- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-18
- Bylos Nr.
- Ik-2037-365/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00299-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Gintaras Dzedulionis, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- UAB ,,Orakulas“
- Atsakovas
- Valstybinei lošimų priežiūros komisijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant atsakovės atstovui Arnoldui Dilbai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Orakulas“ skundą atsakovei Valstybinei lošimų priežiūros komisijai dėl sprendimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB ,,Orakulas“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 12 02 nutarimą Nr. N-297 ,,Dėl UAB ,,Orakulas” naudojamų lošimo įrenginių”; 2) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 01 13 sprendimą Nr. 3R-11 (b. l. 1-5).
Pareiškėja teigia, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko turėtų būti naikinamas, o skundas dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nutarimo Nr. N-297 nepagrįstumo patenkintas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 43-1459; 2003, Nr. 116-5249) (toliau - ALĮ) 2 straipsnio 2 dalyje lošimo įrenginys apibrėžtas, kaip „lošimo automatas, taip pat kitas elektroninis arba mechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai”. Pareiškėjos manymu, jos naudojama įranga visiškai neatitinka minėtoje įstatymo nuostatoje apibrėžtos sąvokos. Bendrovės naudojama įranga nėra elektroninis prietaisas sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, o lažyboms organizuoti naudojama įranga tik retransliuoja anksčiau įvykusių lenktynių įrašą. Be to, organizuodama lažybas bendrovė naudoja ne vieną elektroninį prietaisą, bet visą jų kompleksą - kasos aparatus, lažybų kortelių spausdinimo ir nuskaitymo įrenginius, interneto ryšį, kompiuterius, serverius, monitorius ir pan. Visų šių elektroninių (mechaninių) prietaisų pirminė paskirtis nėra susijusi su lažybų organizavimu ir tik jų kompleksas lažybų punktuose sudaro galimybę juos naudoti klientų aptarnavimui bei transliuoti lažybų pasiūlą. Priežiūros komisija skundžiamame nutarime nėra įvardijusi kurie iš naudojamų elektroninių prietaisų (ar jų grupės) yra prilyginamos lošimo įrenginiui. Minėtos įrangos pagalba nėra atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai. Priežiūros komisija tvirtindama bendrovės lažybų reglamentą nepareiškė jokių reikalavimų specialiajai įrangai sertifikuoti tuo, pareiškėjos manymu, pripažindama, kad ketinama naudoti įranga nėra priskirtina lošimo įrenginiams. Šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis nėra reglamentuoti specialieji reikalavimai lažybų įrenginiams, todėl priimdama nutarimą atsakovė vadovavosi ne viešai paskelbtu teisės aktu, o savo darbuotojų nuomone, tuo pažeidžiant teisėtų lūkesčių principą.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė lošimų priežiūros komisija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 62-67) nurodė, kad pareiškėjos naudojami elektroniniai prietaisai atitinka lošimo įrenginio, kurio sąvoka nustatyta ALĮ 2 straipsnio 2 dalyje požymius ir laikytini lošimo įrenginiais. Pareiškėjos organizuojamoms lažyboms dėl šunų lenktynių įvykių ir krentančių kamuoliukų yra būtinas serveris ir kompiuterinis terminalas, o nesant bent vienam iš jų, šias lažybas tokiu būdu nebūtų įmanoma organizuoti, todėl toks serverio ir kompiuterinio terminalo derinys laikytinas vienu bendru įrenginiu, kuris sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais. Naudojant tokį įrenginį (serverio ir kompiuterinio terminalo derinį) su papildoma įranga lošėjams suteikiama galimybė atlikti statymą už tokio įrenginio parenkamą (nustatomą) įvykį, t.y. lošėjams siūloma rizikuojant savo pinigais ir siekiant piniginio laimėjimo spėti įrenginiu parenkamo (nustatomo) įvykio baigtį. Sutinka su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nuomone, kad pareiškėjo argumentai, kad šio įrenginio atskiri komponentai galėtų būti naudojami ir kitais tikslais, nepaneigia aplinkybės, kad tokių komponentų derinys yra sukurtas (pritaikytas) būtent lošimų tikslu. Atsakovės nuomone, pareiškėja organizuojamose lažybose naudodama tokio pobūdžio elektroninius prietaisus, kurie pagal savo esmę atitinka lošimo įrenginio požymius ir yra laikytini lošimo įrenginiais, turi organizuoti lažybas nepažeisdama įstatymo nustatytos tvarkos ir laikytis ALĮ nustatytų bendrųjų reikalavimų lošimų įrenginiams. Pareiškėjos lažybų reglamente, patvirtintame Priežiūros komisijos 2010 08 18 nutarimu Nr. N-219, 4 skyriaus 5 skirsnio 113 punkte numatyta galimybė su specialia įranga organizuoti lažybas dėl šunų (žirgų) lenktynių įvykių (galimybės lažintis dėl krentančių kamuoliukų įvykių lažybų reglamente nenumatyta). Lažybų reglamento 4 skyriaus 5 skirsnio punktai nustato tik paties lošimo (t.y. lažybų dėl šunų (žirgų) lenktynių įvykių) kurio metu bus naudojama lošimo įranga taisykles. Priežiūros komisijos 2010 08 18 nutarimu Nr. N-219 patvirtinto pareiškėjos lažybų reglamento forma ir turinys atitinka teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, nuostatoms. Pažymėjo, kad lažybos dėl šunų (žirgų) lenktynių įvykių pagal lažybų reglamente nustatytas taisykles, kurių metu naudojama lošimo įranga atsitiktinai parenka lažybų įvykio vaizdą (šunų lenktynių vaizdo įrašą) ir pagal to įvykio baigtį (lenktynių rezultatą) nustato laimėjusias lažybų korteles, gali būti organizuojamos (t. y. tokia įranga eksploatuojama) tik įgyvendinus ALĮ 16 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus lošimo įrenginiams. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos organizuojamose lažybose dėl šunų lenktynių įvykių parinkti įvykius ir jų baigtis galėtų tik įrenginys, kuris turi akredituotos įstaigos (laboratorijos) išduotą sertifikatą, kurio tipas yra patvirtintas ir kuris atitinka kitus teisės aktų nustatytus bendruosius reikalavimus lošimo įrenginiams. Atsakovės manymu, nutarimas Nr. N-297 atitinka visus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, t.y. sprendimas yra pagrįstas Priežiūros komisijos atlikto tikrinimo metu nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, o pritaikytos poveikio priemonės yra motyvuotos. Mano, kad specialiųjų reikalavimų pareiškėjos naudojamiems elektroniniams prietaisams nebuvimas nepaneigia draudimo pareiškėjai organizuoti lošimus (lažybas dėl šunų lenktynių įvykių ir dėl krentančių kamuoliukų įvykių) nesilaikant bendrųjų reikalavimų lošimo įrenginiams. Pareiškėja organizuojamose lošimuose (lažybose dėl šunų lenktynių įvykių ir dėl krentančių kamuoliukų įvykių) naudodama elektroninius prietaisus, kurie atitinka lošimo įrenginio, kurio sąvoka nustatyta ALĮ 2 straipsnio 2 dalyje požymius ir yra laikytini lošimo įrenginiais, visų pirma turi pareigą laikytis ALĮ nustatytų bendrųjų reikalavimų lošimo įrenginiams. Vadovaujantis ALĮ 29 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Priežiūros komisija turi teisę, o ne pareigą nustatyti reikalavimus lošimo įrenginiams. Pavyzdžiui, Priežiūros komisija, įvertinusi kitų lošimus organizuojančių bendrovių prašymus patvirtino reikalavimų lošimo įrenginiams bei lošimo stalams papildymus, nustatydama papildomus reikalavimus kitų lošimo rūšių įrenginiams (specialieji reikalavimais vertikaliai ruletei, patvirtinti Priežiūros komisijos 2005 04 08 nutarimu Nr. N-58 (Žin., 2005, Nr. 48-1621)), tuo tarpu pareiškėja į Priežiūros komisiją dėl reikalavimų lošimo įrenginiams nesikreipė.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Priežiūros komisijos nuomone UAB „Orakulas“ gali įtakoti lažybų baigtį. Esmė tame, kad iš serverio ateina kažkoks signalas ir Lietuvoje lažybų punkte esanti įranga tą signalą apdoroja, o monitoriai ekrane ištransliuoja. Pavyzdžiui ateina skaičius 5, kuriuo yra užkoduota tam tikra informacija, tarkime atbėgs pirmas šuo arba iškris šeštas kamuoliukas. Sistema atitinkamai šią informaciją sulygina su rastais rezultatais, t. y. kiek lošėjų statė už tam tikras pozicijas. Visa gauta informacija apdorojama ir atitinkama informacija parodoma ekranuose. Esmė tame, kad tie įvykiai, dėl kurių lažinamasi, t. y. koks kamuoliukas iškris, ar koks šuo atbėgs pirmas yra jau įvykę. Tiesiog iš turimų vaizdo įrašų išrenkamas reikiamas vaizdas ir parodomas. Todėl tikėtina, kad objektyvūs rezultatai gali būti koreguojami,kad bus išrinktas šuns laimėjimo rezultatas,už kurį buvo mažiausiai statoma. Priežiūros komisijos pareiga kontroliuoti, kaip vykdomi lošimai. Priežiūros komisijoje yra specialus lošimo įrenginių registro skyrius, kur dirba inžinieriai, turintys techninį išsilavinimą. Skyriaus specialistai atliko UAB „Orakulas“ tikrinimą, rinko informaciją, iš darbuotojų ėmė paaiškinimus, stebėjo kaip realiai veikia minėta sistema ir padarė išvadas. Įvertinusi minėtų specialistų išvadas ir surinktą medžiagą, Valstybinė lošimų priežiūros komisija padarė išvadą, kad lošimų punkte buvusi sistema atitinka įrenginio sąvoką. Lošimų punkte esančių elektroninių įrenginių specifika pasireiškia tuo, kad tai nėra dėžė, kaip lošimų automatas, o yra visa sistema. UAB „Orakulas“ teigia, kad tai nėra įrenginys, neva kompiuteris ir monitorius naudojamas ir kitais tikslais. Priežiūros komisijos teigimu, kad visa sistema ir yra lošimo įrenginys. Pareiškėja naudoja programinę įrangą, pagal kurios pirkimo sutartis matyti, kad ji buvo įsigyta lošimui ir lažyboms. Pagal įstatymo reikalavimus, kad įrenginį pripažinti lošimo įrenginiu, jis turi būti sukurtas ir pagamintas. „Sukurti“ reiškia sumastyti, sudėti, o „pagaminti“ – sujungti į visą sistemą. Pareiškėja visas atskiras dalis sujungia taip, kad žmogus, atėjęs į lažybų punktą, gauna lažybų kortelę, lažybų tarpininkas suveda į kompiuterį kortelės duomenis, o jau po to minėta sistema apdoroja duomenis ir išmeta lentelėje rezultatus. Pareiškėja turi sertifikuoti naudojamą programinę įrangą ir Valstybinei lošimų priežiūros komisijai pateikti tą sertifikatą ir jį įregistruoti. Pareiškėja šiuo metu neturi įrangos sertifikato neturi. Atskiros lošimų sistemos dalys (kompiuteris, monitorius ir pan.) gali būti naudojamos ir pagal kitą paskirtį, tačiau sujungtos į konkrečią sistemą, naudojant specialią programinę įrangą, serverį, lošimo kortelių spausdinimo įrangą ir t. t., jau yra lošimų įrenginys. Naudojama programinė įranga parenka įvykį ir sulygina, ar tu atspėjai, ar neatspėjai to įvykio rezultato. Negali paneigti informacijos, kad lošimų organizatorius suveda rezultatus iš anksto, nes naudojama programinė įranga neturi sertifikato, todėl su ja gali daryti, ką nori. Minėtą programinę įrangą įsigijus pagal sutartį gaunami visi reikiami kodai, todėl ją galima tobulinti ir programuoti kaip nori. O jei programinė įranga turėtų sertifikatą, tada Valstybinė lošimų priežiūros komisija galėtų tikrinti, matytų, kada buvo „lendama“ į sistemą, kas buvo daroma ir pan.
Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2010 09 30 pavedimu tikrinti Nr. (duomenys neskelbtini) atliko UAB ,,Orakulas“ azartinių lošimų organizavimo tvarkos patikrinimą (VAGM byla, b. l. 20) ir surašė 2010 11 05 tikrinimo aktą Nr. PT1-27 (VAGM byla, b. l. 53-58). Akte nustatyta, kad pareiškėjos organizuojamose lažybose dėl šunų įvykių šunų lenktynių lažybų įvykius ir jų baigčių koeficientus atsitiktiniu būdu parenka (nustato) bei statymus registruoja ir laimėtojus nustato užsienio bendrovės „Mohio gaming competence“ pagaminta įranga. Specialaus serverio parinkti (nustatyti) lažybų koeficientai ir lažybų įvykio duomenys interneto ryšiu yra perduodami į bendrovės lažybų punkte įrengtus terminalus, kurie atitinkamai suformuoja ir lažybų punktuose esančiuose ekranuose parodo lažybų pasiūlą (lažybų įvykio numerį, lažybų koeficientus ir iki įvykio pradžios likusį laiką) bei užtikrina statymų priėmimą. Užbaigus statymų priėmimą bendrovės naudojami terminalai ekranuose parodo serverio atsitiktiniu būdu parinkto (nustatyto) lažybų įvykio vaizdą (šunų lenktynių vaizdo įrašą) ir pagal to įvykio baigtį (lenktynių rezultatą) nustato laimėjusias lažybų korteles.
Šioms lažyboms organizuoti bendrovė naudoja elektroninius prietaisus (serverį, kuris atsitiktiniu būdu parenka (nustato) lažybų įvykius ir jų baigčių koeficientus bei terminalus), kurie yra sukurti ir suprogramuoti lažyboms organizuoti. Juos naudojant lošėjams suteikiama galimybė atlikti statymą už tokio įrenginio parenkamą (nustatomą) įvykį. Lažybų organizavimui lažybų punktuose yra naudojama speciali atskira techninė ir programinė įranga - personalinis kompiuteris, lažybų kortelių spausdinimo ir nuskaitymo įrenginiai, programinė įranga, kasos aparatas. Šiose lažybose naudojamos kitokios lažybų kortelės, nei kitose lažybose. Kiekvieno įvykio koeficientai, kuriems bendrovė įtakos daryti negali, gaunami interneto ryšiu automatiškai iš užsienio bendrovės „Mohio gaming competence“ serverio.
Taip pat nustatyta, kad bendrovė žodžiu sutarusi su nenustatyta Kanados įmone dėl jai priklausančiame internetiniame tinklapyje www.balllotto.com vaizduojamų krentančių kamuoliukų naudojimo lažybose, siūlo lažintis už krentančius kamuoliukus. Lažyboms dėl krentančių kamuoliukų organizuoti yra naudojama bendra lažybų įvykių sistema ir papildomi ekranai, kuriuose atvaizduojamas iš Kanados įmonei priklausančio internetinio tinklapio gaunamas vaizdas su krentančiais kamuoliukais ir pačios bendrovės parinkti (apskaičiuoti) koeficientai. Krentančių kamuoliukų lažybų įvykius pateikia Kanados įmonės pagaminta programinė įrangą, o statymus registruoja ir laimėtojus nustato bendrovės bendroji lažybų sistema. Specialaus serverio parinkti (nustatyti) lažybų įvykio duomenys (vaizdas) interneto ryšiu perduodami į bendrovės lažybų punkte įrengtus personalinius kompiuterius - terminalus, kurie lažybų punktuose esančiuose ekranuose parodo lažybų pasiūlą (lažybų įvykio numerį, lažybų koeficientus ir iki įvykio pradžios likusį laiką). Užbaigus statymų priėmimą bendrovės naudojami terminalai ekranuose parodo serverio atsitiktiniu būdu parinkto (nustatyto) lažybų įvykio vaizdą (sumodeliuotą krentančių kamuoliukų vaizdą). Bendrovės bendroji lažybų sistema pagal to įvykio baigtį (lenktynių rezultatą) nustato laimėjusias lažybų korteles. Šioms lažyboms organizuoti bendrovė naudoja elektroninius prietaisus (serverį, kuris atsitiktiniu būdu parenka (nustato) lažybų įvykius) bei terminalus), kurie sukurti ir suprogramuoti lažyboms organizuoti. Juos naudojant lošėjams suteikiama galimybė atlikti statymą už tokio įrenginio parenkamą (nustatomą) įvykį.
Valstybinė lošimų priežiūros komisija padarė išvadą, kad pareiškėjos naudojami elektroniniai prietaisai atitinka lošimo įrenginio, kurio sąvoka nustatyta ALĮ 2 straipsnio 2 dalyje požymius ir laikytini lošimo įrenginiais, todėl pareiškėja eksploatuoja lošimo įrenginius: 1) kurių tipai nėra Priežiūros komisijos patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 1 dalyje ir Reikalavimų lošimų įrenginiams bei lošimų stalams, patvirtintų Priežiūros komisijos 2002 09 30 nutarimu Nr. N-39, 4 punkte; kurie neturi akredituotos įstaigos (laboratorijos) išduotų sertifikatų, patvirtinančių, kad jie atitinka ALĮ ir Priežiūros komisijos nustatytus reikalavimus, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 5 dalyje ir Reikalavimų lošimų įrenginiams bei lošimų stalams, patvirtintų Priežiūros komisijos 2002 09 30 nutarimu Nr. N-39, 5 punkte; kurie nėra paženklinti specialiais ženklais, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 6 dalyje ir Reikalavimų lošimų įrenginiams bei lošimų stalams, patvirtintų Priežiūros komisijos 2002 09 30 nutarimu Nr. N-39, 7 punkte; kuriems nėra pildomi apskaitos žurnalai, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 8 dalyje; kurie neatitinka ALĮ ir Priežiūros komisijos nustatytų ir patvirtintų reikalavimų, nors toks reikalavimas yra nustatytas ALĮ 16 straipsnio 6 dalyje.
Valstybinė lošimų priežiūros komisija 2010 12 02 nutarimu Nr. N-297 nutarė, kad bendrovė eksploatuodama lošimo įrenginius, pažeidė tikrinimo akte nustatytą azartinių lošimų organizavimo tvarką ir atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį įspėjo bendrovę apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir įpareigojo pareiškėją nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo nutarimo gavimo dienos pašalinti licencijuojamos veiklos pažeidimą (b. l. 6-7).
Pareiškėja, nesutikdama su nutarimu, padavė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2011 01 13 sprendimu Nr. 3R-11 pareiškėjos skundo netenkino.
Pareiškėja nesutinka su ginčijamuose sprendimuose padaryta išvada, kad visuma elektroninių prietaisų, sukurtų ir pagamintų, ne lošimo tikslams, priskirti lošimo įrenginiams.
Azartiniai lošimai yra specifinė veikla, kuriai yra taikomas specialus valstybinis teisinis reglamentavimas. ALĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudžiama organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką.
ALĮ 2 straipsnio 1 dalyje azartinis lošimas apibrėžtas, kaip žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas.
ALĮ 3 straipsnio 5 dalyje lažybas (vieną iš lošimo rūšių) apibrėžia, kaip abipuses lažybas dėl įvykio baigties, pagrįstos spėjimu, kai laimėjimo dydis priklauso nuo lošėjo įmokėtos sumos ir lažybų tarpininko iš anksto nustatyto lažybų santykio koeficiento.
ALĮ 2 straipsnio 2 dalyje lošimo įrenginys apibrėžtas, kaip lošimo automatas, taip pat kitas elektroninis arba mechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai.
ALĮ 10 straipsnio 7 dalyje nustatytas draudimas eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nepaženklintus lošimų įrenginius, kaip tai numatyta ALĮ 16 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse.
ALĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus ir nenaudotus lošimo įrengimus, jeigu jie yra pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo ir jeigu jų tipai yra Vyriausybės įgaliotos priežiūrą atliekančios institucijos patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka. ALĮ 16 straipsnio 5 dalis nustato, kad kiekvienas lošimo įrenginys turi turėti akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad lošimo įrenginiai atitinka šio įstatymo ir Priežiūros komisijos nustatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti pripažįstami užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduoti sertifikatai. ALĮ 16 straipsnio 6 dalis nustato, kad kiekvienas lošimo įrenginys, turintis sertifikatą, privalo būti paženklinamas specialiu ženklu Priežiūros komisijos nustatyta tvarka.
Kaip nustatyta byloje pareiškėja įgijo specialią programinę įrangą, kurią įdiegė į lažybų punktuose įrengtus kompiuterius, bendrovės naudojamame serveryje įdiegta specialios paskirties programinė įranga skirta lažybų (lošimų) organizavimui, t. y. atsitiktiniu būdu parinkti lažybų įvykius ir jų baigčių koeficientus. Bendrovės teikiamą įvykių pasiūlą sudaro specialiai sukurti įvykiai, kuriuos specialiai išrenka elektroninių įrenginių programos iš kompiuterinėse duomenų bazėse įrašytų ir saugomų anksčiau įvykusių realių įvykių. Visi įrenginiai sujungti taip, kad žmogus, atėjęs į lažybų punktą, gauna lažybų kortelę, lažybų tarpininkas suveda į kompiuterį kortelės duomenis, po to minėta sistema apdoroja duomenis ir išmeta lentelėje rezultatus. Kaip matyti minėtiems lošimams organizuoti naudojami kompiuterinis terminalas, serveris bei kiti papildomi įrenginiai naudojami kaip vienas bendras įrenginys. Nefunkcionuojant, vienam iš jų, lošimai negalėtų vykti. Atsižvelgiant į tai, kad ALĮ prasme lošimo įrenginiu laikytinas lošimo automatas arba bet koks kitas elektroninis arba mechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos lošimams organizuoti naudojami įrenginiai kartu su programine įranga laikytini lošimų įrenginiu ir privalo būti licencijuoti. Pareiškėjos naudojamas lošimų įrenginys susideda iš programinės dalies, bei kitų komponentų, tokių kaip kompiuteris, operacinė sistema, spausdintuvas ir panašiai. Šių nelicencijuotų įrenginių naudojimas neužtikrina lažybų rezultatų patikimumo, neturi kontrolės mechanizmų, kurie atskleistų galimą lažybų organizatoriaus, darbuotojų ar trečiųjų asmenų įtaką lažybų procesui.
Pareiškėjos argumentai, kad šio įrenginio atskiri komponentai galėtų būti naudojami ir kitais tikslais, nepaneigia aplinkybės, kad tokių komponentų derinys yra sukurtas (pritaikytas) būtent lošimų tikslu. Pareiškėja organizuojamose lošimuose naudoja elektroninius prietaisus, kurie atitinka lošimo įrenginio sąvoką pagal ALĮ 2 straipsnio 2 d. požymius ir yra laikytini lošimo įrenginiais, todėl privalo laikytis ALĮ nustatytų bendrųjų reikalavimų lošimo įrenginiams
Azartinių lošimų organizavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas ir tvarką reglamentuoja ALĮ. ALĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudžiama organizuoti lošimus, nenurodytus šiame įstatyme arba pažeidžiant šio įstatymo nustatytą tvarką. Azartinių lošimų organizavimas priskirtas prie licencijuojamų veiklų, kurioms taikytini bendrieji ūkinės veiklos licencijavimo principai, kurių vienas iš pagrindinių yra tai, kad licencijuojamų veiklų teisiniams santykiams galioja principas „leidžiama tik tai, kas aiškiai nustatyta įstatyme“. Nustatyta, kad nebuvo laikomasi specialiųjų reikalavimų naudojamų elektroninių prietaisų atžvilgiu , todėl pagrįstai uždrausta organizuoti lošimus.
Naudojama įranga, kuri tik komplekse gali duoti siekiamą rezultatą. Nesilaikant specialiųjų reikalavimų įrangos atžvilgiu, nėra galimybės spręsti klausimą ar kuri nors naudojamos įrangos dalis gali būti nepriskirta prie lošimo įrenginių. Todėl pareiškėjo argumentas, kad VLPK nutarime nenurodyta kuri konkreti įrangos dalis neatitinka įstatymo reikalavimų, yra nepagrįstas ir nekeičia užfiksuoto pažeidimo esmės.
Skundžiami sprendimai yra teisėti, o pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjos UAB ,,Orakulas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.