Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.13; 1.1.8.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. kovo 28 d.

uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos.

R. T. padarė nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymus kitiems žmonėms, o būtent: 2023 m. liepos 23 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip po vieną kartą M. G. ir T. J. į galvos sritis, tuo padarė nukentėjusiajam M. G. nesunkų bei nukentėjusiajam T. J. nežymų sveikatos sutrikdymus. Tokiais savo veiksmais jis padarė atitinkamai nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaltinamasis R. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai. Teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykį kiek įmanoma prisimenantis. Buvo išgėręs, promilės nebuvo, kiek tiksliai nustatė neatsimenantis. Nukentėjusieji girtesni už jį buvo. Jis labai retai alkoholį vartojantis. Prieš tai nukentėjusiųjų nepažinojęs. Įvykis buvo 2023 m. liepos 23 d. apie vidurnaktį. Tuo metu buvęs (duomenys neskelbtini) kaime pas D. R. ir R. M.. Nuvažiavęs blaivas, ten vartojęs alkoholį – konjaką, pats atsivežęs konjako. R. grįžo iš užsienio ir buvo vakarėlis, esantys seniai pažįstami ir pakvietė. Dar ten buvo E. J., jo draugė R. ir R. draugė V. . Tų asmenų nepažinojęs, buvo pirma pažintis. Konfliktų tarpusavyje nebuvo. Jis mažai gėręs, nelabai geriantis. Kai atvažiavęs, kiti jau buvo išgėrę, E. gal girčiausias buvo. Gėrę priestate, verandoje prie namo. Veranda įstiklinta, durys rakinamos. Ten atėjo abu nukentėjusieji kartu, buvo apsvaigę. Jie jų nekvietę, nepažinoję. Jie įsibrovė į namus. E. gal pažinojo juos. Nukentėjusieji vietiniai, tik jų darbovietės kitur kaip supratęs. Nežinantis iš kur nukentėjusieji atėjo. Jie buvę viduje, nukentėjusieji atsidarė duris, įėjo ir pradėjo imti nuo stalo viską, sakyti, kad čia tam į skūrą reiki, jam į skūrą siūlė. Iš pradžių nieko nesakęs, o po to pasakęs, kad jų niekas nekvietė. Po to jie liko viduje, o jis išėjęs parūkyti. Kai pasakęs jiems, kad čia jų niekas nekvietė, kaip jie sureagavo nepamenantis, jie neišėjo tuo metu. Jis pirmiau išėjęs parūkyti ir po to išėjo jie, išėjo E. . Kai jie išėjo, E. juos palydėjo iki gyvatvorės ir išgirdęs konfliktą. M. su E. konfliktavo, nežinantis dėl ko jie konfliktavo. Žodžiais buvo konfliktas. Jam asmeniškai T. siūlė į snukį viduje kol buvę. M. apsvaigimo negalintis pasakyti, o T. buvo apsvaigęs. E. su jais konfliktavo ant kelio, jis tik girdėjęs konfliktą. Kai išgirdęs konfliktą, nubėgęs prie jų ir iškart sudavęs smūgius, M. pirma ir paskui T. . Abiem sudavęs į veido sritį. M. krito. Abiem davęs po vieną kartą. M. krito aukštielninkas, jis atsimušė į asfaltą. Sudavęs kai jie buvo ant kelio. Manantis nuo jo smūgio nukrito. Jam atrodė, kad ten rankos kilnojasi, galvojantis, kad puolamas E. ir dėl to sudavęs smūgius. Kaip E. pats sakė tai jie stumdėsi. Smūgių tarp E. ir nukentėjusių nematęs, tik matęs, kad rankos kilnojosi. Tamsu buvo. Išbėgęs ir iškart sudavęs vieną smūgį M., jis nukrito, tada atsisukęs į T., jam sudavęs. Tada atsisukęs į M. pamatęs, kad kraujas bėgo iš galvos srities. Po to iškvietė greitąją, atnešė aptvarstyti, padėti po galva kažką. E. ten buvo. E. nukentėjusius, ar pažinojo, nežinantis, jam atrodo pažinojo T.. Vėliau atėjo M. brolis, jis jo nepažįstantis. Gal skaitosi, kad negynęs E., jei jis nebuvo užpultas. Jis tuo metu įsivaizdavęs, kad ginantis E.. E. nebuvo sužalotas, jis niekam nesudavė. Jis su E. nesitarę nukentėjusius paauklėti. Jis su E. nebendraujantis. Moterys jų nekurstė. Nežinantis, ar E. teistas. Pripažįstantis savo kaltę. Gailisi. Atsiprašęs nukentėjusiųjų. Jis norėjęs taikytis, bet M. nesutiko. Jis nenorėjęs šitaip sužaloti, tikrai išsigandęs. Pripažįstantis, kad netiesioginė tyčia jo veiksmuose. Ligonių kasoms atlyginęs žalą, paskutinį pavedimą padaręs antradienį. Nukentėjusio civilinį ieškinį skaitęs, ieškinio suma didelė. Pajamų šiuo metu neturintis. Neturintis jokio turto. Ieškinį mokėsiąs, norėjęs paprašyti teismo, kad išdalintų mokėjimus dalimis. Dukrai mokantis 230 eurų, daugiau vaikų neturintis. Jis anksčiau aliejų spausdavęs, nekvalifikuoti darbai. Jo išsilavinimas pagrindinis, o profesijos neturintis. Gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime tėvų name vienas. Sodra jam mokės, nežinantis kiek mokės. Prašantis žalą išdėstyti dalimis. Advokato išlaidos jam atrodo didelės. Manantis atstovas nebūtinas nukentėjusiam buvo, būtų ir taip susitarę. Sutinkantis su civiliniu ieškiniu, tiek su turtine, tiek su neturtine žala. Manantis su visomis advokato išlaidomis sutinkantis, nes negalintis leisti sau daugiau bylinėtis. Prašantis išdėlioti sumą, per mėnesį galėtų mokėti 150 eurų. Yra dirbęs anksčiau užsienyje. Sveikatos problemų neturintis. Dukrai 13 m. Dirbantis aliejaus spaudėju, neturintis specialybės. Šiuo metu nedirbantis, ieškosi darbo. Yra registruotas užimtumo tarnyboje. Pas antstolius išieškojimų nėra.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, davus parodymus, jam bei prokurorui sutinkant, nukentėjusiesiems neprieštaraujant, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, esant visoms įstatymo numatytos sąlygoms, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimą jam pagrindžia žemiau išvardinti rašytiniai bylos duomenys:

Nukentėjusiojo T. J. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas, kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad 2023 m. liepos 23 d. apie 00.00 val. jam su draugu M. G. einant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) k., Vilkaviškio r. sav. išgirdo pas jų bendrą pažįstamą D. namuose skambant muzikai, todėl nutarė užeiti, nes buvo neblaivūs. Pas D. buvo R., kurios dabartinės pavardės nežino, dar viena jam nepažįstama moteris bei E. J.. Tačiau D. jiems pasakė, kad jis ir M. G. jos namuose nepageidaujami, todėl jie išėjo ir jokio konflikto nebuvo. Jiems išėjus į gatvę, jis pajuto vieną smūgį su kažkokiu daiktu į galvos sritį, dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas. Tuomet pamatė E. J. ir dar vieną asmenį, kurio nepažinojo, bei ant asfaltuotos kelio dangos be sąmonės gulintį M. G.. Kas jam buvo įvykę, jis nematė. To metu prie jų atbėgo D., R. ir R., kurios gaivino M. G. bei iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis parbėgęs į namus pamatė kirstinę žaizdą ant jo kaktos. Medikai jam žaizdą susiuvo keturiomis kabėmis bei buvo prie dešinės akies mėlynė. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreips ir nevyks ( 1 t, b. l. 50-51);

Nukentėjusiojo M. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas, kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad 2023 m. liepos 23 d. apie 00.00 val. jis po išgertuvių T. J. lydėjo namo. Beeinant gatve išgirdo iš kažkurio namo sklindant muzikai, todėl nusprendė užėjus pasisveikinti. Namo viduje rado sėdinčius du jam nepažįstamus vyrus, R. Š. ir D. M., tačiau jų pavardės gali būti ir pasikeitusios. Kažkuris iš ten buvusių asmenų jiems pasakė, kad jie yra nepageidaujami, todėl jie be jokių kilusių ginčų ir konfliktų išėjo. Jiems būnant gatvėje prie jų pribėgęs vienas ar du asmenys ir daugiau nieko nepamena. Jam vėliau T. J. ir brolis T. G. papasakojo, kad jis buvo sumuštas, tačiau kas tai padarė neminėjo. Apie įvykio aplinkybes atsimena mažai, nes buvo neblaivus bei patyrė galvos traumą. T. paaiškino, kad jis buvo praradęs sąmonę. Ryte prabudęs pajuto didelius skausmus galvos ir veido srityse bei pamatė, kad yra ištinusi dešinė akis bei subintuota galva. Taip pat rado gydytojo išrašą, kur jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis bei susiūta galvos žaizda. Kad būtų buvęs ligoninėje, jis neprisimena (1 t., b. l. 9-30);

Liudytojos D. R. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad ji gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. Taip pat šiuo metu pas ją būna iš užsienio sugrįžusi sesuo R. M.. 2023 m. liepos 23 d. apie 15.00 val. minėtų namų verandoje, kuri yra į gatvės pusę, ji su seserimi, kaimyne R. Š., sugyventiniu E., kurio pavardės nežino, V. V. ir R. T. vartojo alkoholinius gėrimus bei klausėsi muzikos. Apie 00.30 val. pas juos į verandą atėjo du neblaivūs ir jai nepažįstami vyriškiai. Jai R. Š. pasakė, kad tai M. G. ir „R.“. Kadangi atėję asmenys buvo neblaivūs, todėl ji geranoriškai be jokių pykčių, paprašė šių išeiti. Tuo metu E., kažkuriam iš atėjusių padavė skardinę alaus, ir tie abudu išėjo. Visi jie tuo metu buvo verandoje, kurioje buvo užtrauktos naktinės užuolaidos. Praėjus pie 10-20 min. po tų asmenų išėjimo, jie išgirdo kritimo garsą „šlumšt“, todėl nuėjo į gatvę pažiūrėti kas nutiko. Nuėję pamatė gatvės viduryje ant nugaros gulintį M. G., kuriam iš galvos bėgo kraujas, todėl pamanė, jog pastarasis pats nugriuvo, nes aplink kitų, tame tarpe, ir „R.“ nebuvo. Ji kalbino ir budino M. G., tačiau šis nereagavo bei buvo užsimerkęs, gal buvo praradęs sąmonę. Tuomet jai surinkus pagalbos tarnybos numerį, kalbėti padavė V. V., nes ji buvo išsigandusi. V. V. operatorei pranešė, kad rado gulintį gatvėje vyriškį su kraujuojančia galva. Operatorei nurodžius, jie iš namų atnešė sušlapintą rankšluostį ir uždėjo ant žaizdos. Po kiek tai laiko M. G. pradėjo muistytis, iš ko suprato, kad atsigavo. Tada netrukus atvyko greitoji ir jį išvežė į ligoninę. Jie sugrįžę į verandą pagalvojo, kad M. G. pats pargriuvo ir susižalojo (1 t., b. l. 61-62);

Liudytojos V. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad 2023 m. liepos 23 d. apie 18.00 val. atvyko pas draugę R. M. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino. Buvo sutarę, kad tiesiog draugiškai pavakaros. Jai atvykus jau buvo R. M. sesuo D. R., R. ir du vyrukai, su kuriais susipažinusi tik vakaro eigoje. Tai buvo E., kurio pavardės nežinanti ir R. T.. Ji atvykusi blaivi. Mačiusi, kad minėti asmenys buvo tik pradėję vartoti alkoholį. Vakaroję verandoje, esančioje į gatvės pusę. Visi vartoję alkoholinius gėrimus, tačiau nei vieno stipriai apgirtusio nebuvo, visi orientavosi aplinkoje. Apie 00.30 val. pas juos į verandą, kurioje visi sėdėjo, atėjo niekieno nekviesti ir stipriai neblaivūs du vyriškiai, kurių ji nepažinojusi. Vienas jų, kurio pamena, kad nosis buvo kreiva, jai pasakė „ko čia sėdi tokai liūdna“, jam atsakiusi „o tai ką man daryti“. Iš karto po to šalia buvusi D. R. jiems gražiai pasakė „išeikit, mes jūsų čia nekvietėme“. Į jos šį prašymai vyrukai nekreipė dėmesio, tik nužvelgę stalą, tas pats vyrukas su kreiva nosimi pasakė „ matau skysčių turit“, t. y. alkoholio - alaus ir brendžio. Tada E. minėtam vyrukui padavė vieną skardinę alaus. Kadangi vyrukai nėjo, tada R. T. jiems gražiai pasakė „išeikit, moterys nenori, kad jūs būtumėt, jos prašo išeiti“. Po šio pasakymo jie išėjo iš verandos. Mačiusi, kad R. T. juos palydėjo iki verandos durų ir sugrįžęs atsisėdo. Tuo metu E. ir kitos moterys, išskyrus R. M., buvo verandoje. Veranda yra pilnai įstiklinta ir iš vidaus buvo užtrauktos naktinės užuolaidos, tik durys buvo likę atidarytos. Tik išėjus nepažįstamiems vyrukams iš verandos, būdami verandoje išgirdo to pačio vyruko su kreiva nosimi balsą. Jis kažką rėkė, iš gatvės pusės, tačiau ką neatkartosianti, nes gerai negirdėjusi, kadangi pas juos grojo muzika. Pagalvoję, kad jie vėl nori pas juos sugrįžti, R. T. su E. išėjo į gatvę pasižiūrėti. Dabar jau gerai nepamena, bet jei neklysta, tai su jais išėjo ir D. R. su R.. Ji tada nuėjusi prie kubilo ir paraginusi R. išlipti. Pasakiusi, kad buvo atėję neblaivūs nepažįstami vyrukai. Po to ji nuėjusi į gatvę, kur pamačiusi, kad vienas iš nepažįstamų vyrukų guli nugara į žemę. Kartu su juo buvusio vyruko, kurį įvardinusi kaip su kreiva nosimi, šalia nebuvo. Tuo metu gatvėje joks apšvietimas nedegė, tik nuo įvažiavimo į kiemą sklido led lempučių šviesa. Be to, kažkas iš jų kompanijos su telefonu pašvietė į gulintį vyruką. Mačiusi, kad šalia jo galvos buvo didelė bala kraujo. Iš pirmo pamatyto vaizdo ir vyruko gulėjimo pozos, t. y. gulėjimo nugara į žemę jai atrodė, kad jis gali būti dėl stipraus girtumo pats nugriuvęs. Iš pamatyto kraujo liepusi greitai skambinti 112. Kadangi D. R. iš savo numerio paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą dėl jaudulio negalėjo kalbėti, todėl telefoną perėmusi ir su operatore bendravusi ji. Operatorei nurodžiusi, kad gatvėje radę gulintį vyriškį, kuriam stipriai kraujuoja iš galvos bei vykdžiusi operatorės nurodymus, t. y. skaičiavusi jo įkvėpimus, uždėję rankšluostį ant kraujuojančios galvos bei atlikussi pavertimą ant šono. Visą tą laiką, kol atvyko greitoji med. pagalba E. su R. T. bei kitos minėtos merginos buvo šalia. Visi atrodė pasimetę ir nesuprato, kas įvyko. Tik kai pavertusi vyruką ant šono, pamačiusi prie nosies kirstinę žaizdą iš ko supratusi, kad jam turėjo būti suduota į veidą, dėl ko jis nugara griuvo ant žemės. Bekalbant su operatore, vyrukas pradėjo muistytis ir bandė keltis, tačiau jie neleido. Tada atvyko greitoji ir jį išvežė į ligoninę. Iki jo išvežimo, kitas minėtas vyrukas su kreiva nosimi sugrįžęs nebuvo. Savo minėtą pamąstymą, kad vyrukas ne pats nugriuvo, o buvo kažkieno sumuštas, ji pasilikusi sau, garsiai savo kompanijai nieko nesakiusi. Visi teigė, kad net neįsivaizduoja, kas galėjo nutikti. Nei ant E., R. T. ir kitų jų kompanijos narių, jokių grumtynių požymių ar sužalojimų, iškruvintų rūbų ir pan. nebuvo. Praėjus savaitei laiko ar daugiau, jai R. M. telefoninio pokalbio metu papasakojo, jog ar tai jai, ar tai D. R., R. T. pasisakė, kad jis sumušė abudu vyrukus. Kuriuo momentu, kodėl ir kokiu būdu juos sumušė, ji nieko nepasakojo. Jis pasisakė, kad pirma vienam sudavė, dėl ko jis krito, o kitam sudavė ir tas pabėgo. Daugiau detaliau ji nieko nepasakojo. Ji dar nurodė, kad R. T. policijai prisipažino sumušęs abudu vyrukus. Ji pati su R. T. nebendravusi. Daugiau kas susiję sų šiuo įvykiu neturinti ką pasąkyti, pasakiusi viską ką žinojusi (1 t., b.l. 70-71);

Liudytojos R. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad ji nuolat dirbanti ir gyvenanti Vokietijoje ir atostogoms grįžtanti į Lietuvą, į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav. Šiuose namuose nuolat gyvena sesuo D. R.. 2023 m. liepos 23 d. apie 15.00 val. minėtų namų verandoje, kuri yra į gatvės pusę, ji, minėta sesuo, kaimynė R. Š., jos sugyventinis E., kurio pavardės nežinanti, jos draugė V. V., kuri atvyko iš (duomenys neskelbtini) ir jų šeimos bendras draugas R. T., gyvenantis (duomenys neskelbtini), susirinko pavakaroti. Vakarojimo metu vartoję alkoholinius gėrimus, leidę muziką bei laiką kubile, kuris buvo šone verandos, tiksliau ne į gatvės, o į sodo pusę. Nors ir vartojo alkoholį, tačiau nei vieno stipriai apginusio ir nesiorientuojančio aplinkoje nebuvo. Beleidžiant laiką kubile, visi išėjo į verandą, o ji toliau jame pasilikusi. Kas vyko verandoje, ji nemačiusi ir negirdėjusi, nes burbuliavo kubile vanduo bei grojo per kolonėlę leidžiama muzika. Nuo visų išėjimo nuo kubilo į verandą praėjus apie 20 min atėjo sesuo D. R. ir pasakė "išjunk muziką ir lipk iš kubilo, nes čia jau renkasi pašaliniai". Iš karto po to ji nuėjo link verandos, o ji per verandą nuėjusi persirengti. Eidama per verandą mačiusi, kad prie stalo sėdėjo visi minėti asmenys. Kol persirengusi, užtrukusi apie 10 min. Sugrįžus atgal į verandą joje jau nieko neradusi, tik išgirdusi triukšmą sklindantį nuo gatvės. Išėjusi pasižiūrėti kas vyksta, pamačiusi ant gatvės nugara į žemę gulintį M. G., kurio galva buvo prakirsta ir kraujavo. Jam galvą laikė jos sesuo, o V. V. telefonu kalbėjo su 112 operatore. M. G. gulėjo be sąmonės, visiškai į nieką nereagavo. Ar M. G. kas nors sužalojo ar jis pats pargriuvo ji nieko nesupratusi. Visi jos kompanijos asmenys apie jo susižalojimą ar sumušimą nieko nekalbėjo. Netrukus atvyko greitoji med. pagalba ir M. G. išvežė į Vilkaviškio ligoninę. Iki greitosios atvykimo, prie jų atėjo M. G. brolis T. su mergina, kurios nei vardo, nei pavardės nežinanti. Ar jie buvo neblaivūs, ji negalinti pasakyti, tik pats T. užsiminė, kad su M. G. baliavojo ir M. G. išėjo į kaimą. Po to, kai greitoji išvežė M. G. į ligoninę, jie visi sugrįžo į verandą. Apie tai, kad kuris nors iš jų kompanijos būtų mušę M. G., nebuvo jokios kalbos. Tik sesuo pasakojo, kad kai ji buvusi kubile, tai į verandą buvo atėjęs M. G. ir T., kurį vadina "R.". Sakė, kad ji geranoriškai paprašė jų išeiti ir jie išėjo. Dar minėjo, kad E. jiems padavė po skardinę alaus ir jie išėjo. Jiems būnant jokių konfliktų su jais nebuvo. Jie atėjo patys savo iniciatyva. Vakar R. T. jiem pasisakė, kad jis gatvėje M. G. sudavė į veidą, dėl ko jis griuvo ir prasiskėlė galvą. Kuriuo momentu jis jį sumušė ir dėl kokių priežasčių bei kodėl iš karto jiems nepasisakė, jis neaiškino, o jie ir neklausinėję. Apie tai, kad tą patį vakarą būtų buvęs sumuštas ir T. J. - "R.", nežinanti. Ji nieko apie tai pasakyti negalinti. Viską ką žinojusi papasakojusi. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b.l. 67-68);

Liudytojos R. Š. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad 2023 m. liepos 23 d. apie 15.00 val. su draugu E. J. nuėjo pas R. M. ir jos seserį D. R., gyvenančius (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., nes buvo sutarę pavakaroti ir pasimaudyti kubile. Jiems atėjus, ten jau buvo V., kurios pavardės nežino, ir R., kurio taip pat pavardės nežino. Vakarojimo metu vartojo alkoholinius gėrimus bei klausėsi muzikos. Apie 00.30 val. pas juos į verandą atėjo neblaivūs ir nesužaloti M. G. ir T. J., pravarde „R.“, kuris pasakė, jog garsiai grojo muzika ir trukdo jiems miegoti. Iš to suprato, kad pastarieji atėjo už dyką išgerti. R. papriekaištavus, T. J. pasisukęs į pastarąjį pasakė, jog reikia sumušti. Jie visi jiems paskė, jog išeitų ir neieškotų problemų, pastarieji, t.y. T. J. ir M. G. išėjo iš verandos. Paskui juos išėjo E., R. ir D. R.. Verandoje liko tik ji su V., o R. M. buvo kubile. Praėjus 5 min., į verandą atėjo labai išsigandusi D. R. ir pasiėmusi telefoną garsiai ieškojo greitosios telefono numerio. Ji supratusi, kad kažkas nutiko, todėl nubėgo paskui D. R. į pagrindinę gatvę, kur pamatė ant nugaros gulintį M. G., kuriam iš galvos bėgo kraujas. Tuo metu E., R. ir V. tupėjo prie M. G.. D. R. surinkusi pagalbos Nr. 112 kalbėti su operatore padavė V., o pati nubėgo rankšluosčio bei liepė R. M. lipti iš kubilo. Tuo metu T. J. prie M. G. nebuvo. Belaukiant greitosios, atėjo neblaivus M. G. brolis T. G. su sugyventine. Kas galėjo sumušti M. G. ji tuo metu nežinojo. Kai greitosios automobilis M. G. išsivežė, tai jie sugrįžę į verandą klausė E. J. kas nutiko, tačiau šis teigė, jo nieko nežino ir nieko nepadarė. Apie tai, kad tuo metu buvos sužalotas ir T. J., ji nieko nežinojo. Kitą dieną pas ją į namus atėjęs M. G. brolis, teigė, jog „parašytas pareiškimas ant E. ir kad atvažiuos kriminalistai“. Jai tai buvo staigmena, nes E. J. aiškino, jog tikrai nieko nemušė. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, E. J. jau pasakė, jog jis sudavė M. G. į veidą, dėl ko šis nugriuvo ir susižalojo galvą. Kodėl jis joms to nepasisakė anksčiau, nežino ( 1 t, b. l. 64-65);

Liudytojo T. G. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas, kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad 2023 m. liepos 23 d. apie 19.00 val. atvyko pas tėvus į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., kuriuose buvo ir brolis M. G.. Netrukus pas juos atėjo ir T. J., todėl jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Iš viso jie keturiese išgėrė 2 po 0,7 l. talpos butelius degtinės. Apie 21.00 val. M. G. išlydėjo T. J. į namus. Kadangi gan ilgai brolis negrįžo, todėl jis su drauge išėjo pastarojo ieškoti. Tik išėjusi į kiemą išgirdo šauksmus „M. M.“ iš ko suprato, jog kažkas yra atsitikę. Nuėjus prie D. namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. pamatė ant dešiniojo šono gulintį vyriškį su kruvina galva, kurią laikė D. bei šalia buvo ir jos sesė R. ir E., kurių pavardžių nežino. Dėl to asmens sužalotos galvos jis net neatpažino, kad tai jo brolis. Šalia brolio T. J. nebuvo. Jam paklausus kas sumušė M., ten buvęs vyriškis pasakė, jog pats parkrito. Tuo momentu atvykus greitajai med. pagalbai, jis su broliu nuvyko į ligoninę. Ligoninėje broliui buvo suteikta med. pagalba, sutvarstyta galva ir nustatytas žandikaulio lūžis. Po kažkurio tai laiko į ligoninės priėmimo skyrių buvo atgabentas ir T. J., kuriam medikai susiuvo kirstinę žaizdą antakyje. Jam T. J. paaiškino, kad juos su M. G. užpuolė du asmenys buvę pas D. . T. J. jam nesakė, kuris iš asmenų sudavė smūgį jo broliui, o kuris T. J. (1 t, b. l. 73-74);

Liudytojo E. J. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas, kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad 2023 m. liepos 23 d. apie 16.00 val. su sugyventine R. Š. nuėjo pas šios draugę D. R., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., nes norėjo pavakaroti ir pasimaudyti kubile. Jiems atėjus, netrukus atvažiavo R., kurio pavardės nežino. Vakarojo verandoje, kuri yra į gatvės pusę. Visi vartojo alkoholį, tačiau stipriai neblaivaus nebuvo nei vieno. Apie 00.30 val. į verandą atėjo du stipriai neblaivūs vyriškiai, kurių jis nei vieno nepažino. Vieną iš jų, kažkuri iš jo kompanijos merginų vadino „R.“. Ar ant šių veidų buvo kokių nors sužalojimu, nežino. Vienas iš tų asmenų paprašė alaus, todėl jis padavė vieną skardinę. Po to, kažkuri iš merginų paprašė šiuos išeiti ir šie beišeinant R. pasakė, jog tas nepatinka ir todėl šį reikia sumušti. Po to, tie asmenys išėjo ir verandos ir paskui juos išėjo R. . Praėjus gal 5 min., jis išgirdo gatvėje triukšmą, todėl nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Nuėjęs pamatė ant gatvės gulintį vieną iš vyriškių, o kito vyriškio nebuvo. Šalia gulinčio vyriškio stovėjo R. . Tuo metu gatvėje buvo tamsu, nes nedegė joks apšvietimas. Jam paklausus kas nutiko, R. nieko jam neatsakė. Tuo metu jis pagalvojo, kad R. bus sudavęs. Tas vyriškis gulėjo be gyvybės ženklų ir iš galvos bėgo kraujas. Netrukus paskui jį į gatvę atėjo visos su jais buvusios merginos. Kiek pamena D. iškvietė greitąją med. pagalbą. Po kurio tai laiko atėjo sumušto asmens brolis, kuriam jis paaiškino, kad nežino kas nutiko, nors buvo akivaizdu, kad tai padarė R. (1 t, b. l. 76-77);

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra gatvė prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav, kurioje ant asfaltuotos gatvės dangos yra į kraują panašių dėmių (1 t, b. l. 20-25);

Bendrojo pagalbos centro pranešimo garso įrašas, kuriame girdėti, kad V. (liudytoja V. V.) pranešė, kad gatvėje, esančioje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra parkritęs žmogus, kuriam iš galvos smarkiai bėga kraujas bei darbuotojas nurodo kaip sustabdyti kraujavimą (1 t, b. l. 141-144);

Bendrojo pagalbos centro pranešimo garso įrašas, kuriame girdėti, kad nukentėjusysis T. J. nurodo, jog jį ir M.G. (duomenys neskelbtini) sumušė 4-5 asmenys (1 t., b. l. 147-148);

Specialisto išvada Nr. G 527/2023(09), kurioje nurodoma, kad M. G. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinio skruostikaulio lanko ir dešinio viršutinio žandikaulio lūžimas, muštinės žaizdos galvoje ir veide, kraujosruva veide ne mažiau kaip 3 poveikiais ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t, b. l. 80-81);

Specialisto išvada Nr. G 526/2023(09), kurioje nurodyta, kad T. J. klinikiniais duomenimis konstatuota muštinė žaizda, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t, b. l. 92);

Alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo kopijomis, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam M. G. nustatytas 1,6 prom. neblaivumas, nukentėjusiajam T. J. - 2,73 prom. neblaivumas, kaltinamajam R. T. - 0,96 prom. neblaivumas, liudytojui E. J. - 2,13 prom. neblaivumas (1 t, b. l. 156-158).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir teismo išvados.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino kitą žmogų. Nesunkus sveikatos sutrikdymas apibūdinamas kaip žmogaus sužalojimas ar susargdinimas, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas kitam žmogui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Šis nusikaltimas, kaip ir kiti smurtiniai nusikaltimai sveikatai, gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia (2017 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.1A-227-557/2017; 2020 m. liepos 9 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020). Ypač netiesioginės tyčios praktika yra išplėtota nužudymų bylose (2010 m. birželio 15 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350/2010 ir kt.). BK 15 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Toks psichinis santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais nustatomas įvertinus ne tik subjektyvius kaltininko parodymus, bet ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, kaltininko atliktus veiksmus ir kilusius padarinius, smurto intensyvumą ir stiprumą, jo lokalizaciją, panaudotas priemones, konflikto priežastį, eigą ir pan.).

Kaltinamasis R. T. kaltinamas tuo pačiu metu, bet ne vienu veiksmu, sužalojęs nesunkiai nukentėjusįjį M. G. ir nežymiai sužalojęs nukentėjusįjį T. J.. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai. Tą aplinkybę, kad nukentėjusysis M. G. buvo sužalotas patvirtina tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojai D. R., V. V., R. M., R. Š., E. J., kurie patys tiesiogiai matė ant gatvės be sąmonės gulintį nukentėjusįjį, kuriam buvo sužalota galva. Nukentėjusiojo M. G. patirtų sužalojimų sunkumas ir susidarymo mechanizmas nustatytas specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad jam nustatytas dešinio skruostikaulio lanko ir dešinio viršutinio žandikaulio lūžimas, muštinės žaizdos galvoje ir veide, kraujosruva veide, jie padaryti artimu vienas kitam metu, kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, būtent skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o kiti sužalojimai nežymų sveikatos sutrikdymą ( 1 t., b. l.80-81). Nukentėjusysis M. G. apklausos metu negalėjo nurodyti dėl savo girtumo įvykio metu ir patirtos galvos traumos kas jį sumušė konkrečiai, bet teigė, kad pamena, jog prie jo gatvėje pribėgo vienas ar du asmenys (1 t., b. l. 9-30).

Nukentėjusysis T. J. teigė, kad jam išėjus į gatvę su nukentėjusiuoju M. G., pajuto vieną smūgį su kažkokiu daiktu į galvos sritį, dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas, parbėgęs namo, ir pamatęs kirstinę žaizdą; tuomet pamatė E. J. ir dar vieną asmenį, kurio nepažinojo, bei ant asfaltuotos kelio dangos be sąmonės gulintį nukentėjusįjį M. G., kas jam atsitiko nematęs( 1 t, b. l. 50-51), t. y. jis nematė ne tik kas jį patį sužalojo, kas sužalojo M. G., bet iš jo parodymų seka, kad tai galėjo būti arba liudytojas E. J., arba kitas kartu buvęs asmuo, t.y. kaltinamasis R. T.. Nukentėjusiojo sužalojimo faktą, be jo paties parodymų, patvirtina neginčytinai specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad jam galvoje konstatuota muštinė žaizda, padaryta kontaktuojant su kietu buku ar bukabriauniu daiktu, tiek suduodant ranka, ar spiriant, ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryta įvykio metu (1 t, b. l. 92).

Kaltinamasis R. T. nors pripažįsta sužalojęs nukentėjusiuosius, jo parodymai atitinka specialisto išvadose nurodytas sužalojimų aplinkybes, tačiau niekas byloje tiesiogiai nepatvirtina, kad būtent jis sužalojo nukentėjusiuosius. Asmens kaltę galima grįsti ne tik tiesioginiais įrodymais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Teismo vertinimu vienu metu vienoje vietose sužaloti du asmenys, taip pat jų sužalojimo lokalizacija, atmeta versiją, kad jie galėjo susižaloti krisdami, todėl juos galėjo sužaloti tik kiti asmenys ar asmuo. Visi liudytojai patvirtina, kad pas D. R. ir R. M. namuose kitų vyrų, išskyrus E. J. ir kaltinamąjį R. T. nebuvo, todėl sužaloti nukentėjusiuosius teismo vertinimu galėjo tik jie, ar vienas iš jų. Nukentėjusysis T. J. patvirtino, kad jo sužalojimo metu buvo liudytojas E. J. ir kitas asmuo, kuriuo save įvardino kaltinamasis R. T.. Liudytojas E. J. neigė, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiesiems, tvirtino, kad paskui nukentėjusiuosius išėjo kaltinamasis R. T., o jis išėjo tik išgirdęs triukšmą gatvėje, atėjęs matęs gulintį nukentėjusįjį ant gatvės be sąmonės, jam bėgo kraujas, šalia stovėjo kaltinamasis, o kito nukentėjusiojo nebuvo, vėliau iš namo atėjo ten visos buvusios merginos (1 t, b. l. 76-77). Liudytoja R. M. patvirtino, kad iš vakaro prieš jos apklausą kaltinamasis R. T. jiems pasisakė, kad jis gatvėje M. G. sudavė į veidą, dėl ko jis griuvo ir prasiskėlė galvą (1 t., b. l. 67-68). Liudytoja R. Š. teigė, kad išėjus iš namo nukentėjusiesiems, paskui juos išėjo E. J., R. T. ir D. R., po 5 min. pastaroji gryžo išsigandusi, dėl ko ji nubėgusi paskui ją, gatvėje pamatė ant nugaros gulintį nukentėjusųjį M. G., kuriam iš galvos bėgo kraujas, tuo metu E., R. ir V. tupėjo prie M. G.; praėjus kelioms dienoms po įvykio, kaltinamasis R. T. pasakė, jog jis sudavė M. G. į veidą, dėl ko šis nugriuvo ir susižalojo galvą ( 1 t, b. l. 64-65).

Nusikaltimo motyvo nustatymas padeda atskleisti ne tik kaltinamojo tyčią, bet ir nusikaltimą padariusį asmenį. Kaltinamasis R. T. teisiamajame posėdyje teigė, kad jis prieš įvykį nukentėjusiųjų nepažinojo, t.y. su jais jokių santykių neturėjo, tačiau jie nekviesti atėjo pas juos į namą jiems jų neprašius, jis su sukonfliktavo su jais, nes jie pradėjo imti nuo stalo viską, sakyti, kad čia tam į skūrą reikia, jam į skūrą siūlė asmeniškai T., siūlė į snukį viduje kol buvę. Patys nukentėjusieji apklausose patvirtino, kad jiems name buvę asmenys sakė, kad jie yra nepageidaujami, dėl ko jie ir išėjo iš namo. Liudytoja D. R. patvirtino, kad pas juos į verandą atėjo du neblaivūs ir jai nepažįstami vyriškiai, kuriuos ji geranoriškai be jokių pykčių paprašė išeiti. Liudytoja V. V. taip teigė, kad apie 00.30 val. pas juos į verandą, atėjo niekieno nekviesti ir stipriai neblaivūs du vyriškiai, kuriuos D. R. paprašė išeiti, kaltinamasis R. T. taip pat jų prašė išeiti. Liudytoja R. Š. taip pat patvirtino, kad R. T. papriekaištavus, kad atėję nukentėjusieji liktų, T. J. pasisukęs į pastarąjį pasakė, jog reikia sumušti; jie visi jiems pasakė, jog išeitų ir neieškotų problemų, dėl ko jie išėjo. Liudytojas E. J. taip pat patvirtino, kad vienas iš nukentėjusiųjų paprašė alaus, todėl jis padavė vieną skardinę, po to kažkuri iš merginų paprašė nukentėjusiuosius išeiti, jie beišeinant kaltinamajam R. T. pasakė, jog tas nepatinka ir todėl šį reikia sumušti. Šiais liudytojų parodymais nustatyta, kad kaltinamasis turėjo motyvą dėl pykčio, įžeidimo, pažeminimo prieš visus panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, kas rodo, jog jis smurtą prieš nukentėjusiuosius panaudojo iš ameninių, o ne chuliganiškų paskatų, jis tikslo pažeisti viešą tvarką neturėjo, įvykis buvo nakties metu, pašalinių nebuvo, dėl ko jam pagrįstai nekvalifikuotas viešosios tvarkos pažeidimas ar chuliganiškos paskatos.

Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs šiuos paminėtus įrodymus tiek atskirai, tiek bendroje visumoje, daro pagrįstą išvadą, kad jų visuma neabejotinai ir neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis R. T. 2023 m. liepos 23 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau kaip po vieną kartą nukentėjusiesiems M. G. ir T. J. į galvos sritis, taip padarydamas nukentėjusiajam M. G. nesunkų bei nukentėjusiajam T. J. nežymių sveikatos sutrikdymus. Jo padaryti veiksmai pagrįstai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis R. T. pripažintinas kaltu, padariusiu nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje bei 138 straipsnio 1 dalyje, bei jam skirtina bausmė.

IV. Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymas baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymas baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis R. T. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus prieš asmenis, padarydamas žalą jų sveikatai. Neturi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 2-4), nėra teistas (4 t., b. l. 6-7). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas be abejonės trukdė jam įvertinti savo veiksmų pavojingumą, valdyti pyktį, bei turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą. BK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Šiuo atveju nėra pagrindo skirti kaltinamajm arešto ar laisvės atėmimo bausmės, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo amžių, bei darytina išvada, kad bausmės tikslų galima pasiekti švelnesnėmis bausmėmis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurios padės pasiekti bausmės tikslų.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad įvertinus kaltinamojo padėtį bloginančias ir gerinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, bausmės tikslų bus galima efektyviau pasiekti jam skyrus švelnesnę bausmę – už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Prokuroras prašė šias bausmes subendrinti BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, jas vertinant kaip padarytas esant nusikaltimų idealiai sutapčiai. Teismas su tuo sutinka, kadangi reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jei, įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealią nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. T. dėl prieš tai kilusio konflikto su nukentėjusiaisiais metu, turėjo aiškų pyktį jiems, ko pasekoje toje pačioje vietoje tuo pačiu metu pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiesiems jiems suduodamas iš karto po vieną smūgį, ir tik dėl to, kad kiekvienam iš nukentėjusiųjų buvo sukelti skirtingi padariniai, jo nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal skirtingus BK straipsnius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jis abi nusikalstamas veikas padarė esant jų idealiai sutapčiai, dėl ko jos subendrintinos pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatą, bei griežtesne 1 metų laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei paskiriant subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, paskirta bausmė sumažintina 1/3 ir skirtina galutinė bausmė 8 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros skirtini teismo įpareigojimai ir draudimai. Kadangi kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo tiesioginės įtakos jos padarymui, jam skirtinas teismo draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią jis privalo atlyginti, jam skirtinas įpareigojimas pradėti dirbti arba užsiregistruoti, tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Šį draudimą ir įpareigojimą kaltinamasis privalo vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu.

V. Civiliniai ieškiniai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Nukentėjusysis M. G. kaltinamajam pateikė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 3335 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei prašo priteisti 5 procentų procesines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško ieškinio įvykdymo ( 2 t., b. l. 42-49). Civiliniame ieškinyje jis nurodė, kad dėl kaltinamojo R. T. jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veiksmų, jam buvo nustatytas dešinio skruostikaulio lanko ir dešinio viršutinio žandikaulio lūžimas, o taip pat muštinės žaizdos galvoje ir veide, kraujosruva veide. Dėl to jis negalėjęs dirbti, taip pat jam reikės atlikti plastinę operaciją, siekiant sutvarkyti žandikaulį. Ieškinio prieduose pateiktos medicininės pažymos dėl neatvykimo į darbą patvirtina, jog dėl patirtų sužalojimų nebuvęs darbe laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 24 d. iki rugpjūčio 2 d., nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d., t. y. iš viso 24 darbo dienas. Jis dirbantis stogdengiu pagal individualios veiklos pažymą. Pateikiantis savo pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 metus, iš kurios matyti, jog jo deklaruota visų pajamų suma sudarė: 42463,20 Eur (neatskaičius mokesčių), grynasis pelnas sudarė: 33760,2 Eur (33833,40 Eur - 73,20 (turto pajamos)). Kadangi 2023 metais yra 251 darbo dienos, dirbant 5 dienas per savaitę, tai jo vienos dienos darbo užmokestis sudaro 134,5 Eur, t. y. (33760,2 Eur : 251 d.). Kaip minėta, dėl patirtų sužalojimų laikotarpiu nedirbęs 24 darbo dienas, todėl jo negautų pajamų suma sudaro: 3228 Eur, t. y. (134,5 Eur/d. x 24 d.), kurias būtų gavęs, jeigu jo atžvilgiu nebūtų padaryta nusikalstama veika. Taip pat, jau yra išleidęs 107 Eur vaistams gydantis nuo patirto sužalojimo. Jam buvo konstatuoti sužalojimai, kurie kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl tokių kaltinamojo R. T. atliktų smurtinių veiksmų, jis patyręs skausmą, išgąstį, nepatogumų, pažeminimą, bei kurį laiką įprasto gyvenimo kokybės suprastėjimą. Atsižvelgiant į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo ir - protingumo kriterijus, padarytos žalos dydį ir pasekmes, jo manymu, 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas būtų teisingas ir pagrįstas patirtiems skausmams bei gydymo sukeltiems nepatogumams kompensuoti. Kaltininko finansinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. G. civilinį ieškinį palaikė visiškai, bei teigė, kad buvo sužalotas žandikaulis, prarasta daug laiko ir pinigų ligoninėse ir pasekmės jį lydi iki dabar. Tuo metu buvo stogdengys, individualia veikla užsiėmęs, dirbdavęs savarankiškai. Įvykis buvo pačiu darbymečiu, tuo metu darbo turėjęs 2-3 mėnesiams į priekį. Darbo netrukdavo. Nedirbęs iki rugpjūčio 28 d. Tikrai būtų gavęs tiek pajamų, kiek prašantis ieškinyje. Sutartis su užsakovais sudarydavęs. Tuo metu, ar turėjęs sutarčių sunku pasakyti, reikia žiūrėti dokumentuose. Jo darbo sezonas pagrindinis vasarą. Veiklą vykdydavęs Kaune ir aplink Kauną. Jam dar ir dabar svaigsta galva, iki šiol negalintis tinkamai dirbti. Sunku pasakyti, ar tai praeis. Šiuo metu šiek tiek gydosi. Sutinkantis, kad teismas sumą išdėstytų 6 mėnesiams su visomis bylinėjimosi išlaidomis. Prašantis priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Kaltinamamasis teisiamajame posėdyje su ieškiniu sutiko iš esmės, teigė, kad jį mokėsiąs, tačiau teigė, kad ieškinys didelis, pajamų šiuo metu neturintis, neturintis jokio turto, prašė teismo, kad išdalintų mokėjimus dalimis; galintis per mėnesį mokėti 150 Eurų, dukrai mokantis 230 eurų, jai 13 metų, daugiau vaikų neturintis; jis anksčiau aliejų spausdavęs, nekvalifikuoti darbai, jo išsilavinimas pagrindinis, o profesijos neturintis, gyvenantis tėvų name vienas, Sodra jam mokės, nežinantis kiek mokės, sveikatos problemų neturintis, šiuo metu nedirbantis, ieškosi darbo, registruotas užimtumo tarnyboje, pas antstolius išieškojimų nėra.

Nei BK, nei CK neapibrėžia konkrečiai kas yra turtinė žala, tačiau apibrėžia žalos sąvoką. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Nukentėjusysis M. G. prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą – jo turėtas išlaidas medikamentams (tiesioginius nuostolius), kurias sudaro 107 Eur.. Ši nukentėjusiojo patirta žala yra pagrįsta pateikta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais – vaistinės kvitais dėl įsigytų vaistų, ji atsirado dėl kaltinamojo kaltų veiksmų, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis M. G. taip pat prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą -negautas jo pajamas iš individualios veiklos - 3228 Eur. už nedirbtas 24 darbo dienas. Kaltinamasis sutinka šias išlaidas atlyginti, dėl jų neprieštarauja, jos pagrįstos nukentėjusiojo pateiktais rašytiniais įrodymais, dėl ko priteistinos visiškai iš kaltinamojo.

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatydamas žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti ir į jau suformuotą teismų praktiką. Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltinamasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad svarbu užtikrinti, jog žalą padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas objektyviai vertina, kad nukentėjusysis neabejotinai nusikalstamos veikos metu dėl jam padaryto dešinio skruostikaulio lanko ir dešinio viršutinio žandikaulio lūžimo, taip pat muštinės žaizdos galvoje ir veide, kraujosruvos veide, patyrė skausmą, išgąstį, nepatogumų, pažeminimą, bei kurį laiką įprasto gyvenimo kokybės suprastėjimą, t.y. jam padaryta neturtinė žala. Nors kaltinamasis nurodė, kad iš jo prašoma neturtinė žala yra didelė, sutiko su jos dydžiu, įvertindamas galimo tolimesnio bylinėjimosi metu kilsiančias išlaidas. CK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. CK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad ieškovo prašomas priteisti neturinės žalos dydis būtų aiškiai neteisingas, per didelis, neatitiktų teismų praktikos ir šiuo metu esančios ekonominės padėties, euro vertės, atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, galintis dirbti ir uždirbti, dėl ko jo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesu, dėl to atsakovo ieškinio pripažinimas priimtinas ir iš jo priteistinas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Kaltinamasis teismo prašė išdėstyti ieškinio atlyginimą, kad, per mėnesį galėtų mokėti 150 eurų. Nukentėjusysis M. G. su tuo nesutiko, sutiko, kad būtų išdėstytas mokėjimas 6 mėnesiams. Teismas atsižvelgdamas tiek į kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo turtinę padėtį, jų interesų pusiausvyrą, į tai, kad nukentėjusysis prašo ir procesinių palūkanų, nutaria tenkinti kaltinamojo prašymą iš dalies, ir išdėstyti priteistą ieškiniu sumą 6228 Eur. 18 mėnesių, įpareigojant sumokėti per mėnesį 346 Eur., pradedant mokėti nuo kito mėnesio 15 d. po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusysis M. G. taip pat prašo priteisti jo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese yra paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti jo dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018, Nr. 2K-11-303/2019). Nagrinėjamoje byloje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį R. T. atžvilgiu, ir patenkinus nukentėjusiojo, civilinio ieškovo M. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant nukentėjusiojo reikalavimui skaičiuoti ir procesinės palūkanas, šios palūkanos, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteistinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo šioje byloje dienos.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį kaltinamajam dėl padarytos 116,97 Eur turtinės žalos atlyginimo, susijusiomis medicininio pobūdžio paslaugų teikimu nukentėjusiajam T. J. (1 t., b. l. 122-125). Kadangi ši žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, ji priteistina.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį kaltinamajam dėl padarytos 1614,96 Eur turtinės žalos atlyginimo, susijusiomis medicininio pobūdžio paslaugų teikimu nukentėjusiajam M. G. (1 t., b. l. 108-110). Kaltinamasis R. T. teismui pateikė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. Ž-23/3384, kuria nustatyta, kad kaltinamasis R. T. su ieškovu sudarė padarytos 1614,96 euro turtinės žalos atlyginimo sutartį (1 t, b. l. 118-119), kuri laikytina jų sudaryta taikos sutartimi ir tvirtintina.

VI. Dėl nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų priteisimo.

Nukentėjusiojo M. G. atstovas advokatas G. V. pateikė prašymą priteisti nukentėjusiajam M. G. jo patirtas 1500 Eur atstovavimo išlaidas, kurias sudaro konsultacijos, 500 Eur, ieškinio surašymas, 500 Eur, atstovavimas teisme, 500 Eur, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo R. T. (2 t., b. l. 79-80). Prie prašymo pateikti SEB banko mokėjimai patvirtina, kad nukentėjusysis M. G. advokatui pervedė 2024 m. sausio 25 d. 500 Eur, 2024 m. vasario 19 d. pervedė 1000 Eur (2 t., b. l. 80)

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti procese gynėją ar atstovą turi teisę prašyti teismo šias išlaidas priteisti iš nuteistojo ar nuteistųjų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas gali šių išlaidų nepriteisti ar priteisti mažiau atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį.

Kaltinamasis R. T. teisiamajame posėdyje teigė, kad šios nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos yra per didelės, prašė jas mažinti, manantis atstovas nebūtinas nukentėjusiam buvo, būtume ir taip susitarę, vėlau teigė, kad manantis su visomis advokato išlaidomis sutinkantis, nes negalintis leisti sau daugiau bylinėtis. Prokuroras irgi teigė, kad bylinėjimosi išlaidų suma manantis gana didelė, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis kaltę pripažino, todėl ypatingų advokato konsultacijų nereikėjo. Nukentėjusiojo atstovas teigė, kad atstovavimo išlaidos priteistinos visos, kadangi atitinka teisingumo ministro nustatytą įsakymą.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018). Be to CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad cvilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl nukentėjusysis samdydamas atstovą turėjo laikytis paminėtų principų.

Teismas nesutinka su nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, M. G. atstovo teiginiu, kad visos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos, nes jos neviršija teisingumo ministro įsakymu nustatytas atstovų išlaidas civilinėse bylose, kadangi jos taikomos būtent civilinėse bylose, o ne baudžiamosiose, kurių specifika yra tame, kad joje tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokuroras, tiek teismas yra aktyvūs ginant nukentėjusiojo teises, be to nukentėjusiajam nėra būtina įrodinėti kaltinamojo kaltę, kadangi tai atlieka prokuroras, tuo labiau, kad kaltinamasis kaltę pripažino jau ikiteisminiame tyrime. Nukentėjusiajam M. G. apie teisę pareikšti civilinį ieškinį buvo išaiškinta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 17 d., jis tą galėjo padaryti ikiteisminio tyrimo metu, kadangi viso ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, kaip nurodė būtų susitaręs dėl ieškinio ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiuoju, dėl ko jam atstovavimas nebūtų būtinas teisme. Nukentėjusysis sudarė su advokatu teisinių paslaugų sutartį 2024 m. sausio 3 d.., kuria advokatui buvo pavesta surašyti civilinį ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo ikiteisminiame tyrime ir jį atstovauti teisme, sutartas užmokestis 1500 Eur., apie jokias konsultacijas nebuvo nurodyta. Teismo vertinimu konsultacijos galėjo būti dėl civilinio ieškinio surašymo, todėl jų suma su ieškinio surašymu 1000 Eur sumoje, teisėjui nagrinėjant ir civilines bylas, atsižvelgiant į pastarųjų ir baudžiamųjų bylų specifiką, žinant priteisiamas atstovavimo išlaidų sumas, atsižvelgiant į ieškinio reikalavimų dydį, jų įrodinėjimo sudėtingumą, teismo vertinimu yra aiškiai per didelė ir neteisinga. Taip pat nukentėjusysis sumokėjo 500 Eur atstovui už atstovavimą teisme. 2024 m. vasario 8 d. teisiamajeme posėdyje atstovas nedalyvavo. 2024 m. vasario 22 d. posėdyje jis dalyvavo ZOOM būdu, posėdis truko 20 min. 2024 m. kovo 14 d. teisiamajame posėdyje jis dalyvavo ZOOM būdu, kaltinamasis posėdyje pripažino kaltę ir civilinius ieškinius pilnai, jokio ginčo byloje nebuvo, posėdis truko 1:15 val.. Net atstovo minimame įsakyme dėl bylinėjimosi išlaidų nustatyta, kad civilinėse bylose rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), už vieną valandą atstovavimo išlaidos sudaro 0,1, šiuo metu bruto 2018,2 Eur, t. y. 201,82 Eur, t.y. jos byloje žymiai viršija leidžiamą maksimumą. Ieškovui taip pat galioja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl prieš samdydamas atstovą už dideles pinigų sumas, jis turi įvertinti visas aplinkybes susijusias su jo reikalingumu ir priešingos šalies gebėjimu šias išlaidas atlyginti, o ne mokėti protingumo kriterijais nepagrįstas sumas už atstovavimą byloje, tikintis visiško išlaidų atlyginimo iš kitos šalies. Atsižvelgiant į tai, bei į ieškinio, jo atstovavimo apimtį ir turinį, kaltinamojo poziciją dėl kaltės ir ieškinio, bylos sudėtingumą, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma laikytina neproporcinga, neatitinkanti protingumo ir teisingumo principų, yra aiškiai per didelė ir atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (neturi profesijos, nedirba, išlaiko mažametį vaiką), todėl iš kaltinamojo nukentėjusiosiojo M. G. naudai priteistina dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 800 Eur už advokato G. V. suteiktas teisines paslaugas.

VII. Kiti teismo sprendimai.

Kaltinamajam R. T. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 177-179), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktiniai įrodymai – kompaktinis diskas su BPC garso įrašu (1 t., b. l. 152), kompaktinis diskas su BPC garso įrašais (1 t., b. l. 155), nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą paliktini saugoti byloje.

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti kaltinamąjį R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, bei jam skirti:

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarymą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros;

už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros;

subendrinti paskirtas bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 traipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, griežtesne 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme apimant švelnesnę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bei paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros;

taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir paskirti galutinę bausmę 8 mėnesius laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros;

skirti kaltinamajam R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vietoje intensyvios priežiūros, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, t. y. alkoholį, narkotines ir psichotropines medžiagas; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti, tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šį draudimą ir įpareigojimą vykdyti visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nuteistajam išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalis).

Nuteistajam R. T. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, panaikinti.

Daiktinius įrodymus - kompaktinį diską su BPC garso įrašu, kompaktinį diską su BPC garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą palikti saugoti byloje.

Tenkinti nukentėjusiojo M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį jam padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, bei iš kaltinamojo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo naudai priteisti 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 3335 Eur (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimą, iš viso 6335 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus trisdešimt penkis eurus).

Išdėstyti kaltinamąjam R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš jo priteistos 6335 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt penkių eurų) žalos atlyginimą 18 (aštuoniolikai) mėnesių, įpareigojant kaltinamąjį mokėti kas mėnesį nukentėjusiajam M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), į jo nurodytą banko sąskaitą kas mėnesį po 351,94 Eur, pradedant nuo kito mėnesio nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir mokant iki mėnesio 15 dienos, pirmą įmoką sumokant 352,02 Eur..

Priteisti nukentėjusiajam M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 6335 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt penkių eurų) žalos nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško ieškinio atlyginimo.

Patvirtinti tarp civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos, Aukštaičių g.10, Kaunas, kodas 188783839, atstovaujamos Teisės ir administravimo skyriaus vedėjos E. D., ir kaltinamojo, civilinio atsakovo, R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą 2023 m. lapkričio 8 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. Ž-23/3384, tokiomis sąlygomis: skolininkas R. T. įsipareigoja žalą 1614,96 Eur PSDF biudžetui atlyginti per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos 2023 m. lapkričio 8 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“, banko kodas 73000, po 269,00 Eur (du šimtai šešiasdešimt devyni Eur, 00 ct), pirmosios įmokos sumą - 269,96 Eur (du šimtai šešiasdešimt devyni Eur, 96 et) – skolininkas įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos; nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui“ ir savo vardą, pavardę, asmens kodą bei Sutarties numerį; atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos; išieškotojui pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtinantį dokumentą); pasibaigus nustatytam sutarties vykdymo terminui, skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, jeigu pasibaigus sutarties vykdymo terminui skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka; ir nutraukti procesą dėl civilinio ieškinio.

Tenkinti civilinio ieškovo - Kauno teritorinės ligonių kasos Aukštaičių g. 10, Kaunas, kodas 188783839, ieškinį dėl padarytos 116,97 Eur turtinės žalos atlyginimo ir iš kaltinamojo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 116,97 (vieną šimtą šešiolika eurų 97 euro ct) Kauno teritorinės ligonių kasos, į. k. 188783839, naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.

Priteisti iš kaltinamojo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), dalį jo atstovavimo advokato išlaidų - 800 Eur (aštuonis šimtus eurų).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo jam dienos, asmeniui, nedalyvavusiam nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.