Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-06-13 · Civilinė byla Nr. 2S-470-252/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-13
Bylos Nr.
2S-470-252/2018
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01543-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Skolininkas
UAB „Jėgainė 1“
Kreditorius
M. R.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-470-252/2018

Birutė Mėlinauskienė Proceso Nr. 2-08-3-01543-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.1.18.2.1.; 3.3.2.5.

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininkės UAB „Jėgainė 1“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-4117-223/2018, kuria tenkintas kreditoriaus M. R. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkės UAB „Jėgainė 1“ turtui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorius M. R. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė priteisti iš skolininkės UAB „Jėgainė 1“ 2279,00 Eur skolos pagal nuomos sutartį, 477,64 Eur delspinigių pagal nuomos sutartį, 12 481,00 Eur skolos už negrąžintą paskolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui kreditorius M. R. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas. Nurodė, kad su skolininke 2013 m. vasario 26 d. buvo sudaryta Patalpų ir žemės sklypo nuomos sutartis, o 2013 m. kovo 1 d. Paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkė pareiškimo surašymo dienai viso yra skolinga 15 237,64 Eur. Kreditorius sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau skolininkė negrąžina skolos, į kreditoriaus raginimus sumokėti skolą nereaguoja.Kreditorius pažymi, kad skolininkė išsipardavinėja savo balanse esančias atsargas (medieną) bei transporto priemones, elgiasi nesąžiningai, piktavališkai vengia dengti įsiskolinimą. Skolos suma yra didelė, todėl mano, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. kovo 20 d. nutartimi kreditoriaus M. R. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir areštavo skolininkės UAB „Jėgainė 1“, nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 15237,64 Eur sumai, uždraudžiant skolininkei areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Skolininkei neturint areštuotinų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 15237,64 Eur sumą, nutarta areštuoti skolininkės pinigines lėšas bendrai 15237,64 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant skolininkei vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi civilinėje byloje Nr. eL2-4117-223/2018, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui.Teismas sprendė, kad byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimo sumai bei konstatavo, kad skolininkė nevykdo savo prievolės, neatsiskaito su kreditore, į kreditorės siųstus raginimus sumokėti skolą nereagavo, todėl būtina apsaugoti galimą būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo įsakymo vykdymą. Teismas pasisakė, kad piniginių lėšų areštas turi būti taikomas tik tuo atveju, jeigu reiškiamo reikalavimo užtikrinimui nepakanka kito skolininkės turto.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Jėgainė 1“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-03-20 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priimti naują nutartį – kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, kad nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių skolininkė bandytų iššvaistyti ar paslėpti turtą. Kaip tik šiuo metu skolininkė parduoda turtą ir atsiskaito su visais kreditoriais laikantis eiliškumo ir proporcingumo pagal CK 6.930¹ straipsnį. Teismo nutartimi, šis eiliškumas bus pažeidžiamas. Dėl nuolatinių akcininkų nesutarimo, bendrovė parduoda savo turtą, kurio visiškai pakaks atsiskaityti su esamais kreditoriais, įskaitant ir M. R.. Mano, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudus parduoti įmonės turtą, įmonė negalės atsiskaityti nė su vienu iš kreditorių, nes grynųjų pinigų ir lėšų sąskaitose skolininkė neturi. Įmonė realiai turėdama turto ir galėdama jį realizuoti ir atsiskaityti su kreditoriumi, negalės to padaryti, nes pritaikytas draudimas parduoti turtą, yra absoliutus. Teismo nutartimi areštuotos ir prekės skirtos perparduoti, todėl įmonės veikla realiai yra sustabdyta. Teigia, kad M. R., kaip akcininkas turintis 50 procentų akcijų, veikia prieš pačią įmonę, siekia jos veiklą sužlugdyti. Skolininkė su M. R. atsiskaitinėja, jam buvo pasiūlytas už skolas įmonės turtas, tačiau jis su turto perėmimu nesutiko, todėl turtą būtina parduoti ir iš gautų lėšų atsiskaityti su kreditoriumi. Teigia, kad kreditorius neįrodinėja, kad turtą pardavus su juo nebuvo atsiskaityta, kad būtina drausti parduoti, nes teismo sprendimo įvykdymas pasunkės. Iš kreditoriaus pareiškimo matyti, kad jis prašė taikyti teismą skolininko priklausančių lėšų, turto areštą. Akcentuoja, kad CPK normos reikalauja, kad teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, preliminariai įsitikintų ar pareikšti reikalavimai yra pagrįsti. Reikalavimai pagal kreditoriaus nurodytas aplinkybes galėtų būti laikomi preliminariai pagrįstais, tačiau kreditorius neįrodė kitos reikšmingos aplinkybės - jog nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantas skunde cituoja laikinųjų apsaugos priemonių skyrimui reikšmingą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką šiuo klausimu. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius M. R. prašo atmesti skolininkės UAB „Jėgainė 1“ atskirąjį skundą. Nurodo, kad skundas neatitinka specialiesiems atskirojo skundo turinio reikalavimams, jam suformuluoti reikalavimai yra nepagrįsti. Kreditoriaus reikalavimai yra gana didelės apimties, todėl teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad didelė ieškinio suma taip pat yra vienas iš svarių motyvų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorius teismui pateikė svarių įrodymų pagrindžiančių jo pareiškimo argumentus. Mano, kad skolininkė neaiškiai suformulavo savo poziciją skundžiamos nutarties atžvilgiu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos tik išnykus pagrindui jas taikyti. Šioje byloje tokių aplinkybių nėra, kadangi skolininkė iki šiol kreditoriui skolos pilnai neatlygino. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikintos tik pilnai įvykdžius priimtą teismo galutinį sprendimą. Skolininkė nenurodo, kad gautinio sprendimo įvykdymas iš jos pusės yra garantuotas ir bus neginčytinai įvykdytas, net ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkė nepateikė nei vieno konkretaus įrodymo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kelia jai nuostolius, apsunkina įmonės veiklą, ar pažeidžia tariamą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnis nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas kreditoriaus prašymas taikyti skolininkės turtui laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pareiškimui dėl teismo įsakymo priėmimo užtikrinti. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis).Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis byloje Nr. e2-421-381/2018). Pagal ieškinio preliminaraus pagrįstumo doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.Iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad skolininkė CPK nustatytu terminu prieštaravimų dėl kreditoriaus M. R. pareiškimo pagrindu priimto 2018 m. kovo 20 d. teismo įsakymo, nepareiškė ir teismo įsakymas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 11 d. Atsižvelgiant į tai neteko prasmės spręsti ir pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos – ieškinio preliminaraus pagrįstumo, egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamą nutartį ir skolininkės atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei atsižvelgęs į nutarties 22 punkte nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantas nepaneigė objektyvios grėsmės egzistavimo teismo įsakymo įvykdymui, o taip pat ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teikdama atskirąjį skundą apeliantė turėjo galimybę pagrįsti įmonės turtinę padėtį, atliekamus atsiskaitymus ar galimai patiriamus nuostolius, tačiau nagrinėjamu atveju tokių duomenų neteikė, todėl sutiktina su kreditoriaus atsiliepime į atskirąjį skundą dėstoma pozicija, kad skolininkė šiuo atveju apsiribojo tik formaliais ir deklaratyviais teiginiais apie pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumą. .Apeliantės dėstomas galimybių atsiskaityti su kreditoriumi vertinimas nepaneigia būtinybės taikyti laikinųjų apsaugos priemonių reikalavimo sumai. Kitą vertus, UAB „Jėgainė 1“ prieštaravimus dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo, galėjo teikti pirmosios instancijos teismui iki teismo įsakymo įsiteisėjimo. Su argumentais, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių galimai trikdoma skolininkės veikla ar ribojamos galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, sutikti negalima, nes apylinkės teismas laikydamasis šalių interesų pusiausvyros, siekiant, kad skolininkė išvengtų didelių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendė, kad pirmiausia areštuojami skolininkės nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, uždraudžiant juos parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti ir tik jų nesant ar turint mažiau nei reikalavimo suma, areštuoti skolininkės pinigines lėšas. Pati skolininkė tvirtina, kad siekė skolinius įsipareigojimus įvykdyti siūlydama kreditoriui savo turtą arba jį parduodama tretiesiems asmenims, todėl spręstina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturės tokios neigiamos įtakos skolininkės veiklai, kaip ji teigia. Skolininkei yra ribojama tik teisė turtą parduoti, o naudoti savo veiklai jį gali. Ribojimai nustatyti tik kreditoriaus reikalavimo sumai, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju nėra nepagrįstai daugiau, nei būtina, suvaržytos skolininkės teisės ir nei vienai iš šalių nesuteiktas nepagrįstas prioritetas.Šiuo atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamoje byloje teismo įsakymo įvykdymas yra pakankamai užtikrintas, todėl, esant galimybei perleisti turtą, vien apeliantės deklaruojamo užtikrinimo, kad ji neketina jai priklausančio turto išvaistyti nesudaro pagrindo manyti, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo būtinos. Aplinkybės, jog apeliantė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo patiria tam tikrus nepatogumus ar suvaržymus, savaime neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį pagrindo nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį į palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė