Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2012-11-12 · Byla Nr. ATP-1226-533/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-11-12
Bylos Nr.
ATP-1226-533/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Dovidaitis
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-1226-533/2012Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-02756-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 39.; 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2012 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Audriaus Naudžiūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria panaikintas Vilniaus apskrities VPK KPV nutarimas Nr. 10NT-1676257 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir byla grąžinta nutarimą surašiusiai institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. gegužės 22 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimu pagal ATPK 250 str. 1 d. 1 p. nutraukta (nepradėta) administracinio teisės pažeidimo bylos teisena Nr. 10NT-1676257-12 J. R. atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus apskrities VPK KPV nutarimą Nr. 10NT-1676257 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir grąžino bylą nutarimą surašiusiai institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimą.

Skunde teigiama, jog atlikus įvykio tyrimą ir surinkus, įvertinus visus įmanomus objektyvius įrodymus, nepavyko surinkti pakankamai įrodymų, kad eismo įvykis kilo dėl autobuso vairuotojos J. R. veiksmų, kuriais ji galėjo pažeisti KET reikalavimus. Sutinkama su teismo nuomone, kad J. R. savo neatsargiais veiksmais galėjo pažeisti KET 19 punkto, numatančio, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti, reikalavimą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų gauti nepavyko. Tyrimo metu nustatyta, kad autobuse važiavusi keleivė E. B. galėjo pažeisti KET bendruosius reikalavimus (4 p., 9 p. ir kt.) ir tai galėjo įtakoti vairuotojos J. R. KET 19 punkto vykdymo negalimumą. Taip pat skunde nurodoma, jog teismas pažeidė ATPK 35 str. 1 d., nes bylą nagrinėjo ir priėmė sprendimą, kai nuo įvykio dienos buvo praėję 8 mėnesiai ir 20 dienų, o apie nuobaudos skyrimo termino pratęsimą nėra pasisakęs priimtoje nutartyje. Pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui administracinio teisės pažeidimo bylos teisena yra negalima, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoto asmens E. B. atstovas advokatas dr. Jonas Leikauskas prašo palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog apylinkės teismas grąžino nutarimą surašiusiai institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o ne įpareigojo nubausti troleibuso vairuotoją, t.y. teismas įpareigojo pakartotinai, jau trečią kartą, atlikti tyrimą dėl šio eismo įvykio. Teigiama, jog nukentėjusioji E. B. patyrė galvos, stuburo, kaklo, dantų, nosies, dešinės rankos sumušimus ir sužalojimus. Būtina išsiaiškinti, kokios yra tikrosios eismo įvykio aplinkybės, pašalinus eismo įvykio liudytojų ir vairuotojos parodymų prieštaravimus bus galima objektyviai nustatyti, kas vis dėl to yra kaltas dėl eismo įvykio, kokia kaltojo asmens kaltės forma.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pagal ATPK 35 str. 3 d. šiuo atveju tyrimą atliekanti institucija pati turėjo išspręsti tyrimo termino pratęsimo klausimą. Pažymima, kad eismo įvykis įvyko 2011 m. gruodžio 9 d., atvykę į eismo įvykį pareigūnai veikė nerūpestingai, nebuvo sudaryta eismo įvykio schema, neapklausti liudytojai. Praėjus 4 mėnesiams, 2012 m. kovo 13 d. buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl to, kad nebuvo eismo įvykio, nenustatyta duomenų apie kito asmens sveikatos sutrikdymą ar apie kito turto sugadinimą. Minėtas nutarimas buvo panaikintas ir bylą grąžinta pakartotiniam tyrimui. 2012 m. gegužės 22 d. buvo priimtas pakartotinas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Atsiliepime detalizuojamos Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 3, 4 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatos. Teigiama, jog apeliantas grubiai pažeidžia savo tiesiogines pareigas, nevykdo įstatymų reikalavimų ir piktybiškai, dėl nepaaiškinamų priežasčių nenori tirti eismo įvykio aplinkybių, nesiekia nustatyti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, vilkina procesą. Pažymima, jog nepateisinama situacija, kai į terminą yra įskaičiuojami institucijos, turėjusios tirti pažeidimą, neveikimas, vėliau nepagrįstas atsisakymas tirti ir nustatinėti tikrąsias eismo įvykio aplinkybes dėl to, kad suėjo administracinėn nuobaudos skyrimo terminai. Taip pat nurodoma, jog pagal teismų praktiką, taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ne tik ATPK 35 str., bet ir BK 95 str. 1 d. 1 p. a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas. Minėtoje BK nuostatoje numatytas dvejų metų terminas, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, turėtų būti taikomas ir administracinių teisės pažeidimų bylose. Be to, teigiama, jog pagal teismų praktiką administracinės nuobaudos skyrimo terminą turi teisę pratęsti ta institucija, kurios žinioje yra administracinio teisės pažeidimo byla, t.y. tiek institucija, tirianti administracinį teisės pažeidimą, tiek instituciją, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą. Šiuo atveju teismas, nagrinėjęs bylą ir nutaręs grąžinti bylą nutarimą surašiusiai institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą nepažeidė administracinio proceso normų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti skiriama per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Nagrinėjamu atveju tiriamas įvykis buvo 2011 m. gruodžio 9 d., tačiau, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 5 dalimi, kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 5 dalies nuostata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai, panaikinus apylinkės teismo (ar institucijos) nutarimą (nutartį), byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai arba iš naujo nagrinėti apylinkės teisme (LAT nutartis Nr. 2AT-3-2012). Taigi, 2012 m. balandžio 5 d. panaikinus 2012 m. kovo 13 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo ir įpareigojus atlikti papildomą tyrimą, ATPK 35 str. 1 d. nustatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (LAT nutartis Nr. 2AT-12-2012). Tačiau, kadangi vėliau 2012 m. rugpjūčio 29 d. apylinkės teismas, nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, panaikino ir 2012 m. gegužės 22 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. R. atžvilgiu, o bylą grąžino iš naujo tirti įgaliotai institucijai, tai minėtas šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo šios apygardos teismo priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos, t.y. pagal ATPK 302¹³ str. nuo nutarties paskelbimo dienos – 2012 m. lapkričio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pareiga rinkti duomenis, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, numatyta ne tik bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), bet ir pareigūnui, turinčiam teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Nagrinėjamu atveju pareigūnas, turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, o priimdamas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl 2011 m. gruodžio 9 d. įvykio, iš esmės rėmėsi vien vairuotojos J. R. paaiškinimais apie tiriamo įvykio aplinkybes ir vietą. Nors pastarosios parodymai dėl troleibuso sustabdymo vietos, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, neatitinka eismo įvykio schemoje bei nuotraukose užfiksuotus duomenis (b. l. 31-33). Tyrimo metu nebuvo nustatyta, ar tikrai troleibusas buvo staigiai stabdomas dėl nenumatytos kliūties, ar transporto priemonės vairuotoja pasirinko tinkamą ir saugų važiavimo greitį, ar buvo užtikrintas keleivių saugumas ir pan., t.y. ar buvo laikomasi Kelių eismo taisyklių 19, 133, 104.4 bei kitų punktų reikalavimų. Pažymima, jog tyrimo metu nebuvo aiškinamasi, ar troleibuso vairuotoja pažeidė ar nepažeidė KET reikalavimus, nustatančius transporto priemonės vairuotojo pareigas bei elgesį, vairuojant transporto priemonę bei įvykus eismo įvykiui. Pagal KET įtvirtintą eismo įvykio apibrėžimą (eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas) bei teismų praktiką, tiriamas įvykis atitinka eismo įvykio požymius (LVAT nutartys Nr. 416-02, N-444-475/2011, KAAT nutartis Nr. II-598-402/08, Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis Nr.2.6.-2557-389/2012).

Taip pat tyrimo metu liko nepašalinti prieštaravimai tarp troleibuso vairuotojos ir nukentėjusiosios bei liudytojos duotų paaiškinimų. Atkreipiamas dėmesys, jog liudytoja T. G. patvirtino nukentėjusiosios E. B. nurodytas aplinkybes, kad troleibusas nesustojo (duomenys neskelbtini) sustojime ir tik jį pravažiavęs, sustojo, taip pat tai, jog nukentėjusioji ruošiesi išlipti ir laikėsi už turėklo (b. l. 18). Be to, 2012 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje Nr. G 1089/12 (01), surašytoje teismo medicinos eksperto dr. R. R., konstatuota, jog E. B. paviršinės žaizdos lūpose atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo (b. l. 24-25), tuo tarpu 2012 m. balandžio 5 d. specialisto J. M. P. paaiškinime teigiama, jog susipažinus su pateiktais medicininiais dokumentais, nėra pagrindo pakeisti anksčiau duotas išvadas, kas E. B. objektyvių kūno sužalojimų požymių nekonstatuota, todėl nėra pagrindo nustatyti sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 16, 54). Taigi, esant priešingoms specialistų pateiktoms išvadoms, svarstytinas klausimas paskirti papildomą tyrimą, siekiant išsiaiškinti aplinkybę, ar nukentėjusioji patyrė sveikatos sutrikdymą dėl tiriamo įvykio ir koks jo mastas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria panaikintas Vilniaus apskrities VPK KPV nutarimas Nr. 10NT-1676257 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir byla grąžinta nutarimą surašiusiai institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nepakeistą ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Viktoras DovidaitisNuorašas tikras: