- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- AN2-211-382/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00072-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-3515-2019 V. M. (V. M.) nubaustas už tai, jog 2019 m. vasario 9 d. 9.50 val. (duomenys neskelbtini) r. sav. ribose, kelio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, t. y. būdamas (duomenys neskelbtini) pilietis ir turėdamas leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, neturėjo ir nepateikė Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos laisvos prekybos asociacijos šalyse išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, t. y. neįvykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies sąlygų ir pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2019 m. kovo 26 d. gautas V. M. skundas, kuriuo jis prašė pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-3515-2019 ir sušvelninti paskirtą jam nuobaudą – vietoj 300 Eur baudos paskirti įspėjimą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi skundas tenkintas: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-3515-2019 pakeistas ir V. M., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 34 straipsnio 5 dalį, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta švelnesnė nuobauda – 150 Eur bauda.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutartį ir palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-3515-2019 nepakeistą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba mano, kad V. M. paskirti švelnesnę nuobaudą nėra pagrindo, kadangi 2014 m. gegužės 16 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. 185 dienų terminas skaičiuojamas asmenims, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tad akivaizdu, kad V. M. nuo leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo dienos turėjo pakankamai laiko pasidomėti užsienyje išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimo tvarka ir išsiimti naują galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nepadarė. Nekyla abejonių, jog V. M. nevykdė reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje, taigi pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, o skirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus nesutinka tik su paskirta nuobauda, teigia, jog už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, paskirta nuobauda buvo nepagrįstai sušvelninta ir prašo ją sugriežtinti, t. y. palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-3515-2019. Būtent šiuo klausimu dėl paskirtos nuobaudos pagrįstumo ir proporcingumo apygardos teismas ir pasisako.
ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniu sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.
Apygardos teismas, palikdamas nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutartį, konstatuoja, kad V. M. nuobauda buvo sušvelninta pagrįstai. Pažymėtina, jog V. M. buvo nurodęs reikšmingas ir išskirtines aplinkybes, dėl kurių jam pagrįstai taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos. V. M., remiantis pateikta medžiaga, kaip asmuo vertinamas teigiamai, atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantas anksčiau yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nė karto dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės (b. l. 18–23). Apygardos teismas daro išvadą, kad, skiriant V. M. nuobaudą, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys buvo įvertinti visapusiškai, o 150 Eur bauda yra proporcinga nuobauda apelianto padarytam nusižengimui. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šioje byloje nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui didinti paskirtą baudą. Nustačius V. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjui už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą Institucijos buvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas, vertindamas paskirtos nuobaudos pagrįstumą, teisingai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išreiškęs poziciją, jog teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Pažymėtina, jog, remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apygardos teismas pažymi, jog apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. anksčiau yra baustas tik už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, niekada nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės (b. l. 18–23). Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai įvertino, jog šioje byloje aptariamas V. M. padarytas nusižengimas yra formalus, nes V. M. ne apskritai vairavo, neturėdamas teisės vairuoti, o būdamas įgijęs šią teisę kitoje valstybėje (ne Europos Sąjungos narėje) ir neturėdamas Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos laisvos prekybos asociacijos šalyse išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Pažymėtina, kad šiuo pažeidimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. V. M. nuo pat pradžių nuoširdžiai gailėjosi padaręs teisės pažeidimą ir tai yra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Būtina atkreipti dėmesį, jog bylos medžiagoje duomenų, kad V. M. būtų buvęs policijos pareigūnų įspėtas įgyti Lietuvos Respublikoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą, nėra. Norėdamas įrodyti savo siekį ateityje nebedaryti tokių pažeidimų, V. M. yra pradėjęs rūpintis įgyti reikiamą vairuotojo pažymėjimą. Charakterizuodamas V. M., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes: V. M. yra dirbantis, besirūpinantis šeima, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, sutuoktinė turi rimtų sveikatos problemų. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad dėl visų šių priežasčių V. M. šeimos turtinė padėtis yra labai kukli. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas ne vien į ankstesnius pažeidėjo padarytus nusižengimus, elgėsi tinkamai ir tai savaime nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas neobjektyviai ar nedetaliai įvertino aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos skyrimui.
Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vis dėlto už teisės pažeidimus valstybės nustatomos nuobaudos turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Įvertinus tai, daroma išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta V. M. skirti švelnesnę nuobaudą – sumažinti paskirtos baudos dydį – yra teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti V. M. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju dėl V. M. padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai.
Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie tai, kad pirmosios instancijos teismas V. M. nepagrįstai, nesant įstatyme numatytų reikalavimų įgyvendinimo, būtų neproporcingai sušvelninęs nuobaudą, ar kad būtent tokio dydžio bauda neleis pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas nuobaudos skyrimui (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) R. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.