- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- 1S-324-487/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Evaldas Gražys, Evaldas Pašilis
- Nuteistasis
- R. P.
- Advokatai
- Andrejus Vavilovas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio, Evaldo Pašilio, nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P. gynėjo advokato Andrejaus Vavilovo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas) teikimas dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir nuteistojo R. P. pateiktą priedą prie gynėjo advokato Andrejaus Vavilovo skundo,
Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo asmens byla ir išnagrinėjusi skundą su priedu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. R. P. Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5, 8 punktus, BK 128 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso jo turto konfiskavimu už tai, kad jis, veikdamas kartu su D. A., iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, 1998 m. balandžio 23 d., turėdami tikslą nužudyti L. L. ir užvaldyti jai patikėtą saugojimui turtą, apie 17.30 val., apgaule išviliojo ją su mažamečiais vaikais M. ir S. L. iš namų. Automobiliu „VW Golf“ D. A. nuvežė L. L. su vaikais prie R. P. priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuvedė ją į šį garažą, kur jau laukė R. P., ir ten pirmas D. A. sudavė alkūne L. L. į veido sritį, po to abu kartu tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 kartus rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami jai poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste, dešinėje blauzdoje, kaktoje, kairio momens ir nugaros minkštuosiuose audiniuose bei smilkininiame raumenyje, odos nubrozdinimus ir minkštųjų audinių kraujosruvas galvos smegeninėje ir veido dalyse. R. P. ir D. A. reikalavo iš L. L. 25 000 JAV dolerių, tai darė grasindami susidoroti su jos mažamečiais vaikais, ir tokiu būdu gavo iš jos 2 000 JAV dolerių. Gavus šiuos pinigus, tą pačią dieną, apie 23 val., abiem nuteistiesiems turint vieningą tikslą ir tyčią, R. P. paduodamas D. A. nešaunamąjį ginklą kardą, liepė šiam išvežti mažamečius M. ir S. L. kuo toliau į mišką ir ten juos žinotinai palikti be pagalbos, pavojingoje gyvybei padėtyje. Vykdant šį paliepimą, D. A. savo automobiliu išvežė mažamečius vaikus – M. L. ir S. L. į mišką, esantį už (duomenys neskelbtini), už aštuonių kilometrų nuo minėto garažo. Tokiu būdu, sudarant pavojingą vaikų gyvybei padėtį, žinotinai paliko be pagalbos vaikus, esančius pavojingoje gyvybei padėtyje, atsižvelgiant į laiko, vietovės, meteorologines sąlygas, ir dėl mažametystės negalinčius imtis savisaugos priemonių. Po to, R. P. ir D. A., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus L. L. atžvilgiu, turėdami vieningą tyčią ir tikslą, surišo ir laikė L. L. surištą tame pačiame garaže iki 1998 m. balandžio 24 d. ryto, tuo sukeldami jai dideles kančias ir skausmą. To paties ryto 5 val., siekiant nužudyti L. L., R. P., D. A. iš anksto įsigytu ir paruoštu 16 000 voltų galingumo elektrošoku, L. L. žalojo kaklo srityje, tuo padarė jai technines elektros poveikio žymes kakle. Po to abu nuteistieji bendrai smaugė L. L. elektros laidu bei rankomis, dėl ko L. L. suspaudus kaklą, nukentėjusioji nuo uždusimo mirė. Po to, R. P. ir D. A., siekdami paslėpti nusikaltimą, automobiliu „Ford Scorpio“ L. L. lavoną nuvežė į (duomenys neskelbtini) mišką, kur nuėmė nuo jos auksinius papuošalus: keturis žiedus 980 litų vertės, auksinę grandinėlę su pakabuku 500 litų vertės, laikrodį 60 litų vertės, auksinius auskarus 200 litų vertės, auksinę apyrankę, juos užvaldė, nurengė drabužius, nuavė batus, įmetus L. L. lavoną į iškastą duobę, abu pasikeisdami sudavė ne mažiau kaip 13 smūgių kastuvu į galvą, kitas kūno vietas, tuo padarydami trylika muštinių žaizdų veide bei dešiniame petyje, žandikaulių alveolinių ataugų lūžimus su dantų išnirimu, ir lavoną užkasė. Šiais paminėtais bendrais veiksmais, R. P. kartu su D. A. itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, tyčia nužudė L. L., ir taip pat sudarė pavojingą gyvybei padėtį mažamečiams M. ir S. L., po ko juos žinotinai paliko esančius pavojingoje gyvybei padėtyje ir negalinčius imtis savisaugos priemonių, be pagalbos.
2. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi R. P. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 5 ir 8 punktų į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus ir iš 1961 m. BK 128 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 144 straipsnį, nekeičiant pagal šiuos straipsnius Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu R. P. paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės.
3. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartimi Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas netenkintas. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Teisėjų kolegija įvertinusi R. P. padarytą nusikaltimą, jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, nustatė, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama ir įtikinanti, kad būtų galima švelninti paskirtą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
4. Nuteistojo R. P. gynėjas advokatas A. Vavilovas skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį ir nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
4.1. Skunde nurodo, kad teismas, argumentuodamas, jog R. P. 5 kartus pažeidė vidaus tvarkos ir rėžimo taisykles ir už tai buvo baustas 4 kartus, nepasisakė, kad 4 iš 5 pažeidimų įvykdyti daugiau nei prieš 10 metų, t. y. 2009 metais, nuo to laiko R. P. buvo vien tik skatinamas, kas yra labai reikšminga aplinkybė. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad R. P. teisiškai laikomas nebaustu, o, jei šias nuobaudas pripažįstant nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad nuteistojo elgesys jau daug metų yra nepriekaištingas, be to, atsižvelgiant į tai, kad R. P. per tą patį laikotarpį buvo skatintas net 30 kartų, darytina priešinga, nei teismas padarė, išvada, kad jo elgesio korekcija į teigiamą pusę yra žymi.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Svarbia aplinkybe laikoma ir tai, kad 2016 metais nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, 2022 m. kaip žema, o 2023 m. jau kaip maža ir ji yra žemiausiame lygyje, koks tik gali būti objektyviai įvertinamas. Teismas niekuo nepagrindė savo teiginio, kad R. P. pastangų nepakanka jo siekiamam bausmės pakeitimui. Priešingai nei nurodė teismas, minėtų įvertinimų objektyvios aplinkybės kaip tik ir įrodo nuteistojo pastangas bei svarbiausia – sėkmingą elgesio ir asmenybės keitimą, kas ir sudaro pagrindą teigti, kad nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai yra pasiekti, jis nėra pavojingas visuomenei ir tolesnis asmens kalinimas neturi prasmės.
4.3. Kaip vienu iš argumentų nekeisti bausmės, teismas laikė nusikaltimo pobūdį ir dar kartą vertino R. P. įvykdytą nusikaltimą, tačiau tai neturi teisinio pagrindo, kadangi teismas turėjo vertinti, ar bausmės tikslai buvo pasiekti ir ar asmuo iš esmės gali būti laikomas atlikęs bausmę. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į objektyvius duomenis, nurodytus teikime, todėl padarė klaidingas išvadas ir priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą.
5. Nuteistasis R. P. priedu prie gynėjo pateikto skundo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį ir jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepakankamai įvertinta ilga jo jau atliktos bausmės dalies trukmė, o, ir pakeitus bausmę į terminuotą laisvės atėmimą, dar mažiausiai penkerius metus jam reikėtų atlikinėti bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis buvo nuteistas pirmą kartą, yra įgijęs dailidės specialybę, mokosi mūrininko profesijos, turi planų ateičiai gyventi be nusikaltimų, susirasti darbą, padėti savo senyvo amžiaus mamai.
6. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. P. gynėjo advokato Andrejaus Vavilovo skundas atmetamas.
7. Išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktą Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo (toliau – Teikimas) nagrinėjimo medžiagą, nuteistojo asmens bylą, skundžiamos nutarties motyvus, susipažinusi su nuteistojo R. P. gynėjo skundo ir nuteistojo pateikto priedo prie skundo argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo bei tinkamai įvertino visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos teikime teismui turi būti nurodyti duomenys apie nuteistojo asmenybę ir jo socialinę aplinką, nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygį ir kriminogeninius veiksnius, atliktos bausmės poveikį šiam nuteistajam (pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, individualiame resocializacijos plane nurodytų priemonių vykdymą, elgesį bausmės atlikimo metu), taip pat duomenys apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ar jos pašalinimą, įskaitant duomenis apie nuteistojo turėtas galimybes žalą atlyginti ar pašalinti arba objektyvias priežastis, dėl kurių nusikaltimu padarytos žalos atlyginti ar pašalinti nebuvo įmanoma. Tais atvejais, kai nusikaltimu padaryta žala atlyginta ar pašalinta iš dalies, šio straipsnio 2 dalyje numatytame teikime taip pat nurodomi duomenys apie nuteistojo galimybes ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Be to, šiame teikime turi būti nurodyta, ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir ar gailisi padaręs nusikaltimą.
9. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi, teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, gali (nėra įtvirtinta imperatyvi teismo pareiga) pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu.
10. Nuteistasis R. P. atitinka įstatyme numatytą formalų kriterijų – yra atlikęs daugiau kaip 20 metų paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Tačiau, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, tokio asmens elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Be to, vien atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.
11. Iš aukštesniajam teismui skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pradėjo atlikti 1998 m. gegužės 2 d. ir iki 2008 m. rugpjūčio 6 d. bausmę atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Į įkalinimo įstaigą R. P. pateko nuteistas pirmą kartą, iki įkalinimo dirbo (pasienio policijoje, paskutinė darbinė veikla iki bausmės atlikimo buvo pagal individualią veiklą – šaltkalviu, papildomai uždirbdavo perveždamas daiktus iš užsienio valstybės), turėjo vidurinį išsilavinimą. Oficiali darbinė veikla fiksuojama Lukiškių kalėjime nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 30 d., atlikdamas bausmę Lukiškių kalėjime, penketą metų užsiėmė veikla dailės studijoje. Atvykęs į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių, jis sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, tačiau įdarbintas nebuvo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis reguliariai kreipėsi į įstaigos administraciją ir Valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dėl laisvų darbo vietų, tačiau įdarbintas nebuvo ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. įdarbintas Pravieniškių 2-ajame kalėjime gamybos ceche, darbuotojo pareigose (vietininku). Bausmės atlikimo metu R. P. užsiima savo edukacija, atlikdamas bausmę įgijo dailidės kvalifikaciją, nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. siekia įgyti mūrininko specialybę. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (seminaruose, paskaitose ir sporto turnyruose), bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis (Lietuvos Kalėjimų kapelionų asociacija, tikėjimo bendruomenė), užsiima individualia kūrybine veikla – tapymu, buvo trisdešimt kartų skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Priteisti civiliniai ieškiniai pilnai padengti. Visi šie skundžiamoje apygardos teismo nutartyje paminėti duomenys, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai įvertinti kaip teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, tačiau vien tik šių aplinkybių nepakanka neabejotinai išvadai, jog R. P. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė šiuo metu gali būti pakeista terminuotu laisvės atėmimu ir kad jis, išėjęs į laisvę po terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, savo tikslų bei finansinės gerovės sieks teisėtais būdais ir priemonėmis.
12. Viena iš svarbių ir reikšmingų aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – ypač pažanga mažinant tokią riziką (BVK 88 straipsnio 3 dalis). Nustatant R. P. nusikalstamo elgesio riziką, remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. 2016 m. sausio 5 d. atlikus pirminį nuteistojo R. P. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą – nustatyta vidutinė rizika. 2019 m. gegužės 20 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d. atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, kurių metu, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus pataisos įstaigose, išsilaikė vidutinė R. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2022 m. balandžio 19 d. atliktu vertinimu nustatyta maža, o paskutiniojo vertinimo metu, t. y. 2023 m. rugsėjo 25 d., atsižvelgiant į šio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, R. P. elgesio bei mąstymo ypatumus įkalinimo įstaigoje (norą keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, teigiamą požiūrį į darbą, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją), nustatyta maža rizika su mažėjimo tendencijomis. Nagrinėjamu atveju yra nustatoma mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, tačiau vien dėl to negalima daryti vienareikšmės išvados. Tolimesnei resocializacijai yra reikšmingi ir išliekantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: smurtinio elgesio istorija / buvo įtakojamas ir yra įtakojamas asocialios grupės / negeba atpažinti problemos / stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Visuma šių išskiriamų dinaminių kriminogeninių veiksnių, būdingų R. P. ir nustatytų, vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek elgesį bausmės atlikimo metu, nepaisant fiksuojamos nuteistojo daromos pažangos, nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kontekste negali būti menkinama. Šie veiksniai laikytini reikšmingais, keliančiais pagrįstų abejonių dėl nuteistajam skirtos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimumo. Tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis, nors ir stengiasi per bausmės atlikimo laikotarpį keisti savo elgesį pozityvia kryptimi, tačiau rodomos pastangos šiuo metu dar nėra pakankamos šalinant tuos kriminogeninius veiksnius, kurie išskiriami naujausioje 2023 m. rugsėjo 25 d. socialinio tyrimo išvadoje kaip dinaminiai ir kuriuos galima (ir netgi būtina) pašalinti (nuolat) lankant įvairias tam skirtas programas ir naudojantis kitomis su resocializacija susijusiomis priemonėmis.
13. Vertinant galimybę nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme, apygardos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Iš socialinio tyrimo 2023 m. rugsėjo 25 d. išvados matyti, kad šiuo metu R. P. galiojančių nuobaudų neturi, jis buvo 30 kartų skatintas. Tačiau minėtoje išvadoje užfiksuota ir tai, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 5 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, buvo baustas drausmine tvarka 4 kartus. Galima sutikti su skundo argumentu, kad R. P. elgesys, atliekant bausmę, gėrėja, daugumą nuobaudų buvo gautos bausmės atlikimo pradžioje, t. y. daugiau nei prieš 10 metų, tačiau svarbu ir tai, kad paskutinį kartą drausminė nuobauda nuteistajam skirta 2021 m. liepos 9 d. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia R. P. elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Pagrįstai skundžiamoje teismo nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad įkalinimo įstaigos teikimai dėl R. P. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme yra svarstomi nuo 2019 m., tačiau 2021 m. liepos 9 d. jam skirta nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą rodo, kad net ir galimybė pakeisti griežčiausios rūšies bausmę švelnesne neskatino R. P. pavyzdingai laikytis nustatytos vidaus tvarkos reikalavimų. Ir nors paskutinis pažeidimas nuteistojo padarytas prieš kiek daugiau nei du metus, o ankstesni pažeidimai – prieš daugiau nei dešimt metų, šių pažeidimų visuma apibūdina nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpio metu, kas yra svarbus vertinamasis kriterijus, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip nurodė pats nuteistasis (2022 m. gegužės 4 d. socialinio tyrimo išvada), paskutinis jo pažeidimas padarytas, kitam nuteistajam įkalbėjus nusižengti vidaus tvarkos taisyklėms. Kaip minėta, vienas iš kriminogeninių veiksnių nustatytas toks, kad R. P. buvo ir yra įtakojamas asocialios grupės. Nuteistasis, net ir būdamas itin struktūruotoje ir prižiūrimoje aplinkoje, vis dar pasiduoda neigiamai kitų asmenų įtakai, kuri buvo viena iš nusikalstamos veikos padarymo priežasčių, o tai leidžia spręsti, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs, atlikęs terminuotą laisvės atėmimo bausmę, gyventi laisvėje, kur nebus nuolatos prižiūrimas ir gali lengvai pasiduoti kitų asmenų įtakai bei vėl nusikalsti. Šios išvados nekeičia ir tai, jog nuteistasis, reaguodamas į nurodytą pažeidimą, lankė bei baigė 5 užsiėmimų prevencinės – savipagalbos individualių konsultacijų priklausomybių turtintiems asmenims kursą. Aptartos aplinkybės, R. P. elgesys bausmės atlikimo metu nuteistąjį charakterizuoja nevienareikšmiškai ir todėl pagrindo išvadai apie jo visai pasikeitusį elgesį dar nėra. Tai, kad šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, paties pažeidimo fakto reikšmės nemažina. Galima sutikti, kad nuteistasis deda pastangas keisti savo elgesį visą bausmės atlikimo laikotarpį – per bausmės atlikimo laikotarpį už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą jis ne kartą skatintas, taip pat aktyviai įgyvendina resocializacijos planą, dalyvauja elgesio pataisos programose, tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo charakteristikas, pateiktas įkalinimo įstaigų administracijos, taip pat padarytus pažeidimus, matyti, kad aktyvi pozityvaus pobūdžio veikla nėra pakankama ilgalaikiam išimtinai teigiamam nuteistojo elgesio pokyčiui.
14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog, nors šiuo metu R. P. kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, tačiau iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad ilgą laiką nuteistasis stokojo kritiško požiūrio į savo elgesį praeityje. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas teisingai nurodė, kad R. P. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, iš jų – laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nubaustas už tyčinį labai sunkų, veikiant kartu su bendrininku įvykdytą, iš anksto suplanuotą nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – kito asmens mirtį. Padarytas labai sunkus smurtinis nusikaltimas – itin žiaurus nužudymas iš savanaudiškų paskatų, siekiant finansinės naudos. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nusikaltimų pobūdžio ir jų padarymo aplinkybių spręstina apie nuteistojo pavojingumą visuomenei, susiformavusias antivisuomenines nuostatas, moralinių ir visuotinai priimtų elgesio normų nesilaikymą. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio nusikalstami veiksmai (nužudymas, esant dviem nusikalstamą veiką kvalifikuojančioms aplinkybėms) atskleidžia žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, rodo, kad nuteistasis nusikalto dėl susiformavusios neigiamos vertybinės orientacijos. Nors šios aplinkybės, kaip nurodoma ir nuteistojo gynėjo skunde, jau buvo įvertinta nuosprendžiu, skiriant R. P. bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat įvertintinos. Tai buvo pažymėta ir ankstesnėje aukštesniojo teismo nutartyje, atsakant į analogiškus nuteistojo gynėjo skundo argumentus. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu R. P. minimizavo savo vaidmenį nusikaltime, kaltę pripažino tik iš dalies. Iš nuteistojo asmens bylos matyti ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 1998 m. gegužės 2 d., nusikaltimas padarytas 1998 m. balandžio 23-24 d., o iš 2012–2018 metais surašytų nuteistojo charakteristikų, kurios buvo teikiamos kartu su malonės prašymu, matyti, jog nuteistasis, nors kritiškai vertino praeities klaidas, ilgą laiką išliko gynybiškas padaryto nusikaltimo atžvilgiu, manė esąs nubaustas nepagrįstai griežta bausme. 2020 m. rugpjūčio 13 d. socialinio tyrimo išvadoje pirmą kartą pažymėta, kad nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, kaltės neminimizuoja, gailisi dėl savo elgesio ir sukeltų pasekmių. Įvertinus aptartus duomenis, akivaizdu, kad kaltės prisipažinimo bei atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus priėmimo procesas buvo pakankamai ilgas ir didžiąja dalimi susijęs su pasikeitusiomis įstatymo nuostatomis, kai atsirado galimybė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme, esant atitinkamoms sąlygoms..
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, teigiami R. P. pokyčiai, įvertinus ilgą kalinimo laikotarpį, trunka dar pakankamai neilgą laiko tarpą, todėl nėra objektyvaus pagrindo juos vertinti kaip stabilius ir nekintančius. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu, kuomet nuteistojo elgesys vis dar negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas be to, jo vertybinės nuostatos ir požiūris į padarytą labai sunkų nusikaltimą nėra pasikeitę taip, jog leistų konstatuoti jo nepavojingumą visuomenei, pagrindo keisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelnesne nėra. Tik ilgalaikiai ir esminiai nuteistojo elgesio ir jo nuostatų pokyčiai, savo neteisėto elgesio suvokimas ir gailėjimasis dėl jo gali leisti spręsti apie ženklų nuteistojo pasikeitimą, tokį jo pavojingumo sumažėjimą, kuris galėtų lemti R. P. paskirtos bausmės pakeitimą.
16. Todėl nuteistojo R. P. gynėjo advokato Andrejaus Vavilovo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. P. gynėjo advokato Andrejaus Vavilovo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.