- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-26
- Bylos Nr.
- e2YT-899-922/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00655-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. L., J. Ž., P. Ž., Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius
sekretoriaujant Rasai Osinskienei, dalyvaujant pareiškėjui J. Ž., jo atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, suinteresuotiems asmenims Z. L., J. Ž. ir P. Ž., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonės Turto banko atstovams,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. L., J. Ž., P. Ž., Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. Ž. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti; taip pat nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. Ž. po (duomenys neskelbtini) mirusios motinos E. Ž. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. Ž., o (duomenys neskelbtini) mirė jo motina E. Ž.. Iki mirties tėvai gyveno ir jiems priklausė (duomenys neskelbtini). Sodyba ir joje esantys pastatai – gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai bei šulinys, statyti 1950 m. ir 1975 m. Visi statiniai buvo pastatyti ūkio būdu, tėvams esant santuokoje. Po tėvo mirties motina į notarų biurą dėl palikimo nesikreipė, tačiau liko gyventi toje pat vietoje ir gyvenamajame name, iki savo mirties toliau naudojosi visu esamu turtu, daiktais, mokėjo mokesčius. Po dviejų metų mirus motinai, pareiškėjas toliau rūpinosi sodyba, ją prižiūrėjo, tvarkė bei mokėjo mokesčius už elektros energiją, naudojosi visais likusiais daiktais, dirbo žemę. Pareiškėjas į notarų biurą nesikreipė, kadangi po motinos mirties visu turtu pradėjo naudotis kaip savu, t. y. priėmė palikimą faktiniu valdymu.
Teismo posėdyje pareiškėjas bei jo atstovas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog ginčo nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Z. L., J. Ž. ir P. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, jog su pareiškimu sutinka, jam neprieštarauja.
Teismo posėdžio metu liudytojai J. K. bei J. V. patvirtino aplinkybes, nurodytas pareiškėjo J. Ž. pareiškime.
Atsiliepimas
Suinteresuotų asmenų Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonės Turto banko atstovai posėdyje nedalyvavo, atsiliepimuose nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra. Taip pat atsiliepimuose prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. Ž. yra mirusių A. Ž. ir E. Ž. sūnus, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). A. Ž. ir E. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini). A. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). E. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos matyti, kad A. Ž. iki mirties (duomenys neskelbtini), pagal seniūnijos (duomenys neskelbtini) ūkinę knygą, priklausė pastatai inv. byloje pažymėti ženklais – gyvenamasis namas 1A1m, statytas 1950 m. Bendras plotas 62,31 kv.m.; ūkinis pastatas 2I1p, statyba 1950 m.; ūkinis pastatas 3I1b, statyba 1975 m.; ūkinis pastatas 1ilž, statyba 1975 m.; šulinys š, statytas 1950 m.; gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus statė ūkio būdu. Iš Varėnos r. sav. 1-ojo notaro biuro notaro Raimundo Miknevičiaus 2017-03-22 pažymos Nr. S-26 matyti, kad po A. Ž. ir E. Ž. mirčių dėl palikimo priėmimo į biurą niekas nesikreipė, palikim nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti. Testamentų registre palikimo faktų nėra užregistruota.
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, todėl šioje byloje taikomos materialinės teisės normos įtvirtintos 1964 m. civiliniame kodekse (toliau – CK). Palikėjui nesurašius testamento, paveldėjimo santykiai atsiranda pagal įstatymą (1964 m. CK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog po sutuoktinio mirties motina priėmė jo palikimą, o pareiškėjas priėmė palikimą po motinos mirties. Todėl šie juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Pareiškėjas, suinteresuoti asmenys bei liudytojai nurodė, jog E. Ž. po sutuoktinio A. Ž. mirties priėmė palikimą, t. y. liko gyventi tame pačiame name, naudojosi jo asmeniniais daiktais, ir kt. O pareiškėjas J. Ž. po motinos E. Ž. mirties visu likusius turtu naudojosi kaip savo, mokėjo mokesčius, dirbo žemę ir kt.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškai šiuos santykius reglamentavo ir 1964 CK - 587 straipsnis. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad sutuoktinė E. Ž. po A. Ž. mirties, vėliau pareiškėjas J. Ž. po motinos E. Ž. mirties, palikimą priėmė, kadangi pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti, tačiau dėl paveldėjimo reikalų sutvarkymo į notarų biurą nesikreipė, todėl pareiškėjas negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimo.
Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjams teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Bylos duomenys patvirtina pareiškėjo, liudytojų nurodytas aplinkybes, kad mirusi E. Ž. ir pareiškėjas atlikę aktyvius palikimo priėmimo veiksmus. Nepaisant to, kad į notaro biurą nesikreipė, tačiau jie priėmė palikimą per įstatymų numatytą terminą pradėję jį faktiškai valdyti. Teiginį, kad jie priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio ir motinos mirties, pradėję jį faktiškai valdyti patvirtina bylos duomenys. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjų nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta bei nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, jog E. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu bei, kad J. Ž. po motinos E. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CK 5.50, 5.51 straipsniais ir CPK 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Turintys juridinę reikšmę faktai nustatomi nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.