį, kuriuo smūgiavo sūnui, o jis teigė, kad trenkė su stalo koja. Atsakė, kad koja apvali, o jos galas keturkampis, tai tamsoje galėjo jie pamanyti, kad tai buvo kirvis. Jis tyrimui pateiks pavyzdį, nes liko dar dvi vienodos stalo kojos, o tą koją, kuria smūgiavo, išmetė miške. Jis savo kaltę pripažįsta, išskyrus, kad smūgiavo su kirviu, jis smūgiavo su stalo koja. Jis sutiktų su baudžiamuoju įsakymu, be teismo proceso. Papildomos apklausos metu parodė, kad atsakydamas į tyrėjos klausimą, kad prie tyrimo atnešė daiktą panašų į stalo koją, todėl paprašytas paaiškinti, kas čia per daiktas, kodėl jį pateikė tyrimui, ar tai tas pats daiktas, kuriuo smūgiavo sūnui du kartus įvykio metu, jis atsakė, kad klausimą suprato. Jo buvo pareikalauta atvežti daiktą, su kuriuo jis smūgiavo savo sūnui. Kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, to tikrojo daikto - stalo kojos, jis namuose neturi, ją iškart po įvykio išmetė miške, kur ji yra nežino, žino tik vietovę, be to, miškas apžėlęs ir jos rasti nepavyko. Jis smūgiavo su stalo koja, kuri turėjo defektus, t. y. plonasis galas buvo įstrižai nulūžęs, todėl pati stalo koja galėjo būti tik iki kokių 55 cm su bukuoju galu, stalo koja buvo medinė, apsilupusiais geltonais dažais, daugiau defektų nėra. Šiam tyrimui pateikia stalo koją tik kaip pavyzdį, nors tai ne tas pats daiktas, su kuriuo smūgiavo sūnui (b. l. 143–146, 157–159).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltę padarius šį nusikaltimą įrodo kiti byloje esantys duomenys:

2021 m. gegužės 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad fizinio smurto požymiai nenustatyti, sužalotų asmenų nebuvo. E. P. nustatytas 1,94 prom. girtumas, R. Š. – 1,70 prom. girtumas (b. l. 12–19, 20, 21).

2021 m. gegužės 16 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kas apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini). Reikšmingų tyrimui objektų užfiksuota nebuvo, patalpos vaizdo kameromis nebuvo stebimos (b. l. 38–51).

2021 m. gegužės 25 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėti mediniai laiptai patalpoje ir apgadintas elektros jungiklis sienoje (b. l. 53–60).

Nukentėjusysis E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. Š. yra jo tėvas. Jis gyvena atskirai nuo tėvų (duomenys neskelbtini), tačiau tėvai nuo jo gyvena netoli, apie 150 m atstumu, jie gyvena irgi (duomenys neskelbtini)g., tačiau namo numerio nežino, lyg tai (duomenys neskelbtini) (butas). 2021 m. gegužės 15 d. vakare, tikslios dienos nežino, pas jį į svečius atėjo mama R. Š. ir kartu vartojo alų. Abu išgėrė kokius du bambalius, prieš tai jau buvo vartoje alkoholio - degtinės, ką iki pas jį ateinant vartojo mama, nežino, bet nebuvo blaivi. Apgirto, buvo stipriai girtas, nes aplinkybes atsimena tarpais. Matė, kad mamai skambino tėvas, bet ji nekėlė, nes nenorėjo šnekėtis. Tada jis mamą palydėjo namo. Buto durys buvo užrakintos. Tėvas sėdėjo lauke. Matė, kad tėvas S. Š. buvo neblaivus, tai suprato iš jo nerišlios kalbos. Tėvas pradėjo aiškinti, kad duris reikia mokėti atsirakinti. Jis supyko ant tėvo ir pareikalavo, kad jis neišsidirbinėtų, o atrakintų duris. Tada jis pasiūlė mamai grįžti pas jį ir ten pernakvoti. Jiems einant atbėgo tėvas, pro juos prabėgo ir nubėgo į garažą. Kažką pasiėmė ir atbėgo prie jų. Ką pasiėmė, nematė, nes buvo tamsu, bet kuriuo atveju, tėvas su tuo daiktu jiems nieko nedarė, tik atsistojo skersai kelio ir neleido eiti. Jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, jų nestumdė, netraukė, netąsė, o tik stovėjo ir nieko nesakė. Jis jį su mama apėjo ir ėjo toliau. Grįžo su mama pas jį namo. Pabuvo, bet mama vėl sugalvojo grįžti pas tėvą. Buto durys jau buvo atrakintos. Mama įėjo, o jis ne, nes liko stovėti lauke. Išgirdo, kad tėvas kažką motinai pasakė, lyg tai, kad ji jį alkaną paliko. Įėjo į vidų. Tėvas apsiramino, nes jis jį išbarė, kad negražiai su mama elgiasi. Tėvas norėjo išeiti parūkyti į lauką, bet jis neleido, nes norėjo su juo pasikalbėti. Jo veiksmams jo išgertas alkoholio kiekis įtakos neturėjo, nebuvo agresyvus, konflikto neprovokavo. Tėvas panoro nueiti į antrą aukštą, jis ėjo paskui jį, kad jis sau kažko nepasidarytų. Tėvas lipo laiptais į antrą aukštą, jis lipo jam iš paskos, ką jam sakė, neatsimena, galėjo bartis, ir mato tokį vaizdą: tėvas atsisukinėja ir užsimoja kirviu į jį, jis stovi šalia tėvo visai arti, šalia, apie 50 cm atstumu, ir tėvas daro mostą, t. y. tėvas kerta kirviu jam į galvą, tačiau nepataiko, nes jis staigiai sureagavo ir pasitraukė. Iš tos inercijos kirvis pataikė ne į jį, o į sienoje esantį elektros jungtuką ir jį sulaužė. Tėvas jam negrasino, kirsdamas kirviu nieko nesakė. Tada jis staigiai išbėgo į lauką, bėgo namo. Tai matė tik jo mama. Šio įvykio kiti asmenys nematė, nebuvo. Mano, kad tėvas nuo jo gynėsi, nes kažkada jį buvo prispaudęs prie žemės kai girtas „bušavojo“, panaudojo fizinę jėgą tik dėl to, kad jis niekur nepabėgtų, neturėjo tikslo jo sužaloti. Tai mano, kad šį kartą tėvas pasiruošė, jei jis jį būtų vertęs ant žemės. Ką turėjo omeny tėvas taip elgdamasis, nežino. Tėvas neserga psichikos ligomis, tačiau dažnai vartoja alkoholį. Ne visada būna agresyvus, todėl mano, kad mamai gresia realaus pavojus jos sveikatai ar gyvybei. Motina įvykio metu nenukentėjo. Kaktą jis nusibrozdino pats bėgdamas nuo tėvo ir atsitrenkdamas į staktą. Tėvas jo nesužalojo, fizinio skausmo nesukėlė, galvos su kirviu nesužalojo, tačiau tokių veiksmų ėmėsi, ar jis norėjo jį sužaloti, nežino. Jam išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau jo nereikš. Siuntimo pas teismo med. ekspertus nereikia, nes nebuvo sužalotas, niekur nesigydė. Jis norėtų, kad tėvas prie jo nesiartintų, nes dėl šio jo tokio poelgio labai išsigando, toks atvejis prieš jį - pirmas. Mama iškvietė policiją, nes tėvas pabėgo į mišką ir pasislėpė. Šiandien sužinojo, kad tėvas išėjo į darbą, jis dirba lentpjūvėje, tėvas užkasė savo telefoną, banko kortelę, kad niekas nerastų. Mano, tėvo veiksmams įtakos turėjo išgertas alkoholio kiekis, nes blaivus yra ramus, tylus, bendraujantis. Jis prieš tėvą pareiškimo, skundo nerašys, palieka spręsti teisėsaugai. Papildomos apklausos metu parodė, kad į įvykį reagavusieji pareigūnai užrašė, kad jam tėvas kirto kirviu į galvą, bet nesužalojo. Patikslina, kad jis sakė pareigūnams, kad tėvas jam užsimojo kirviu, tačiau jis patraukė galvą ir tėvas jam nepataikė. Jei nebūtų galvos patraukęs, tėvas jam kirviu (pentimi) būtų sužalojęs (įkirtęs) į galvą. Iš kur ir kaip tėvo rankose atsirado kirvis, jis nematė, tėvas lipo pirmas, jis į jį buvo nugara, tačiau, kai jis atsisuko, pamatė, kad kirvį tėvas laikė rankose už koto, o kirto pentimi. Tėvas jam negrasino, kad užmuš, tačiau nežino kaip vertinti jo tokius veiksmus, ar kaip ketinimą jį sužaloti, ar gynybą nuo jo, nors jis lipdamas laiptais jokių fizinių veiksmų nesiėmė, paprasčiausiai lipo laiptais tėvui iš paskos. Jis neatsimena, ką tėvui lipdamas sakė ir ar tai galėjo išprovokuoti jo tokius veiksmus (b. l. 64–66, 67–68).

Liudytoja R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. Š. yra jos sutuoktinis. 2021 m. gegužės 16 d. apie 00. 30 val. (duomenys neskelbtini), bute, kuris priklauso jai nuosavybės teise, jos sutuoktinis S. Š. tyčia užsimojo kirviu ir trenkė juo sūnui E. P. į galvą, bet nepataikė, nes sūnus spėjo pasitraukti ir pabėgti. Tėvas pyko, kad sūnus jo neišleido į lauką. S. Š. su kirviu pataikė į elektros jungtuką, kurį ir sugadino. Dėl šio jungtuko sugadinimo ji sutuoktiniui pretenzijų neturi, daiktas mažavertis, be to pats turės jį ir sutvarkyti. Tiek ji, tiek sūnus, tiek S. Š. įvykio metu buvo neblaivūs, ji įvykio aplinkybes atsimena gerai, nes pati iškvietė policiją. Sūnus fizinio smurto nepatyrė, sužalotas nebuvo. Įvykio metu ji pati nenukentėjo. Jos sūnus E. P. pastaruoju metu konfliktuoja su tėvu, abu nesutaria, nes tėvas aiškina sūnui kaip gyventi ir tvarkytis, o tas dėl to pyksta. Sūnus gyvena atskirai nuo jų, bet tame pačiame kaime. Jai pavojaus gyvybei ir sveikatai nėra, nes sutuoktinis prieš ją nesmurtauja, jis konfliktuoja su sūnumi. Ji mano, kad S. Š. taip pasielgė iš keršto, nes anksčiau iki šio įvykio jie abu sukonfliktavo, buvo iškviesta policija ir sūnus, laukdamas policijos ir, kad tėvas nepabėgtų, tėvą paguldė ant grindų ir laikė. Atvykusi policija sutuoktinį išvežė į slaugos namus, ne į Marių ligoninę. Tą kartą joks procesas nebuvo pradėtas, nes sužalotų asmenų nebuvo, niekas nerašė pareiškimo. Viskas įvyko prieš porą mėnesių. Sutuoktinis išgėręs sakydavo, kad jis sūnui vis tiek atkeršys, nes jam iškvietė policiją. Ji negirdėjo, kad 2021 m. gegužės 16 d. įvykio metu sutuoktinis būtų grasinęs užmušti sūnų, be to, kai pamatė kirvį, labai išsigando. Pats S. Š. ateina konfliktuoti pas sūnų, „bušavoja“ jo kieme. Jai nėra žinoma, kad sutuoktinis sirgtų psichikos liga, tačiau savaitgaliais geria alų. Būdamas girtas, sutuoktinis su ja pačia agresyvus nebūna. Toks įvykis pirmas, nes anksčiau taip sutuoktinis nesielgdavo. Kai išgirdo, kad kviečia policiją, S. Š. pabėgo į mišką, užkasė telefoną, todėl jis nebeveikia. Šiandien sutuoktinis išėjo į darbą, dirba lentpjūvėje (duomenys neskelbtini) lyg tai (duomenys neskelbtini)gatvėje. Pageidautų, kad sutuoktiniui būtų skirta kardomoji priemonė - gyvenimas skyrium nuo sūnaus ir būtų nustatytas atstumas ir jam nebūtų leidžiama ieškoti ryšių, lankytis pas sūnų (duomenys neskelbtini). Kaip minėjo, tėvas gyvena atskirai nuo sūnaus. Kitą dieną po įvykio sutuoktinis aiškino, kad jis buvo pasiruošęs, kad kai ateis sūnus, gali įvykti skandalas. Sutuoktinio žodžius ji suprato, kad jis ruošėsi iš anksto, todėl pasiėmė kirvį. Konkrečiau daugiau nieko negali nurodyti. Įvykio daugiau niekas nematė. Papildomos paklausos metu parodė, kad atsakydama į tyrėjos klausimą, kokiu daiktu jos sutuoktinis smūgiavo sūnui E. P. ir kiek kartų, R. Š. atsakė, kad S. Š. rankose laikė kirvį, kuris buvo raudonu kotu ir geležine pentimi. S. Š. smūgiavo sūnui du kartus, pirmą kartą nepataikė, o kirviu pataikė į elektros jungtuką, o antrą kartą smūgiavo sūnui, ties kuria vieta, neatkreipė dėmesio, bet labiausiai manytina, kad ties galvos sritimi, vyko viskas labai greitai, nes sūnus staigiai atsitraukė ir pabėgo. S. Š. smūgiavo su pentimi, o ne su kotu. Kambaryje, kur laiptai buvo tamsu. Vakar atvykusiai pareigūnei kirvio neperdavė, nes neieškojo. Kai pareigūnai išvažiavo, kirvį rado pirtyje. Ji patvirtina, kad kirvio neslėpė, jį paslėpė S. Š., nes be jo niekas su juo nesinaudojo. Ji šį kirvį perduos pareigūnams šiandien. Pirmos apklausos metu neatsiminė, kiek kartų smūgiavo S. Š., o praėjus laikui - atsimena geriau. S. Š. vijosi sūnų su kirviu, bet sūnus pabėgo, tai nepavijęs, pats pabėgo į mišką, nes nenorėjo būti sulaikytas, bijojo policijos. Nematė, kada ir kur S. Š. paslėpė kirvį. Šiandien kirvį rado pirty. S. Š. nesmūgiavo sūnui su stalo koja. Jai žinoma, kad jis pateikė tyrimui stalo koją, tačiau tai ne tas pats daiktas, su kuriuo jis smūgiavo sūnui. Kaip ir minėjo, ji įvykio metu matė kirvį, plonesniu raudonu kotu nei stalo koja, be to kirvis - firminis, tik firmos pavadinimo neatsimena (b. l. 74–76, 77–79).

Iš 2021 m. gegužės 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. P. įvykio aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 82–90).

2021 m. gegužės 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad liudytoja R. Š. įvykio aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 92–100).

2021 m. gegužės 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. Š. pateikė kirvį (b. l. 106–107).

Iš 2021 m. birželio 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas R. Š. pateiktas kirvis (b. l. 108–113).

2021 m. birželio 3 d. pakvitavimu kirvis grąžintas R. Š. (b. l. 115).

2021 m. gegužės 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. Š. pateikė stalo koją (b. l. 145–111).

2021 m. birželio 3 d. pakvitavimu stalo koja grąžinta S. Š., kaip nesusijusi su įvykiu (b. l. 153).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad S. Š. 2021 m. gegužės 16 d. apie 00. 30 val. (duomenys neskelbtini), namuose ant laiptų kirviu grasino sunkiai sutrikdyti sūnaus E. P. sveikatą, tyčia juo smūgiuodamas pastarajam į galvą bei pataikydamas į elektros jungiklį, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumą patvirtina tai, kad kaltinamasis S. Š., būdamas neblaivus, turėjo rankoje kirvį ir stovėdamas apie 50 cm atstumu užsimojo juo į sūnų. Sūnus E. P. pasisukdamas smūgio išvengė, o kirviu S. Š. pataikė į sienoje esantį elektros jungtuką ir jį sulaužė. Žodžiu E. P. negrasino. Šios aplinkybės parodo, kad grasinimas nužudyti buvo pakankamai realus. Esant nurodytoms aplinkybėms, S. Š. veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

S. Š. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 168–170).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

S. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b. l. 127–130), dirba (b. l. 132, 133–134), nebaustas administracine tvarka (b. l. 125), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 121), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 124).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį. Siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą kartu su bausme skirtinas įpareigojimas neleisti gyvenamosios vietos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kadangi kaltinamasis tik iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimą, BK 64¹ straipsnis netaikytinas.

Kaltinamajam S. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina S. Š..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2021 m. birželio 3 d. pakvitavimu R. Š. grąžintas kirvis paliktinas R. Š. nuosavybėje. 2021 m. birželio 3 d. pakvitavimu S. Š. grąžinta stalo koja, kaip nesusijusi su įvykiu, paliktina S. Š. nuosavybėje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti S. Š..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2021 m. birželio 3 d. pakvitavimu R. Š. grąžintą kirvį palikti R. Š. nuosavybėje. 2021 m. birželio 3 d. pakvitavimu S. Š. grąžinta stalo koja, kaip nesusijusi su įvykiu, paliktina S. Š. nuosavybėje.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

S. Š. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius