Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-08-24 · Administracinė byla Nr. A-1766-502/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-24
Bylos Nr.
A-1766-502/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04499-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Artūras Drigotas (pran.)
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei, Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
Administracinė byla Nr. A-1766-502/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04499-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei, Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui, viešajai įstaigai Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba, VASPVT) 2014 m. rugsėjo 1 d. kontrolės Nr. T3-192/2014 ataskaitos Nr. D17-193-(1.27) išvadą dalyje dėl pareiškėjo 2014 m. gegužės 5 d. 15.43 val. prašymo viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei (toliau – ir Kauno ligoninė); 2) įpareigoti VASPVT atlikti naują pareiškėjo 2014 m. gegužės 5 d. 15.43 val. prašymo Kauno ligoninei, reg. Nr. S2-860, tyrimą bei pateikti naują kontrolės ataskaitą; 3) panaikinti VASPVT 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. T1-1280; 4) panaikinti VASPVT 2014 m. rugsėjo 8 d. kontrolės Nr. T3-162/2014 ataskaitos Nr. D17-196-(1.27) išvadas; 5) panaikinti VASPVT 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. T1-1258; 6) įpareigoti VASPVT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. gegužės 12 d. 16.09 val. skundą, reg. Nr. T3-162, ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jame nurodytus veiksmus; 7) panaikinti VASPVT 2014 m. rugsėjo 10 d. administracinį aktą Nr. D2-11602-(1.20); 7) įpareigoti VASPVT nagrinėti V. J. 2014 m. rugpjūčio 31 d. skundą Nr. T3-295.

Skunde (I t., b. l. 1–47; III t., b. l. 54–164; t. IX, b. l. 1–10, 52–71) pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į Kauno ligoninę, kuri atsisakė atlikti jo reikalautus veiksmus. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba) atliko pareiškėjui psichiatrines ekspertizes, kurios buvo paskirtos nepagrįstai ir atliktos pažeidžiant įstatymuose nustatytą tvarką ir reikalavimus. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba ir Kauno ligoninė nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir kitų teisės aktų nuostatų, įpareigojančių atsakyti į asmenų prašymus ir skundus išsamiai, motyvuotai, vadovaujantis protingumo, teikiamos informacijos tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Pareiškėjui ekspertizę atliko be pagrindo, pažeidžiant pareiškėjo paciento teises. Neatlikdamos pareiškėjo skunde ir jo prieduose prašytų reikalingų veiksmų ar nepagrįstai bei neteisėtai atlikdamos skundžiamus veiksmus šios institucijos taip pat pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Pareiškėjas kreipėsi į VASPVT su skundais dėl Kauno ligoninės ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos veiksmų. Atlikusi patikrinimą, VASPVT nesilaikė teisės aktų reikalavimų, tinkamai neišnagrinėjo skundų, neištyrė visų šių institucijų neteisėtų veiksmų, nepagrįstai ignoravo dalį skunde išdėstytų pažeidimų.

Šalies argumentai

Atsakovas Akreditavimo tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime (IV t., b. l. 73–77; IX t., b. l. 78–81) atsakovas paaiškino, kad vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei pacientų saugos kontrolę. Nagrinėjamu atveju Akreditavimo tarnyba pagal kompetenciją tinkamai įvertino pareiškėjo skunduose nurodytas faktines aplinkybes ir teisės pažeidimus, pateikė išsamius atsakymus. Be kita ko, pareiškėjas į ją kreipėsi dėl institucijų veiksmų, kuriuos vertinti VASPVT neturi teisės aktais suteiktų įgaliojimų ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė nagrinėti dalį pareiškėjo reikalavimų, kaip nepriskirtinus VASPVT kompetencijai. Atsakovas tinkamai informavo pareiškėją apie tai, kaip jis gali įgyvendinti savo teises dėl klausimų, kurių atsakovas nagrinėti nėra įgaliotas. Tai, kad VASPVT kontrolės ataskaitose atskirai nepasisakė dėl kiekvieno skundo reikalavimo, kaip juos išskiria pareiškėjas, ir nepasisakė dėl kiekvieno reikalauto įvykdyti pareiškėjo nurodymo, nepaisant fakto, kad tokie reikalavimai ar nurodymai net nepatenka į tarnybos kompetenciją, nereiškia, kad VASPVT skundą išnagrinėjo neišsamiai. V. J. veiksmai, pasireiškę neproporcingai dideliu skundų valstybės institucijoms kiekiu, prieštarauja protingumo principui, kaip bendrajam teisės principui, kurio vienas iš sudedamųjų turinio elementų yra nepiktnaudžiavimas savo teisėmis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija) prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Atsiliepime (IV t., b. l. 71–72; IX t., b. l. 106–107) nurodė, kad sveikatos apsaugos ministrė byloje negali būti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, juo turėtų būti laikoma Sveikatos apsaugos ministerija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno ligoninė atsiliepime prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui (IV t., b. l. 64) .

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė ir netenkino pareiškėjo prašymo grąžinti 100 Lt žyminio mokesčio (X t., b. l. 106–113).

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo susirašinėjimo su atsakovu medžiagą, nurodė, kad VASPVT kontrolės ataskaitos administracinio proceso teisenos tvarka nenagrinėtinos kaip savarankiškas administracinis aktas, kadangi jos yra tarpinis aktas, priimamas rengiantis priimti galutinį administracinį aktą, kuris sukelia suinteresuotam asmeniui teisines pasekmes, šiuo atveju – pareiškėjo skundžiamus VASPVT direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. ir 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymus. Atitinkamai šios ataskaitos sprendžiamoje byloje tiriamos tiek, kiek jos turi įtakos minėtų galutinių administracinių aktų teisėtumui (dėl VASPVT ataskaitų priskirtinumo nagrinėti administracinio proceso tvarka žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-809/2013, 2003 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-1140-2003). Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir Sveikatos sistemos įstatymas) 75 straipsnyje nustatyta, kad Akreditavimo tarnyba dalyvauja formuojant valstybės politiką asmenų licencijavimo sveikatos priežiūros veiklai, sveikatos priežiūros technologijų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimo, medicinos prietaisų atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, pacientų saugos srityse ir ją įgyvendina; akredituoja juridinius asmenis sveikatos priežiūros veiklai; licencijuoja asmenis sveikatos priežiūros veiklai; pagal kompetenciją rengia sveikatos priežiūros veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektus; teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos valdymo funkcijas medicinos prietaisų atitikties įvertinimo srityje; atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą; prižiūri, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi standartizacijos norminių dokumentų reikalavimų sveikatos priežiūros kokybės klausimais; registruoja teikiamus rinkai medicinos prietaisus, išduoda asmenims teikimus atlikti medicinos prietaisų klinikinius tyrimus, pažymėjimus, suteikiančius asmenims teisę atlikti medicinos prietaisų techninės būklės tikrinimą, taip pat medicinos prietaisų laisvos prekybos pažymėjimus; vykdo įstatymuose ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose nustatytas kitas funkcijas. Pagal Akreditavimo tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 (toliau – ir Nuostatai), 9.6, 9.7 ir 10.47 punktus, pagrindiniai VASPVT veiklos tikslai yra teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę; teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti pacientų saugos kontrolę; taip pat VASPVT pagal savo kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus, skundus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, pagal kurią viešojo administravimo subjektai asmenų skundus ir prašymus, be kita ko, turi išnagrinėti išsamiai, pateikti tinkamai motyvuotus atsakymus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją (10 p.). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad viešojo administravimo subjektai gali priimti atitinkamus sprendimus pagal asmenų pateiktus skundus ir pranešimus tik veikdami savo kompetencijos ribose, t. y. neperžengdami įgaliojimų, kurie yra suteikti jiems jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Asmenų prašymų bei skundų viešojo administravimo subjektams sąvokos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 ir 15 dalyse. Asmenų kreipimaisi į viešojo administravimo institucijas yra suskirstyti į keturias rūšis – prašymas suteikti administracinę paslaugą, prašymas pateikti informaciją, prašymas priimti administracinį sprendimą bei kreipimasis, kuriuo pareiškėjas įvertina įstaigos darbą, atkreipia dėmesį į teigiamus ar neigiamus įstaigos veiklos elementus (Taisyklių 41 p.). Nors Viešojo administravimo įstatymas nenumato reikalavimų jų formai ir turiniui, tačiau, teismo įsitikinimu, pareiškėjo prašymams bei skundams, kurie buvo išnagrinėti ginčijamais aktais, taikytinas turinio reikalavimas – pateikto skundo ar prašymo dalykinis turinys turi būti apskritai priskirtinas nagrinėti viešojo administravimo subjektams. Tai gali būti nustatoma inter alia atsižvelgiant į tai, ar prašymas, skundas yra dėl teisės reguliuojamų, nereguliuojamų visuomeninių santykių.

Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad administraciniai teismai gali nagrinėti skundus dėl visų viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmų (neveikimo), sukeliančių asmeniui teisines pasekmes, t. y. darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teismas nurodė, kad šiuo principu dėl prašymų priskirtinumo nagrinėti mutatis mutandis turi būti vadovaujamasi ir sprendžiant dėl to, ar prašymas gali būti nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu prašymo išnagrinėjimas, prašymo patenkinimas, atmetimas asmeniui nesukelia teisinių pasekmių ir viešojo administravimo subjektas nėra teisės aktais įgaliotas jį nagrinėti, viešojo administravimo subjektas jo nagrinėti negali. Kai kurių pareiškėjo reikalaujamame įpareigoti išnagrinėti prašyme reikalavimų patenkinimas neturėtų jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, VASPVT teisės aktais nėra įgaliota į juos atsakyti. Išnagrinėjęs ir atsakęs į tokius prašymus, atsakovas būtų viršijęs savo kompetenciją, toks aktas būtų neteisėtas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dalis pareiškėjo reikalavimų skunduose VASPVT ir prašymuose bei skunduose įstaigoms, kurių veikla buvo ištirta sprendžiamoje byloje skundžiamais aktais, yra reiškiami ne dėl teisės viešojo administravimo srityje – yra arba nagrinėtini baudžiamojo proceso tvarka, arba nepriskirtini nagrinėti viešojo administravimo srityje. Dalis pareiškėjo skunde formuluojamų reikalavimų yra nekonkretūs, nenuoseklūs, suformuluoti ne kaip reikalavimai, o teiginiai arba kaip nepasitenkinimas viešojo administravimo subjekto ar viešojo administravimo subjekto pareigūnų, darbuotojų veiksmais ir elgsena, grindžiami prielaidomis apie neteisėtus pareigūnų ketinimus, bet ne konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl to nėra galimybės įvertinti jų pagrįstumo, atitikimo teisės aktų nuostatoms ir, atitinkamai, skundžiamuose aktuose pagrįstai pasisakyta, kad jie nenagrinėtini. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad sprendžiamoje byloje nagrinėjamais aktais pareiškėjui buvo apibendrintai atsakyta į visus jo iškeltus klausimus. Klausimus, kuriuos VASPVT yra įgaliota nagrinėti, ji ištyrė ir motyvuotai dėl jų pasisakė. Dalis pareiškėjo reikalavimų yra reiškiama dėl pareigūnų veiksmų baudžiamajame procese. Tokių veiksmų teisėtumo kontrolė vykdoma vadovaujantis baudžiamojo proceso teise, dėl jų pareiškėjas turi teisę nustatyta tvarka ginti savo teises teismine tvarka. Dėl klausimų, kuriuos nagrinėti jai nepriskirta, VASPVT aktuose pareiškėjui nurodė kaip jis gali ginti savo teises, informavo, kad dėl Sveikatos apsaugos ministerijos ir sveikatos apsaugos ministro veiksmų pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą. Skundžiamais aktais VASPVT iš esmės ištyrė visus jai priskirtinus nagrinėti pareiškėjo nusiskundimus, kuriuos jis reiškė 2014 m. gegužės 12 d., 2014 m. birželio 9 d., 2014 m. rugpjūčio 31 d. skunduose atsakovui bei institucijoms, dėl kurių veiksmų (neveikimo) reiškė nusiskundimus atsakovui, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamų VASPVT direktoriaus įsakymų ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 17 d. pateikė teismui prašymą grąžinti 100 Lt žyminio mokesčio, kurį grindžia aplinkybe, kad teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinė byla Nr. I-10164-473/2014 buvo sujungta su administracine byla Nr. I-10172-473. Atvejai, kada grąžinamas žyminis mokestis, numatyti ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje. Žyminio mokesčio mokėjimas nėra siejamas su bylos išskyrimu į atskiras bylas ar atskirų bylų sujungimu į vieną bylą – pagal ABTĮ 38, 39 straipsnius žyminiu mokesčiu apmokestinami skundai, už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis. Todėl pareiškėjo prašymas grąžinti 100 Lt žyminio mokesčio pripažintas nepagrįstu (ABTĮ 57 str.).

III.

Pareiškėjas V. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinis skundas (X t., b. l. 124–138) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsamiai, visapusiškai, objektyviai vadovaujantis teisės aktais nenagrinėjo visų pareiškėjo reikalavimų, įrodymų ir aplinkybių, netinkamai nagrinėjo ir vertino pareiškėjo argumentus bei jų teisinį pagrindą, tuo pažeisdamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 3 dalies 1 punkto, 6, 7, 81 ir 86 straipsnių nuostatas.Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatė, jog atsakovas pažeidė skunde nurodytas įstatymų nuostatas ir pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais.Akreditavimo tarnyba neteisėtai atsisakė vertinti pareiškėjui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų – faktiškai orumo žeminimo, teisų pažeidinėjimo, psichologinio kankinimo, išankstinio nustatymo, jog pareiškėjas yra „ligonis“ – kokybę.Pareiškėjas neprašė atsakovo apibendrintai atsakyti į visus jo reikalavimus, bet siekė konkrečių veiksmų atlikimo. Akreditavimo tarnyba nenagrinėjo pareiškėjo skundų nei iš esmės, nei ne iš esmės, o juos nagrinėti atsisakė.Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išreikalauti kitų bylų medžiagą.Teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė grąžinti pareiškėjui 100 Lt žyminio mokesčio permoką, nors faktiškai šioje byloje buvo sumokėta 200 Lt žyminio mokesčio.

Atsiliepimas

Atsakovas Akreditavimo tarnyba, tretieji suinteresuoti asmenys Kauno ligoninė ir Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimuose prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą (XI t., b. l. 10–15).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš administracinių teisinių santykių Akreditavimo tarnybos kompetencijai priskirtoje viešojo administravimo srityje.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimu, kuriuo nebuvo tenkinti jo reikalavimai panaikinti VASPVT 2014 m. rugsėjo 1 d. kontrolės Nr. T3-192/2014 ataskaitą Nr. D17-193-(1.27) ir šios ataskaitos pagrindu priimtą VASPVT direktoriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. T1-1280, 2014 m. rugsėjo 8 d. kontrolės Nr. T3-162/2014 ataskaitą Nr. D17-196-(1.27) ir šios ataskaitos pagrindu priimtą VASPVT direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. T1-1258 bei VASPVT 2014 m. rugsėjo 10 d. raštą Nr. D2-11602-(1.20), ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundus, kuriais inicijuotos minėtos administracinės procedūros, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė norminius teisės aktus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą.

Pažymėtina, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra sveikatinimo veiklos specialusis valdymo ir kontrolės subjektas (Sveikatos sistemos įstatymo 9 str. 1 d. 3 p., 75 str.). Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas) 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu jai suteikti įgaliojimai vykdyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą (valstybinę kontrolę). Pagrindinius reikalavimus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos valstybinei kontrolei (valstybiniam medicininiam auditui), taip pat dokumentus šių procedūrų eigai fiksuoti nustato Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo III dalis, Pacientų skundų nagrinėjimo valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto, turi vertinti ne tik skundžiamo akto, bet ir jo sudedamosios dalies, turinį (pvz., administracinės bylos Nr. A146-1705/2014, A552-260/2014, A492-279/2013, A146-1228/2010, A146 -700/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz.: administracinės bylos Nr. A146-1705/2014, A146-1287/2014, A146-1195/2012, A502-2968/2011, A143-746/2011, A146-1311/2010) kontrolės ataskaita yra privalomasis asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės dokumentas, kuriuo vadovaujantis rengiamas baigiamasis administracinės procedūros sprendimas – VASPVT direktoriaus įsakymas dėl rekomendacijų asmens sveikatos priežiūros įstaigai pateikimo, kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo, pritaria Vilniaus apygardos administracinio teismo išvadai, kad skundžiamų atsakovo įsakymų turinys yra neatsiejamas nuo VASPVT Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2014 m. rugsėjo 1 d. ir 2014 m. rugsėjo 8 d. kontrolės ataskaitose pateikto faktinių aplinkybių įvertinimo.

Patikrinęs pareiškėjo skundų nagrinėjimo Akreditavimo tarnyboje procesą teisėtumo požiūriu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmiau paminėtais atvejais atsakovas veikė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu bei Nuostatais jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Analizuodamas sveikatos priežiūros įstaigų, kurių atsakymus jam apskundė V. J., darbą, atsakovas tinkamai laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos valstybinės kontrolės objektyvumą, iš esmės įsigilino į pareiškėjo iškeltus klausimus, ir tam tikriems nusiskundimams pasitvirtinus, 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. T1-1280 įspėjo Kauno ligoninę dėl padarytų pažeidimų, todėl nėra pagrindo pavesti Akreditavimo tarnybai dar kartą nagrinėti gautus pareiškėjo skundus. Be to, pažymėtina, jog atsakovas neprivalo elgtis būtent taip, kaip to prašo suinteresuotas asmuo, t. y. nėra saistomas asmens (paciento) kreipimesi nurodytų argumentų ir reikalavimų dėl konkrečių veiksmų atlikimo ar poveikio priemonių taikymo.

Administracinės bylos duomenys taip pat rodo, kad 2014 m. rugpjūčio 31 d. skundu V. J. prašė atsakovą įvertinti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir sveikatos apsaugos ministro neveikimą, susijusį su jo 2014 m. liepos 22 d. prašymu. Akreditavimo tarnyba 2014 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. D2-11602-(1.20) informavo pareiškėją, kad 2014 m. rugpjūčio 31 d. skundas negali būti nagrinėjamas, nes skundo dalykas nepatenka į tarnybos kompetenciją. Šis atsakovo sprendimas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi viešojoje teisėje dominuoja principas viskas, kas aiškiai nėra leista, draudžiama. Taigi tenkindamas pareiškėjo reikalavimą ir įpareigodamas atsakovą nagrinėti jam nepriskirtą skundą, teismas pats pažeistų įstatymų viršenybės imperatyvą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą, ABTĮ 86 straipsnio nuostatas atitinkantį procesinį sprendimą, kuris paliekamas galioti.

Nenustačius, kad nagrinėjamoje byloje, sujungtoje su kita administracine byla pagal V. J. skundą, yra žyminio mokesčio permoka, nekyla būtinybė spręsti 100 Lt žyminio mokesčio grąžinimo V. J. klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasStasys GagysRičardas Piličiauskas