Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šiaulių apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs R. R. skundą, 2008 m. gegužės 6 d. nutartimi paliko FNTT Telšių apskrities skyriaus 2008 m. vasario 29 d. nutarimą Nr. 6-9/2 nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Telšių rajono savivaldybėje 1995 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 254 buvo įregistruota Daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), kurios valdytoja 1996 m. spalio 26 d. Bendrijos narių susirinkime buvo išrinkta R. R. . Pagal Bendrijos įstatų 2 punktą savo veikloje Bendrija vadovaujasi Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais, teisės aktais ir Bendrijos įstatais. Skirsnyje „Bendrijos valdymo organai“ 18 punkte numatyta, kad Bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos valdytojas. Pagal Bendrijos įstatų 27.10 punktą valdytojas atsako už bendrijos ūkinę ir finansinę veiklą. Pagal Bendrijos įstatų 31 punktą valstybinės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti Bendrijos veiklą. Tikrinimo laikotarpiu R. R. buvo Bendrijos pirmininkė ir pagal savo pareigas buvo atsakinga už Bendrijos ūkinę ir finansinę veiklą. Bendrijos vidaus veiklos organizavimą nustatančių dokumentų, kurie patvirtintų, jog pareigos, susijusios su Bendrijos ūkine ir finansine veikla ir tvarkymu, buvo perduotos kitam Bendrijos darbuotojui (nariui), nėra. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje (baudžiamoji byla Nr. 86-1-384-07, t. I, b. l. 72-77) esančios specialisto išvados matyti, kad Bendrijos pirmininkė R. R. , būdama atsakinga už Bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 30 d. pagal gautus mokėjimo už šilumą pranešimus paskaičiuodavo šilumos suvartojimą pagal plotus butams ir apskaičiuodavo mokesčius už šilumą, mokėjimo sąrašus iškabindavo namo skelbimo lentoje. Mokestį už šildymą bendrijos gyventojams skaičiavo vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės tarybos patvirtintomis kainomis, įvertinus paskaičiuotas kompensacijas už šildymą ir kreditus būsto renovavimui ir modernizavimui. Aukščiau nurodytu laikotarpiu Bendrijos pirmininkė R. R. nesudarė individualaus sąskaitų plano, PVM sąskaitų-faktūrų neapibendrino apskaitos registruose, atsiskaitymų su paslaugų tiekėjais ir gavėjais nepatvirtino inventorizacijų duomenimis, taip pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnį, 12 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnį ir 21 straipsnį. Byloje esantys Bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad R. R. faktiškai tvarkė Bendrijos buhalterinę apskaitą, nes šiuose dokumentuose yra jos parašai. Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad R. R. buvo atsakinga už Bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą ir faktiškai juos tvarkė, tačiau neužtikrino, kad jie būtų tvarkomi tinkamai. Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla (nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų, veikiančių per nuolatinė bazę Lietuvos Respublikoje), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių, esančių Lietuvos Respublikoje, turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą. Todėl R. R. skunde pateiktas argumentas, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas Buhalterinės apskaitos įstatymas, yra nepagrįstas. R. R. argumentai dėl procesinių pažeidimų, padarytų priimant skundžiamą nutarimą, taip pat yra nepagrįsti – jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, nes ji pati dalyvavo priimant skundžiamą nutarimą, jį pasirašė, jokių prašymų nepateikė ir nepareiškė. Teismas nutartyje pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, tardytojų, kvotėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, todėl R. R. nurodytos aplinkybės dėl UAB „Telšių šilumos tinklai“ direktoriaus prašymo, kuris, jos nuomone, yra žinomai melagingas pranešimas apie nusikaltimą, nevertintinos. R. R. teismo posėdžio metu pateikti dokumentai (b. l. 44-51) taip pat nevertintini, nes jie nebuvo pateikti nei Telšių rajono policijos komisariatui, nei FNTT Telšių apskrities skyriui, nei priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas padarė išvadą, kad R. R. paskirta administracinė nuobauda atitinka padarytą administracinį teisės pažeidimą ir yra teisėta bei pagrįsta.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs R. R. apeliacinį skundą, 2009 m. birželio 5 d. nutartimi paliko Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartį nepakeistą, o R. R. apeliacinį skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad R. R. patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta už ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė už buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitą norminį aktą. FNTT Telšių apskrities skyriaus nutarime nurodyta, kad R. R. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį (Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams), 6 straipsnio 2 dalį (Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 7 straipsnio 2 dalį (Ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas), 12 straipsnio 4 dalį (Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos), 16 straipsnio 1 dalį (Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), 21 straipsnį (Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas). FNTT Telšių apskrities skyriaus nutarime nurodyta, kokia veika R. R. padarė šiuos pažeidimus. Nurodytos įstatymo nuostatos yra konkrečios, nenukreipiančios į kitus teisės aktus. Todėl R. R. argumentas, kad nutarime turėjo būti nurodyti Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintų taisyklių pažeidimai, yra nepagrįstas. R. R. nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007 aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl nenagrinėtinos. R. R. argumentas, kad Buhalterinės apskaitos įstatymas Bendrijai taikomas ne visa apimtimi, taip pat yra nepagrįstas. Šio įstatymo 1 straipsnyje numatyta kam yra taikomas šis įstatymas, t. y. ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, daugiabučio namo savininkų bendrija yra privatusis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija. Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. FNTT Telšių apskrities skyriaus nutarime išvardinti Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniai nenumato išimčių ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad Telšių rajono apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė dėl to, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, t. y. negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat nustatyta, kad R. R. veikoje yra ATPK 173¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo požymių. Apie pažeidėjos kaltės nebuvimą šiame prokuroro nutarime nėra kalbama. Todėl R. R. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, jog nėra jos kaltės, ir kad tokiu atveju negalimas ne tik baudžiamosios, bet ir administracinės atsakomybės taikymas, taip pat yra nepagrįstas. Dėl R. R. argumento, kad jai nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad R. R. buvo pasirašytinai pranešta apie įvyksiantį Šiaulių apygardos administracinio teismo posėdį, taip pat išaiškintos ATPK ir ABTĮ numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. R. R. dalyvavo teismo posėdžiuose, jai buvo suteikta galimybė naudotis šiomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paliko FNTT Telšių apskrities skyriaus nutarimą nepakeistą.