Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde nurodant, kad Kauno teritorinės muitinės 2009-12-17 supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuria Pareiškėjos atžvilgiu buvo perskaičiuoti muitai, PVM, taip pat nustatyti PVM delspinigiai ir paskirta bauda bei Muitinės departamento 2010-04-16 sprendimas Nr. 1A-4.13-207, kuriuo buvo atmestas Pareiškėjos skundas turi būti panaikinti, kadangi jie priimti neteisingai nustačius faktines aplinkybes bei pažeidus materialinės teisės normas.

Muitinės departamentas priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ne tik procedūrines bet ir materialines teisės normas, kadangi remdamasis MAĮ 135 str. 3 d. nevertino Pareiškėjos pateiktų SMGS važtaraščių. Pareiškėjos teigimu, tokie Departamento veiksmai yra neteisėti ir pažeidžiantys Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo II antraštinės dalies, skirtos vienai iš pagrindinių laisvių - laisvam prekių judėjimui, 28 straipsnį, taip pat pažymi, kad MAĮ 161 str. yra nustatyta Bendrijos teisės norminių aktų viršenybė prieš nacionalinius teisės aktus, tačiau nei Bendrijos muitinės kodekse, nei jį lydinčiuose aktuose nėra numatytas reikalavimas pateikti muitinei tik išverstus į valstybinę kalbą dokumentus. Nevertindamas SMGS važtaraščių, Departamentas kaip centrinis mokesčių administratorius, kuris privalėjo patikrinti Kauno teritorinės muitinės sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neįvykdė savo funkcijų, kadangi skundžiamoje Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimo objektu buvo tiek SMGS važtaraščiai, tiek ir Baltarusijos eksporto deklaracijos.

Bendrovės teigimu, Muitinės departamentas skundžiame sprendime konstatuodamas, kad muitinio įforminimo metu Pareiškėja nebuvo šių prekių savininkė, kadangi prekes pardavė AB „Lifosa“, ir nors krovinio siuntėjas OAO „Naftan“ SMGS važtaraščiuose prekių savininke nurodė UAB „Fortera“, ji negalėjo būti prekių savininke, kadangi UAB „Transchema“ tik po kelių dienų Pareiškėjai pardavė sieros rūgštį pagal PVM sąskaitas faktūras, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas ir padarė esminį materialinės teisės pažeidimą. Skunde pažymima, kad jokia Bendrijos muitų teisė nereglamentuoja nuosavybės teisių ir jokia muitinės procedūra ar sankcionuotas veiksmas nėra susijęs su nuosavybės teisių į prekes turėjimu, o tokių taisyklių nėra nustatyta nei MK, nei Nuostatuose. Nuosavybės teisės, kaip daiktinės teisės taip pat nereglamentuoja 1951 m. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (SMGS) bei Vienos konvencija Dėl tarptautinių prekių pirkimo pardavimo sutarčių. Šiems teisiniams santykiam taikomos Civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatos, o konkrečiai CK 4.49 str. numatantis, kad nuosavybės teisė į daiktą įgyjama nuo perdavimo įgijėjui momento, jei įstatymai ar sutartis nenustato ko kito. Kadangi Pareiškėja į Bendrijos muitų teritoriją importuotas prekes pirko iš Lietuvos rezidento UAB „Transchema“, o prekių pristatymo sąlygos buvo DAF Baltarusija/Lietuva (Gudagojus - Baltarusija), nuosavybė į prekes UAB ,,Fortera“ perėjo nuo prekių priėmimo momento Gudagojuje, todėl Pareiškėjai parduodant AB „Lifosa“ prekes, kadangi sutartyje nebuvo nustatytas nuosavybės perėjimas, ji nustatoma pagal jau minėtą CK 4.49 str. Taip pat pažymima, kad nuosavybės teisės į importuotas prekes turėjimas jokios teisinės reikšmės taikant MK 29 str. 1 d. (b) p. neturi, kadangi jis negali būti laikomas sąlygomis ar aplinkybėmis, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma nustatyti.

Skunde taip pat nurodoma, kad atsakovų argumentai, susiję su transportavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikimu, yra nepagrįsti ir prieštarauja MK 32 str. 1 d., kadangi Pareiškėja jokių transportavimo išlaidų iki Bendrijos teritorijos nepatyrė, o visos prekių transportavimo nuo gamintojo iki Bendrijos muitų sienos išlaidos buvo įskaitytos į faktiškai sumokėtą arba mokėtiną prekių kainą. Atlikusi priešpriešinį patikrinimą buvo nustatyta, kad Pareiškėja importuotą į Bendrijos teritoriją techninę sieros rūgštį pirko ne iš gamintojo OAO „Naftan”, o iš UAB „Transchema”, kuri OAO „Naftan” prekes pirko DAF Gudagojus sąlygomis, prekės pristatytos ir perduotos Baltarusijos/Lietuvos pasienyje esančiame Gudagojuje. Priimta sieros rūgštis iš karto, pagal UAB „Transchema” ir UAB „Fortera” techninės sieros rūgšties pirkimo - pardavimo sutartį buvo perduota Pareiškėjai. Taigi UAB „Transchema” ir pirkėjas - UAB „Fortera” sudarė prekių, esančių Gudagojuje pirkimo - pardavimo sutartį, DAF Baltarusijos/Lietuvos siena (perėjimas Gudagojus) sąlygomis. Tai, kad už importuotų prekių gabenimą pagal pareiškėjo ir AB „Lifosa“ prekių pirkimo pardavimo sutartį Lietuvos geležinkeliams sumokėjo AB „Lifosa“, jokios teisinės reikšmės neturi, nes šis vežimas buvo atliekamas Bendrijos muitų teritorijoje ir šios išlaidos, remiantis MK 33 str. 1 d. (a) p., į prekių muitinę vertę neįskaitomos. Dėl prekių draudimo išlaidų paaiškina, kad nesant sutartyse ar kituose dokumentuose nuostatų dėl prekių draudimo, prekių draudimas nėra privalomas, todėl iš Pareiškėjos negalima reikalauti duomenų apie tai ko nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kad importo pridėtinės vertės mokestis gali būti perskaičiuojamas tada, kai perskaičiuojama importuotų prekių muitinė vertė, o šio mokestinio ginčo atveju importuotų prekių muitinės vertės nustatymas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl nėra pagrindo priskaičiuoti PVM, delspinigius ir baudas.

Atsiliepime nurodant, kad Pareiškėjos nurodyti argumentai, dėl Muitinės Departamento nepagrįsto atsisakymo vertinti neišverstus SMGS važtaraščius, atmestini, kadangi kaip numato specialioji procesinė teisės norma (MAĮ 153 str. 3 d.), nustatanti mokestinių ginčų nagrinėjimą, mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visus dokumentus (ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą) ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje mokestinį ginčą nagrinėjančioje institucijoje metu. Jokių išlygų reikalavimui skundo mokestiniame ginče turiniui (MAĮ 153 str.) susijusių su ne valstybine kalba nėra numatyta. Bendrijos muitų teisės aktai nenumato kokia kalba turi vykti mokestiniai ginčai šalyse narėse ar kokia kalba turi būti teikiami įrodymai mokestiniuose ginčuose, susijusiuose su muitų teisės aktų taikymu. Atsiliepime nepagrįstais nurodomi ir Pareiškėjos argumentai, kad buvo pažeistas laisvo prekių judėjimo principas, kadangi, Muitinės teigimu, tai neturi nieko bendra su tinkamų ir leistinų įrodymų teikimu mokestiniuose ginčuose. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad Pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad Muitinės departamentas nepagrįstai vadovaudamasis MAĮ 135 str. 3 d. str. nepriėmė vertinimui neišverstų SMGS važtaraščių.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad atsakovų sprendimai, Pareiškėjos importuotų prekių muitinės vertei nustatyti, netaikyti sandorio vertės metodo, o muitinės vertę nustatyti kitais metodais, priimti vadovaujantis ne tik teisiniais pagrindais, bet ir pagrįsti argumentais, todėl nurodo, kad MK 29 str. 1 d. (b) p. ir MK 29 str. 1 d. (d) p. nuostatos buvo aiškinamos ir taikomos tinkamai. Atsakovai rėmėsi tuo, kad: UAB ,,Fortera” importuotos techninės sieros rūgšties sandorio vertė deklaruota žymiai mažesne kaina už kitų importuotojų deklaruotas tapačių ir panašių prekių sandorio vertes sukauptas Muitinės departamento PREMI duomenų bazėje (MVR 0908-0911) bei už vertes pateiktas Eurostat duomenų bazėje (internetinis puslapis epp.eurostat.ec.europa.eu), o Pareiškėjos pateikti dokumentai nepagrindžia deklaruotų prekių muitinės vertės teisingumo; pirkėjas UAB „Transchema” ir pardavėjas OAO „Naftan” tarpusavyje yra susiję asmenys, todėl muitinė turi pagrindo manyti, kad pirkėjo - UAB „Transchema” ir pardavėjo - OAO „Naftan” tarpusavio ryšys turėjo įtakos kainai; nors UAB „Traschema”, UAB „Fortera” bei UAB „Lifosa” bendrai pasiekė susitarimą dėl sieros rūgšties įsigijimo iš OAO „Naftan” žemesne už savikainą kaina, tačiau tai, kad UAB „Transchema” iš OAO „Naftan” įsigytą sieros rūgštį Pareiškėjai pardavė ženkliai mažesne kaina, negu prekių transportavimo išlaidų suma, prieštarauja ne tik komercinei praktikai, bet ir logikai; UAB „Transchema” sieros rūgštį tuo pačiu metu pardavė ir kitai Lietuvos įmonei, tačiau 5 kartus didesne kaina ir šių pardavimų kainai įtakos neturėjo tai, kad OAO „Naftan” yra suinteresuota parduoti savo sieros rūgštį bet kokiomis sąlygomis, kadangi sumažėjo jos paklausa pasaulinėse rinkose, OAO „Naftan” neturi technologinės galimybės saugoti sieros rūgštį, o ekologinės baudos už jos sudeginimą yra didelės.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad rinkos sąlygomis sandorio vertė, t.y. pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, neturėtų žymiai skirtis nuo prekių muitinio įvertinimo PREMI duomenų bazėje ir EUROSTAT duomenų bazėse esančių tapačių ar panašių prekių verčių. Todėl, tais atvejais, kai importuotų prekių sandorio vertė žymiai skiriasi nuo prekių muitinio įvertinimo duomenų bazėje esančių tapačių prekių ar panašių prekių sandorio verčių, o pateikti dokumentai nepagrindžia jų teisingumo, pateiktuose dokumentuose nurodyta prieštaringa ir neišsami informacija, darytina išvada, kad prekių pardavimui ar jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti, o tai, yra pagrindas netaikyti bendrovės importuotų prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo. Muitinės teigimu, Pareiškėja neteisingai aiškina MK nuostatas, reglamentuojančias PREMI duomenų bazės taikymą, kadangi jos importuotų prekių muitiniam įvertinimui taikytos ne MK 30 str. 2 d. (a) ir (b) p. nurodytus tapačių ir panašių prekių sandorio vertes, o Kodekso 30 str. 1 d. Pareiškėjos minimas argumentas, kad muitiniam įvertinimui turi būti taikomos kainos prekių, parduotų tuo pačiu apyvartos lygiu, nėra pagrįstas, kadangi pagal Nuostatų 150 ir 151 str. jis taikomas taikant tapačių ar panašių prekių sandorio vertes. Be to, Nuostatų 23 Priedo 31 str. 1 d. 2 pastaba numato „pagrįstą lankstumą”, taigi taikant minėtą nuostatą nekalbama apie tokį patį apyvartos lygį. Tais atvejais, kai muitinio įforminimo metu nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų atlikti patikslinimus dėl prekių kiekio skirtumo, skirtingo apyvartos lygio, kitų išlaidų, sąlygotų skirtingu gabenimo atstumu, transporto priemonių rūšies, prekių muitinė vertė paprastai nustatoma vadovaujantis MK 31 str. nuostatomis (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių 49 p.). Taigi šio mokestinio ginčo atveju nėra privalomas toks pats apyvartos lygis.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad iš Statistikos departamento duomenų buvo nustatyta, jog iš Baltarusijos į Lietuvą buvo importuota (duomenys neskelbtini), t. techninės sieros rūgšties, iš kurių 86,2 proc. importavo UAB „Fortera”, o kiti 13,8 proc. importo teko kitoms įmonėms. Kainos vidurkis - 0,04 et., UAB „Fortera” importo kaina 0,03 et., kitų Lietuvos įmonių - maždaug po 0,14 et, todėl mažą kainų vidurkį įtakojo pati UAB „Fortera”. Todėl, kadangi Pareiškėja importuoja net 86,2 proc. techninės sieros rūgšties, akivaizdu kad UAB „Fortera” pateikė savo pačios rezultatus, jog importuoja mažomis kainomis.

Pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog nuosavybės teisės į importuojamas prekes turėjimas neturi jokios teisinės reikšmės pagal Kodekso 29 straipsnio 1 dalies (b) punktą. Nepaisant to, kad nuosavybės teisės įgijimas gali būti nustatomas ir sutartimis tarp asmenų, teigtina, kad prieštaravimai sutartyse gali būti pagrindu konstatuoti, jog egzistuoja sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma nustatyti. Prieštaravimų neturėtų būti ne tik sutartyse, bet ir kituose muitiniam įvertinimui pateikiamuose dokumentuose (transportavimo, apmokėjimo ir kt.), kurie muitinio įvertinimo taikymo atveju pagal Kodekso 29 straipsnį yra sudėtinės dalys taikant sandorio vertės metodą bei nustatant tikrąją muitinę vertę.

Kaip nepagrįsti, atsiliepime nurodomi ir Pareiškėjos argumentai, kad ji neprivalo pateikti transportavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, kadangi jokių transportavimo išlaidų iki Bendrijos teritorijos nepatyrė. Pagal Bendrijos muitinės kodekso (29 ir 32 str.) bei poįstatyminių teisės aktų nuostatas, siekiant pagrįsti abejotiną prekių muitinę vertę, o muitinei įsitikinti tikrąja prekių muitine verte, transportavimo išlaidų sumos nurodymas importuotojo muitinei išlieka, neatsižvelgiant į pristatymo sąlygas ir tik žinant visas pristatymo sąlygas (taip pat ir prastovas ar kt.) galima nustatyti tikrąją importuotų prekių muitinę vertę. Šis Pareiškėjos argumentas taip pat neatitinka nustatyto fakto, kadangi, kaip nustatyta, transportavimo išlaidos yra ženkliai didesnės nei pati deklaruota prekių muitinė vertė, todėl jos niekaip negali būti įskaitytos.

Muitinės nuomone, Pareiškėjos argumentai, kad atsakovai nepagrįstai ir neatsižvelgiant į MK 29 str. 1 d. (d) p. taikymo sąlygas sprendimuose rėmėsi tuo, kad OAO „Naftan” ir UAB „Transchema” yra tarpusavyje susiję, todėl jų tarpusavio ryšys turėjo įtakos kainai, atmestini. Atsiliepime pažymima, kad Baltarusijos eksporto deklaracijos šiuo atveju negalima laikyti tinkamu dokumentu (įrodymu), pagrindžiančiu, patvirtinančiu į Lietuvos Respubliką importuotų prekių muitinę vertę, kadangi eksporto deklaracijos užpildytos duomenimis (taip pat ir muitinė vertė) kurie yra tarp dviejų susijusių asmenų sudarytų sandorio pasekmė, o tokiu atveju tokie asmenys gali susitarti dėl įvairių sau palankių sąlygų (taip pat ir dėl mažos muitinės vertės ). Pareiškėja neneigia, kad eksportuotojas OAO „Naftan” ir UAB „Transchema” yra tarpusavyje susiję.

Pagal Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) Muitinio įvertinimo techninio komiteto 6.1 sprendimą, kuris taikytinas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublika yra PPO narė, taip pat, kad yra ratifikavusi Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1947), muitinės vertės įrodymo pareiga perkeliama importuotojui tais atvejais, kai muitinės administracija pagrįstai abejoja dėl deklaruojamos muitinės vertės teisingumo ir tikslumo. Pagal LR mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 2 d. nuostatas mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Tokia praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose. Todėl, atsakovo teigimu, ne muitinė, o šiuo atveju būtent Pareiškėja turi įrodyti importuotų prekių deklaruotą muitinę vertę.

Atsiliepime taip pat pažymima, kad muitinė savo sprendime nurodydama OAO „Naftan” ir UAB „Transchema” ryšį, t.y. susiejimą tarpusavyje, nelaikė, kad tai atitinka teisinį pagrindą, numatytą Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d. d) p. ir kad būtent šiuo pagrindu nebuvo taikomas sandorio muitinio įvertinimo metodas, kaip kad skunde nurodo Pareiškėja, tačiau teigė, kad tokį tarpusavio susiejimą galima laikyti sąlygomis ir aplinkybėmis, kurios muitinės nuomone, prekių pardavimui ar jų kainai turėjo įtakos ir, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti (MK 29 str. 1 d. b) p.

Departamentas nurodo, kad Kauno teritorinės muitinės sprendimas, atsižvelgiant į Bendrovės deklaruotos sandorio vertės žymų skirtumą (beveik penkis kartus) palyginus su kitų importuotojų deklaruotomis sandorio vertėmis, netaikyti Pareiškėjos importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti sandorio vertės metodo, yra pagrįstas. Šis argumentas grindžiamas tuo, kad rinkos sąlygomis, preziumuojant sandorio šalių sąžiningumą sudarant ir vykdant sandorį, sandorio vertė, t.y. pinigų suma, sumokėta arba priklausanti sumokėti už prekes, neturi labai skirtis nuo PREMI duomenų bazėje esančių tapačių (panašių) prekių kainų. Todėl tais atvejais, kai importuotų prekių sandorio kaina labai skiriasi nuo PREMI duomenų bazėje esančių tapačių (panašių) prekių kainų, darytina išvada, kad prekių pardavimui arba jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti, todėl yra pagrindas netaikyti sandorio vertės metodo (MK 29 str. 1 d. b) p.

Taip pat nurodoma, kad Pareiškėjos importuotų prekių muitiniam įvertinimui muitinė taikė MK 31 str. 1 d., taigi Pareiškėjos argumentas, kad muitiniam įvertinimui turi būti taikomos kainos prekių, parduotų tuo pačiu apyvartos lygiu, nėra pagrįstas, kadangi pagal Nuostatų 150 ir 151 str., toks reikalavimas taikomas taikant tapačių ar panašių prekių sandorio vertes.

Muitinės departamento nuomone, Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad bendrovės „Orlen Lietuva” gamybos procesas identiškas Baltarusijos bendrovės OAO „Naftan” gamybos procesui. Taip pat nepateikė atitinkamų dokumentų iš prekių gamintojo, įrodančių sieros rūgšties pagaminimo būdą. Todėl Pareiškėjos argumentas, jog sieros rūgštis yra šalutinis gamybos produktas atmestinas. Atsiliepime taip pat pažymima, kad prekės priskyrimas pagrindiniam ar šalutiniam gamybos produktui nėra esminis motyvas, įtakojantis sandorio vertės pripažinimą ar paneigimą. Nepaisant to, kokiu būdu yra pagaminama prekė, kokia jos paskirtis, manytina, jog jos pardavimo kaina rinkoje neturėtų žymiai skirtis.

Muitinės departamentas pažymi, jog, vertinant sandorio, kurio metu prekės parduodamos į Bendriją, pagrįstumą, būtina išsiaiškinti ne tik konkretaus sandorio, bet ir kitų, prieš tiriamą sandorį ir po jo įvykusių pardavimų aplinkybes. Tokiu būdu, būtina atsižvelgti ir į sandorį, kurį sudarė OAO „Naftan” ir UAB „Transchema”. Nors minėtas sandoris nebuvo pagrindu importuojant prekes į Bendriją, nustatyta, to neneigia ir Pareiškėja, kad jis įvyko tarp tarpusavyje susijusių asmenų, iš kurių vienas yra Baltarusijos Respublikos, o kitas - Bendrijos ūkio subjektas. Pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog muitinė sandorį tarp OAO „Naftan” ir UAB „Transchema” laiko prekių importo sandoriu, kadangi Kauno teritorinės muitinės ataskaitoje konstatuota, jog nors krovinio siuntėjas OAO „Naftan” jau SMGS važtaraščiuose krovinio savininku nurodė Pareiškėją, Pareiškėja dar negalėjo būti prekių savininke, nes UAB „Transchema” tik po kelių dienų po krovinio išsiuntimo UAB ,,Fortera” pardavė sieros rūgštį pagal PVM sąskaitas faktūras. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Pareiškėja deklaravo prekių sandorio vertę pagal UAB „Transchema” pardavimo sąskaitas, tačiau muitinio įforminimo metu Įmonė jau nebuvo šių prekių savininkė, nes minėtas prekes jau buvo pardavusi AB „Lifosa”.

Kauno teritorinė muitinė prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant ir nurodė, kad palaiko teismui pateiktame atsiliepime nurodytus argumentus (III t., b.l. 154, IV t., b.l. 67).

Byloje yra kilęs mokestinis ginčas dėl Kauno teritorinės muitinės 2009-12-17 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-04-16 sprendimo Nr. 1A-4.13-207, kuriais UAB ,,Fortera” buvo perskaičiuoti laikotarpiu nuo 2009-08-21 iki 2009-10-20 importuotos techninės sieros rūgšties, įformintos muitinės deklaracijose, muitinė vertė, importo muitas, PVM apmokestinamoji vertė ir importo PVM ir įpareigota sumokėti 20209 Lt importo muitą, 141470 Lt PVM, 4253 Lt PVM delspinigių ir 30338 Lt PVM baudos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2008-12-19 UAB ,,Fortera” ir UAB ,,Transchema” sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 161-166) bei 2009-07-30 papildomą susitarimą Nr. 3 (I t., b.l. 167) ir 2009-09-01 papildomą susitarimą Nr. 4 (I tomas b.l. 168), kuriais pirkėjas UAB ,,Fortera” įsipareigojo iš pardavėjo UAB ,,Transchema” DAF Baltarusija/Lietuva sąlygomis (perėjimas Gudagojis) už 29,20 Lt už vieną metrinę toną, pirkti OAO ,,Naftan” (gamintojo) gamybos 1-os rūšies techninę sieros rūgštį.

UAB ,,Fortera” ir AB ,,Lifosa” 2007-07-03 sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (II tomas b.l. 18-19) bei 2009-07-30 sutarties papildymą Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 20), 2009-09-01 sutarties papildymą Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 21) ir 2009-10-01 sutarties papildymą Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 22), kurias Pirkėjas, t.y. AB ,,Lifosa”, įsipareigoja iš Pardavėjo, t.y. UAB ,,Fortera”, pirkti DAF Baltarusija/Lietuva sienos sąlygomis techninę sieros rūgštį, kurios kilmės šalis Baltarusija, nustatant techninės sieros rūgšties kainą rugpjūčio - spalio mėnesiais – 37,17 Lt/t + PVM (papildymų 1 punktas).

UAB ,,Fortera” laikotarpiu nuo 2009-08-21 iki 2009-10-20 pateikė importuotų prekių – techninės sieros rūgšties muitines deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-08-21) (II t., b.l. 80-95), Nr.(duomenys neskelbtini) (2009-08-26) (II t., b.l. 96-102), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-08-27) (II t., b.l. 103-113), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-08-28) (II t., b.l. 114-123), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-08-31) (II t., b.l. 124-141), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-09-03) (II t., b.l. 141-148), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-09-04) (II t., b.l. 149-155), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-09-07) (II t., b.l. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-09-08) (II t., b.l. 165-169), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-09-09) (II t., b.l. 170-179), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-09-14) (II t., b.l. 180-193), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-09-15) (II t., b.l. 194-200), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-09-16) (III t., b.l. 1-8), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-09-21) (III t., b.l. 9-18), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-09-28) (III t., b.l. 19-38), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-09-30) (III t., b.l. 39-51), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-10-02) (III t., b.l. 52-62), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-10-05) (III t., b.l. 63-73), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-10-07) (III t., b.l. 74-84), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-10-08) (III t., b.l. 85-98), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-10-13) (III t., b.l. 99-109), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-10-14) (III t., b.l. 110-119), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-10-16) (III t., b.l. 120-126), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-10-19) (III t., b.l. 128-141), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-10-20) (III t., b.l. 142-147), kuriomis deklaravo 6071 Lt mutinę vertę ir 332995 Lt PVM apmokestinamąją vertę.

Kauno teritorinė muitinė (toliau – ir KTM, Kauno TM, Muitinė) inicijavo UAB ,,Fortera” patikrinimą dėl laikotarpiu 2009-08-21 iki 2009-10-20 importuotos techninės sieros rūgšties muitinės vertės nustatymo. KTM išnagrinėjusi aukščiau nurodytų UAB ,,Fortera” pateiktų mutinių deklaracijų rinkinius, papildomai po įforminimo UAB ,,Fortera” pateiktus dokumentus (2008-12-19 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 161-166), 2009-07-30 papildomą susitarimą Nr. 3 (I t., b.l. 167), 2009-09-01 papildomą susitarimą Nr. 4 (I t., b.l. 168); 2007-07-03 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 18-19), 2009-07-30 sutarties papildymą Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 20), 2009-09-01 sutarties papildymą Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b.l. 21), 2009-10-01 sutarties papildymą Nr. (duomenys neskelbtini) (II t. b.l. 22); išankstines sąskaitas Nr.(duomenys neskelbtini) (2009-07-30), Nr.(duomenys neskelbtini) (2009-09-03), Nr.(duomenys neskelbtini) (2009-10-02), Nr.(duomenys neskelbtini) (2009-10-06); mokėjimo nurodymus: Nr.(duomenys neskelbtini) (2009-07-31), Nr.(duomenys neskelbtini) (2009-09-07), Nr.(duomenys neskelbtini) (2009-10-02), Nr.(duomenys neskelbtini) (2009-10-07); Baltarusijos eksporto deklaracijas (I t., b.l. 80-100, 182-192, II t., b.l. 39-46); prekių važtaraščius bei jų vertimus į lietuvių kalbą ( I t., b.l.101-145, 136-144, II t., b.l. 1-11, 47-62); PVM sąskaitas faktūras (I t., b.l. 145-159, II t., b.l. 23-29, 75-79) bei kitus UAB ,,Fortera” pateiktus papildomus dokumentus) priėmė 2009-12-17 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad: pirmasis prekių pardavimas į Bendrijos muitų teritoriją įvyko tarp Baltarusijos įmonės OAO „Naftan” ir UAB „Transchema” už 28,14 Lt/t pagal „DAF Gudogai” pristatymo sąlygas, po to techninė sieros rūgštis buvo parduota UAB „Fortera” už 29,20 Lt/t pagal „DAF Gudogai” pristatymo sąlygas; kad prekių gabenimo nuo Novopolocko iki Gudogų išlaidų suma yra 1,2 - 1,3 karto didesnė negu deklaruota muitinė vertė, t. y. iš deklaruotos muitinės vertės atėmus transportavimo išlaidas, susidariusias iki Bendrijos muitų teritorijos, susidaro minusinė prekių muitinė vertė; SMGS važtaraščiuose krovinio savininke nurodoma UAB „Fortera”, nors UAB „Fortera” prekių savininke būti negalėjo, nes prekes UAB „Transchema” pagal PVM sąskaitas faktūras jai pardavė tik po kelių dienų po prekių išsiuntimo; UAB ,,Fortera” techninę sieros rūgštį AB ,,Lifosa” pardavė iki tol, kol UAB „Transchema” dar nebuvo pardavusi sieros rūgšties UAB ,,Fortera”, t.y. buvo parduotos prekės, kurių UAB ,,Fortera” nebuvo įsigijusi; nors muitinio įforminimo metu UAB ,,Fortera” jau buvo pardavusi prekes AB ,,Lifosa”, prekių sandorio vertę deklaravo pagal UAB „Transchema” pardavimo sąskaitas; UAB „Transchema” pagal 2008-12-19 sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) techninę sieros rūgštį UAB „Fortera”, esant krovinio pristatymo sąlygoms „DAF Gudogai”, tiekia po 29,20 Lt/t, kai tuo tarpu kitai Lietuvos Respublikoje registruotai įmonei, taip pat esant krovinio pristatymo sąlygoms „DAF Gudogai”, techninę sieros rūgštį tiekia po 138,00 Lt/t, tai yra 5 kartus didesne kaina; įtakos prekių kainai galėjo turėti tai, kad UAB „Transchema” turi išimtines teises tiekti į Lietuvos Respubliką OAO „Naftan” gamybos sieros rūgštį ir tai, kad UAB „Transchema” su OAO „Naftan” tarpusavyje yra susiję asmenys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad UAB „Fortera” importuotos techninės sieros rūgšties sandorio vertė deklaruota žymiai mažesne kaina už kitų importuotojų deklaruotas tapačių ir panašių prekių sandorio vertes, o pateikti dokumentai nepagrindžia deklaruotų prekių muitinės vertės teisingumo, buvo padaryta išvada, kad prekių pardavimui ar jų kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti, todėl, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 d. (b) p. ir Bendrijos muitinės kodekso Įgyvendinimo nuostatų 181 a str., KTM nusprendė netaikyti UAB „Fortera” laikotarpiu nuo 2009-08-21 iki 2009-10-20 importuotų prekių, įformintų muitinės deklaracijomis, muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo. KTM prekių muitinei vertei nustatyti rėmėsi duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, naudojant Muitinės departamento PREMI duomenų bazėje (MVR 0907-0910) sukauptus duomenis apie kitų importuotojų importuotų tapačių ar panašių prekių, parduotų eksportui į Bendriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių vertė nustatinėjama, taikant mažiausią vertę iš galimai atrinktų verčių, ir nustatė, kad UAB „Fortera” muitinės deklaracijose deklaruotų prekių (klasifikuojamų TARIC kodu 28070010 00), muitinė vertė yra 0,11 Lt/kg. Atsižvelgiant į tai, perskaičiavo UAB ,,Fortera” laikotarpiu nuo 2009-08-21 iki 2009-10-20 importuotos techninės sieros rūgšties muitinę vertę, importo muitą, PVM apmokestinamąją vertę ir importo PVM bei įpareigojo UAB ,,Fortera” sumokėti 20209 Lt importo muitą, 141470 Lt PVM, 4253 Lt PVM delspinigių ir 30338 Lt PVM baudos (I t. b.l. 13-42 ).

Nesutikdama su Ataskaitos išvadomis bei jai perskaičiuotais techninės sieros rūgšties muitine verte, importo muitu, PVM apmokestinamąja vertę ir importo PVM, Pareiškėja Muitinės departamentui prie LR finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas, MD) 2009-12-24 padavė skundą Nr. 188 (III t., b.l. 148), kuriame prašė panaikinti 2009-12-17 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad argumentai išdėstyti skunde Nr. 187 (IV t., b.l. 14-17), kuriuo buvo apskųsta Kauno teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-12-03). Taip pat prašė sustabdyti Kauno teritorinės muitinės 2009-12-17 pranešime Nr. 1 B-34.27-28-19791 pateiktą įpareigojimą sumokėti 198270 Lt mokestinę prievolę ir taikyti Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 244 straipsnio nuostatas dėl muito išieškojimo sustabdymo; Muitinės departamentas 2010-02-17 sprendimu Nr. 1A-4.13-79 įpareigojo Bendrovę per 15 dienų nuo sprendimo gavimo dienos pateikti dokumentų nevalstybine kalba (važtaraščių, sąskaitų-faktūrų ir kt.) autentikutus vertimus į valstybinę kalbą (III t., b.l. 149); UAB ,,Fortera” 2010-03-04 raštu Nr. 33 pateikė techninės sieros rūgšties Paso Nr. (duomenys neskelbtini) bei sąskaitų tarp OAO „Naftan” ir UAB „Transchema” vertimus, tačiau atsisakė pateikti SMGS važtaraščių vertimus į lietuvių kalbą, kadangi jie neturi įtakos sprendžiant ginčą dėl prekių muitinės vertės (III t., b.l. 150-151).

Pareiškėjos reikalavimai bei ginčijami sprendimai patvirtina, kad ginčas yra kilęs dėl to, ar pagrįstai muitinė Pareiškėjos importuotoms prekėms atsisakė taikyti sandorio vertės metodą ir vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, prekių muitinę vertę nustatė pagal Muitinės departamento sukauptus duomenis (PREMI duomenų bazėje).

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1992-10-12 Europos Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Muitinės kodeksas, MK) bei 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau - Nuostatos), LR Muitinės įstatymo, LR Mokesčių administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-07 nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau - Taisyklės), taip pat kitų poįstatyminių teisės aktų nuostatos.

Pagal Muitinės kodekso 1 str. prekybos tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių muitinės veiklos taisykles reglamentuoja šis kodeksas bei Bendrijos arba nacionaliniu lygiu priimtos jo įgyvendinimo nuostatos. Tinkamam muitų teisės aktų įgyvendinimui muitinei suteikta teisė, laikantis galiojančių nuostatų, atlikti visų rūšių tikrinimą, kuris, jos nuomone, būtinas (MK 13 str.). Norėdama po prekių išleidimo įsitikinti deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumu, muitinė turi teisę tikrinti prekybos dokumentus ir duomenis, susijusius su atitinkamų prekių importo arba eksporto operacijomis arba su paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis. Taip pat turi teisę savo iniciatyva arba deklaranto prašymu padaryti pakeitimus deklaracijoje po to, kai prekės jau išleistos. Jeigu pakartotinai patikrinus deklaraciją arba atlikus tikrinimą po prekių išleidimo paaiškėja, kad atitinkamos muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuojančios nuostatos buvo taikytos remiantis neteisinga ar neišsamia informacija, muitinė, remdamasi naujai surinkta informacija, laikydamasi nustatytų nuostatų, imasi priemonių, būtinų susidariusiai padėčiai sureguliuoti (MK 78 str.). Kol Bendrijos muitų teisės aktuose nenustatytos atitinkamos taisyklės, valstybės narės nustato įvairių jų teritorijoje veikiančių muitinės įstaigų kompetenciją, atitinkamais atvejais atsižvelgdamos į prekių rūšis ir joms taikytinas muitinės procedūras (MK 60 str.).

Atliekant importuojamų prekių muitinį įvertinimą Lietuvos muitinės pareigūnai vadovaujasi ne tik jau aptartomis teisės aktų nuostatomis, bet ir Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004-04-28 įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių nuostatomis. Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pareigūnai analizuoja deklaruotą prekių vertę, tikrindami muitinio įforminimo metu ir vėliau pateiktus dokumentus prekių muitinei vertei pagrįsti (32 p.). Prekių deklaruojamai muitinei vertei pagrįsti turi būti pateikti šie dokumentai: sąskaita-faktūra (invoice), jeigu deklaruojamų prekių muitiniam įvertinimui taikytinas sandorio vertės metodas (12.1. p.); prekių įsigijimo dokumentas, jeigu prekių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas (12.2. p.); transporto dokumentas, su kuriuo gabenamos prekės, priklausomai nuo prekių pristatymo sąlygų (gabenimo maršrutas, draudimo, krovimo, perkrovimo išlaidos) (12.3. p.).

Patikrinus turimus dokumentus ir informaciją be kita ko, gali būti nuspręsta paprašyti importuotojo pateikti muitinei buhalterinės apskaitos ir kitus Taisyklių 13 punkte nurodytus dokumentus, taip pat raštu pateikti išsamesnius paaiškinimus į papildomus klausimus (pagrįsti prekių gabenimo maršrutus, kainų sudarymo būdus ir t. t.), susijusius su prekių muitinės vertės nustatymu (34.2. p.). Pagal Taisyklių 13 punktą dokumentai prekių muitinei vertei nustatyti yra: duomenų, susijusių su muitine verte, deklaracijos (13.1. p.); importuojamų prekių įsigijimo sutartys (kontraktai) ir jų priedai (jeigu jie sudaryti), pirkėjo sutartys su trečiaisiais asmenimis, turėję įtakos sandorio vertei (13.2. p.); apskaitos ir kiti dokumentai (kasos knyga, kasos pajamų ir išlaidų orderiai), kuriuose pateikta informacija, reikalinga prekių muitinei vertei arba jos elementams pagrįsti (13.4. p.); prekių pirkimo užsakymai, jų patvirtinimai (13.5. p.); pardavėjo prekių kainoraščių (price list), ofertų, kuriose nurodytos prekių pardavimo eksportui kainos ir pirkėjams taikomos prekių kiekio nuolaidos, katalogai (13.6. p.); apmokėjimo tretiesiems asmenims pardavėjo naudai dokumentai (13.7. p.); apmokėjimo už prekių sandėliavimą, pakavimą dokumentai (13.8. p.); banko mokėjimo pavedimai (jeigu sąskaita apmokėta), taip pat kiti mokėjimo ir (arba) apskaitos dokumentai, pagrindžiantys prekių muitinę vertę arba jos elementus, įskaitant nuolaidas, jeigu jos taikomos (13.9. p.); pardavėjo surašytų prekių kainų patikslinimo dokumentai (kreditiniai ir debetiniai pranešimai), kompetentingų institucijų išvados arba surašytų atitinkamų turto vertintojų arba ekspertų išvados ir (arba) pačių prekių, kurių muitinę vertę norima patikslinti (13.10. p.).

Galimų priimti sprendimų, atlikus dokumentinį tikrinimą, rūšys įtvirtintos Taisyklių 36 p., t.y. prekių muitinę vertę nustatyti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio nuostatomis (36.1. p.); taikyti sandorio vertės metodą jį papildžius išlaidomis, numatytomis Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnyje, arba atėmus išlaidas, numatytas Bendrijos muitinės kodekso 33 straipsnyje (36.2. p.); prekių muitinę vertę nustatyti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 arba 31 straipsnių nuostatomis (36.3. p.); sustabdyti tikrinimą ir nustatyta tvarka kreiptis į šalies eksportuotojos muitinės administraciją su prašymu atlikti patikrinimą eksporto šalyje (išnaudojus visas tikrinimo galimybes Lietuvoje) arba į Valstybinę mokesčių inspekciją ar kitą valstybės instituciją su prašymu atlikti patikrinimą. Gavus atsakymą iš užsienio šalies muitinės administracijos arba iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl prekių muitinės vertės priimamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį (36.4. p.).

Prekių muitinis įvertinimas reglamentuojamas Bendrijos muitinės kodekso 3 skyriuje, numatančiame, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, jeigu: pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba prekių naudojimo apribojimai, išskyrus apribojimus, kurie: nustatyti įstatymų arba Bendrijoje veikiančių valdžios institucijų, riboja prekių perpardavimo geografinę sritį arba neturi didelės įtakos prekių vertei (29 str. 1 d. a) p.); prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamų prekių pardavimui arba kainai neįmanoma įvertinti (29 str. 1 d. b) p.); jokios pajamos, gautos pirkėjui toliau perparduodant, perleidžiant ar naudojant prekes, tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai pagal 32 straipsnį galima padaryti atitinkamus patikslinimus (29 str. 1 d. c) p.); pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusiję arba, jeigu pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, sandorio vertė priimtina muitinei remiantis 2 dalimi (29 str. 1 d) p.). Pagal to paties straipsnio 2 d. a) p. nustatant, ar sandorio vertė priimtina pagal 1 dalį, faktas, kad pirkėjas ir pardavėjas yra tarpusavyje susiję, pats savaime nelaikomas pakankamu pagrindu pripažinti sandorio vertę nepriimtina. Prireikus turi būti įvertinamos su pardavimu susijusios aplinkybės ir nustačius, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys neturėjo įtakos kainai, sandorio vertė turi būti pripažįstama priimtina. Jeigu muitinė, remdamasi deklaranto pateikta arba kitu būdu gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys turėjo įtakos kainai, ji tokios savo išvados motyvus turi išdėstyti deklarantui, suteikdama jam realią galimybę atsakyti. Deklaranto prašymu šie motyvai turi būti išdėstyti raštu. b) punkte numatyta, kad jeigu pardavimo sandoris sudaromas tarp susijusių asmenų, sandorio vertė pripažįstama priimtina ir prekių įvertinimas atliekamas vadovaujantis 1 dalimi, jeigu deklarantas parodo, kad ši vertė beveik nesiskiria nuo vienos iš šių, tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu nustatytų verčių, t.y. tapačių arba panašių prekių pardavimo eksportui į Bendriją sandorio vertės, kai pirkėjai ir pardavėjai jokiu konkrečiu atveju nėra tarpusavyje susiję; apačių arba panašių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis 30 straipsnio 2 dalies c punktu; apačių arba panašių prekių muitinės vertės, nustatytos vadovaujantis 30 straipsnio 2 dalies d punktu. Šios straipsnio dalies b punkte nurodyti įvertinimai turi būti atliekami deklaranto iniciatyva ir tik palyginimo tikslais. Pakaitinės vertės vadovaujantis šiuo punktu negali būti nustatomos (29 str. 2 d. c) p.). Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina – tai visi pirkėjo įvykdyti ar priklausantys įvykdyti mokėjimai pardavėjui arba pardavėjo naudai už importuotas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba priklausančius įvykdyti pirkėjo mokėjimus pardavėjui arba, vykdant pardavėjo įsipareigojimus, trečiajam asmeniui, esančius importuotų prekių pardavimo pirkėjui sąlyga. Mokėjimo forma nebūtinai turi būti pinigų pervedimas. Gali būti mokama tiesiogiai arba netiesiogiai, pateikiant akredityvus arba vertybinius popierius (29 str. 3 d. a) p.). Nustatant muitinę vertę pagal 29 straipsnį, prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos importuojamų prekių kainos be kita ko, pridedama importuojamų prekių vežimo ir draudimo išlaidos ir su importuojamų prekių vežimu susiję krovimo ir tvarkymo privalomieji mokėjimai iki jų įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos (MK 32 str. 1 d. e) p.). Prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos pinigų sumos pridedamos tik remiantis objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis (MK 32 str. 2 d.)

Pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr.1B-1199 patvirtintos Prekių sandorio vertės patikslinimo jų gabenimo, draudimo, krovimo bei tvarkymo išlaidomis instrukcijos (toliau tekste - Instrukcija) 3 p. nuostatas, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 ir 32 straipsniais importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, t.y. pinigų suma, sumokėta ar priklausanti sumokėti už prekes, parduotas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, pridėjus prekių gabenimo ir draudimo išlaidas (įskaitant su jų gabenimu susijusias importuojamų prekių krovimo ir tvarkymo išlaidas), atsiradusias iki jų atgabenimo į Bendrijos muitų teritoriją ( 3 p.).

Nagrinėjamu atveju Kauno TM nurodo, kad, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d. (a) p., tapačių prekių muitinio įvertinimo metodas netaikytinas, kadangi iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar prekės tapačios visais atžvilgiais, įskaitant jų sudėtį, kokybę, rūšį; taip pat nutarė netaikyti panašių prekių muitinio įvertinimo metodo dėl to, kad iš dokumentų nebuvo galimybės nustatyti, ar prekės turi panašias savybes, ar atitinka jų kokybė, rūšis, nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima būtų atlikti patikslinimus dėl kiekio skirtumo, skirtingo apyvartos lygio; dėl dokumentų nepateikimo negalima buvo taikyti prekių vieneto kainos bei dėl to paties nebuvo galima nustatyti apskaičiuotosios vertės metodo. Todėl buvo priimtas sprendimas muitinės vertę nustatyti pagal MK 31 str. 1 d. nustatytas taisykles, taikant mažiausią vertę iš galimai atrinktų verčių – 0,11 Lt/kg., supaprastinto patikrinimo ataskaitos 9 lentelėje pateikiant trūkstamos muito dalies paskaičiavimus bei 11 lentelėje apskaičiuojant trūkstamą PVM dalį (I t., b.l. 13-42).

Skundžiamame MD sprendime nurodoma, kad MD vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, jog mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui ne valstybine kalba įformintų dokumentų, pagrindžiančių skundą, autentifikuotus vertimus į valstybinę kalbą, nurodytų dokumentų ir įrodymų nepateikęs mokesčių mokėtojas praranda teisė jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo metu, nevertina įmonės pateiktų SMGS važtaraščių.