Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

2020-05-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-2-878/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-05-08
Bylos Nr.
A18.-2-878/2020
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00332-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Inga Liubinienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. G.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-2-878/2020
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00332-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 19.10; 19.11; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gegužės 8 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant J. R., I. B., R. K.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. G., jo įgaliotam atstovui advokatui V. T.,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovams J. P., M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G., būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,81 promilių girtumas), 2019 m. rugsėjo 4 d. 16.08 val. (duomenys neskelbtini) uniformas vilkinčių policijos pareigūnų T. M. ir M. R. atžvilgiu vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius bei nevykdė šių policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, kai jie, vykdydami jiems pavestas funkcijas bei vadovaudamiesi 2000 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sulaikydami asmenį pareikalavo sustoti, kadangi jis bėgo nuo policijos pareigūnų, taip pat nevykdė jų teisėtų reikalavimų gulti ant žemės, duoti ranką, kadangi buvo sulaikomas, jas stangrindamas vengė sulaikymo, todėl policijos pareigūnai, vadovaudamiesi to paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, panaudojo specialiąją priemonę - dujas ir taip sulaikė asmenį. Tokiais veiksmais R. G. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų bei pažemino jų garbę ir orumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. teismo posėdyje savo kaltę dėl nusižengimų padarymo neigė. Paaiškino, kad jis rugsėjo 4 d. buvo namuose kambaryje, kai sesers vaikas A. K. pasakė, kad atvažiavo policija. Kitame kambaryje tuo metu buvo motina S. G., A. K. ir jai pasakė, kad atvyko policija. R. G. pats per langą pamatė, kad ant kelio yra pareigūnų mašina. Jis atsidarė lauko duris, matė, kad už kokių 3 metrų lauke stovėjo du policijos pareigūnai ir A. K., jie šnekėjosi. R. G. uždarė duris ir vėl ėjo į kambarį, nuėjo iki koridoriaus. R. G. atsipeikėjo jau lauke, jam tuo metu dėjo antrankius, purškė dujas. Jis gulėjo ant žemės, nesipriešino, nebandė ištrūkti. Nežino, kas atsitiko iki to, neatsimena, kas vyko namo viduje. Neatsimena, kad pareigūnai įėjo į vidų ir ką jie dar darė. Jis pareigūnų niekaip nevadino, namo viduje su jais nesigrūmė ir niekur nebėgo. Buvo blaivus. Mama tada buvo išėjusi, kur ji ėjo, nematė. Jų namas yra vieno aukšto, lauko durys yra į kiemo pusę. Įėjus į namus, yra mažas koridoriukas, tada yra durys, už jų vėl koridorius, vienoje pusėje kambarys, kitoje virtuvė ir dar vienas kambarys. Koridoriaus gale, šone yra laiptai užlipti į palėpę, jie be turėklų. Negali nurodyti, ar namo viduje jam buvo suduoti smūgiai. Pareigūnai įsibrovė per lauko duris, pats tą matė. R. G. tuo metu nieko nedarė, buvo antrame koridoriuje, ėjo nuo pareigūnų į savo kambarį, jam reikėjo praeiti laiptus, kad pateiktų į savo kambarį. Pareigūnai buvo priėję, jie R. G. nieko nesakė. Tada pareigūnai tempė jį per du koridorius į lauką. Nežino, kodėl jie jį griebė. Jis buvo be sąmonės, nes krito ir kakta atsitrenkė į laiptus. Du pareigūnai jį griebė iš nugaros pusės už pečių, nežino, ką jie tada jam sakė. Jis pats jiems jokių įžeidžiančių žodžių nesakė. Jam du pareigūnai sudavė smūgius į šoną, parsigriovę ant žemės, gulinčiam ant pilvo spyrė du kartus. R. G. elgėsi ramiai. Jis, eidamas į kambarį pro laiptus, jų nematė, nes buvo pakabinta pala, todėl atsitrenkė į laiptus ir prarado sąmonę. Nežino, kodėl ėjo ir atsitrenkė į laiptus. Tada pareigūnai jį ištempė, jis nebuvo atsistojęs. Nežino, ko pareigūnai buvo pas jį į namus atvykę, jų to neklausė, klausė mama. Mama buvo išėjusi, kai pareigūnai įėjo. A. K. viduje nematė. Atsimena, kad policininkai lauke jam spyrė į krūtinės dešinę pusę. Pareigūnai nuvežė jį į komisariatą. Kai grįžo namo, jam mama pasakė, kad jį pareigūnai ištempė. A. K. irgi pasakė, jis matė, kas vyko namo viduje, papasakojo mamai, ką pareigūnai darė R. G., o mama perpasakojo R. G..

Tai, kad R. G. padarė jam inkriminuotus nusižengimus, įrodyta liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis.

Administracinio nusižengimo protokole, surašytame 2019 m. rugsėjo 4 d. 17.10 val., užfiksuotas nusižengimų padarymo faktas ir aplinkybės bei R. G. kaltės pripažinimas ir gailėjimasis dėl nusižengimų, taip pat užfiksuotas R. G. nustatytas 1,81 promilės neblaivumas (b. l. 1-2).

Liudytojas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas T. M. parodė, kad policijos pareigūnai pagal nustatytą tvarką vykdo prevencinius pokalbius su asmenimis, kurie įtraukti į rizikos asmenų sąrašą. Liudytojas su M. R. šviesiu paros metu uniformuoti vyko pas R. G. prevencinio pokalbio dėl smurto artimoje aplinkoje. Apie šio asmens psichinę būklę jokių duomenų neturėjo, jį T. M. matė pirmą kartą. Turėjo asmeninius vaizdo registratorius, bet šie nebuvo įjungti, nes pareigūnai negalėjo žinoti, kas atsitiks. Paliko tarnybinį policijos ženklais pažymėtą automobilį ant kelio, įėjimas į namą buvo iš kiemo vidinės pusės. Pareigūnus kieme pasitiko R. G. motina, ėmė šaukti pakeltu tonu, ko jie čia važinėja. S. G. buvo ant laiptų, paskui nulipo, lauke buvo ir vaikinukas. Pareigūnai pasakė, kad ieško R. G. ir nori su juo pabendrauti. S. G. sakė, kad jie neturi teisės čia važinėti, buvo piktai nusiteikusi. Pareigūnai su vaikinuku nebendravo, gal jo tik paklausė, kur yra R. G.. Šis kaip tik tuo metu pravėrė duris, išlindo savo korpusu ir pareigūnus įžeidinėjo žodžiais „gaidžiai“, „pyderastai“. Po šių žodžių R. G. iš karto nubėgo į vidų. Abu pareigūnai jį nusivijo, o R. G. motina ir tas vaikinukas tuo metu buvo kieme. Pareigūnai įbėgo per duris, viduje prie laiptų pasakė, kad asmuo sudėtų rankas už nugaros, perspėjo, kad dės antrankius, bet jis neklausė. T. M. sučiupo R. G. už kairės rankos, kolega - už dešinės, bet R. G. muistėsi, priešinosi. Pareigūnai naudojo prevencinę prievartą - fizinę jėgą. Suėmė R. G. rankas už nugaros, bet, kadangi viskas vyko mažoje patalpoje, prie laiptų, jie nesugebėjo uždėti antrankių. Naudodami fizinę prievartą, spaudė R. G. žemyn, paguldė jį ant grindų. Toje patalpoje kabėjo palų. R. G. priešinosi, muistėsi, nedavė suimti rankų. Mano, kad jis besipriešindamas atsitrenkė į kitus patalpoje buvusius daiktus. Pareigūnai jį paguldė jį ant pilvo, bet R. G. niekaip nedavė rankų, todėl koridoriuje jie antrankių nesugebėjo uždėti. T. M. jį perspėjo, kad panaudos dujas. Dujas panaudojo patalpoje. Gražiuoju su pareigūnais R. G. nėjo, buvo labai agresyvus, bandė ištraukti rankas, dujos jį nelabai paveikė, jis nebuvo adekvatus. R. G. nebuvo sąmonės praradęs. Pareigūnai jį tempė laukan. Tuo metu namo viduje ties įėjimo iš lauko durimis buvo S. G., ji nebuvo įėjusi į vidų, vaikinukas buvo lauke. Motina irgi elgėsi agresyviai, buvo blogai nusiteikusi pareigūnų atžvilgiu, visą laiką rėkė. Pareigūnai R. G. išsitempė į lauką. R. G. stipriai priešinosi, todėl jį guldė ir gulinčiam ant pilvo uždėjo antrankius. T. M. R. G. buvo prirėmęs keliais, o kolega padavė antrankius. Spyrių suduota nebuvo, kitų fizinių veiksmų ir dujų lauke nenaudojo. Kiek pamena, matomų smurto žymių ant R. G. nebuvo. R. G. įsodino į automobilį, jis muistėsi, bet kai jau įsėdo, visiškai nurimo. R. G. komisariate nustatė neblaivumą, buvo virš promilės. Komisariate R. G. prisipažino nusižengęs, gailėjosi, atsiprašė, ten pareigūnų nekeikė, nesipriešino. Pas R. G. pareigūnai buvo apie 3 min. Jie R. G. vijosi į namą, nes šis pareigūnus išvadino necenzūriniais žodžiais ir galėjo dingti, todėl pareigūnai skubėjo paskui jį, reagavo į įvykį. Jie nežinojo, kad tas asmuo, kuris išlindo per duris, yra būtent R. G., tapatybę nustatė automobilyje ar komisariate. Asmuo buvo agresyvus pareigūnų atžvilgiu, šie jautė nesaugumą, todėl ir dėjo asmeniui antrankius.

Liudytojas M. R. parodė, kad su T. M. patruliuodami tikrino rizikos asmenis pagal sąrašą. Dienos metu, atvykę tarnybiniu automobiliu į (duomenys neskelbtini), automobilį paliko ant kelio ir užėję į namo kiemą, ieškojo R. G., norėjo pravesti prevencinį pokalbį. Pas jį vyko pirmą kartą. Buvo uniformuoti. Iš namo išėjo nepatenkinta moteris, klausinėjo, ko jie čia atvažiavo, buvo priešiškai nusiteikusi. Lauke dar buvo nepilnametis vaikinas. Pareigūnai paaiškino, kad atvažiavo patikrinti R. G.. Atėjo R. G. ir juos išvadino necenzūriniais žodžiais, „gaidžiais“ ir puolė bėgti į namo vidų. Pareigūnai norėjo už įžeidimus jam surašyti protokolą, todėl bėgo iš paskos, sakė jam stoti, policija. R. G. nesustojo, nubėgo iki koridoriaus galo, kur buvo laiptai, ten sustojo, nes nebuvo kur toliau trauktis. Švelnios rankos kontrole bandė R. G. išvesti į lauką, bet šis tvirtai įsikibo į laiptus. Pareigūnai ne kartą pareikalavo, kad jis išeitų į lauką, duotų rankas. R. G. šių reikalavimų nevykdė. Pareigūnai jį perspėjo, kad a, jeigu nevykdys jų teisėtų reikalavimų, bus panaudota jėga. Tačiau R. G. laikėsi įsitvėręs į laiptus. Bandant paimti rankas, jų nedavė, muistėsi, aktyviai priešinosi, darė viską, kad neduotų rankų. Pareigūnams buvo sunku jį ištempti iš namo, nes asmuo aktyviai priešinosi. Todėl jie panaudojo specialias priemones, kad jį sulaikytų – dujas ir antrankius. Namo viduje koridoriuje panaudojo fizinę prievartą, kovinius veiksmus ir R. G. paguldė ant grindų, ant pilvo, panaudojo dujas, nes jis įnirtingai priešinosi, jo kitaip sukontroliuoti nepavyko. Su kolega suėmę už alkūnių, R. G. ištempė į lauką, ten jis elgėsi irgi agresyviai, priešinosi. Nepamena, ar antrankius gulinčiam R. G. uždėjo namo viduje, ar jau lauke. Jokių smūgių nei viduje, nei lauke R. G. nesudavė, sužalojimų ant jo nematė. Kai R. G. įsodino į automobilį, jis jau tiesiog sėdėjo. Įvykio metu vaikinukas ir S. G. buvo lauke, bet kur jie stovėjo, liudytojas nestebėjo, viskas vyko greitai. R. G. buvo neblaivus, girtumą jam nustatė policijos komisariate. Vejantis R. gegužį ir sulaikant, nebuvo laiko įsijungti asmeninį vaizdo registratorių, nes nesitikėjo tokios situacijos, tuo metu dar nebuvo privaloma visada laikyti įjungtus vaizdo registratorius. Taip pat nebuvo kada ir spėti R. G. paaiškinti, ko pareigūnai pas jį atvyko, nes R. G. iškart padarė administracinį nusižengimą ir pareigūnai ėjo paskui jį į namą. Liudytojas elektros šoko nenaudojo, o ar jį panaudojo kolega, neprisimena. Ginklo nenaudojo, nes nebuvo grėsmės pareigūnų gyvybėms. Į Alytų R. G. gabeno protokolo surašymui. metai praėję.

Liudytojas A. K. parodė, kad apie 15-16 val. į namus (duomenys neskelbtini) atvažiavo du policininkai. Liudytojas pasakė močiutei ir nuėjęs atidarė jiems duris, išėjo paklausti, ko jiems reikia. Jis su pareigūnais kalbėjo lauke prie laiptų. Pareigūnai paklausė, ar čia gyvena A. K. mama. Jis atsakė, kad retkarčiais ji grįžta. Tada gal po minutės į lauką išėjo močiutė, paklausė pareigūnų, ko jie čia važinėja, kai jų niekas nekvietė. Pareigūnai nieko neatsakė. Močiutė nuėjo užsirašyti pareigūnų automobilio valstybinio numerio. Ji ten užtruko, kol užsirašė, 3-4 min. Per tą laiką R. G. atsidarė lauko duris, jas vėl uždarė ir nuėjo į vidų, gal išsigando pareigūnų. R. G. ramiai ėjo į savo kambarį. Pareigūnai, nieko nesakydami, bėgo link jo, jį čiupo, namo viduje po laiptais jie pagavo R. G. ir ėmė jį mušti, paskui ištempė koridoriumi. A. K. truputį matė, kas vyko namo viduje, jis stovėjo ant lauko laiptų. Matė, kad pareigūnai po laiptais pagavo R. G., paėmė jį už pakarpos, paguldė prie laiptų, gal bandė uždėti antrankius. Viduje už rankų jį ėmė, tampė, daugiau nelabai ką darė. Ar R. G. kažkur trenkėsi, nematė, bet mano, kad galėjo. Jis buvo pargriautas ant po laiptais buvusių daiktų - skalbimo mašinos, plastmasinės pintinės. Pareigūnai purškė dujas. Negirdėjo, ką sakė pareigūnai ir ką sakė R. G.. Gal R. G. viduje nepavyko uždėti antrankių, todėl policininkai jį tempėsi. Matė, kad pareigūnai koviniais veiksmais suėmė R. G. rankas, pareigūnai jo nespardė. Kai pareigūnai bandė paimti rankas, R. G. jų nedavė, jis gal priešinosi. Jie bandė R. G. į lauką išsitempti, bet R. G. neleido paimti rankų. Matė, kad pareigūnai R. G. tempė už rankų, suėmę vienas už vienos alkūnės, kitas už kitos, jie nenešė jo, gal pakelti negalėjo. Atrodo, kad R. G. buvo sąmonę praradęs, jis buvo išbalęs, o lauke ėmė atsigaudinėti. Lauke pareigūnai užsidėjo pirštines, papurškė dujų ir uždėjo gulinčiam R. G. antrankius. R. G. jau leidosi, kad jam uždėtų antrankius, nes buvo gavęs dujų. Lauke uždėjo R. G. antrankius per prievartą, nematė, ar R. G. buvo suduotas smūgis. Močiutė tuo metu pareidinėjo, pamatė, kas čia darosi, išsigando. Močiutei A. K. nesakė, kad R. G. muša, jai jis tik kitą dieną papasakojo, ką matė vykstant namo viduje. Kas vyko viduje, močiutė nematė, tik tai, kas vyko lauke, galėjo matyti, kaip R. G. tempė per lauko laiptus. Močiutė paskambino policijai ir pranešė, kad taip atsitiko. Viskas vyko apie 10 min. R. G. rėkė, kad skauda, jis buvo apsibrozdinęs pilvą, kitų sužalojimų liudytojas nematė, Rolando marškinėliai buvo suplyšę. Necenzūrinių žodžių niekas nesakė. Pareigūnai R. G. išsivežė, o kai šis vėliau su taksi grįžo namo, ant jo šonų matė mėlynes. Lauke gal jam į kairį šoną sudavė kumščiu, negali tiksliai pasakyti.

Liudytoja S. G. parodė, kad su sūnumi R. G. ir anūku A. K. buvo namuose. A. K. pasakė, kad atvažiavo policija, ir išėjo į lauką. Liudytoja irgi išėjo, matė, kad A. K. ir du pareigūnai stovėjo lauke ant pievutės ir šnekėjo. S. G. paklausė, ko atvažiavo, o pareigūnai nieko neatsakė. Jis savo automobilį buvo pastatę ant kelio, todėl liudytoja nuėjo pažiūrėti automobilio numerių, nuėjusi juos užsirašė. Tuo metu atlėkė anūkas, pasakė, kad pareigūnai įsiveržė į namą ir daužo R. G.. Liudytoja įėjo į namo vidų, nuėjo iki koridoriaus, kur už laiptų kaip numiręs gulėjo R. G.. Liudytoja buvo šalia sūnaus, šis gulėjo ant šono, buvo be sąmonės. Aukštesnio pareigūno buvo viena ranka kruvina, nubrozdinta oda, krumpliai buvo kruvini. S. G. pasakė, kad R. G. nedaužytų ir „nelamdytų“. Pareigūnų veiduose buvo šypsenos, kai jie mušė R. G.. Pareigūnai jį talžė, vieną kartą spyrė, pataikė į šoną, dėjo ranka. Nežino, kuris pareigūnas ką darė. Po laiptais buvę bulvių dėžutė, krepšys buvo išvartyti. Kraujo žymių namuose nepastebėjo. Pareigūnai suspardė R. G., mėlynės buvo ant jo kūno, gal jis krisdamas susimušė. Jį tampė už rankų, gal norėjo ištempti. S. G. tada išėjo į lauką, matė, kai jį tempė koridoriumi, vilko žeme. Ji tuo metu stovėjo lauke ir skambino pagalbai. Policininkas, kurio buvo kruvinos rankos, užsidėjo pirštines, kad neliktų žymių. Lauke gal kartą kur ir stuktelėjo R. G.. Matė, kad ir lauke mušė R. G., kažkur jam trenkė kumščiu. Nematė, kad lauke R. G. spirtų. Sūnus buvo be sąmonės, jis lauke tik truputį atsigavo. Pareigūnai, atsinešę dujų balionėlį, purškė R. G. dujas, uždėjo antrankius. R. G. nesipriešino. Ligoninėje R. G. nustatė nesunkius sužalojimus, jam buvo sutrenkta galva, bet žymių nebuvo, ant dešinės rankos buvo didelė mėlynė.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis T. M. 2019 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad rugsėjo 4 d. kartu su vyriausiuoju patruliu M. R. patruliavo tarnybiniu automobiliu, kurio atpažinimo numeris yra A1702. Apie 16.08 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pabendrauti su rizikos asmeniu R. G. ir pravesti prevencinį pokalbį. Atėjus iki šios sodybos, iš namo išėjo S. G. ir jiems pakeltu balso tonu pasakė: „ko čia važinėjat, jūs neturit teisės čia važinėti“. Moteriai pasakė, kad ieško R. G., nes nori su juo pabendrauti. Tuo momentu iš namo išėjo R. G. ir, tik pamatęs policijos pareigūnus, pasakė: „gaidžiai, p..., eikit n...“. Pasakęs tokius žodžius, R. G. pradėjo bėgti į name esantį kambarį, o jie su kolega pasakė: ,,stok, policija“ ir pradėjo bėgti paskui. Asmuo nereagavo ir bėgo toliau. T. M., jį prisivijęs, su kolega sugriebė jam už rankų ir liepė sudėti rankas už nugaros, nes yra sulaikomas už policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą. R. G. kategoriškai atsisakė sudėti rankas už nugaros, vietoje to jis pradėjo jas stangrinti ir bandė ištraukti. Tada T. M. su kolega liepė asmeniui gultis ant žemės ir sudėti rankas už nugaros arba bus panaudota fizinė prievarta. Asmuo į jų reikalavimus nereagavo ir toliau stangrindamas rankas bandė jas ištraukti. Tada prieš R. G. panaudojo fizinę prievartą ir pargriovė ant žemės. Liepė sudėti rankas už nugaros, bet asmuo nereagavo ir toliau stangrindamas rankas bandė jas ištraukti. Po to T. M. jam davė komandą sudėti rankas už nugaros arba bus panaudota spec. priemonė dujos. Asmeniui nereagavus ir nesudėjus rankų, prieš jį buvo panaudotos dujos. Tada pavyko naudojant fizinę prievartą sudėti asmens rankas už nugaros ir dėl jų bei pačio asmens saugumo uždėti antrankiai. Vedant į tarnybinį automobilį R. G., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, nors ir buvo surakintas antrankiais, jis vis tiek rankas stangrino ir bandė ištrūkti. R. G. buvo pristatytas į Alytaus AVPK, kur buvo nustatytas jo neblaivumas - 1,81 promilės. R. G. tarnybiniame automobilyje pripažino savo kaltę ir labai gailėjosi (b. l. 3).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis M. R. 2019 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. kartu su T. M. patruliavo tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, apie 16.08 val., patruliuodami (duomenys neskelbtini), atvyko patikrinti rizikos asmenį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), pravesti prevencinį pokalbį. Atvykę nuėjo prie namo durų, esančių sodybos kiemo pusėje. Juos pasitiko name gyvenanti S. G. ir iškart paklausė, ko jie čia atvažiavo, ko nori, teigė, kad jie neturi teisės eiti pas ją į kiemą, neturi teisės čia važinėti. Pareigūnai jai paaiškino, kad atvyko pas R. G. ir nori su juo pasikalbėti. Po kelių minučių pro duris išėjo ir asmuo – R. G., kuris, pamatęs pareigūnus, iškart įžeidė juos, sakydamas „gaidžiai, piderastai, eikit nachui“, po šių žodžių asmuo staigiai pradėjo bėgti į name esantį kambarį. Policijos pareigūnai garsiai išsakė reikalavimą „stok, policija“, bet asmuo reikalavimų nevykdė, atsisukęs į juos pažiūrėjo ir toliau nubėgo namo vidun. Pareigūnai nusivijos asmenį į vidų, norėdami jį sulaikyti už policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą. Jį pagavo koridoriuje tarp kambarių, M. R. garsiai ir aiškiai jam išsakė reikalavimus nesipriešinti, sudėti rankas už nugaros, bet asmuo įsikibo į namo viduje esančius laiptus ir nejudėjo. M. R. dar kartą garsiai jam liepė nesipriešinti, duoti rankas už nugaros, bet asmuo šių reikalavimų vis tiek nevykdė, įtempinėjo rankas, kišo jas po savimi, muistėsi, vartėsi. Su T. M. asmenį išsinešė pro duris į lauką, nes namo viduje nebuvo pakankamai vietos sulaikymui. Lauke asmuo toliau priešinosi, todėl prieš jį panaudojo dujas, dar kartą išsakė reikalavimus nesipriešinti ir atpalaiduoti rankas, bet asmuo nereagavo. Lauke panaudojus kovinių imtynių veiksmus, asmuo buvo paguldytas ant žemės, jam uždėti antrankiai, jis pristatytas į policijos komisariatą protokolui surašyti. R. G. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK – 0065, patikros Nr. 0968359, nustatytas 1,82 promilės girtumas (b. l. 4).

Alkoholio kiekio matavimo pritaiso „Alcotest 7510“ Nr. 0065 ARJK panaudojimo registracijos žurnalo kopija ir šio prietaiso atminties išklotinės nuorašas patvirtina, kad M. R. 2019 m. rugsėjo 4 d. 16.40 val. R. G. nustatė 1,81 promilės girtumą (b. l. 140-141, 142-143).

Administracinėn atsakomybės traukiamo asmens R. G. įgalioto atstovo advokato V. T. prašymu buvo išreikalauta ir prie bylos prijungta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-59530-19. Joje esančiame Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. 2019 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 19.30 val. į Operatyvaus valdymo skyrių gautas greitosios medicinos pagalbos medikės telefoninis pranešimas, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 18.00 val. pagal iškvietimą nuvykus į (duomenys neskelbtini), R. G. paaiškino, kad jį namuose sumušė policijos pareigūnai. Nustatyta diagnozė – galvos svaigimas, nugaros nubrozdinimas, asmuo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių (b. l. 86). Liudytoju apklaustas R. G. 2019 m. rugsėjo 4 d. parodė, kad jis 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 16.00 val. buvo namuose (duomenys neskelbtini) ir pas jį atvažiavo policijos pareigūnai, jie paliko automobilį ant kelio. R. G. buvo kambaryje, o mama nuėjo pabendrauti su pareigūnais. Kai R. G. pamatė, kad mama kažkur nuėjo, jis iškišo galvą pro duris pasižiūrėti, ir tuo metu jį pastebėjo pareigūnai, todėl jis ėjo atgal į kambarį. Jam nuėjus į koridorių, iš paskos atbėgo pareigūnai, kurie iškart jį paguldė ant žemės ir tempė per koridorių. Jiems tempiant, R. G. trenkėsi galva į laiptų turėklus ir pačius laiptus. Po to jį išvilko į lauką ir pievoje užlaužė rankas, dar vienas pareigūnas jam pievoje papurškė dujų, tada jam uždėjo antrankius ir atvežė į policijos komisariatą. Surašę protokolą, išleido. Nurodė, kad policijos pareigūnų neįžeidinėjo, vykdė visus jų reikalavimus (b. l. 94-96). Liudytoja apklausta S. G. 2019 m. rugsėjo 4 d. parodė, kad ji 2019 m. rugsėjo 4 d. apie 16.00 val., pamačiusi, kad į jos namus (duomenys neskelbtini), atvažiavo policijos pareigūnai, išėjo į lauką, paklausė, ko jie atvyko, nurodė, kad jokia pagalba nereikalinga, pasakė, kad eina užsirašyti policijos automobilio valstybinio numerio, pareigūnai tuo metu liko kieme. Kai ji grįžo į kiemą ir priėjo prie namo durų, pamatė, kad koridoriuje pareigūnai grumiasi su jos sūnumi R. G.. Konflikto pradžios ir dėl ko jie pradėjo grumtis, ji nematė. Matė, kaip pareigūnai jos sūnų tempė iš vieno koridoriaus į kitą, paskui nutempė į pievą. Ten pareigūnai toliau grūmėsi su jos sūnumi, paskui jie R. G. nusivedė į tarnybinį automobilį ir išsivežė. Maždaug po valandos su taksi grįžęs namo R. G. skundėsi įvairiais skausmais, todėl ji iškvietė greitąją pagalbą (b. l. 99-102). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu R. G. 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė Medicinos dokumentų išrašo kopiją (b. l. 110-111, 112), kur nurodyta, kad R. G. objektyviai nustatyta dešinio spenelio srityje nedidelė poodinė kraujosruva, nubrozdinimas nugaroje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 793/2019 (06) užfiksuota, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. atlikus R. G. tyrimą, krūtinės dešinėje pusėje pagal priekinę pažastinę liniją V-VI šonkaulių projekcijoje yra 4,5x4 cm, pilvo dešinėje 1,5x1 cm, juosmens kairėje 2x1 cm, 1,5x5 cm poodinės kraujosruvos melsvai violetinės spalvos su neryškiu gelsvu atspalviu. Specialistas konstatavo, kad poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje, pilvo dešinėje, juosmens kairėje, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas galėjo būti padaryti paveikus kietu buku daiktu galimai 2019 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 117). Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmestas pareiškėjo R. G. skundas dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo R. G. skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimo ir Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės N. U. 2019 m. spalio 7 d. nutarimo buvo atmestas (b. l. 151-155). Nutartyje konstatuota, kad policijos pareigūnai T. M. ir M. R. neviršijo jiems suteiktų įgaliojimų ir specialiąsias priemones bei kovinius imtynių veiksmus R. G. atžvilgiu panaudojo teisėtai ir pagrįstai, R. G. nepaklūstant teisėtiems pareigūnų reikalavimams bei priešinantis sulaikomam.

Motyvuojamoji dalis

ANK 508 straipsnis nustato, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojai M. R. ir T. M. teismo posėdyje nuosekliai ir iš esmės vienodai nurodė, kad jiems atvykus prevencinio pokalbio su R. G., šis, pravėręs namo duris, juos iškart išvadino įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais. Tokias aplinkybes abu policijos pareigūnai nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose. Jokio pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai turėjo pagrindą tyčia melagingai apkalbėti R. G. nėra – šį asmenį abu policijos pareigūnai matė pirmą kartą, atvyko pas jį tik dėl tarnybinių pareigų vykdymo, jokių konfliktų anksčiau tarp jų nenustatyta. Teismui nėra pagrindo netikėti liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymais ir dėl to, kad yra nuoseklūs, detalūs, iš esmės sutampantys, analogiškas aplinkybes šie liudytojai nurodė ir iškart po įvykio savo tarnybiniuose pranešimuose. Tuo tarpu paties R. G. parodymai buvo visiškai nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaringi dėl įvykių namo viduje, kai jis bėgo nuo policijos pareigūnų, dėl visų jo sulaikymo aplinkybių, dėl jo blaivumo tikrinimo, dėl paties girtumo, jis aiškino tai nieko neprisimenantis, kas vyko viduje, tai vėlgi nurodė įvairias prieštaringas aplinkybes. Nors liudytojas A. K. teisme teigė, kad R. G. pradaręs duris nieko pareigūnams nesakė, uždarė duris ir ramiai ėjo į savo kambarį, teismas šio su R. G. giminyste susijusio ir vienuose namuose gyvenančio liudytojo parodymus vertina itin kritiškai dėl galimo jo siekio padėti R. G. išvengti administracinės atsakomybės, be to, šio liudytojo parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs, jis prieštaringai pasakojo apie R. G. sulaikymo aplinkybes – tai teigė, kad R. G. su pareigūnas į lauką ramiai ėjo, tai vėlgi sakė, kad R. G. nėjo, todėl pareigūnai jį tempė, tai teigė, kad ir lauke R. G. buvo suduotas smūgis, bet vėlgi pats sau prieštaravo, sakydamas, kad nematė, ar buvo smūgis, jis negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl pareigūnai iškart puolė paskui R. G., jei šis nieko jiems nesakė, jo teiginiai, kad pareigūnai klausė, ar namuose būna A. K. motina, visiškai nelogiški, vertinant policijos pareigūnų atvykimo tikslą pravesti prevencinį pokalbį su būtent R. G.. A. K. parodymai akivaizdžiai derinti prie R. G. ir jo motinos S. G. versijos, esą R. G. nieko nesakė pareigūnams ir jiems nesipriešino, nes A. K. tvirtino, jog R. G., pravėręs duris ir pamatęs policijos pareigūnus, jas uždarė ir ramiai ėjo į savo kambarį. Neįtikima, kad A. K., kuris tuo metu buvo lauke, būtų per uždarytas duris galėjęs matyti, kaip ir kur eina R. G., be to, visiškai nelogiška, kad be jokios priežasties policijos pareigūnai, iki to niekad nematę paties R. G., būtų puolę į namo vidų jį vytis. Todėl teismas šio liudytojo parodymais, kad R. G. nieko nesakė policijos pareigūnams, netiki kaip subjektyviais ir prieštaringais, duotais siekiant padėti išvengti administracinės atsakomybės savo dėdei, ir remiasi būtent policijos pareigūnų T. M. ir M. R. parodymais. Kaip parodė ir pats R. G., ir A. K., R. G., prieš praverdamas namo duris, žinojo, kad atvyko policija, nes tą jam dar namo kambaryje, pastebėjęs atvažiavusį tarnybinį policijos automobilį, pasakė A. K., o ir pats R. G. parodė ant kelio matęs policijos automobilį. Abu policijos pareigūnai buvo uniformuoti, todėl nėra jokių abejonių, kad R. G. suvokė, jog įžeidžia būtent policijos pareigūnų garbę ir orumą. Remdamasis liudytojų M. R. ir T. M. parodymais teisme bei jų tarnybiniuose pranešimuose iškart po įvykio užfiksuotomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad R. G. įžeidžiančiais ir necenzūriniais žodžiais pažemino statutinių valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų T. M. ir M. R. garbę ir orumą.

ANK 506 straipsnio 4 dalis nustato, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnyje yra numatyti policijos uždaviniai, tarp kurių yra viešosios tvarkos užtikrinimas, administracinių teisės nusižengimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas. Policijos įstatymo 21 straipsnyje yra numatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams asmenims. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Policijos pareigūnų reikalavimai šiuo konkrečiu atveju buvo teisėti, jie veikė jiems suteiktų įgalinimų ribose.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti bei šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą.

Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodyta, kad R. G. pareiškimo patikslinimo metu nustatyta, jog R. G. yra įtrauktas į didžiausią rizikos laipsnį turinčių asmenų, kuriems taikytinos individualios prevencijos priemonės, sąrašą, o, vadovaujantis Policijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę lankytis gyvenamosiose patalpose, kuriose gyvena rizikos grupės asmenys, kviesti ir (ar) pristatyti juos į policiją prevencinio pokalbio, kviesti ir (ar) pristatyti į policiją, taip pat oficialiai įspėti rizikos grupės ir kitus asmenis dėl neleistino priešingo visuomenės ar jos narių interesams elgesio. Būtent šiuo tikslu policijos pareigūnai T. M. ir M. R. atvyko pas R. G.. Kaip jau minėta, abu policijos pareigūnai buvo uniformuoti, atvyko specialiai pažymėtu policijos tarnybiniu automobiliu, taigi, nei R. G., nei kitiems tuo metu kartu su juo namuose buvusiems asmenims – S. G. ir A. K. nekilo abejonės, kad atvyko policijos pareigūnai. V. P. įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, policijos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių. Iš namo išėjus R. G., kurio, kaip parodė patys policijos pareigūnai, jie nepažino, nes lankėsi pas jį pirmą kartą, ir iškart policijos pareigūnus įžeidus necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, taigi, padarius administracinį nusižengimą, policijos pareigūnai turėjo teisę šį asmenį sulaikyti. Nėra pagrindo abejoti liudytojų policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, kad policijos pareigūnai bėgo paskui R. G. dėl to, kad šis negalėtų pasislėpti – kaip jau minėta, R. G. tapatybė tuo metu policijos pareigūnams nebuvo žinoma, jie nežinojo, koks būtent asmuo padarė administracinį nusižengimą, be to, R. G. iš tiesų turėjo galimybę pasislėpti name arba pabėgti iš jo, vengdamas sulaikymo. Tiek T. M., tiek M. R. vienodai nuosekliai tvirtino, kad jie liepė R. G. sustoti, duodami nurodymą „stok, policija“, bet šis teisėto reikalavimo nevykdė, nesustojo, bėgo į namo vidų, pareigūnams jį pasivijus koridoriaus gale prie laiptų, jis vėl nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų gulti, duoti rankas, eiti į lauką. Pats R. G. ir liudytojai A. K., T. M. ir M. R. parodė, kad koridoriuje prie laiptų buvo labai mažai vietos, policijos pareigūnai parodė, kad jie iš pradžių bandė R. G. išvesti gražiuoju, davė nurodymą duoti rankas, bet šis nurodymo nevykdė, sučiuptas už rankų, jas ištraukė, muistėsi, priešinosi, elgėsi agresyviai, įsikibo į laiptus, stangrino rankų raumenis, kad policijos pareigūnai negalėtų jam uždėti antrankių ir negalėtų jo išvesti. Liudytojas A. K. taip pat parodė, kad pareigūnai bandė paimti R. G. rankas, bet šis rankų nedavė, „jis gal priešinosi“. Kaip parodė liudytojai policijos pareigūnai, būtent dėl to, kad R. G. jiems priešinosi sulaikomas, buvo panaudotos dujos, tik tada jie R. G. sugebėjo ištempti, suėmę už rankų, iš ankštos koridoriaus patalpos į lauką ir ten uždėti jam antrankius. Pažymėtina, kad liudytojas M. R. nurodė, jog įvykio vietoje nebuvo galimybės surašyti administracinio nusižengimo protokolą R. G., nes pagal ANK 508 straipsnį administracinio nusižengimo protokolus surašo tyrėjas, o ne patys patruliai, todėl buvo būtina R. G. pristatyti į policijos komisariatą. Taigi, yra pakankamas pagrindas teismo išvadai, kad R. G. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų sustoti, duoti rankas, eiti kartu su jais, jis aktyviais bei agresyviais veiksmais šiems pareigūnų nurodymams priešinosi. Būtent dėl to policijos pareigūnai panaudojo kovinius imtynių veiksmus, paguldydami R. G. ant grindų, vėliau lauke – ant žemės, kad galėtų uždėti specialias prievartos priemones – antrankius, taip pat būtent dėl R. G. agresyvaus priešinimosi jie panaudojo ir dujas. Policijos pareigūnai, veikdami Policijos įstatymo ribose, atsižvelgdami į agresyvų ir neadekvatų nuo alkoholio pasvaigusio pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją pristatė R. G. į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą asmens tapatybei ir blaivumui nustatyti bei administraciniam protokolui surašyti.

Kaip jau nustatyta, atliekant R. G. pareiškime nurodytų aplinkybių patikslinimą ir atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra pagrindo teigti, kad policijos pareigūnai viršijo jiems suteiktus įgaliojimus ir fizinę prievartą R. G. atžvilgiu panaudojo nepagrįstai. Jokių duomenų, kad policijos pareigūnai mušė rankomis ar spardė R. G., kaip teigė šis pats ir jo motina S. G., nėra. A. K. parodė, kad policijos pareigūnai koridoriuje pačiupę R. G. paguldė po laiptais ir bandė dėti antrankius, o kai nepavyko, jį ištempė į lauką, šis liudytojas parodė matęs, kad R. G. rankas pareigūnai suėmė koviniais veiksmais, jo nespardė. R. G. motinos S. G. parodymais teismas neturi jokio pagrindo tikėti, nes S. G. viso tyrimo metu davė prieštaringus parodymus, be to, jos parodymai neatitinka nei liudytojų T. M. ir M. R., nei A. K. parodymų. S. G. teisme teigė, kad ją atbėgęs anūkas A. K. pašaukė, pasakydamas, kad name pareigūnai muša R. G., tada ji atėjo į namo vidų, stovėjo šalia ant grindų gulinčio R. G. ir matė, kad pareigūnai šypsodamiesi mušė R. G., talžė, spyrė koja, dėjo ranka. Tačiau ši liudytoja nesugebėjo patikslinti, ką kuris pareigūnas konkrečiai darė, tokie jos parodymai esmingai prieštarauja liudytojų A. K., T. M. ir M. R. parodymams. Be to, liudytojas A. K. teisme parodė, kad jis S. G. nekvietė, jai nesakė, kad pareigūnai muša R. G., o S. G. grįžo tada, kai R. G. pareigūnai tempė per lauko laiptus į kiemą, ji galėjo matyti tik tai, kas vyko lauke. A. K. parodė, kad jis S. G. kitą dieną papasakojo, kas vyko namo viduje. A. K. parodė, kad policijos pareigūnai namo viduje nemušė R. G., tik bandė jį sulaikyti, paimti už rankų ir išvesti iš namo, o šis jiems priešinosi, nedavė rankų. Apie jokius smūgius R. G. šis liudytojas neparodė, liudytojai T. M. ir M. R. taip pat nuosekliai teigė, kad jokių smūgių R. G. jie nesudavė. Pastebėtina ir tai, kad, apklausiama įvykio dieną, S. G. parodė, kad ji, grįžusi į kiemą nuo gatvės, kur buvo nuėjusi užsirašyti policijos automobilio valstybinio numerio ženklo, priėjusi prie namo durų, pamatė, kad koridoriuje pareigūnai grumiasi su jos sūnumi, matė, kaip pareigūnai R. G. tempė iš vieno koridoriaus į kitą ir nutempė į pievą, ten toliau grūmėsi su juo. Ji šios apklausos metu nenurodė mačiusi kokius nors smūgius ranka ar spyrius R. G.. Taigi, teismas S. G. parodymus dėl smūgių R. G. sudavimo atmeta kaip visiškai paneigtus kitų liudytojų parodymais bei pačios liudytojos 2019 m. rugsėjo 4 d. duotais parodymais. Pastebėtina ir tai, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 793/2019 (06) objektyviai 2019 m. rugsėjo 9 d. užfiksuotos, kad R. G. krūtinės dešinėje pusėje pagal priekinę pažastinę liniją V-VI šonkaulių projekcijoje yra 4,5x4 cm, pilvo dešinėje 1,5x1 cm, juosmens kairėje 2x1 cm, 1,5x5 cm esančios poodinės kraujosruvos melsvai violetinės spalvos su neryškiu gelsvu atspalviu atitinka liudytojų M. R., T. M. ir A. K. nurodytas aplinkybes dėl to, kad R. G. sulaikomas koridoriuje griuvo priekiu ant po laiptais sudėtų įvairių buities rakandų ir vėliau ant grindų, būtent sulaikymo metu galėjo būti padaryti šie objektyviai nustatyti sužalojimai. Nors R. G. įgaliotas atstovas kėlė versiją, kad buvo panaudotas elektroimpulsinis prietaisas „Taser“, ir būtent juo nubrozdinta nugara R. G., to nenurodė nei pats R. G., nei liudytojai, byloje nėra ir šio prietaiso panaudojimo ataskaitos. Pažymėtina, kad nugaros nubrozdinimas netgi nebuvo užfiksuotas teismo medicinos specialisto, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad policijos pareigūnų veiksmais R. G. buvo padarytas toks sužalojimas.

Paties pažeidėjo parodymai išvis buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, jis teigė įvykio metu buvęs blaivus, tačiau policijos pareigūnų parodymai ir duomenys apie R. G. nustatytą 1,81 promilės girtumą tą visiškai paneigia. Neatmetama galimybė, kad dėl įvykio metu buvusio didelio girtumo R. G. visų faktinių aplinkybių gerai ir nepamena. Pažeidėjas teisme aiškino, kad jis neatsimena, kaip policijos pareigūnai įėjo į vidų, ką jie ten darė, parodė, kad eidamas koridoriuje nepastebėjo laiptų, nes šie buvo uždengti pala, atsitrenkė į juos kakta ir neteko sąmonės, tačiau vėlgi teigė, kad jis pats namo viduje pareigūnams nesipriešino, su jais nesigrūmė, bet parodė, kad policijos pareigūnai jį koridoriuje griebė iš nugaros pusės už pečių, po to jam, pargriautam ant žemės, jie spyrė du kartus, sudavė smūgius į šonus, o lauke policijos pareigūnai jam spyrė į krūtinės dešinę pusę. Iškart po įvykio policijoje R. G. paaiškino, kad jam nuėjus į koridorių, iš paskos atbėgę pareigūnai iškart jį paguldė ant žemės ir tempė per koridorių, o tempiamas R. G. trenkėsi galva į laiptų turėklus ir pačius laiptus. Po to jį išvilko į lauką ir pievoje užlaužė rankas, dar vienas pareigūnas jam pievoje papurškė dujų, tada jam uždėjo antrankius ir atvežė į policijos komisariatą. Akivaizdu, kad R. G. teisme nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo jo paties įvykio dieną nurodytų aplinkybių, nuo liudytojų A. K., T. M. ir M. R. ir netgi S. G. nurodytų aplinkybių, todėl teismui nėra pagrindo jais tikėti. Vertinant teisme duotus R. G. bei jo motinos S. G. parodymus, galima spręsti, jog jie akivaizdžiai buvo derinami tarpusavyje, siekiant, kad R. G. išvengtų administracinės atsakomybės.

Pažeidėjo įgaliotas atstovas teigė, kad policijos pareigūnai nebuvo įsijungę turėtų asmeninių vaizdo registratorių, nors privalėjo tą padaryti, todėl, įgalioto atstovo nuomone, jie tyčia nefiksavo savo veiksmų R. G. atžvilgiu, o jų parodymais tikėti nėra pagrindo. Pastebėtina, kad 2019 m. rugsėjo 4 d., t. y. įvykio metu galiojusios redakcijos Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963, nenumatė pareigos policijos pareigūnams viską fiksuoti mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis, todėl policijos pareigūnai, neįjungę asmeninių vaizdo registratorių, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, o dėl jų parodymų patikimumo jau yra pasisakyta tiek šiame nutarime, tiek Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje.

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog R. G. 2019 m. rugsėjo 4 d. necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais pažemino policijos pareigūnų garbę bei orumą, taip pat nevykdė statutinių valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų teisėtų nurodymų bei reikalavimų ir tuo padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje bei 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus.

ANK 635 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant ANK straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog vienas iš R. G. inkriminuotų administracinių nusižengimų kvalifikuotas pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 508 straipsnis nėra suskirstytas į dalis, todėl R. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 508 straipsnį, o ne pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Abu nusižengimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia. R. G. atsakomybę lengvina tai, kad jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusižengė būdamas neblaivus. Jis yra tris kartus nubaustas administracinėmis nuobaudomis už viešosios tvarkos pažeidimus, nuobaudos galioja. Jis anksčiau teismo neteistas, nedirba. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. sausio 20 d. – sausio 28 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-43/2019 konstatuota, kad R. G. 2019 m. rugsėjo 4d. galimai darant ANK uždraustas veikas, diagnozuota Lengvas protinis atsilikimas reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; Organinis asmenybės sutrikimas; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Laikinu psichikos sutrikimu nesirgo, R. G. galimų veikų padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo (b. l. 69). Įvertinus visas bylos aplinkybes R. G. skirtinos baudos, lygios sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkiui. Paskirtos nuobaudos subendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

R. G. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje ir nubausti:

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį - 115 Eur bauda;

– pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį - 115 Eur bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 140 (vieno šimto keturiasdešimties) eurų baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teisme.

Teisėja Inga LiubinienėPapildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK 19105307334, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.