Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Jurbarke, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „S.“ montuotoju, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:

jis 2018 m. spalio 22 d., apie 16.23 val., Vilniuje, nuo Priegliaus g. pastato Nr. 19 iki (duomenys neskelbtini) g. pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio Alcotest 6810 Nr. AREN-0217, patikros sertifikatas Nr. 0814984, pagalba 2018 m. spalio 22 d., 20:02 val., nustatyta 2,01 promilės).

Taip V. S. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą.

Be to, V. S. tiesiogiai pasiūlė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis 2018 m. spalio 22 d., apie 16.30 val., Rygos g. 42 namo kieme, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,01 ‰ neblaivumas), siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, savo įgaliojimus vykdantiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui D. V. ir vyriausiajam patruliui R. K. pasiūlė 30 eurų kyšį, t.y. iš piniginės ištraukė 20 Eur kupiūrą, o įspėjus, kad tokie veiksmai numato baudžiamąją atsakomybę, ištraukė dar 10 Eur kupiūrą, siekdamas neteisėtos šių valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, t.y. kad nebūtų patikrintas jo neblaivumas įtarus, kad asmuo vairavo automobilį neblaivus bei kad nebūtų vežamas aplinkybių tikslinimui į policijos įstaigą.

Motyvuojamoji dalis

Taip V. S. padarė BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

V. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta rašytine bylos medžiaga, t.y.

- kaltinamojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad psichiatrijos ligoninėse nesigydė, įskaitoje niekada nebuvo. Galvos traumų neturėjo. Dėl įvykio 2018 m. spalio 22 d. nori parodyti, kad po darbo buvo susitikęs su pažįstamais, su kuriais gėrė degtinę. Išgėręs jis atsisėdo į jam priklausantį automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuo Tolminkiemio g., Vilniuje, nuvažiavo namo. Kaip jį sustabdė pareigūnai, neprisimena, nes buvo labai girtas. Kaip pinigus siūlė, irgi neprisimena, bet sutinka, kad taip buvo, kadangi buvo girtas ir galėjo norėti išvengti blaivumo patikrinimo. Jį sulaikė prie jo namų, t.y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kodėl būdamas girtas jis sėdo už vairo, negali pasakyti, niekada taip nesielgė, suvokė, kad pasielgė blogai, labai gailisi. Priklausomybės alkoholiui neturi (b.l. 50).

Papildomos apklausos metu V. S. parodė, kad 2018 m. spalio 22 d., apie pietus jis atvažiavo pas draugą, gyvenantį Pilaitėje, su kuriuo vartojo viskį, jis išgėrė apie 250 g. Po to, nepagalvojęs apie pasekmes, sėdo už jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo namo Vakariniu aplinkkeliu, pasuko link Talino g., Rygos g., po to pasuko į savo namo kiemą ir pastatė automobilį užvažiavęs ant bortelio, kur yra išvažinėta žalia veja. Atsimena, kad išlipo iš automobilio ir atmintis dingo. Po to atsimena save policijos komisariate, iš kurio buvo nuvežtas į areštinę. Tą dieną jis su savimi turėjo apie 80 Eur: 50 Eur kupiūrą, 20 Eur kupiūrą ir 10 Eur kupiūrą. Galėjo būti ir smulkių pinigų monetomis. Kai buvo išleistas iš areštinės ir apklaustas policijos komisariate, jam grąžino daiktus, taip pat ir pinigus. Atsimena, kad buvo grąžinti 50 Eur ir smulkios monetos (b.l. 56);

- liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos vyriausiasis patrulis. 2018 m. spalio 22 d. jis dirbo kartu su vyr. patruliu D. V.. Apie 16.24 val. iš OVS gavo pranešimą, kad vakariniu aplinkkeliu važiuoja automobilis „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vingiuoja, pranešėjas įtarė, kad vairuotojas yra neblaivus. Važiuojant link minėtos vietos, radijo ryšiu gavo informaciją, kad automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini) g. kiemą šalia (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje. Atvažiavę prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jie rado šį automobilį, t.y. „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo kelkraštyje išjungtu varikliu. Automobilyje, vairuotojo vietoje, sėdėjo vyras. Jie priėjo prie automobilio, prisistatė sėdinčiam vyrui, kuriam pradėjus kalbėti iš burnos pasijautė stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, matėsi, kad asmuo yra neblaivus. Buvo nustatyta, kad asmuo yra V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Buvo paaiškinta minėtam asmeniui, kad šis turi pateikti asmens dokumentą, kadangi yra liudininkas, kuris visą kelią važiavo iš paskos, įtariant, kad vairuotojas yra neblaivus, kadangi pavojingai manevravo kelyje. Dėl šios priežasties asmeniui taip pat buvo paaiškinta, kad bus tikrinamas pastarojo blaivumas alkoholio matuoklio pagalba. Tada V. S. ištraukė iš piniginės 20 Eur kupiūrą ir pasakė „štai jums vyrai 20 eurų ir skirstomės, aš einu namo“. D. V. paaiškino asmeniui, kad už kyšio siūlymą yra numatyta atsakomybė. Tada V. S. atsakė „supratau, kad tai yra per mažai“, ištraukė iš piniginės dar 10 Eur ir siūlė paimti 30 Eur už tai, kad netikrintų pastarojo blaivumo ir nebaustų. V. S. buvo pranešta, kad šis yra sulaikytas už kyšio davimą ir bus pristatytas į 1 policijos komisariatą. Sodinant V. S. į tarnybinį automobilį, šis dar prašė paleisti. Atvežus V. S. į 1 PK, jie rado automobilio gale, už keleivio sėdynės, ant grindų 10 Eur kupiūrą ir 2 Eur monetą. Siūlydamas kyšį (duomenys neskelbtini) g., V. S. siūlė 30 Eur, t.y. 20 Eur kupiūrą ir 10 Eur kupiūrą (b.l. 19);

- liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2018 m. spalio 22 d., važiuodamas Pilaitės pr. antra eismo juosta link miesto centro, ties Pilaitės pr. 19, pamatė pirma eismo juosta važiuojantį sidabrinės spalvos automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vingiavo po savo eismo juostą, tai sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Įtarimas dar labiau sustiprėjo, kai susilyginęs su minėtu automobiliu ir pažiūrėjęs į vairuotoją pamatė, kad šio žvilgsnis apsiblausęs, dezorientuotas. Tuomet apie 16.20 val. jis paskambino telefonu 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Visą laiką iki atvykstant policijos pareigūnams jis bendravo telefonu su pareigūnais ir važiavo paskui minėtą automobilį. Vairuotojas automobilyje važiavo vienas. Iš Pilaitės pr. vairuotojas nusuko į Vakarinį aplinkkelį ir važiavo link Justiniškių. Važiuodamas Vakarinių aplinkkeliu, ties degaline „Cirkle K“ vairuotojas kirto ištisinę krašto liniją ir kliudė kelio bortelį, tačiau nesugadino. Kai iš Vakarinio aplinkkelio vairuotojas pasuko į Talino g., nepataikė į eismo juostą, užvažiavo ant kelkraščio, po to grįžo į savo eismo juostą. Įvažiavęs į Rygos g., vairuotojas pasuko į dešinę, į kiemus ir, užvažiavęs ant šaligatvio prie (duomenys neskelbtini) namo, sustojo, užgesino automobilio variklį ir liko sėdėti automobilyje, vairuotojo vietoje iki policijos pareigūnų atvykimo. Jis sustojo kelio važiuojamojoje dalyje šalia automobilio „Volvo V70“, iš kairės pusės priparkavęs savo automobilį. Vairuotojas visą laiką buvo jo matymo zonoje ir iki atvykstant policijos pareigūnams jam matant nieko negėrė ir nevalgė. Po kelių minučių privažiavo policijos pareigūnai ir priėjo prie vairuotojo. Kitas policijos pareigūnas priėjo prie jo, užsirašė asmens duomenis ir, pareigūnui leidus, jis išvažiavo (b.l. 21-22);

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2018 m. spalio 22 d., 16.23 val., bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad nuo prekybos centro „Pupa“, link vakarinio aplinkkelio važiuoja automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėjas važiuoja iš paskos (b.l. 2-5);

- 2018 m. gruodžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriuo buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriuo pranešėjas informuoja apie galimai neblaivų automobilio Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją (b.l. 14; 15-17);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, jog automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. S. (b.l. 24);

- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nurodyta, jog vidutinė automobilio Volvo V70 D5 (2003 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 2640 eurų (b.l. 25-26);

- 2018 m. spalio 29 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti 20 Eur kupiūra Nr. SB5075180622, 10 Eur kupiūra Nr. EB4542950502 bei tarnybiniame automobilyje V1742, galinėje dalyje už keleivio sėdynės, ant grindų rasti 10 Eur kupiūra Nr. VA6590295146 ir 2 Eur moneta (b.l. 33-34);

- alkotesterio parodymų kvitų, iš kurio matyti, kad V. S. 2018 m. spalio 22 d., 20.02 val. buvo nustatytas 2,01 promilės girtumas (b.l. 64). Patikros sertifikatu, patvirtinančiu, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 buvo tinkamas naudoti, patikra galiojo iki 2018 m. lapkričio 18 d. (b.l. 65);

- matavimo priemonės – Alcotest 6810 tipo patvirtino pažymėjimu, kuriame nurodyta, kad alkotesteris ALCOTEST 6810 gali pateikti apskaičiuotą alkoholio kiekį kraujyje 0,00 - 5,00 ‰ intervale (etanolio masė kraujo tūryje, prie 20° C ir 1013 hPa. Pateikiant šiuos duomenis, taikomas alkoholio kiekio iškvepiamame ore perskaičiavimo į alkoholio kiekį kraujyje koeficientas, kuris yra lygus 2100) (b.l. 65-86).

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad V. S. 2018 m. spalio 22 d., apie 16.23 val. Vilniuje, nuo Priegliaus g. pastato Nr. 19 iki (duomenys neskelbtini) g. pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo organizme buvo nustatytas 2,01 promilės girtumo laipsnis. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, V. S. į Priklausomybės ligų centrą kraujo paėmimui nuvežtas nebuvo, jo neblaivumo laipsnis buvo nustatytas sertifikuotu alkoholio matuokliu ir gauti duomenys neabejotinai patvirtino faktą, kad V. S. organizme automobilio vairavimo metu buvo nustatyta žymiai daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kaltinamasis neginčijo alkoholio vartojimo fakto bei nustatytų duomenų pagrįstumo. Galimybė neblaivumo bei alkoholio kiekio kraujyje faktą įrodinėti kitomis priemonėmis, nei kraujo tyrimu, yra išaiškinta ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. 2K-121-697/2018).

Todėl atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad V. S. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.

BK 227 straipsnio 4 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.

Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus. Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų – kyšio davimą, pasiūlymą ar pažadėjimą duoti kyšį. Ši nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad V. S., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo automobilį neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumas, savo tiesiogines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams siūlė 30 eurų, t.y. mažesnės negu 1 MGL vertės (50 eurų) dydžio kyšį už tai, kad jam nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokie V. S. veiksmai kvalifikuotini kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. S. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė leisti jam skirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių (b. l. 92-93).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui bei baudžiamasis nusižengimas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. S. – anksčiau neteistas (b.l. 88), du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi vieną galiojančią nuobaudą (b.l. 89), dirba (b.l. 91), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra, taip pat nėra duomenų, ar jis yra įrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma subendrinta 90 MGL (4500 eurų) dydžio bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (neteistas, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytiems nusikaltimams, todėl mažinti jos jokio pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 22 d., 16.30 val. iki 2018 m. spalio 23 d., 15.40 val., (viena para) (b. l. 43, 45). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus 2 MGL dydžio baudai.

Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, sprendžia esant tikslinga V. S. nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra vienerius metus.

V. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,01 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad V. S. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamajam V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šį vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitra (b.l. 59-61).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė V. S. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK72 straipsnio 5 dalis). VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam V. S. (b.l. 24), todėl teismas, atsižvelgęs V. S. charakterizuojančius duomenis sprendžia, esant tikslinga konfiskuoti iš jo šį automobilį.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. Ši transporto priemonė yra grąžinta kaltinamajam V. S., kuris paskirtas šio turto saugotoju (b.l. 27-30). Atsižvelgiant į tai, kad V. S. priklausantis automobilis Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis, 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. S. nuosavybės teise priklausantiems 42 eurams, uždraudžiant šį turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. birželio 13 d. Šio turto saugotoju yra paskirtas Vilniaus apskrities VPK Finansų skyrius (b.l. 35-38) ir šie pinigai saugomi pagal 2018-12-18 kvitą A, serija AAC Nr. 004843 (b.l. 41).

Atsižvelgiant į tai, kad uždraustos veikos priemonė turi būti konfiskuota, todėl, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, V. S. priklausantys 30 (trisdešimt) eurų konfiskuotini (20 eurų kupiūra Nr. SB5075180622, 10 eurų kupiūra Nr. EB4542950502), o 12 (dvylika) eurų grąžintini V. S. (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t.y. 3750 eurų baudą.

V. S. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 25 MGL, t.y. 1250 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu bei skirti V. S. subendrintą bausmę – 90 MGL, t.y. 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. skirti galutinę bausmę – 60 MGL, t.y. 3000 (trijų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką V. S. įskaityti vieną laikino sulaikymo parą nuo 2018 m. spalio 22 d., 16.30 val., iki 2018 m. spalio 23 d., 15.40 val., prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, jog nesumokėta baudos dalis yra 58 MGL, t.y. 2900 (du tūkstančiai devyni šimtai) eurų.

Nustatyti vienerių metų skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirti V. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2018 m. gruodžio 14 d.

Paskirti V. S. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Volvo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Paskirti V. S. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančius 30 (trisdešimt) eurų (20 eurų kupiūra Nr. SB5075180622, 10 eurų kupiūra Nr. EB4542950502), saugomus Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje pagal 2018-12-18 kvitą A, serija AAC Nr. 004843.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti 12 (dvylika) eurų V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) saugomus Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje pagal 2018-12-18 kvitą A, serija AAC Nr. 004843.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko 2018 m. gruodžio 13 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. S. priklausančiam turtui – 42 (keturiasdešimt dviem) eurams, palikti iki 30 (trisdešimties) eurų konfiskavimo įvykdymo ir 12 (dvylikos) eurų grąžinimo V. S..

Kaltinamajam V. S. skirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą - palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dokumentą – V. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei Regitra.

Kaltinamajam V. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.