- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-26
- Bylos Nr.
- 2K-519/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Vytautas Masiokas, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Nuteistasis
- A. G.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 26 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 25 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 26 d. nutartimi nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį A. G. nuteistas už tai, kad 2006 m. kovo 22 d., apie 4 val., Z. R. priklausančiame bute, esančiame Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su V. J. R. metu tyčia peiliu vieną kartą dūrė jam į krūtinės sritį ir padarė kiauryminį durtinį–pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su IV šonkaulio, kairiojo plaučio, širdiplėvės bei širdies pažeidimais, nuo to V. J. R. mirė; taip A. G. nužudė V. J. R.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo jo padarytai veikai taikyti baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą, arba sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmės trukmę.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus nuomone, jo padarytai veikai gali būti taikomas BK 130 arba 132 straipsnis. Nuteistasis nurodo, kad jo dėdė V. J. R. buvo neprognozuojamas psichikos ligonis. Su juo konfliktuodavo nuolatos, jo veiksmai buvo nenuspėjami. Anot A. G., dėdės pasakymas „jūs čia negyvensit“ ir siekimas paimti nuo spintelės peilį jam sukėlė staigų susijaudinimą, todėl jis pirmasis stvėrė peilį ir dūrė dėdei kojos link, tačiau šis tuo metu tūptelėjo, ir jis (kasatorius) netyčia peiliu pataikė dėdei į krūtinę. A. G. kategoriškai tvirtina, kad neturėjo tikslo nužudyti dėdės, o padariniai kilo dėl susijaudinimo ir neatsargumo. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apie įvykį pranešė tuoj pat, nes siekė išgelbėti dėdei gyvybę. A. G. dėl visko labai išgyvena ir nuoširdžiai gailisi, visų atsiprašė, o artimieji atleido ir didelių pretenzijų jam neturi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. G. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl A. G. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį
Nuteistasis A. G. nepagrįstai tvirtina, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą jo padarytai veikai.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Didelį susijaudinimą turi sukelti nelauktai, staiga padarytas, kaltininkui netikėtas nukentėjusiojo poelgis.
BK 130 straipsnyje nustatytas neteisėtas nukentėjusiojo poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis A. G., sumušęs brolį, apie 4 val. iš baro grįžo į namus. Namuose jis daužė daiktus, nuėjo į dėdės, kuris sirgo psichine liga ir buvo fiziškai silpnesnis už jį, kambarį ir čia didele jėga peiliu dūrė jam į krūtinės kairę pusę bei padarė jam sužalojimus, nuo kurių šis mirė. Taigi pagal teismų sprendimuose nustatytas faktines bylos aplinkybes A. G. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis V. J. R. elgėsi neteisėtai ar itin įžeidžiančiai. Kasatoriaus nurodoma jo dėdės pasakyta frazė „jūs čia negyvensit“ nereiškia itin kaltininką įžeidžiantį ir juo labiau neteisėtą poelgį. Tai, kad nukentėjusysis dėl psichinės ligos buvo agresyvus ir galėjo grubiai ką nors pasakyti, kartu su juo gyvenusiems asmenims, tarp jų ir nuteistajam, nebuvo naujiena ir itin įžeisti negalėjo. Kaip patvirtino pats A. G., jis ir jo dėdė nuolat konfliktuodavo, todėl šiurkštus dėdės pasakymas tą kartą jo ypatingai paveikti negalėjo. Nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad jo dėdė kartais puldavo, grasindavo namiškiams, todėl nukentėjusiojo siekimas paimti netoliese esantį peilį taip pat nebuvo kaltininkui toks jau netikėtas, jį įžeidžiantis ar neteisėtas elgesys, nes A. G. žinojo, jog V. J. R. dėl savo neįgalumo yra nenuspėjamas ir gali šitaip pasielgti ir (kaip teigia pats nuteistasis) taip elgdavosi. Bylos duomenimis, nuteistasis pats pradėjo konfliktą, nakties metu daužė kambaryje esančius daiktus, pats įėjo į dėdės asmeninį kambarį ir ten, nukentėjusiajam nieko nepasakius, nesipriešinant ir nekeliant realios grėsmės, jį sužalojo. Taigi faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis A. G. įvykio metu nebuvo staigiai labai susijaudinęs, o nukentėjusiojo V. J. R. elgesys nebuvo neteisėtas ar itin kaltininką ar jo artimą asmenį įžeidžiantis.
Kasatoriaus motyvas, kad jis nukentėjusįjį nužudė dėl neatsargumo, taip pat atmestinas. Teisme nuteistojo versija, kad jis smūgiavo į V. J. R. koją, tačiau jam pritūpus, užgriuvus ant peilio dėl neatsargumo pataikė į krūtinę, nepasitvirtino. Teismo medicinos ekspertas teisme paaiškino, kad smūgis buvo stiprus, iš apačios į viršų, iš kairės į dešinę, ir vien nuo tūptelėjimo toks sužalojimas negalėjo atsirasti. Teismai pagrįstai pripažino, kad A. G. sąmoningai, tyčia, o ne dėl neatsargumo stipriai smūgiavo peiliu į nukentėjusiojo krūtinę ir mirtinai jį sužalojo.
Dėl paskirtos bausmės
Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.
Nuteistajam A. G. bausmė paskirta vadovaujantis BK bendrojoje dalyje nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pagrindo manyti, kad ji nustatyta pažeidžiant BK, nėra, konkrečių argumentų dėl to nenurodo ir pats kasatorius. Skirdamas bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis dėl bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo manyti, kad teismas, skirdamas A. G. bausmę pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, pažeidė BK.
Nesant teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, numatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. G. kasacinį skundą.