- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-09
- Bylos Nr.
- 1-2005-1123/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- V. L.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2024 m. rugpjūčio 8 d., atsakydamas į R. E.socialiniame tinkle „Telegram“ bendravimo grupėje „CS GO FANS“ patalpintą skelbimą apie pageidavimą nusipirkti kriptovaliutos „Solana“ programėlėje „Trust Wallet“ (reikalingo kompiuteriniam žaidimui „CS GO“), naudodamasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrenginiu, programėlėje „Telegram“ melagingai prisistatė D. K. vardu ir melagingai nurodė apie galimybę įsigyti prašomos valiutos, už ją sumokant 750 Eur pavedimu į nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusio D. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje, apgaulės įtakoje, R. E., būdamas suklaidintas, iš savo banko sąskaitos AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 750 Eur į banko sąskaitą UAB „Revolut Bank“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. V., tačiau kriptovaliuta parduota nebuvo, o gautos piniginės lėšos išgrynintos 2024 m. rugpjūčio 8 d., 18.05 val., AB „Swedbank“ bankomate H261, esančiame adresu Liepkalnio g. 112, Vilniuje, tokiu būdu apgaule savo naudai įgyjant svetimą, R. E. priklausantį turtą – 750 Eur. Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinam asis V. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė, kad nukentėjusiojo R. E. nepažįsta. Jis (V. L.) padarė tai, kas nurodyta kaltinime, tai buvo kvailystė, daugiau nepasikartos. Tai padarė per „Telegram“ programėlę, kaip nurodyta kaltinime, nukentėjusiajam prisistatė išgalvoto asmens D. vardu, iš anksto žinodamas, kad apgaus nukentėjusįjį, nes reikėjo pinigų. Tuo metu, kai buvo padaryta veika, niekur nedirbo. Nukentėjusiajam nurodė konkrečiai, už kiek pinigų parduoda, t.y. už 750 Eur, tiek pinigų jam ir buvo pervesta, šiuos pinigus išleido. Jo draugas D. V. nesuprato, kas vyksta, jis (V. L.) jam pasakė, kad perves pinigus. Savo veiksmus vertina blogai, jau greitai eis dirbti. 750 Eur žalos kol kas neatlygino, nespėjo, tačiau sutinka su ieškiniu, įsipareigoja atlyginti žalą. Gailisi dėl padarytos veikos.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kaltinamasis V. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad jis, 2024 m. rugpjūčio 8 d., naudodamasis savo mobiliuoju telefonu „Samsung A52“, jame esančioje „Telegram“ programėlėje, kažkokioje bendravimo grupėje (tiksliai neprisimena, kokia tai grupė, tačiau galimai „CS GO FANS“) parašė komentarą, tokiu būdu atsakydamas į skelbimą. Komentare nurodė, jog gali padėti nusipirkti kriptovaliutos „Solana“, reikalingos kompiuteriniam žaidimui „CS GO“. Po ko įsigyti kriptovaliutos ieškantis asmuo (kaip buvo pasivadinęs asmuo „Telegram“ programėlėje, neprisimena, tačiau jam neprisistatė) jam (V. L.) parašė į „Telegram“ asmeninę žinutę, klausė, kiek pavyktų išsikeisti kriptovaliutos „Solana“ už 750 Eur. Jis (V. L.) jam prisistatė išgalvotu vardu ir pavarde – D. K., ir nurodė, kad už 750 Eur išeitų apie 700 kriptovaliutos. Asmuo sutiko ir paprašė banko sąskaitos, į kurią galėtų pervesti pinigus. Jis (V. L.) jam nurodė savo draugo – D. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jo (V. L.) asmeninė banko sąskaita tuo metu buvo užblokuota. O draugo sąskaitą žinojo iš seniau, kadangi yra vienas kitam atlikę pavedimus. Jis D. V. leidimo, ar gali pervesti kitas asmuo į jo asmeninę banko sąskaitą, neprašė. D. V. apie minėtus pinigus ir apie parduodamą kriptovaliutą nieko nežinojo. Po ko per „Telegram“ programėlę asmenine žinute jam nepažįstamas asmuo, prašęs nupirkti kriptovaliutos, atsiuntė telefono ekrano pavedimo kopiją, kurioje atsispindėjo, jog R. E. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliko pavedimą į draugo D. V. ankščiau minėtą banko sąskaitą. Gavęs patvirtinimą, kad pavedimas buvo atliktas, jis (V. L.) daugiau šiam nepažįstamam asmeniui nieko neatsakė ir jį užblokavo, jog su juo neturėtų galimybės susisiekti. Po ko jis iš karto iš savo namų su jam priklausančiu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 17.30 val. nuvyko pas savo draugą D. V. (tikslaus adreso neprisimena, tik žino, kaip nuvykti), ir jo paprašė, kad su savimi pasiimtų savo banko kortelę, dėl kokių priežasčių, nenurodė, o šis ir neklausė. Po ko jie kartu nuvyko adresu Liepkalnio g. 112, Vilniuje, šalia prekybos centro „Maxima“ ir jis (V. L.) paprašė, kad D. V. iš lauke esančio bankomato „Swedbank“ išgrynintų jam priklausančius 750 Eur. D. V. apie pinigus nieko neklausė. Jis tik išgrynino visus 750 Eur ir perdavė jam. Po ko jis D. V.parvežė namo, jokio atlygio jam už pagalbą nedavė. Už pinigus, pervestus į D. V. banko sąskaitą, jis jokios kriptovaliutos jam nepažįstamam asmeniui nesuteikė ir pinigų negrąžino. Taip elgėsi pirmą kartą, niekada ankščiau nieko panašaus nėra daręs. Taip pasielgė be pateisinamos priežasties, nežino, ką tuo metu galvojo, tačiau tokių veiksmų nepateisina, supranta, kad jo tokie veiksmai neteisėti. Dėl jų labai nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 169-172).
Nukentėjusysis R. E., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad norėjo per programėlę „Telegram“ nusipirkti kriptovaliutos „Solana“, bet jam „Swedbank“ neleido atlikti operacijos, t.y. mokėjimo. Tada jis 2024 m. rugpjūčio 8 d. socialiniame tinkle „Telegram“, bendravimo grupėje „CS GO FANS“ parašė skelbimą, kad reikalingas asmuo, galintis nupirkti kriptovaliutos „Solana“ programėlėje „Trust Wallet“. Ši kryptovaliuta jam buvo reikalinga kompiuteriniam žaidimui „CS GO“. Tada į jį per „Telegram“ toje pačioje bendravimo grupėje „CS GO FANS“ kreipėsi asmuo, kuruo profilis buvo paveiksliukas su lenktyniniu „BMW“ automobiliu ir kažkoks užrašas, kurio nepamena. Jokių vardų nebuvo. Asmuo parašė, kad gali nupirkti jam reikiamos kriptovaliutos už 750 eurų. Sutarė, kad jis (R. E.) asmeniui į jo atsiųstą banko sąskaitą D. K. vardu perves 750 eurų, o šis nupirks jam kriptovaliutos ir persiųs per programėlę „Trust Wallet“. Jis asmens neklausė nei vardo, nei pavardės, nes toje erdvėje tai nepriimtina. Asmuo atsiuntė jam „Revolut“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), į kurią jis (R. E.) 2024 m. rugpjūčio 8 d., 20.42 val. iš savo banko „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini)pervedė 750 eurų. Minėtas asmuo jam turėjo 20 minučių bėgyje persiųsti kriptovaliutą, tačiau po sutarto laiko valiutos negavo. Bandė asmeniui rašyti, tačiau šis jį užblokavo ir panaikino susirašinėjimą, todėl neturi nei to asmens paskyros, nei susirašinėjimo. Asmuo buvo sukūręs panašią paskirą į grupės „CS GO FANS“ moderatoriaus, tačiau skyrėsi užraše kelios raidės, į ką tada neatkreipė dėmesio. Manė, kad tai „CS GO FANS“ grupės moderatorius, todėl ir pasitikėjo. Šiuo metu yra iš tos grupės išėjęs ir dabar negali prisijungti. Supratęs, kad yra apgautas, kreipėsi į savo „Swedbank“. Jam banko darbuotoja paaiškino, kad „Revolut“ sąskaitos savininkui, kuriam jis pervedė 750 eurų, bankas išsiuntė žinutę su raginimu grąžinti pinigus per nustatytą laiką, tai yra 14 darbo dienų. Šis pinigų negrąžino ir tada bankas jam pasiūlė kreiptis į policiją, ką jis ir padarė (1 t., b. l. 40-41).
2024 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole užfiksuota, kad pareiškėjas R. E., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d., 20.42 val., norėdamas nusipirkti kriptovaliutos žaidimui, kadangi neleido per programėlę, ieškojo žmogaus, kuris galėtų nupirkti. Per „Telegram“ programėlę atsiliepė žmogus D. K., jie susitarė, jis (R. E.) pervedė jam į sąskaitą pinigus, 750 Eur, tada tas žmogus ištrynė susirašinėjimą ir jį (R. E.) užblokavo (1 t., b. l. 5-6). Kartu su pareiškimu pateikta ekrano nuotrauka, kurioje matomi banko operacijos duomenys, mokėtojas R. E., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjui D. K., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 8 d., 20.42 val. pervedė 750 Eur, pervedimo paskirtis „Uz crypto“ (1 t., b. l. 8).
Liudytojas D. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, pas jį į namus atvažiavo draugas V. L., su automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. jam nurodė pasiimti su savimi jam (D. V.) priklausančią banko kortelę, kokiam tikslui, nekonkretizavo. Jis, nieko neklausdamas, su savimi pasiėmė „Revolut“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jie kartu nuvyko iki Liepkalnio g. 112, Vilniuje esančio „Swedbank“ bankomato. V. L. jam nurodė, kad į jo (D. V.) banko sąskaitą buvo pervesti 750 Eur ir kad tai jam (V. L.) priklausantys pinigai, patikindamas, kad jam buvo gražinta skola. Minėtame bankomate jis (D. V.) iš savo kortelės išgrynino, kiek jam žinoma, V. L. priklausančius 750 Eur grynųjų pinigų. Ar tikrai būtent tokia suma buvo išgryninta, tiksliai negali atsakyti, kadangi už pinigų išgryninimą „Revolut“ bankas kažkiek nuskaito nuo sąskaitos pinigų. Tai galimai išgryninti pinigai galėjo iš viso būti apie 730 Eur. Šiuos pinigus perdavė V. L. asmeniškai, ar V. L. su juo už pagalbą kaip nors atsiskaitė, neprisimena, galimai už nuėmimą V. L. jam davė 50 Eur. Jis savo draugui V. L. kažkada iš ankščiau yra nurodęs savo banko sąskaitos numerį, kuomet šis prašė jam padėti, todėl mano, kad V. L. jo banko sąskaitos numerį perdavė kitiems asmenis, jo neatsiklausęs. Kiek jam žinoma, V. L. neturi jokios banko sąskaitos, todėl jo, kaip draugo, ir prašė paslaugos. V. L. ankščiau ne kartą yra jo prašęs panašių paslaugų, pagalbos dėl pinigų, t.y. prašydavo, jog iš savo banko sąskaitos nuimtų jam (V. L.) pinigus, kuriuos kažkas jam pervesdavo (jam (D. V.) nepažįstami žmonės). Iš viso ankščiau galimai yra gavęs apie 3 pavedimus, kuomet jam nepažįstami žmonės pervesdavo pinigus. Tačiau piniginės sumos būdavo maksimaliai iki 100 Eur. Šiuos pinigus jo V. L. prašydavo išgryninti ir jam perduoti. V. L. jam už pagalbą kaip draugui duodavo šiek tiek pinigų, maždaug 10 proc., nuo sumos. Būdavo ir taip, kad V. L. jam asmeniškai perduodavo grynuosius pinigus, kuriuos įnešdavo į savo banko sąskaitą. Po ko V. L. jam nurodydavo kokiam asmeniui atlikti pinigų pavedimą. Dažniausiai būdavo, kad pinigus reikdavo išsiųsti tiems patiems asmenims, kurie į jo banko sąskaitą pervesdavo pinigus. Koks asmuo būtent 2024 m. rugpjūčio 8 d. atliko pavedimą į jam priklausančią banko sąskaitą, jis (D. V.) sužinojo tik kitą dieną, kai savo mobiliajame telefone pastebėjo, kad į jo sąskaitą buvo atliktas 750 Eur pavedimas iš asmens – R. E. banko sąskaitos. Šio asmens nepažįsta. Šis asmuo į jo banko sąskaitą jam pirmą kartą pervedė pinigus. Ar asmuo yra pažįstamas su draugu V. L., nežino. Po pinigų išgryninimo V. L. jį parvežė namo. Ar V. L. užsiima kriptovaliutos pirkimu-pardavimu jam nežinoma, tačiau kartą buvo asmeniškai matęs, kaip V. L.savo mobiliajame telefone yra pirkęs kriptovaliutos, tačiau kaip ir kokiu būdu, negali pasakyti, kadangi apie kriptovaliutas neišmano (1 t., b. l. 149-152).
2025 m. vasario 7 d. akistatos protokole užfiksuota, kad buvo atlikta akistata tarp D. V. ir V. L..
Akistatos metu, D. V. paprašius papasakoti aplinkybes, susijusias su 2024 m. rugpjūčio 8 d., kuomet į jo banko sąskaitą UAB „Revolut Bank“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 750 Eur pinigų suma, D. V. atsakė, kad minėtą dieną atvyko pažįstamas V. L. (asmuo šiuo metu dalyvauja akistatoje) pas jį į namus, kuris paprašė pasiimti su savimi banko kortelę ir, jiems kartu nuvykus į Liepkalnio g. esantį bankomatą, jis (D. V.) išgrynino pinigus iš savo kortelės, kaip V. L. sakė, tai yra jam (V. L.) priklausantys pinigai.
Šalies argumentai
V. L. nurodė, kad D. V. parodymus girdėjo, juos suprato, su parodymais visiškai sutinka. Praeitos apklausos metu buvo išsigandęs ir bijojo sakyti, kaip buvo, todėl apklausos metu nurodė, kad apie pinigus nieko nežino. Nors tie pinigai buvo jo (V. L.), pinigus nepažįstamas žmogus per „Telegram“ programėlę pervedė į D. V. banko sąskaitą už kriptovaliutos keitimą. Tačiau kriptovaliutos jis (V. L.) neiškeitė, pinigų asmeniui, kuris pervedė D. V. 750 Eur, negrąžino.
D. V. nurodė, kad V. L. parodymus girdėjo, juos suprato, su jais sutinka.
Klausimų vienas kitam į akistatą suvesti asmenys neturėjo (1 t., b. l. 108-110).
2024 m. rugpjūčio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra D. V. sąskaita (duomenys neskelbtini), gauta remiantis 2024 m. rugpjūčio 30 d. prokuroro nutarimu Nr. IBPS-V-2357955-24. Susipažinus su sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašu, nustatyta ši reikšminga tyrimui informacija:
2024 m. rugpjūčio 8 d., 17:42 val. į sąskaita pervesta 750,00 Eur iš sąskaitos (duomenys neskelbtini), priklausančios nukentėjusiajam R. E..
2024 m. rugpjūčio 8 d., 18.05 val. bankomate „Swedbank Atm H261“ išgryninti pinigai, kurių suma 730,00 Eur (1 t., b. l. 29-30).
„Swedbank“, AB 2024 m. rugsėjo 19 d. raštu „Swedbank“, AB pateikė 2024 m. rugpjūčio 8 d. operacijos, atliktos mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), Banko bankomate H261 (Liepkalnio g. 112, Vilnius) nuotraukas (fotografijos titruose yra matomas operacijos laikas, data, bankomato numeris, operacija (kortelės įdėjimas (CARDIN) ir paėmimas (CARDOUT), pinigų išdavimas (CASHOUT), pinigų paėmimas (CASHTKN) ir mokėjimo kortelės numerio keturi paskutiniai skaičiai) (1 t., b. l. 35-37).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Remiantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tada, kai apgaule įgyto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydį, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio. ?
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, kad padarė veiksmus, nurodytus kaltinime, tai padarė per „Telegram“ programėlę, nukentėjusiajam prisistatė išgalvoto asmens D. vardu, iš anksto žinodamas, kad apgaus nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam nurodė konkrečiai, už kiek pinigų parduoda kriptovaliutą, t.y. už 750 Eur, tiek pinigų jam ir buvo pervesta, šiuos pinigus išleido. Pinigus nukentėjusysis pervedė jo draugui D. V., kuris nesuprato, kas vyksta, jis (V. L.) šiam tik pasakė, kad perves pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę taip pat pripažino, nurodydamas detalesnę, tačiau iš esmės analogišką įvykių versiją, kurioje taip pat patvirtino kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys ir ankščiau aptarti įrodymai: nukentėjusiojo R. E. ir liudytojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimas, akistatos protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, taip pat „Swedbank“, AB pateikta informacija bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis V. L., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2024 m. rugpjūčio 8 d., atsakydamas į R. E.socialiniame tinkle „Telegram“ bendravimo grupėje „CS GO FANS“ patalpintą skelbimą apie pageidavimą nusipirkti kriptovaliutos „Solana“ programėlėje „Trust Wallet“ (reikalingo kompiuteriniam žaidimui „CS GO“), naudodamasis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrenginiu, programėlėje „Telegram“ melagingai prisistatė D. K. vardu ir melagingai nurodė apie galimybę įsigyti prašomos valiutos, už ją sumokant 750 Eur pavedimu į nusikalstamos veikos pobūdžio nesuvokusio D. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje, apgaulės įtakoje, R. E., būdamas suklaidintas, iš savo banko sąskaitos AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 750 Eur į banko sąskaitą UAB „Revolut Bank“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią D. V., tačiau kriptovaliuta parduota nebuvo, o gautos piniginės lėšos išgrynintos 2024 m. rugpjūčio 8 d., 18.05 val., AB „Swedbank“ bankomate H261, esančiame adresu Liepkalnio g. 112, Vilniuje, tokiu būdu apgaule savo naudai įgyjant svetimą, R. E. priklausantį turtą – 750 Eur. Kadangi V. L. apgaule įgyto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur), bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nuosavybei, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, nukentėjusiajam buvo padaryta reali žala, kuri šiai dienai nėra atlyginta. Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, anksčiau neteistas (1 t., b. l. 182), baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turintis nesumokėtų baudų (1 t., b. l. 186-203), dirbęs praeityje, tačiau šiuo metu nedirbantis (1 t., b. l. 184).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka, iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad turi nesumokėtų baudų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam neskirtina intensyvi priežiūra, tačiau jam skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 5 mėnesių laikotarpį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam R. E..
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Nukentėjusysis R. E. byloje pateikė civilinį ieškinį, kurį sudaro dėl sukčiavimo patirta turtinė žala – 750 Eur (1 t., b. l. 49). Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka byloje nustatytą sumą, kurią apgaulės būdu iš nukentėjusiojo R. E. savo nusikalstamais veiksmais išviliojo kaltinamasis V. L. – 750 Eur. Šį civilinį ieškinį teisiamojo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis. Tokiu būdu nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo V. L. 750 Eur nukentėjusiojo R. E. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir V. L. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) ) per 5 (penkių) mėnesių laikotarpį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (750 Eur) nukentėjusiajam R. E..
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.
Nukentėjusiojo R. E. civilinį ieškinį dalyje tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. L. nukentėjusiojo R. E. naudai 750 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.