Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-03-24 · Administracinė byla Nr. I1-858-428/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
I1-858-428/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02469-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-858-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02469-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 24 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1600 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–3).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje kamerų tipo patalpose atliko nuo 2019-10-07 iki 2019-11-06. Kameroje nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis plotas, dalį ploto užėmė ir joje esantis inventorius bei sanitarinis mazgas. Patalpose yra netinkama vėdinimo sistema, langai neatsidaro, todėl sunku išvėdinti patalpas. Dėl tokių sąlygų labai blogai miegojo, vartojo migdomuosius ir stresą mažinančius vaistus. Kiekvieną rytą būdavo paimamas čiužinys, patalynė ir grąžindavo tik vakare. Visą tą laiką turėdavo sėdėti, nes nebuvo jokių užsiėmimų, tik vieną valandą išeidavo pasivaikščioti, o pasivaikščiojimo kiemelyje nebūdavo jokio inventoriaus sportui. Patalynė bei čiužiniai buvo laikomi sandėlyje su kitų nuteistųjų patalyne, nedezinfekuojami. Drabužiai buvo paimami skalbti tik kartą į mėnesį, o pačiam savarankiškai nebuvo sąlygų išsiskalbti, išsidžiovinti drabužius. Kirpdavo ne kirpykloje, nes kamerų tipo patalpose jos nėra. Dušo patalpose nėra užtikrintas privatumas, nėra pertvarų, taip pat nebuvo ir persirengimo kambario. Patyrė psichologinį smurtą, nes virš kamerų tipo patalpų yra įrengti ilgalaikio pasimatymo kambariai, kurie nėra tinkamai izoliuoti ir kentė sklindančius garsus. Taipogi iš darbo zonos sklido triukšmas nuo ryto iki vakaro, kas taipogi trikdydavo bei netoli kamerų langų esanti katilinė iš kurios sklido dūmai ir pareiškėjas dusdavo. Dėl to pareiškėjas jautė dvasinius išgyvenimus, tapo irzlus, nuolat skaudėjo galvą, jautė fizinius skausmus nugaros srityje, rankose, sutriko miegas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko nuobaudas kamerų tipo patalpose, kuriose jam buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Kamerų tipo patalpose yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, o taip pat galima ventiliacija per langus. Kamerų langai įrengti vadovaujantis teisės aktais. Duomenų, jog ginčo laikotarpiu būtų netvarkingos būklės langai nėra. Atsakovė nurodo, jog Kybartų pataisos namai pradėti eksploatuoti 2006-06-15, po to, kai buvo priimti ir pripažinti naudoti 2005-12-15 pripažinimo tinkamais naudoti aktu ir 2006-06-14 pripažinimo tinkamais naudoti aktu laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų. Patalynė paimama vadovaujantis teisės aktais ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Patalynę patys nuteistieji atneša ir padeda į tam skirtas patalpas ir pasiima patys. Patalynė sudedama į tam skirtas lentynas, ji yra atskiriama viena nuo kitos, patalpa yra vėdinama. Nuteistieji, kurie atlieka nuobaudas kamerų tipo patalpose vadovaujantis patvirtinta dienotvarke bei grafiku yra išvedami pasivaikščioti, drausmės grupėje yra įrengtas poilsio kambarys ir nuteistieji pagal grafiką išvedami žaisti stalo žaidimus, jei neturi nuobaudų. Drabužiai yra skalbiami vadovaujantis patvirtinta tvarka. Teisės aktai nenumato, kad dušo patalpose būtų įrengtos pertvaros bei persirengimo kabinos. Pažymėjo, jog kerpant nuteistuosius yra vadovaujamasi teisės aktais bei patikrinimo aktai patvirtina, jog kamerų tipo patalpose yra įrengta kirpykla.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovės prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje laikotarpiu nuo 2019-10-07 iki 2019-11-06.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu, toliau – ir Taisyklės) 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę 10 ir 7 kamerų tipo patalpose, kuriose jam teko nuo 3,88 iki 16,84 kv. m gyvenamojo ploto. Šioje administracinėje byloje konstatuotina, kad minimali gyvenamojo ploto norma kamerų tipo patalpose pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Pareiškėjas teigia, jog iš kameros ploto turi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo plotas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, teisės aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje laikomo baldų, inventoriaus, sanitarinio mazgo užimamą plotą. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo patalpose nebuvo ventiliacijos, patalpose buvo drėgna.

Ginčo laikotarpiu galiojo Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 17 punkte nustatyta, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktą, gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra 18-28 °C.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.9 punktą gyvenamųjų patalų langai gali būti uždengiami apsauginėmis grotomis, todėl pareiškėjo argumentai dėl ant langų pritvirtintų perteklinių grotų atmetami kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerų tipo patalpose yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas kameroje su neatidaromais langais. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai, šio skyriaus 220 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą. Jokių išimčių, draudimų paimti patalynę iš kamerų tipo patalpose kalinčių asmenų, atsižvelgiant į nuobaudos rūšį, nuteistojo sveikatos būklę ir pan., šioje teisės normoje nėra įtvirtinta. Taigi, pagal aukščiau nurodytąjį teisinį reglamentavimą, iš nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Darytina išvada, kad atsakovė ginčo laikotarpiu paimdama iš pareiškėjo patalynę ir ją išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui skunde nurodytu laikotarpiu veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumo. Be to, atsakovė nurodė, jog čiužinius ir patalynę nuneša ir paima patys nuteistieji. Tai patvirtina ir Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018-11-30 įsakymas Nr. 1/10-407 (b. l. 20–21). Patalpa, kurioje paliekami čiužiniai ir patalynė yra gerai vėdinama bei kiekvieno nuteistojo patalynė dedama į atskiras lentynas, todėl nėra jokio sąlyčio su kito asmens patalyne. Be to, kaip matyti iš pateiktos dienotvarkės yra numatytas ir laisvas laikas, pasivaikščiojimas gryname ore, socialinės reabilitacijos priemonės bei psichologinė terapija (nuo 8.30 val. iki 11.00 val., nuo 13.00 val. iki 17 val., nuo 18.00 val. iki 20.00 val.). Todėl pareiškėjo argumentai, jog nebuvo jokių užsiėmimų atmestini.

Pareiškėjo argumentai dėl kirpyklos nebuvimo atmestini, kadangi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2017-04-19 patikrinimo aktas patvirtina, jog kamerų tipo patalpose kirpyklos patalpa įrengta atskiroje patalpoje, kurioje buvo praustuvė, rankų higienos priemonės, atliekų surinkimo talpykla (b. l. 29–31).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad rūbai buvo priimami skalbti tik vieną kartą per mėnesį, o pačiam nebuvo galimybės skalbti ir džiovinti drabužius. Higienos normos HN 134:2015 40 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Atsakovės atstovas nurodė, jog Kybartų PN sektoriaus kamerose gyvenančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai yra skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje pataisos namų direktoriaus patvirtinta tvarka ( b. l. 40–41). Tą dieną, kai nuteistiesiems suteikiamas dušas, pagal patvirtintą grafiką, tą dieną skalbiama ir patalynė bei drabužiai.

Pareiškėjo argumentai, jog kamerų tipo patalpose nebuvo sudaryta sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius vertintini kritiškai, kadangi Kybartų PN išskalbia centralizuotai ir išskalbti drabužiai iš skalbyklos yra grąžinami sausi. Patvirtintoje tvarkoje numatyta, jog esant būtinybei, gydytojo nurodymu ar būrio viršininko prašymu, patalynė ir apatiniai drabužiai gali būti skalbiami ir nesilaikant nustatyto grafiko. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreiptųsi dėl drabužių išskalbimo nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas aplinkybės, jog jam buvo suteikta teisė pasinaudojus skalbimo paslauga iš skalbyklos gauti sausus drabužius, nepaneigia, todėl atsižvelgus į išdėstytą, konstatuotina, jog šiuo aspektu nenustatyta neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.

Pareiškėjas teigia, jog dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas, nebuvo pertvarų, nebuvo dušuose persirengimo kambario.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo, todėl nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas turi būti vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Atsižvelgiant į išdėstyta, į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, spręstina, kad nėra sąlygų, sudarančių pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą bei neturtinės žalos padarymo faktą. Teisės aktai nenumato, jog duše turi būti persirengimo kambarys.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo įrengtas sporto inventorius. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), reglamentuoja ir pasivaikščiojimo kiemų įrengimą pataisos įstaigose. Pagal Taisyklių nuostatas pasivaikščiojo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Taisyklių 20 p.). Pabrėžtina, jog Higienos normoje HN 134:2015 reikalavimai pasivaikščiojimo kiemelių įrengimui nereglamentuoti. Teismas pažymi, teisės aktai neįpareigoja atsakovo įrengti pasivaikščiojimo kiemelyje sporto įrangos.

Pareiškėjo argumentai dėl nesandarių ar neizoliuotų patalpų atmestini, kadangi kaip nurodė atsakovė pastatas yra įrengtas ir priduotas vadovaujantis teisės aktais, duomenų, jog jis neatitinka galiojančių teisės aktų nėra (pripažintas avarinės būklės ar kt.), todėl ir pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog iš dirbtuvės sklido triukšmas bei iš katilinės veržėsi dūmai į kamerą pabrėžtina, jog pareiškėjas nenurodė konkrečių pažeidimų atvejų, jų datų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl keliamo triukšmo ar skleidžiamų dūmų pareiškėjas kreipėsi į administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, todėl jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstų pareiškėjo argumentų dėl ginčo laikotarpiu veikusios katilinės bei dirbtuvės keliamų nepatogumų pagrindu atsakovės atstovės atsakomybė negalima.

Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN Kybartų sektoriuje poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę užtikrinant jam teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą bei laikantis higienos reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. J. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė