Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) O. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. D. ir E. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai O. D. ir E. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nutraukti pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

1.1. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjai santuokoje vaikų nesusilaukė. Per bendro gyvenimo metus spėjo gerai pažinti vienas kitą ir išryškėjo nesuderinami jų charakterių skirtumai, skirtingi interesai, taip pat skirtingi požiūriai vertinant jų kasdienį gyvenimą ir buitį, ateities perspektyvas. Yra tikri, jog tiek dvasiniai, tiek emociniai ryšiai (savitarpio pagarbos, meilės, supratimo ir pan.), be kurių neįmanomas gyvenimas santuokoje, tarp jų yra negrįžtamai nutrūkę, jų atkurti neįmanoma; sutuoktiniai neveda bendro gyvenimo nuo 2024 m. vasario mėn. Abu būdami visiškai veiksnūs, mano, kad santuoka galutinai ir negrįžtamai iširo dėl jų abiejų kaltės, jos atstatyti nėra jokių galimybių. Santuokoje įgijo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurių pasidalijimo klausimus išsprendė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kreditorinių įsipareigojimų neįgijo. Po santuokos nutraukimo O. D. pageidauja pasilikti po santuokos sudarymo tapusią „D.“ pavardę, o E. D. lieka jo prigimtinė pavardė – „D.“. Pareiškėjai nurodė, jog yra sudarę vedybų (povedybinę) sutartį, kuria išsprendė turto bei įsipareigojimų atskirumo tarp sutuoktinių klausimus. Nurodė, jog pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o pareiškėja šiuo metu yra išvykusi į Norvegijos Karalystę, kurioje dirba, dėl ko neturi galimybės teismui pateikti sudarytos santuokos įrašo originalų dokumentą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškimą tenkino – nutraukė pareiškėjų O. D. ir E. D. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; nutraukus santuoką pareiškėjams paliko pavardes: pareiškėjai santuokinę pavardę – D., pareiškėjui prigimtinę pavardę – D.; patvirtino pareiškėjų 2024 m. gruodžio 20 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjai bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena, todėl daryta išvada, kad santuoka faktiškai iširusi, jokių galimybių išsaugoti šeimą nėra, todėl pareiškėjų santuoka nutraukta.

2.2. Tenkintas pareiškėjų prašymas po santuokos nutraukimo palikti pavardes: pareiškėjai santuokinę pavardę D.ir pareiškėjui jo prigimtinę pavardę D. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.69 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjų nurodytas aplinkybes, jog jie neturi nepilnamečių vaikų. Tarpusavio išlaikymo, pavardžių, bendro turto padalijimo bei kiti klausimai aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šalys Marijampolės 6–ame notaro biure 2023 m. birželio 27 d. yra sudarę povedybinę sutartį, kuria apsprendė visiško turto bei įsipareigojimų atskirumo tarp sutuoktinių klausimus. Įvertinęs pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei pareiškėjų sudarytos vedybų sutarties nuostatas teismas sprendė, kad ji atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nei vieno sutuoktinio, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl yra tvirtintina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Pareiškėja O. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teikdami prašymą pareiškėjai nurodė, kad neprašo skirti termino susitaikyti, tačiau apeliacinio skundo pateikimo dienai situacija dėl santuokos nutraukimo yra pasikeitusi, kadangi šalys vėl bendrauja ir siekia išsaugoti santuoką. Todėl sutuoktiniai norėtų, jog civilinė byla būtų sustabdyta ir pareiškėjams būtų skirtas šešių mėnesių terminas susitaikymui.

4. Pareiškėjas E. D. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė su juo sutinkantis, prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad palaiko sutuoktinės pateiktą apeliacinį skundą. Patvirtina, kad šalys po priimto sprendimo susitaikė ir deda visas pastangas santuokai išsaugoti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

7. Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl santuokos iširimo fakto egzistavimo

8. Apeliantė nurodo, kad šalys pradėjo bendrauti ir siekia išsaugoti santuoką, todėl prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų paskirtas 6 mėnesių terminas susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 2 dalis).

9. CK 3.51 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Visais atvejais teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti CK 3.54 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 540 straipsnio 3 dalis).

10. Nustatyta, jog pareiškėjai 2024 m. gruodžio 10 d. Marijampolės apylinkės teismui pateikė prašymą nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, pateikė tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos nutraukimo priežastimis nurodė: charakterių ir interesų skirtumus, požiūrio į gyvenimą nesutapimą, nutrūkusius dvasinius emocinius ryšius, bei teigė, kad santuoka negrįžtamai iširo dėl jų abiejų kaltės, jos atstatyti nėra jokių galimybių ir neprašoma termino susitaikyti. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, taip pat atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjai taikytis nenorėjo, skundžiamu sprendimu pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką patenkino, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjų santuoka yra iširusi, jokių galimybių išsaugoti šeimą nėra.

11. Pagal CK 3.53 straipsnio 1 dalį, teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Kaip minėta, apeliantė nurodo, jog pareiškėjai pradėjo bendrauti ir deda pastangas išsaugoti santuoką, todėl pageidauja, kad būtų skirtas šešių mėnesių terminas susitaikyti ir byla sustabdyta. Apeliaciniams skundui pritarė ir pareiškėjas E. D.. Todėl po skundžiamo sprendimo priėmimo pasikeitus faktinėms aplinkybėms, negalima teigti, kad egzistuoja santuokos iširimo sąlyga – negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, tačiau po sprendimo priėmimo, pareiškėjų teigimu, pasikeitė faktinės aplinkybės, dėl kurių pasikeitė ir jų valia dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu.

12. CK 3.54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma (CK 3.54 straipsnio 2 dalis).

13. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei apeliantės nurodytus argumentus, į tai, kad pareiškėjai deda pastangas išsaugoti santuoką, nutraukti santuokos nenori, tačiau pageidauja, kad būtų nustatytas šešių mėnesių terminas susitaikyti ir byla sustabdyta, daro išvadą, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.