- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- 1-1134-993/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nukentėjusysis
- L. Ž.
- Kaltinamasis
- J. L.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, nukentėjusiajai L. Ž., kaltinamajam J. L., kaltinamojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. L. 2016 m. balandžio 1 d., apie 14.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą įspyrė savo sugyventinei L. Ž. į kairę koją, tuo sukeldamas savo šeimos narei fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. L. kaltu prisipažino visiškai, teismo posėdžio metu paaiškino, jog namuose tarp jo ir sugyventinės L. Ž. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis, kiek pamena, spyrė jai į koją. Tikslių įvykio aplinkybių nepamena, nes buvo išgėręs. Dėl savo poelgio labai gailisi, blaivas taip nebūtų pasielgęs, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido, abu susitaikė.
Nukentėjusioji L. Ž. teismo posėdyje tikslindama savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, jog įvykio dieną ji ir jos sugyventinis buvo labai girti, kiek pamena ji inicijavo konfliktą, kurio metu J. L. jai vieną kartą įspyrė į kairią koją, daugiau smūgių nebuvo. Rankos jai nesužalojo, ji sužalota prieš 20 metų. Kai atvyko medikai, ant rankos buvo truputis kraujo, nes ją išsitepė, pasišluostydama kaktą. Kraujo buvo ant kaktos, nes ji dėl girtumo nukrito nuo kėdės. Krisdama su galva atsitrenkė į šalia stovinčius kibirus ir pati išpylė vandenį. Sugyventinis ant jos vandens nepylė. Pas ekspertus nesikreipė, dėl J. L. veiksmų ji jokių sužalojimų nepatyrė, tik truputį skaudėjo koja. Kokias aplinkybes aiškino ikiteisminio tyrimo metu, ji tiksliai nepamena, nes buvo girta, dėl girtumo ir pykčio galėjo perdėtai paaiškinti, dabar viską prisimena, prašo remtis jos parodymais, duotais teisme.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-04-01 apie 19 val. 34 min. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), konfliktas su smurto požymiais. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad sugyventiniai L. Ž. ir J. L. konfliktavo būdami neblaivūs. J. L. pradėjo mušti L. Ž., spradė ją į įvairias kūno vietas. Ji verkė, atrodė sutrikusi, prašė medikų pagalbos. L. Ž. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad ją parvertė ant žemės, spardė į įvairias kūno vietas. Iš kairės ausies buvo pakraujavę, po plaukais matėsi žaizda, drabužiai išpurvinti, skundėsi rankų skausmu, nes spardoma bandė dengti (b.l.3-4).
Protokole-pareiškime užfiksuoti L. Ž. parodymai apie tai, kad 2016-04-01 apie 14 val. namuose, virtuvėje, įvykus žodiniam konfliktui su girtu sugyventiniu J. L., jis kojomis spyrė jai į įvairias kūno vietas, į galvą, nuo smūgio buvo pargriuvusi ant žemės. Sugyventinis konflikto metu apipylė ją vandeniu. Kiek kartų spyrė, nežino, dėl to patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja (b.l.7).
Apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (b.l.8-11).
L. Ž. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kuriuos teismas perskaitė teismo posėdžio metu, apie tai, kad J. L. yra jos sugyventinis, gyvena jau 14 metų. Kadangi jos sugyventinis per naktį negrįžo namo, ji nuėjo pas kaimyną ir jį parsivedė. Jis buvo girtas, namuose tarp jų kilo konfliktas, kurio metu J. L. iš kojų spyrė jai į įvairias kūno vietas, kiek kartų, įvardinti negali. Nuo spyrių nukrito ant grindų. Tai buvo apie 14.00 val. Tuo metu ir ji buvo neblaivi. Sugyventinis ją dar apipylė vandeniu. Ji nubėgo pas kaimynę, pas kurią ji vartojo alkoholį, pasiskundė, kad ją mušą sugyventinis. Tuomet kaimynė nuėjo pas kitą kaimynę, kuri ir iškvietė policiją. Dėl J. L. mušimo, ji patyrė skausmą, nežymius sužalojimus, į gydymo įstaigą vykti atsisakė (b.l.14).
Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), 2016-04-01, 20.09 val. buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba. Kvietimo priežastis – sumušta. Nustatyta, kad L. Ž. neblaivi, ryškių sužalojimų nesimato. Preliminari diagnozė – kairės rankos plaštakos sumušimas (b.l.21).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G932/2016(02) nurodyta, kad L. Ž. konstatuota kairės plaštakos sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, užduotyje nurodytu laiku – 2016-04-01. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (b.l.24).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 389 nurodyta, kad 2016-04-01 21.28 val. J. L. nustatytas 2,57 promilių girtumas (b.l.25).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., J. L. pasitvirtino. Nors kaltinime buvo nurodyta, kad J. L. tyčia tiksliai nenustatytą kiekį įspyrė savo sugyventinei į įvairias kūno vietas, o jai nukritus ant grindų, dar įspyrė į įvairias kūno vietas bei apipylė ją vandeniu, taip sukeldamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau teismas, įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, duotus teismo posėdžio metu, rašytinius bylos įrodymus, sprendžia, jog kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės turi būti pakeistos. Teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino tai, jog įspyrė savo sugyventinei, tačiau kiek kartų dėl girtumo nepamena. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog kaltinamasis jai įspyrė į koją, aiškiai detalizavo, jog spyrė vieną kartą ir į kairę koją. Ką tiksliai aiškino ikiteisminio tyrimo metu, nepamena, nes buvo labai girta. Dabar pamena, kad ji pati nuo girtumo nukrito nuo kėdės ir atsitrenkė į kibirą, ko pasekoje susitrenkė kaktą. Šioje vietoje bėgo kraujas. Rankos kaltinamasis nesužalojo, atvykę medikai galėjo matyti nuo kaktos užlašėjusio kraujo ant rankos, todėl neteisingai suprato, kad jai sužalota ranka. Nei medikai, nei ekspertai jos neapžiūrėjo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G932/2016(02) konstatuotas kairės plaštakos sumušimas, tačiau aprašomojoje šios išvados dalyje nurodyta, kad ši išvada padaryta tik tiriant GMP kvietimo kortelės kopiją, taigi nukentėjusiosios ekspertė neapžiūrėjo, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji. Todėl teismas nesiremia minėta specialisto išvada. Kitų, rankos sužalojimą patvirtinančių įrodymų, byloje nėra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, nukentėjusiosios parodymai, patvirtina, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, kokias aplinkybes nurodė pareigūnams, ji net nepamena, todėl teismas remiasi teisme duotais nukentėjusiosios parodymais. Atsižvelgiant į teisme ištirtų įrodymų visumą, kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės turi būti pakeistos, nurodant, kad J. L. 2016 m. balandžio 1 d., apie 14.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą įspyrė savo sugyventinei L. Ž. į kairę koją, tuo sukeldamas savo šeimos narei fizinį skausmą.
Kadangi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 2 d. numatyta ne tik už nežymų savo šeimos nario sveiktos sutrikdymą bet ir už fizinio skausmo sukėlimą, J. L. veiksmų teisinė kvalifikacija nesikeičia. Jis sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei, kas pagal BK 248 str. nuostatas prilyginama šeimos nariui, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, nuketėjusioji jam atleido ir su kaltinamuoju susitaikė, prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti (b.l.72).
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Kaltinamasis J. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi, prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis keturių metų bėgyje nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, ankščiau neteistas, nors turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta (b.l.45, 48). Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto ir Marių sektoriuose nesigydė, konsultacijų kabinetuose nesilankė, Kauno apskrities priklausomybių ligų centro įskaitoje neregistruotas (b.l.52, 54-55). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja L. Ž., o baudžiamoji byla nutrauktina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Kauno apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-4179, kurioje nurodyta, kad Rasa Kalkauskienė teikia antrinę pagalbą J. L., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 28,95 Eur ir jas prašoma priteisti iš kaltinamojo (b.l.64).
Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 str., 313 str. 432 str.,
nusprendžia:
J. L., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja L. Ž. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti J. L., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu J. L. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti J. L. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš J. L. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.