Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 61-1-00767-12, kurioje

A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Baltarusijos Respublikos pilietis, baltarusis, išsituokęs, 9 kl. išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas 2005-04-20 Jonavos r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 2 m. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2007-04-18, teistumas išnykęs)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. 2012 m. rugsėjo 29 d. vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju V. S. metu buto tualete buvusiam V. S. tyčia rankų kumščiais bei kojomis sudavė daugybinius smūgius į veido sritį ir kitas kūno vietas, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, V. S. išėjus iš tualeto, jį pastūmė, ko pasėkoje nukentėjusysis nukrito ant grindų, o atsikėlusiam nuo grindų ir atsigulusiam į lovą nukentėjusiajam sudavė daugybinius smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas bei galvą, tuo padarė nukentėjusiajam V. S. galvos, kaklo, krūtinės sumušimus, blužnies plyšimą, lydimą kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje, tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą.

Liudytojo V. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 77–78, 72-76), kuriuos jis patvirtino ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad tą dieną po darbo pas tėvą, kuris nebuvo sumuštas ir buvo ramus, jis atėjo su A. G. abu kartu, jis atsinešė alaus bambalį, A. G. atsinešė vyną, pirktą ,,Maksimoj“. Vyną gėrė tik A. G. su tėvu. Jis ilgai nebuvo – išgėrė alų, atsistojo ir išėjo, nes jam reikėjo pailsėti prieš rytojaus darbą. A. G. nesakė, kad eis kitur miegoti. Jis išėjęs laiptinės durų neužrakino. Ryte jį kaimynė I įleido. Tėvas pasakojo, kad nugriuvo, bandė langą atidaryti ir nugriuvo. Ryte atėjęs rado A. G. su megztiniu. Važiuodami į mišką užsidėdavo ir ,,fufaikes“. Saugikliai buvo išimti. Bute buvo tamsu, nebuvo elektros. A. G. buvo namuose išmiegojęs, mano, kad jis niekur nebuvo išėjęs, miegojo pas tėvą. Kai atėjo pas tėvą, tėvas jam sakė, kad jį labai stipriai sumušė jis ir rodė į A. G.. Tėvas sakė, kad ,,S“` jį sumušė, kad daužė su ,,bliūdu“ per galvą ir į krūtinę. Jis pagalvojo, kad tėvas girtas, dėl to nekvietė greitosios, tik paskambino sesei, kad nueitų pas tėvą, kuriam blogai (ar girtas, ar sumuštas). A. G. sakė, kad kažkokie nepilnamečiai tėvą sumušė, nieko nešnekėjo apie pastūmimą. Teisėjai pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas V. S. paaiškino, kad neatsimena, ką A. G. pasakė, bet teismo pagarsinti tyrėjui duoti parodymai yra teisingi. Kaltinamasis, jo paklaustas, kodėl sumušė tėvą, pasakė: ,,tik pastūmiau, o jis nugriuvo.“ Darbe dėl įvykio kaltinamajam jis sakė ,,Ką pridirbai?“, bet jis nieko neatsakė. A. G. po įvykio miške nedirbo, buvo atleistas. M po kelių dienų jis pasakė apie tai, kad A. G. sumušė tėvą ir kad tokio ,,frukto“ negalima leisti dirbti. A. G. pirmą kartą, kai su juo ėjo, baladojo į langus, kad įleistų, o tėvas buvo ligoninėje.

Liudytojos S. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 83–84), patvirtintais ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad jos tėvas V. S. iki 2013 m. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. pas tėvą kurį laiką gyveno vyras vardu S, kuris dirbo kartu su jos broliu V. S. miške ir kurį ji matė porą kartų. Kaltinamasis anksčiau gyveno 9 bute, kai mirė to buto šeimininkas, tėvas kaltinamąjį prisiėmė pas save iš geros širdies. Kaltinamasis kai gyveno pas tėvą, tuo metu niekas daugiau negyveno. Tikslios datos pasakyti negali, nes praėjo ilgas laiko tarpas, jai bebūnat namuose paskambino brolis važiuodamas į darbą ir pasakė nueiti iki tėvo, nes pas jį kambaryje labai tamsu. Brolis jai sakė, kad tėvas ar girtas, ar sudaužytas. Ji nuėjo iki tėvo, pabeldė į duris, atidarė kaimynė I, kurios ji paprašė kartu nueiti iki tėvo, nes kažkas negerai. Kartu nuėjusi I stipriai pastūmė buto duris, kurios atsidarė. Kartu su I užėjo į tėvo butą, kur buvo tamsu, tačiau ji negalėjo įjungti šviesos, nes bute buvo sugadinti (išlupti) visi jungikliai. Ant stalo buvo kraujuotas metalinis ,,bliūdas“, tėvas – ant lovos visas sumuštas. Tėvas, jos paklaustas, kas jį sudaužė, pasakė ,,S“. Sakė, kad jį daužė dar ir tualete, skundėsi, kad skauda visą kūną. Visas kūnas buvo sužalotas. Metalinis ,,bliūdas“, kurio šonas buvo kruvinas, buvo ant stalo. Tėvas sakė, kad jį su ,,bliūdu“ dar daužė. I iškvietė greitąją, kuri išnešė tėvą su neštuvais. 2017-09-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (1 t., b. l. 85–87) patvirtina, kad liudytoja S. S. asmens parodymo atpažinti metu nuotraukoje Nr. 2 atpažino A. G., kuris 2012 m. gyveno pas jos tėvą V. S. ir kuris jį sumušė.

Liudytojos I. V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89–90) ir teisiamajame posėdyje nustatyta, kad prieš kurį laiką, tiksliai nurodyti negali, ji gyveno adresu (duomenys neskelbtini), vėliau minėtą butą pardavė. Bute Nr.9 gyveno neįgalus vyras, pas kurį ilgą laiką gyveno jai nepažįstamas vyras, kuris vėliau apsigyveno pas kaimyną iš buto Nr. 10, t. y. pas V. S.. Laiptinės durys būdavo užrakinamos. Prisimena, kad vieną dieną, tikslios datos nurodyti negali, pas ją atėjo V. S. duktė Sonata ir paprašė padėti atidaryti įėjimo į jos tėvo butą duris, nes ji pati negalėjo jų atidaryti, o V. S. dėl jai nežinomų priežasčių Sonatai durų irgi neatidarė. Iš vakaro pas jį buvo triukšmas, gėrė, ji girdėjo balsus. Jos abi nuėjo iki minėto buto ir ji stipriai patraukusi už durų jas atidarė. Jos abi užėjo į V. S. butą, rado jį gulintį lovoje ,,kraujuose“, ,,bliūdas“ kruvinas stovėjo. Vitalijus buvo blaivaus proto, neatrodė girtas, jos arba dukters paklaustas sakė, kad jį sumušė nuomininkas. Ji iš karto suprato apie ką kalba, kadangi jokių kitokių nuomininkų jis neturėjo. Ji suprato, kad V. S. pasakė apie tą patį vyrą, kuris prieš tai gyveno bute Nr. 9 pas jų neįgalų kaimyną senuką, kuris vėliau mirė. Tas senukas jos prašė kaltinamąjį padėti išvaryti, iš senuko pensiją atimdavo. Ji padėjo išvaryti, vyras užkalė langą, nes jis pro langą lipdavo. A. G. tuo metu buvo jo nuomininkas, gyveno gal mėnesį, gal daugiau. Nemano, kad kitas kažkas galėjo užeiti į butą ir sumušti. Į butą ne bet kas galėjo užeiti. Sūnus kartais atsivesdavo draugus, bet išvakarėse nematė, kad sūnus būtų atsivedęs draugų. Pas V kas nori ir bet kada neateidavo. Išgerdavo, bet nebuvo landynė. Nebuvo, kad nukentėjusysis gertų su bent kuo. Iš vakaro bute buvo girtauta, ji girdėjo triukšmą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 3002/12 (02) (1 t., b. l. 44–45) nustatyta, kad V. S. konstatuota galvos, kaklo sumušimas, blužnies plyšimas, lydimas kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai padaryti ne mažiau 4 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų visuma griuvimui nebūdinga, kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimai tyčiniam ar atsitiktiniam savęs žalojimuisi nebūdingi. Sužalojimas dėl blužnies plyšimo, lydimo kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje, vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas i r veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 str. 5 d.) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus rašytinius įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo kaltė dėl nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, teigdamas, jog tą vakarą nukentėjusiojo veidas jau buvo nubrozdintas, o nukentėjusysis jam prisipažino, kad jį sužalojo nepilnamečiai, bei kad jis iš nukentėjusiojo buto išgėrus butelį išėjo kartu su V. S., o ryte su juo susitikęs bute nukentėjusiojo, kuris nebuvo sužalotas ir kuris sūnui nesiskundė, kad jis (kaltinamasis) jį sužalojo, o jis neteigė, jog tėvą tik pastūmė ir jis nugriuvo, tačiau pažymėtina, jog šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, o nukentėjusiojo ir liudytojo V. S. parodymai, kuriuos jie davė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir patvirtino akistatų metu, bei specialisto išvada, kurioje nieko nenurodyta apie veido nubrozdinimus, tai paneigia. Kaltinamasis neprisipažino, kad tą vakarą, išėjus V. S., tarp jo ir nukentėjusiojo vyko konfliktas dėl to, kad jis (kaltinamasis), gaudamas už darbą miške atlyginimą ir gyvendamas nukentėjusiojo bute neprisideda prie buto išlaikymo, nemoka už elektrą, nors, teisme duodamus parodymus, vienu momentu pripažino, kad anksčiau buvo sakęs, kad uždirbęs padės sumokėti skolą už butą, tačiau, atsakinėdamas į teisėjos klausimus, teigė anksčiau sakęs, kad mokės už butą, jei gyvens, tačiau pats nukentėjusysis turės susimokėti skolą; nukentėjusysis jam anksčiau sakė duoti pinigų sumokėti skolą, o jis (kaltinamasis) sakė, kad prasiskolinai, tai ir mokėk, taip pat sakė, kad ,,jei pas tave gyvensiu, per pusę mokėsiu“. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis norėjo, kad jis (kaltinamasis) pinigų duotų. Jis (kaltinamasis) nebuvo prieš, bet laukė už butą ,,lapo“, kurio dar nebuvo, nors, kai jis pas nukentėjusįjį nebegyveno, neužėjo paklausti apie ,,lapą“ ir kiek turi sumokėti už gyvenimą. Iš viso to yra akivaizdu, jog pagrindas konfliktui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo egzistavo ir nebuvo išnykęs, tuo labiau, kad pats kaltinamais pripažino, jog jis ir įvykio dieną turėjo pinigų, nes jam už darbą buvo atsiskaitoma tą pačią dieną. Pažymėtina, jog tai, kad bute vyko konfliktas ir buvo triukšmas, kurį girdėjo ir kaimynė, patvirtino ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytoja apklausta kaimynė I. V. K, kuri nurodė nemananti, kad kitas kažkas galėjo sumušti užėjęs į butą, į kurį ne bet kas galėjo užeiti (laiptinės durys buvo rakinamos), ir išvakarėse nemačiusi, kad sūnus būtų atsivedęs draugų. Kaltinamasis nepripažino smurtavęs prieš nukentėjusįjį ir rankomis bei kojomis padaręs jam daugybinius galvos ir kūno sužalojimus, tačiau tai, kad tai padarė būtent kaltinamasis, patvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma: prieš tai aptarti nukentėjusiojo ir liudytojo V. S. parodymai, patvirtinti ir akistatų metu, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės įrašas apie tai, jog ,,šiandien naktį sumušė nuomininkas“ (1 t., b. l. 50), liudytojų S. S. ir I. V. K. parodymai (apie tai, kad nukentėjusysis ryte joms aiškiai įvardino kaltinamąjį kaip jį sumušusį asmenį), kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, specialisto išvada Nr. G 3002/12 (02) (1 t., b. l. 44–45), patvirtinanti, jog galvos, kaklo sumušimas, blužnies plyšimas, lydimas kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje, padaryti kietu buku daiktu (-ais), kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, padaryti ne mažiau 4 trauminių poveikių pasėkoje ir nebūdingi griuvimui. Teismas kaip itin svarbią aplinkybę vertina ir tai, jog kaltinamasis 2005-04-20 nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas už kito asmens panašaus pobūdžio sunkų kūno sužalojimą sudavus smūgius į pilvo sritį, ko pasekoje nukentėjusiajai trūko šlapimo pūslė. Tai, jog nukentėjusįjį sužalojo būtent kaltinamasis, patvirtina ir kaltinamojo vėlesnis elgesys, kadangi po nukentėjusiojo sužalojimo jis daugiau pas nukentėjusįjį nebenakvodavo, be to, iš V. S. sužinojus apie sumušimą darbdaviui, nebedirbo ir miške, kur iki įvykio dirbdavo kartu su nukentėjusiojo sūnumi. Ta liudytojo V. S. nurodyta aplinkybė, kad anksti ryte po įvykio bute jis rado išsuktus elektros saugiklius, kas jam trukdė sumuštą tėvą gerai apžiūrėti, nors pats kaltinamasis ir teigė neprisiminantis saugiklių išsukimo fakto, teismo nuomone, kitų išrodymų visumoje taip pat patvirtina, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent kaltinamasis, V. S. teigimu, tą rytą itin skubinęs vykti į darbą, kad nepaaiškėtų sumušimo faktas.

Prieš tai aptartus kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos taktiką, kadangi kaltinamojo kaltę pagrindžia kitų aptartų byloje esančių įrodymų visuma. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad nukentėjusysis ar liudytojai būtų apkalbėję ar bent jau būtų turėję tikslą apkalbėti kaltinamąjį. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku buvo kaltinime nurodytoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju metu buto tualete buvusiam nukentėjusiajam tyčia rankų kumščiais bei kojomis sudavė daugybinius smūgius į veido sritį ir kitas kūno vietas, nukentėjusiajam išėjus iš tualeto jį pastūmė, ko pasėkoje nukentėjusysis nukrito ant grindų, o atsikėlusiam nuo grindų ir atsigulusiam į lovą nukentėjusiajam sudavė daugybinius smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas bei galvą, tuo padarė nukentėjusiajam galvos, kaklo, krūtinės sumušimus, blužnies plyšimą, lydimą kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje, tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys – tiesioginė ir netiesioginė. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, tai yra, nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK nustatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl teismai, spręsdami nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimus, dėl tyčios rūšies turi pateikti bylos medžiaga pagrįstus argumentus, atitinkančius BK 15 straipsnio nuostatas. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme įtvirtinti pavojingi padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti.

Teismo nuomone, kaltinamasis privalėjo suvokti pavojingą savo veiksmų suduodant daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas pobūdį, numatyti, kad dėl jų gali būti sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, tačiau byloje nėra nustatyta, kad kaltinamasis to norėjo ir siekė konkrečių padarinių, jis paprasčiausiai buvo abejingas ir leido jiems kilti, todėl konstatuotina, jog jis veikė netiesiogine tyčia, o kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius padarinius – kaip sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Nors padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), tačiau atsižvelgtina į tai, jog tai vienas nusikaltimas, padarytas netiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog teistumas už ankstesnį nusikaltimą yra išnykęs. Nusikalstama veika padaryta daugiau kaip prieš penkerius metus ir nėra duomenų, jog per tą laikotarpį yra padaręs naujų nusikalstamų veikų. kaltinamasis administracine tvarka baustas 2012-04-19 pagal ATPK 177 str. 1 d. 700 litų (203 eurų) bauda, kuri iki šiol nesumokėta (2 t., b. l. 26–27). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis iki suėmimo niekur oficialiai nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje ir neturi pastovios gyvenamosios vietos, į priklausomybės įskaitą neįrašytas, dėl psichikos ligų pas gydytoją psichiatrą nesilankė (2 t. b. l. 32). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, kaltinamasis baustinas straipsnio sankcijoje numatyta vienintele bausme – laisvės atėmimu, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamasis BPK 140 str. nustatyta tvarka Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK buvo laikinai sulaikytas 2017-09-08 (1 t., b. l. 124–125). Kaltinamajam 2017-09-10 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nustatant terminą nuo 2017-09-08 iki 2017-10-08, kuris 2017-10-05 Jonavos r. apylinkės teismo nutartimi buvo pratęstas nuo 2017-10-08 iki 2017-11-08 (1 t., b.l.146–147), o 2017-11-07 nutartimi buvo pratęstas dar dviems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017-11-08. Vadovaujantis BK 66 straipsnio taisyklėmis, į atliktą bausmės laiką kaltinamajam įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-09-08 iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kardomoji priemonė – suėmimas – paliekama galioti (pratęstina) iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kadangi suėmimo pagrindai neišnyko.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 840,68 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai už nukentėjusiojo gydymą atlyginti (1 t., b. l. 61–62). Civilinio ieškovo pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, kadangi nukentėjusysis buvo gydomas po jo sužalojimo dėl kaltinamojo kaltės, ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo visą 1 840,68 Eur sumą, kurią sudaro 53,69 Eur dėl nukentėjusiojo gydymo VšĮ Jonavos ligoninėje nuo 2012-09-30 bei LSMU ligoninėje Kauno klinikos nuo 2012-09-30 iki 2012-10-05 (CK 6.246–6.249 str., 6.283 str. 1 d., 6.280 str.).

Kaltinamajam šioje byloje buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti (pratęsti) iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017-09-08 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. G. 1 840,68 Eur turtinei žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT21 7300 0100 0248 4333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.